Popiežius priminė, kad poreikį keisti su santuokos bylomis susijusias normas išsakė 2014 m. į neeilinę asamblėją susirinkę Vyskupų sinodo dalyviai, prašę, kad bylos būtų sklandesnės ir greitesnės. Atsižvelgiant į Sinodo siūlymus buvo paskelbti du santuokos bylų procedūras lotynų ir rytų apeigų Katalikų Bažnyčioje reformavę juridiniai aktai –   motu proprio „Mitis Iudex Dominus Iesus“ ir „Mitis et Misericors Iesus“.

Popiežius sakė, jog imdamasis reformos jis visų pirma norėjo iškelti vietinei Bažnyčiai vadovaujančio vyskupo vaidmenį. Vyskupas yra atsakingas už teisingumo vykdymą vyskupijoje ir kaip teismų veikimo garantas, ir kaip teisėjas, turintis asmeniškai priimti sprendimą bylose, kuriose santuokos negaliojimas yra akivaizdus. Pranciškus sakė, jog jį liūdina kartais gaunamos žinios, kad šiandien, po dešimties metų nuo reformos, tikintieji vis dar nežino apie tokią galimo santuokos negaliojimo pripažinimo galimybę.

Santuokos bylų reformą įkvėpė rūpinimasis sielų išganymu, jis turi skatinti ir per reformą įvestos naujos tvarkos taikymą. Pasak popiežiaus, reikia priimti kaip rimtą iššūkį skausmą žmonių, reikalaujančių aiškumo dėl jų asmeninės situacijos, trokštančių žinoti, ar jie gali dalyvauti sakramentiniame gyvenime. Daugeliui nelaimingą santuokinę patirtį išgyvenusių žmonių santuokos galiojimo ar negaliojimo nustatymas yra labai svarbus. Reikia padėti šiems žmonėms kuo greičiau išsiaiškinti savo padėtį.

Santuokos bylų reformą įkvėpė rūpinimasis sielų išganymu, jis turi skatinti ir per reformą įvestos naujos tvarkos taikymą.

Popiežius šia proga pakartojo, kad santuokos bylų reformos tikslas buvo ne negaliojimo pripažinimo palengvinimas, bet proceso sklandumas ir greitumas. Būtent dėl to buvo panaikintas reikalavimas, kad pirmosios instancijos teismo paskelbtą sprendimą dėl santuokos negaliojimo patvirtintų dar ir antrosios instancijos teismas.

Pranciškus taip pat priminė, kad tiriant santuokos bylas visada reikia su didžiausia pagarba žiūrėti į santuokos ir šeimos tikrovę, nes šeima yra gyvas Švč. Trejybės meilės atspindys. Taip pat reikia atsiminti, kad santuokos neišardomumas yra ne tikslas, kuriam sutuoktiniai tarnauja tik savo pastangomis, bet visų pirma malonė, Dievo pažadas. Dievo ištikimybė daro įmanomą ir žmogaus ištikimybę.

Tad bažnytinių teismų teisėjų tarnystė tiriant santuokos bylas turi būti suprantama visų pirma kaip tarnystė sielų išganymui. Bažnyčia teisėjams patiki labai atsakingą, bet ir labai kilnią užduotį. Popiežius linkėjo teisėjams šiuo metu švenčiamo Jubiliejaus kontekste vykdyti savo pareigas kaip tarnystę vilčiai, kuri niekada nenuvilia, niekada neapgauna.

The post Popiežius: tikintieji vis dar nežino apie santuokos negaliojimo pripažinimo galimybę appeared first on LAIKMETIS.

Valstybinei mokesčių inspekcijai antradienį paskelbus naujausius turto deklaracijų duomenis, pateikiame pirmąjį turtingiausių politikų ir tarnautojų bei jų sutuoktinių dešimtuką.

1. Verslininkė Austėja Landsbergienė. Ji į sąrašą patenka kaip užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė. Verslininkės turtas siekia 17,7 mln. eurų, 12,6 mln. eurų iš jų – akcijos. A. Landsbergienės asmeninis turtas per metus sumažėjo 361,2 tūkst. eurų.

2. Klaipėdos tarybos narys Vidmantas Dambrauskas. Politiko turto vertė – 17,5 mln. eurų. 10 mln. eurų iš jų sudaro akcijos. Jo turtas per metus sumažėjo 1,4 mln. eurų.

3. Buvęs Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Jo turto vertė siekia 7 mln. eurų. 3,2 mln. eurų sudaro nebaigti statiniai užsienyje. Jo turtas per metus išaugo 556,5 tūkst. eurų.

4. Valstybės saugumo sistemos valstybės tarnautoja Giedra Subačienė. Jos turtas siekia 6,3 mln. eurų, didžioji dalis – 6,2 mln. eurų – kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma.

5. Valstybės kontrolės tarnautojos Sigitos Rojutės-Balčiūnienės sutuoktinis Gintaras Balčiūnas. Jo turto vertė siekia 6,2 mln. eurų, 1,5 mln. eurų iš jų sudaro gyvenamųjų namų vertė. Jo turtas per metus išaugo 164 tūkst. eurų.

6. Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys, įmonės „Švytis“ verslo plėtros vadovas Darius Stankus. Jo turtas siekia 5,4 mln. eurų, iš kurių 5,1 mln. – akcijos. D. Stankaus turtas per metus išaugo beveik 5,1 mln. eurų.

7. Kauno meras, „Vičiūnų“ grupės akcininkas Visvaldas Matijošaitis. Jis deklaravo 5,3 mln. eurų vertės turto, 2,3 mln. eurų iš jų sudaro akcijos.

8. Klaipėdos miesto tarybos narys, įmonės „Grūdoteka“ vadovas Aidas Kaveckis. Politikas ir verslininkas deklaravo beveik 5,1 mln. eurų turto, jo vertė per metus beveik nepakito.

9. Klaipėdos miesto tarybos narys, „Kamineros grupės“ savininkas Arūnas Tuma. Jo turtas siekia 4,9 mln. eurų.

10. Seimo narys, Darbo partijos frakcijai priklausantis Valdemaras Valkiūnas, deklaravęs 4,9 mln. eurų vertės turtą. 1,6 mln. eurų sudaro žemės sklypų užsienyje vertė.

The post Turtingiausi politikai ir jų sutuoktiniai: A. Lansdbergienė, V. Dambrauskas, V. Uspaskichas appeared first on LAIKMETIS.