Apie tai praneša laikraštis „Christian Post".

Darbo tribunolo sprendime teigiama, kad Velso Bažnyčios vyskupas Kardifo vidurinėje mokykloje galėjo teisėtai atleisti mokytoją Beną Dybowskį.

„Ieškovas turi teisę turėti ir reikšti savo įsitikinimus, tačiau jam galioja tie patys draudimai, kaip ir likusiai visuomenės daliai, ir jis neturi diskriminuoti ar persekioti kitus", - sakoma teismo sprendime.

2023 m. gegužę vidurinės mokyklos vadovybė atleido B. Dybowskį iš darbo po to, kai jis miestelio teritorijoje ir socialinėje žiniasklaidoje pasisakė prieš tos pačios lyties asmenų santuokas, abortus ir šariato teisę.

Televizijos kanalas „Sky News" pranešė, kad Dybowskis pažeidė Švietimo darbo tarybos taisykles ir kad jo pasisakymai galėjo pakenkti mokiniams.

Pažymėtina, kad žinia apie tribunolo sprendimą dėl Dybowskio pasirodė netrukus po to, kai JAV viceprezidentas Jamesas Davidas Vance'as konferencijoje Miunchene (Vokietija) pasmerkė Europoje pasireiškiančius žodžio laisvės suvaržymus.

The post Jungtinės Karalystės darbo teismas priėmė nepalankų sprendimą katalikų mokytojui appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien Graikijos teismų sistema atėmė iš manęs didžiausią garbę, kokia tik gali būti suteikta kunigui: būti nuteistam už tai, kad atliko savo kunigišką ir pastoracinę pareigą, likdamas ištikimas savo sąžinei, savo kaimenei ir Dievui“, - sakė jis.

Kunigas pažymėjo, kad teismas ne tik apgynė jį asmeniškai, bet ir išvengė nacionalinės gėdos, kad Graikija nuteisė stačiatikių šventiką už tai, kad jis vadovavo liturgijai per Apreiškimo šventę.

„Graikijos teismai savo išteisinamuoju sprendimu atsisakė taikyti perteklinį, nelogišką, neefektyvų, antikonstitucinį ir, svarbiausia, šventvagišką vyriausybės dekretą, kuriuo 2020 m. gavėnios metu buvo uždrausti ne tik tikinčiųjų susirinkimai bažnyčiose, bet ir pati Dieviškoji liturgija net vienuolynuose ir Atono kalne“, - pabrėžė kunigas.

Jis priminė, kad panašūs įstatymai galiojo Europoje iki 311 m., valdant Diokletianui, ir Albanijoje, valdant Enverui Hodžai. Net tokie veikėjai kaip Mehmedas Užkariautojas, Leninas ar Stalinas nedrįso imtis tokių kraštutinių priemonių kaip liturgijos draudimas.

Tėvas Anastazijus pažymėjo, kad kaip stačiatikis ir kunigas negalėjo susitaikyti su liturgijos draudimu: „Aš privalėjau laikytis Kristaus įsakymo: ‚Tai darykite mano atminimui‘, neprašydamas ciesoriaus leidimo“.

Baigdamas savo pasisakymą kunigas pacitavo senovės graikų oratoriaus Lizijo žodžius, kuriuos jis pritaikė jį apskundusiam žurnalistui: „Esu beveik dėkingas savo kaltintojui už tai, kad jis suteikė man galimybę dalyvauti šiame teisme, kuris man, kaip kunigui, yra didžiausia garbė.“

The post Graikijos teismas išteisino kunigą, kad jis vedė pamaldas kovidinių apribojimų laikotarpiu appeared first on LAIKMETIS.

Tai jis parašė JAV Kongreso komitetui pateiktame laiške. Jis pridūrė, kad ateityje priešinsis panašiems bandymams. 

Laiške, adresuotam Atstovų Rūmų Teismų komiteto pirmininkui Jimui Jordanui (Džimui Džordanui), M. Zuckerbergas atkreipė dėmesį į daugybę kontroversijų, susijusių su turinio moderavimu jo platformose.

Jis taip pat teigė neketinantis vėl siekti finansuoti JAV rinkimų infrastruktūros prieš šių metų šalies prezidento rinkimus, kaip tą darė anksčiau ir dėl ko sulaukė aštrios respublikonų kritikos.

