Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė Solveiga Stankevičienė sako, kad išbandyti reguliarų maršrutą savavaldžiu autobusu įsipareigota įmonei dalyvaujant europiniame viešojo transporto integracijos projekte.

„Iki“ (prekybos tinklo – BNS) programa su „LastMile“ ir, žinoma, bendradarbiavimas su Europos partneriais Suomijoje ir Norvegijoje, kurie jau turi reguliarius maršrutus su tokia viešojo transporto paslauga paskatino mus pasirinkti tokį variantą“, – BNS teigė S. Stankevičienė.

„Ir mūsų vairuotojų trūkumas verčia mus svarstyti apie kažkokias kitokias viešojo transporto paslaugas mieste“, – pridūrė „Susisiekimo paslaugų“ atstovė.

Pasak S. Stankevičienės, 6–8 sėdimų vietų bei iki 12 keleivių galintis gabenti autobusas rudenį du mėnesius turėtų kursuoti vidinėmis Užupio gatvėmis ir nemokamai privežti keleivius prie judresnėse aplinkinėse gatvėse esančių stotelių 

„Susisiekimo paslaugų“ atstovės teigimu, autonominio autobuso bandymas turėtų prasidėti rugsėjo antroje pusėje.

Transporto priemonės nuomai, dėl kurios gegužės pabaigoje–birželio pradžioje konsultuotasi su rinka, taip pat jai reikalingų laikinų stotelių įrengimui Užupyje savivaldybė yra numačiusi 80 tūkst. eurų. 

Pasak S. Stankevičienės, bandomasis projektas parodys, ar tokie autobusai ateityje galėtų nuolat papildyti sostinės viešojo transporto sistemą. 

„Šiuo projektu mes ir siekiame pasitikrinti tiek Vilniaus miesto infrastruktūrą, tiek esamą viešojo transporto sistemą, ar mums pasiteisintų investuoti pinigus į tokio tipo transporto priemones“, – teigė S. Stankevičienė.    

Pasak jos, autobusas greičiausia bus nuomojamas iš užsienio įmonių, nes Lietuvoje galinčių išnuomoti jį nėra.  

Pasak S. Stankevičienės, šiuo metu autonominiai autobusai reguliariai kursuoja Suomijos sostinėje Helsinkyje, taip pat šios šalies Tamperės universiteto teritorijoje, Norvegijos mieste Stavangeryje, anksčiau buvo išbandyti ir Vokietijos miestuose. 

Pernai nuo birželio pabaigos iki rugsėjo pabaigos startuolio „LastMile“ klientus Vilniaus Senamiesčio, Naujamiesčio bei Žvėryno rajonuose aptarnavo trys be vairuotojo veikiantys Estijos įmonės „Clevon“ sukurti automobiliai. 2022 metais startuolis juos išbandė ir Vilniaus užmiesčio rajone Balsiuose.

Susisiekimo ministerija pernai nuo rugsėjo supaprastino autonominių automobilių techninių parametrų bei maršrutų derinimą, tačiau numatė daugiau atsakomybių savivaldžių transporto priemonių gamintojams, jei šios patektų į eismo įvykį.

The post Rudenį Užupyje pradės kursuoti autobusas be vairuotojo appeared first on LAIKMETIS.

Tuo metu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas sako, kad kol kas sunku vertinti Kinijos veiksmų poveikį, nes nėra išsamios ir oficialios informacijos, o Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas teigia nemanantis, jog krovinių laivais gabenimas iš Kinijos į Lietuvą galėtų staiga nutrūkti. 

„Kinija yra didelis globalios rinkos dalyvis, bet kokie išimtiniai apribojimai, nes jei būtų kalba apie visos Europos Sąjungos ar Vakarų pasaulio santykių nutraukimą su Kinija susisiekimo srityje, tai būtų vienokios konkurencinės sąlygos, dabar gaunasi, kad Lietuvos aviacijos įmonės atsiduria ypatingai nepalankioje situacijoje, mums tenka sunkiau konkuruoti su savo partneriais kaimynais toje pačioje rinkoje“, – BNS penktadienį sakė Nacionalinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkas Joris Gintilas. 

Pasak jo, tai gali neigiamai paveikti Lietuvos įmones, kurios dalyvauja bendruose projektuose su kitomis Vakarų bendrovėmis. 

„Nemažai partnerių, kurie patys bendradarbiaus su Kinija ir turės santykius su mumis, tai gali suveikti kaip neigiamas faktorius bendroje logistinėje grandinėje. Jei mūsų įmonės dalyvautų su partneriais iš Europos Sąjungos ar kitų valstybių, tai buvimas įmonių konsorciume irgi galėtų pakenkti bendro projekto sėkmei, dėl to galimai užsienio partneriai gali bandyti vengti Lietuvos“, – sakė J. Gintilas.

Pasak jo, aviacijos sektorius santykiuose su Kinija yra pasiekęs dugną, tačiau situacija gali būti dar labiau pabloginta.

„Nesakau, kad tas pablogėjimas yra kritinis būtent mūsų aviacijos įmonėms, bet tai bendrame kontekste Lietuvai, kaip integruotos pasaulinės ekonomikos dalyvei ir transporto sektoriaus dalyvei, negera žinia ir negeras ženklas“, – teigė aviacijos valdybos pirmininkas.

