Pirmiausia popiežius priminė, kad dorybių praktikavimo žmogaus gyvenime klausimas keliamas jau nuo Antikos laikų. Pasak graikų, dorybingas gyvenimas veda žmogų į laimę. Aristotelis parašė savo garsųjį etikos traktatą, skirtą sūnui Nikomachui, norėdamas jį pamokyti laimingo gyvenimo. Nagrinėdamas dorybių temą Aristotelis į vieną pirmųjų vietų iškelia susivaldymo dorybę (enkráteia), t. y. santūrumą, sugebėjimą nepasiduoti maištingoms aistroms, įvesti tvarką širdyje.

Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius priminė Katalikų Bažnyčios Katekizmo pateikiamą šios dorybės apibrėžimą: „Susivaldymas yra moralinė dorybė, tvardanti malonumų pomėgį ir padedanti išlaikyti saiką naudojantis sukurtomis gėrybėmis. Ši dorybė laiduoja valios viešpatavimą instinktams ir neleidžia troškimams peržengti padorumo ribų. Susivaldantis žmogus savo juslinį geismą kreipia į gėrį, geba skirti, kas gera ir kas bloga, ir nepasikliauja savo jėgomis tenkindamas širdies troškimus.“ (n. 1809).

Taigi, susivaldymas – tai saikingumas, sakė popiežius. Nemokantys susivaldyti žmonės yra nepatikimi. Tuo tarpu susivaldantis, nuosaikus žmogus elgiasi apgalvotai, moka gerai pasverti žodžius. Jis apgalvoja, ką sako, neleidžia, kad pykčio akimirka sugriautų santykius ir draugystę.

Popiežius pažymėjo, kad saikingo ir susivaldančio žmogaus sugebėjimas kontroliuoti savo nuotaiką nereiškia, kad jis visada yra ramus ir besišypsantis. Iš tiesų kartais reikia pasipiktinti, bet visada tai reikia daryti tinkamu būdu. Geriau atvirai išsakyti priekaištą, negu susiraukus rūsčiai tylėti. Susivaldantis žmogus sugeba suderinti kraštutinumus: jis tvirtai laikosi neginčijamų principų ir vertybių, tačiau taip pat sugeba būti supratingas visiems žmonėms, parodyti jiems empatiją.

susivaldantis, nuosaikus žmogus elgiasi apgalvotai, moka gerai pasverti žodžius.

Susivaldymas gerai dera su tokiomis evangelinėmis vertybėmis kaip mažumas, santūrumas, nuolankumas. Žmogus, gyvenime taikantis susivaldymo dorybę, džiaugiasi matydamas, kad kiti jį gerbia, tačiau iš kitų sulaukiamos pagarbos jis nepaverčia vieninteliu kiekvieno savo darbo ir žodžio kriterijumi. Jis nesiekia aplodismentų, bet žino, kad jam reikia kitų. Jis yra jautrus, moka verkti ir to nesigėdija, tačiau jis neverkia dėl savęs. Kai ištinka nesėkmės, jis stengiasi vėl pakilti, o kai sulaukia sėkmės, jis ja nesididžiuoja, bet toliau gyvena santūrų gyvenimą.

Galiausiai popiežius paneigė šiandien dažną įsitikinimą, kad susivaldymas ir santūrumas daro žmogaus gyvenimą pilką ir be džiaugsmo. Yra kaip tik priešingai: nuosaikus žmogus labiau sugeba gėrėtis gyvenimo skoniu, buvimu kartu prie stalo, draugyste, žmonių pasitikėjimu, kūrinijos grožiu. „Melskime Viešpatį, kad suteiktų mums šią dovaną: brandos, jausmų brandos ir socialinės brandos dovaną, nuosaikumo dovaną.“ 

The post Popiežius: nemokantys susivaldyti žmonės yra nepatikimi appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtoji dorybė - susivaldymas - yra sielos aistrų ir galių derinimas. Jis reikalingas taip pat, kaip ir kitos dorybės.

Dr. J. Micevičiūtė mini Dantę Aligjerį. Ji sako, kad keturias pagrindines dorybes žmogus gali pats ugdyti, o susivaldymas yra viena iš tų dorybių.

Kokiu būdu mes renkamės žemiškąsias gėrybes? Kaip suderinamos sielos galios?

Pasirinkimo principas reiškia, kad žmogus gali tomis gėrybėmis tiek naudotis, kiek jos jam padeda siekti tikslo, ir atsisakyti tiek, kiek jos jam nereikalingos.

Kviečiame pasiklausyti paskaitos.

The post Dr. Jūratė Micevičiūtė. Susivaldymas, sielos aistrų ir galių appeared first on LAIKMETIS.