M. Zuckerbergo pranešimas komitetui pateiktas likus kiek daugiau nei dviem mėnesiams iki JAV prezidento rinkimų, prieš kuriuos dėmesio centre atsidūrė internete plačiai paplitusi dezinformacija apie kandidatus.

Kalbėdamas apie pandemiją, „Facebook“ įkūrėjas sakė, kad 2021 metais Joe Bideno (Džo Baideno) administracija „kelis mėnesius ne kartą spaudė mūsų komandas cenzūruoti tam tikrą COVID-19 turinį, įskaitant humorą ir satyrą“.

„Manau, kad vyriausybės spaudimas buvo neteisingas, ir apgailestauju, kad nebuvome atviresni“, – rašė M. Zuckerbergas.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad dėl bet kurios administracijos daromo spaudimo neturėtume nuolaidžiauti savo turinio standartams, ir esame pasirengę duoti atkirtį, jei kas nors panašaus pasikartos“, – teigė jis. 

Respublikonai šį laišką įvertino kaip pergalę, o Atstovų Rūmų teismų komiteto paskyroje socialiniame tinkle „X“ jį pavadino „didele žodžio laisvės pergale“.

„Manau, kad vyriausybės spaudimas buvo neteisingas, ir apgailestauju, kad nebuvome atviresni“, – rašė M. Zuckerbergas.

Pastaraisiais mėnesiais Kongreso respublikonai užsipuolė socialinių tinklų ir technologijų bendroves, teigdami, kad jos slopina ar cenzūruoja konservatyvias pažiūras.

M. Zuckerbergas taip pat teigė, kad daugiau nebefinansuos ne pelno siekiančių organizacijų, siekiančių remti JAV rinkimų infrastruktūrą, kaip tą darė COVID-19 pandemijos laikais, nes respublikonai tokias aukas laiko šališkomis.

„Mano tikslas – būti neutraliems ir neatlikti vienokio ar kitokio vaidmens arba net nesukelti kitiems įspūdžio, kad jį atliekame“, – rašė jis.

Laiške taip pat kalbama apie kontroversijas, kilusias dėl to, kaip „Facebook“ reagavo į dienraščio „New York Post“ paskelbtą istorija apie JAV prezidento Joe Bideno sūnų Hunterį (Hanterį). 

M. Zuckerbergas teigė, kad ši istorija buvo „laikinai pašalinta“, o „Facebook“ faktų tikrintojai tyrė, ar tai nėra „potenciali Rusijos dezinformacijos operacija“.

„Meta“ vadovas sakė, kad galiausiai buvo nustatyta, jog ši istorija nėra tokios operacijos dalis, ir kad platforma pakeitė savo politiką taip, kad pranešimai Jungtinėse Valstijose nebepašalinami, kol juos tiria faktų tikrintojai.

The post M. Zuckerbergas: J. Bideno administracija kelis mėnesius ne kartą spaudė mūsų komandas cenzūruoti tam tikrą COVID-19 turinį appeared first on LAIKMETIS.

„Pastaruoju metu matome, kad vis sunkiau ginti darbuotojus dėl nežmoniško darbdavių pasipriešinimo, dėl spaudimo ir naudojamų įvairių represinių priemonių“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Pasak jos, profsąjungoms atrodo, kad pokyčiai teisės aktuose yra per lėti. Darbuotojų teisės streikuoti – gana ribotos.

Protestuotojai akciją pradėjo prie Seimo ir pajudėjo link Vyriausybės, kur surengs mitingą.

Anot I. Ruginienės, būtini labai svarbūs pokyčiai Darbo kodekse, kurie nustatytų tokias taisykles, kad darbuotojai, praėję procedūras, galėtų paprasčiau streikuoti, nes dabar – tai daugiau teorinė galimybė nei praktinė.

„Už laisvę ginti savo teises ir laisvę streikuoti“, „Atriškit rankas ginti savo teises“, „Protestavimas – laisvės pratestavimas“, „Žinodami, kada streikuojantiems baigsis maistas, darbdaviai galės planuoti, kiek laiko nieko nesiūlyti“, teigė demonstracijos dalyvių plakatai.

„Nėra to streiko, kas neišeitų į gerą“, – skandavo eitynių dalyviai.

Gegužės 1-osios minėjimas Lietuvoje pastaruosius kelis dešimtmečius vertinamas prieštaringai. Ji socialdemokratų iniciatyva valstybės švente ir nedarbo diena paskelbta 2001 metais, Seimui atmetus tuometinio prezidento Valdo Adamkaus veto.

Tuometinis prezidentas argumentavo, kad gegužės 1-oji daliai Lietuvos gyventojų asocijuojasi su sovietų okupacija, todėl nėra tautą vienijanti ir telkianti šventė. Tarpukario Lietuvoje gegužės 1-oji plačiai neminėta, o sovietmečiu buvo ideologizuota, šlovinanti komunizmą.

Šventinės dienos rėmėjai savo ruožtu akcentuoja, kad ji minima ir demokratiniame Vakarų pasaulyje.

The post Vilniuje jau iki 1 tūkst. žmonių susirinko į profsąjungų rengiamą mitingą ir eitynes appeared first on LAIKMETIS.

Dauguma mano, kad galimybė sekmadienio pamaldas sekti internetu vis dar yra gera idėja, net jei lankymasis bažnyčioje asmeniškai nebėra ribojamas.

56 % draudimo bendrovės VRK apklaustų vokiečių atsakė, kad "reguliarios Bažnyčios pamaldos internetu apskritai turėtų būti išlaikytos (arba vėl pradėtos vykdyti)". Remiantis paskelbta ataskaita, 49 % Bažnyčios narių šiomis internetinėmis alternatyvomis naudojosi tais mėnesiais, kai buvo taikomi didžiausi apribojimai.

Iš 5000 apklausoje dalyvavusių respondentų pusė dirbo krikščioniškose organizacijose ar bažnyčiose, kita pusė - ne. Devyni iš dešimties respondentų buvo Bažnyčių nariai (93 proc. priklausė nacionalinėms protestantų ar Romos katalikų Bažnyčioms, o 3 proc. buvo laisvųjų evangelikų bažnyčių nariai).

Internetas yra dažniausiai respondentų minimas informacijos kanalas (88 proc. juo naudojasi vieną ar daugiau valandų per dieną), o ne televizija (61 proc.) ir radijas (40 proc.).

Bažnyčios nariai gerai žino oficialias savo vietinės ar nacionalinės bažnyčios platformas: 47 % teigė, kad reguliariai lankosi savo vietinės krikščionių bendruomenės interneto svetainėje. 24 % seka krikščionių įtakingus asmenis, o dar 24 % gauna informaciją apie krikščioniškų judėjimų ir NVO veiklą interneto svetainėse ir socialinėje žiniasklaidoje.

Paklausti apie dirbtinį intelektą (DI), 8 iš 10 krikščioniškose organizacijose dirbančių žmonių atsakė, kad "mūsų organizacijoje jis dar nėra aktualus", nors 5 % teigė, kad jau naudoja DI priemones, o dar 4 % planuoja tai daryti po kelerių metų.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, didžiausiose Vokietijos bažnyčiose (liuteronų ir Romos katalikų) labai mažėja tikinčiųjų skaičius. Naujųjų technologijų naudojimas ir siekis palengvinti prieigą prie bažnytinio gyvenimo kol kas nepadidino parapijiečių skaičiaus.

The post Dauguma Vokietijos krikščionių nori pamaldų internetu appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, su galimybių paso įvedimu susiję Vyriausybės nutarimo punktai neprieštaravo nei Konstitucijai, nei Civilinės saugos įstatymui.

KT nutarime pažymėjo, kad pagal tuo metu turimus mokslinius duomenis Vyriausybė turėjo pagrindo manyti, kad persirgusių ar pasiskiepijusių bei šių kriterijų neatitinkančių asmenų galimybės platinti ligą buvo nevienodos.

Anot KT, atitikę nurodytus kriterijus asmenys tuo metu galėjo būti laikomi keliančiais mažesnę riziką užsikrėsti COVID-19 liga ar ją platinti, todėl dėl visuomenės saugumo Vyriausybė galėjo riboti paslaugų teikimą asmenims, neturintiems galimybių paso.

„Vyriausybė siekė rūpintis žmonių sveikata ir įgyvendinti pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kuri buvo nulemta užkrečiamos COVID-19 ligos plitimo visuomenėje ir dėl kurios kilo grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei“, – konstatavo Konstitucinis Teismas.

Kaip pasisakė teismas, siekiant konstituciškai pateisinamo visuomenės sveikatos apsaugos tikslo galėjo būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį laikinai asmenys, turintys galimybių pasą ir jo neturintys, galėjo būti traktuojami skirtingai.

Ištirti Vyriausybės nutarimo normų atitikimą Konstitucijai paprašė Kauno ir Vilniaus apygardos teismai, sustabdę baudžiamąsias bylas dėl svetimu galimybių pasu pasinaudojusių žmonių.

Teismai prašė įvertinti Vyriausybės nutarime „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvusias nuostatas, kuriomis įtvirtinti reikalavimai asmenims atitikti nustatytus medicininius kriterijus, kad galėtų gauti tam tikras paslaugas.  

Galimybių pasas koronaviruso pandemijos valdymo metu leido asmenims vykdyti ūkinę veiklą, dalyvauti kultūros, pramogų, sporto renginiuose, festivaliuose, mugėse. Asmenys, neatitikę tam tikrų reikalavimų ir neturėję galimybių paso, šių paslaugų gauti negalėjo ir buvo apriboti. 

Pareiškėjai Kauno apygardos teismas ir Vilniaus apygardos teismas dėl ginčijamų Vyriausybės nutarimo nuostatų konstitucingumo į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdę baudžiamąsias bylas, nagrinėtas pagal nuteistų asmenų apeliacinius skundus.

Kaune byla nagrinėjama dėl asmens, nuteisto už bandymą su svetimu galimybių pasu patekti į prekybos centrą, Vilniaus teisme – dėl asmens, tokiu pat būdu bandžiusiu patekti į kokteilių barą.

KT jau yra baigęs kelias bylas dėl karantino metu galiojusių ribojimų. Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijai neprieštaravo reikalavimas darbuotojams testuotis dėl COVID-19 ligos, karantino metu galioję grožio ir odontologijos paslaugų teikimo ribojimai.

The post Galimybių paso ribojimai Konstitucijai neprieštaravo, paskelbė Konstitucinis Teismas appeared first on LAIKMETIS.

COVID-19 atvejai JAV vasaros pradžioje pasiekė žemiausią užfiksuotą lygį, tačiau pastaruoju metu jie vėl ėmė augti. Tai kelia naujų baimių, raginimų dėvėti kaukes ir atgaivina prisiminimus apie masinį visko uždarymą, įskaitant daugelį bažnyčių visoje šalyje.

Nepaisant to, nuo pandemijos pradžios bažnyčių teisinė apsauga gerokai pagerėjo. Daugelis valstijų ėmėsi griežtų priemonių maldos namų teisėms ginti, garantuodamos jiems galimybę tęsti pamaldas, jei ateityje kiltų nepaprastoji padėtis visuomenės sveikatos srityje. Esant ypač rimtai padėčiai, joms žadama taikyti ne griežtesnes priemones nei tos, kurios taikomos kitoms "svarbiausioms viešosioms paslaugoms".

CNA surinko duomenis apie tai, kuriose valstijose apeigos įtrauktos į visuomenei būtinų paslaugų sąrašą, o kuriose - ne, ir sudarė jų žemėlapį. Kiekviena JAV vyskupija pandemijos pradžioje 2020 m. sumažino viešų pamaldų kiekį, prašoma valstijų įstatymų ar vietos savivaldybių nuostatų, kurios labai skyrėsi savo griežtumu religinių paslaugų atžvilgiu.

Nuo šių metų katalikų asmeninis dalyvavimas pamaldose vis dar nėra grįžęs į prieš pandemiją buvusį lygį. Tik 40 procentų JAV katalikų viešas bažnytines apeigas lanko taip pat dažnai kaip prieš pandemiją, o 25 procentai prisipažįsta, kad į bažnyčią eina rečiau nei anksčiau.

Tik 40 procentų JAV katalikų viešas bažnytines apeigas lanko taip pat dažnai kaip prieš pandemiją, o 25 procentai prisipažįsta, kad į bažnyčią eina rečiau nei anksčiau.

Šiuo metu federalinės valdžios institucijos yra sukūrusios teisinį precedentą, pagal kurį valstijos negali uždrausti pamaldų, tačiau gali apriboti jų prieinamumą ne daugiau kaip 25 proc. normatyvinio patalpų pajėgumo.

2020 m. lapkričio pabaigoje Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Niujorko valstija pažeidė Pirmosios pataisos nuostatą dėl religinės laisvės apsaugos, nes koronaviruso pandemijos metu nepagrįstai apribojo susirinkusiųjų skaičių.

The post JAV valdžia žada neuždaryti bažnyčių, jei įvyktų kitas koronaviruso protrūkis appeared first on LAIKMETIS.

„Šis referendumui teikiamas klausimas yra priskirtinas Seimo kompetencijai nustatyti valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus bei su tuo susijusius ribojimus atsiskaitymams grynaisiais pinigais“, – per posėdį penktadienį sakė VRK Teisės tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.

Jis taip pat teigė, kad siekiant pakeisti esamą teiginį reglamentavimą reikėtų kreiptis į Seimą, „kaip į instituciją, kurios išskirtinei kompetencijai priklauso šių klausimų sprendimas.“

VRK atstovas atkreipė dėmesį, kad kilo teisinių klausimų ir dėl pačios referendumo teksto formuluotės.

„Taip pat vertinant referendumui teikiamą sprendimo tekstą aiškumo aspektu, pažymėtina, kad jis nėra aiškus. Referendumo dalykas nėra aiškiai apibrėžtas, nenurodyti konkretūs atsiskaitymo grynaisiais piniginiais ribojimais, kuriuos siekiama panaikinti. Jie yra įvardinti abstrakčiai kaip sumos dydžio ribojimai“, – pridūrė R. Stabingis.

Pasak jo, dėl to neaiškus tekstas negali būti teikiamas referendumui, nes tokiu būdu negalima būtų nustatyti tikrosios tautos valios.

R. Stabingis pridūrė, kad kyla klausimas, kokiu būdu būtų įgyvendintas referendumu priimtas sprendimas, nes panaikinus ribojimus netektų prasmės visas įstatymas.

Iniciatyvinės grupės koordinatorius Nerijus Cibulskis posėdyje turėjo priekaištų dėl pačios VRK klausimo formuluotės. Ji skambėjo: „Dėl piliečių referendumo iniciatyvinės grupės dėl privalomojo referendumo dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų panaikinimo neregistravimo“.

Jis sakė manantis, kad tokia formuluotė yra šališka, todėl, anot jo, galima spręsti, kad komisijos pareiga yra ne vertinti klausimo atitikmenį Konstitucijai ir įstatymams, bet atmesti iniciatyvą.

Komisijos nariai prašė N. Cibulskio grįžti prie klausimo esmės, atsakyti, kodėl šis nesutinka su VRK argumentais, ir nenukrypti į techninio pobūdžio klausimus.

Jis teigė iš VRK narių neišgirdęs, kur yra parašyta, kad apribojimai grynaisiais pinigais yra išskirtinė Seimo kompetencija.

„Tai yra tik prielaida“, – per VRK posėdį sakė N. Cibulskis.

VRK vadovė Lina Petronienė sakė, kad iniciatyvinės grupės pateiktame referendume nėra aišku, kokį sprendimą norima priimti.

„Jis (tekstas – BNS) turi būti aiškus rinkėjams, nes jūs norite nustatyti tikrąją tautos valią“, – pridūrė R. Stabingis.

VRK sprendimas per 7 dienas nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pagal pernai lapkričio 1 dieną įsigaliojusį Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, atsiskaitymai ir mokėjimai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.

Seimas šį įstatymą priėmė 2022 metų birželio pabaigoje, juo siekiama mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką. 

The post Atmesta referendumo iniciatyva dėl atsiskaitymo grynaisiais ribojimų panaikinimo appeared first on LAIKMETIS.

Ontarijo miesto Aylmerio Dievo bažnyčios pastorius Henry Hildebrandtas (Henris Hildebrandtas) žurnalistams išreiškė nusivylimą teismo sprendimu.

„Tikrai liūdna diena laisvei ir teisingumui Kanadoje, - rašė H. Hildebrandtas tviteryje. - Aukščiausiasis Teismas atsisako net nagrinėti mūsų bylą, kuri tiesiogiai veikia religijos, susirinkimų ir žodžio laisvę Kanadoje. … Tai nėra visiškai netikėta, bet labai nuvilia."

H. Hildebrandto bažnyčia kartu su Trejybės Biblijos koplyčia Vaterlo mieste užginčijo Ontarijo pandemijos apribojimus konstituciniais pagrindais, teigdama, kad susirinkimų apribojimai pažeidžia jų teises, rašo „The Epoch Times". Jie pralaimėjo tiek Ontarijo Aukščiausiajame teisingumo teisme, tiek Apeliaciniame teisme, kuris nusprendė, kad apribojimai yra pateisinamas kanadiečių religijos laisvės pažeidimas.

Gegužės mėn. bažnyčios pateikė Aukščiausiajam Teismui prašymą leisti pateikti apeliaciją, tačiau atsisakymas nagrinėti bylą reiškia, kad apeliacinis procesas baigtas.

„Esame nusivylę sužinoję, kad Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog tai nėra nacionalinės svarbos klausimas", - teisininko pareiškime cituojamas Konstitucinių laisvių teisingumo centras.

JCCF taip pat atskleidė, kad H. Hildebrandto bažnyčiai buvo nurodyta sumokėti 274 tūkst. dolerių baudų ir išlaidų už tai, kad pažeidė susirinkimų apribojimus, įskaitant tris pamaldas po atviru dangumi, vykusias 2021 m. gegužės ir birželio mėn. Šimtus tūkstančių dolerių siekiančios baudos buvo skirtos ir Trinity Bible Chapel, o parapijiečiai kelis mėnesius buvo priverstinai užrakinti savo bažnyčioje.

Bažnyčios turėjo laikytis 10 žmonių limito, o mažmeninės prekybos parduotuvėms, kurios buvo pripažintos būtinomis, buvo leista 50 proc. vietų su fiziniu atstumu.

JKKF teigė, kad pagrindinės laisvės buvo pažeistos tokiu būdu, kurio negalima pateisinti laisvoje, demokratinėje visuomenėje, rašo „Western Standard".

Britų Kolumbijoje trys bažnyčios užginčijo provincijos visišką draudimą nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. laikyti pamaldas asmeniškai, o sporto salėms ir restoranams buvo leista dirbti. JCCF teigė, kad bažnyčios 2020 m. gruodžio mėn. surengė asmenines pamaldas, laikydamosi visų COVID-19 protokolų.

„Esame nusivylę", - cituojamas JCCF teisininkas. Jis pridūrė, kad bažnyčios ir toliau gins kitas savo teisines ir konstitucines teises, nes joms vis dar gresia baudžiamasis persekiojimas dėl asmeninių pamaldų 2020 ir 2021 m.

Šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad perdavimo lauke rizika yra nereikšminga, sakė Ontarijo vyriausybės liudytojas ekspertas, rašo „Standard".

JKKF taip pat teigė, kad susirinkimų apribojimų daroma žala yra didesnė už bet kokią teikiamą naudą ir turi būti panaikinta.

„Turime paklusti Dievui, o ne žmogui", - anksčiau sakė H. Hildebrandtas, gindamas sprendimą toliau rengti pamaldas. Jis taip pat teigė: „Svarbu, kad žmonės išlaikytų teisę patys pasirinkti, ar situacija kelia pavojų jų sveikatai".

The post Aukščiausiasis Teismas atsisako nagrinėti bylą, kuri tiesiogiai veikia religijos, susirinkimų ir žodžio laisvę Kanadoje appeared first on LAIKMETIS.

Slovakijos politikas ir buvęs ES specialusis pasiuntinys religijos ar tikėjimo laisvės klausimais pateikė teismui argumentus.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar visuotiniai draudimai viešai laikyti pamaldas per COVID buvo suderinami su teise į bendruomeninį religijos laisvės įgyvendinimą.

J. Figelis teigia, kad visuotiniai draudimai „ignoruoja pagrindinį vaidmenį, kurį religija atlieka tikinčiųjų gyvenime". Jis sako. kad „akivaizdu, jog pandemijos metu religinės apeigos galėjo vykti saugiai".

Jis teigia, kad tikintiems žmonėms bendruomeninis šlovinimas ir dvasinis pamaitinimas „gali būti tokie pat svarbūs kaip ir kūno maitinimas" ir tai turėtų būti ginama demokratinėse visuomenėse.

„Religijos laisvė, kaip pagrindinė žmogaus teisė, nusipelno aukščiausio lygio apsaugos. Draudimas žmonėms dalyvauti pamaldose ir atlikti bendruomeninę religinę praktiką yra labai neliberalus ir neteisėtas", - sakė jis.

„Pamaldų draudimai buvo neteisingi ir neproporcingi. Mūsų teismui pateikti argumentai aiškiai rodo, kad visuotiniai draudimai yra religijos laisvės pažeidimas pagal tarptautines žmogaus teises."

Bendruomeninių pamaldų draudimai pandemijos metu buvo įvesti daugelyje šalių.

The post Aukštas ES pareigūnas: pamaldų draudimai COVID metu buvo neteisingi ir neproporcingi appeared first on LAIKMETIS.