Tuo metu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas sakė, kad tiesioginių pervežimų tarp Lietuvos ir Kinijos automobiliais sausumos keliais nėra vykdoma, tad „tiesioginio poveikio čia nesitikima“, bet trikdžių gali kilti ilgesnėje logistikos grandinėje.

„Kalbant apie visą logistinę grandinę tarp Europos ir Kinijos ir atvirkščiai – poveikis galimas, kadangi mūsų įmonių transportas vienaip ar kitaip kažkuriame etape dalyvauja – Europos dalyje, vidurinėje Azijoje ar Kazachstane. Todėl šioje dalyje galima sulaukti galimų trikdžių“, – tvirtino jis.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika teigia nemanantis, jog krovinių laivais gabenimas iš Kinijos į Lietuvą galėtų staiga nutrūkti. 

„Yra tų krovinių (iš Kinijos į Lietuvą – BNS), tačiau galbūt tuos krovinius galėtų ir kitos laivybos kompanijos. (...) Ne vienintelė „Cosco“ (Europoje veikianti Kinijos laivybos įmonė – BNS) arba ne vienintelė kuri nors kita Kinijos kompanija dirba su Klaipėda. Yra ir kitos kompanijos, kurios krovinius iš Kinijos gabena į Lietuvą. Nemanau, kad čia viskas staiga praktiškai nutrūktų“, – BNS sakė V. Šileika. 

Pasak jo, iš Kinijos į Klaipėdą kroviniai tiesiogiai negabenami – jie yra perkraunami didžiuosiuose Europos uostuose. Tačiau, anot V. Šileikos, juos po uostus plukdo ir Europoje veikiančios Kinijos laivybos kompanijos. 

Kroviniai tiesiogiai neatplaukia iš pačios Kinijos – jie yra perkraunami didžiuosiuose Europos paskirstymo uostuose.

„Kroviniai tiesiogiai neatplaukia iš pačios Kinijos – jie yra perkraunami didžiuosiuose Europos paskirstymo uostuose, tačiau juos netgi po Europą gabena Kinijos kompanijos, pavyzdžiui „Cosco“. Ar būtų imtasi žingsnių riboti šitos kompanijos veiklą gabenant krovinius į Lietuvą, sunku spręsti“, – teigė V. Šileika. 

Jo teigimu, Kinija bendradarbiavimą su Lietuva susisiekimo srityje gali nutraukti dviem būdais – diplomatiniu ir praktiniu. 

„Pirmas variantas – būtų įšaldyti ar nutraukti santykiai diplomatiniu lygiu, liečiantys Lietuvos Susisiekimo ministerijos ir galbūt Kinijos Susisiekimo ministerijos pasirašytus kokius nors susitarimus ir dokumentus“, – teigė V. Šileika.

„Kitas klausimas yra dėl susisiekimo praktinio aspekto. Mes turime nemažai kiniško importo, kuris ateina iš Kinijos, taip pat yra Kinijos laivybos kompanijos, kurios tuos krovinius ir konteinerius gabena iš Kinijos. Ar joms bus lygiai taip pat įsakyta stabdyti veiklą ir nutraukti užėjimą į Klaipėdos uostą, sunku pasakyti“, – sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas. 

Reaguodama į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane šią savaitę Kinija pareiškė įvedanti jai sankcijas ir nutraukianti bendradarbiavimą su ministerija ir apskritai susisiekimo srityje su Lietuva, penktadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“. 

Pasak pranešimo, tokį sprendimą priėmė Kinijos užsienio reikalų ministerija. Jos interneto svetainėje skelbiama, kad Lietuvos susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės vizitas į Taivaną yra vienos Kinijos principo pažeidimas, rimtas kišimasis į jos vidaus reikalus ir šalies suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimas.

The post Lietuvos susisiekimo įmonės - nepalankioje situacijoje dėl santykių nutraukimo su Kinija appeared first on LAIKMETIS.

LRT televizijai jis pabrėžė, kad iš Rusijos „retorikos arba iš propagandos turbūt galima bet kada bet ko tikėtis“.

„Aš manau, kad mūsų nacionaliniam saugumui didžiausia grėsmė turbūt yra mūsų geografinė padėtis, ir jos nepakeisime. Visų institucijų pareiga ir atsakomybė yra tiesiog numatyti tas grėsmes ir būti pasiruošusioms reaguoti“, – sakė ministras.

„Mes esame pasiruošę maksimaliai ir geležinkeliai savo klientus yra labai aiškiai informavę, kaip skaičiuojami vidurkiai, kiek, pagal kokius prekių kodus, ar jie artėja prie viršijimo, ar jau yra ir viršyti, kas gali važiuoti, kas ne, kaip vyksta procedūros“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Skuodžio, Lietuva yra atvira ir pateikia visus krovinių vežimo duomenis Rusijai ir tai „paliekama kitai pusei vertinti“.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ penktadienį pranešė atnaujinusi nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, kaip tai numato Europos Komisijos paskelbtos gairės. 

„LTG Cargo“ penktadienį pranešė atnaujinusi nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado

Sankcijomis draudžiamų prekių tranzitas leidžiamas tik tada, jeigu jos yra būtinos, nėra laikomos neįprastu srautu ar prekybos modeliu ir kurios neapeina ribojimų.

Krovinių pervežimo apimtys turi atitikti trejų metų – nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų gruodžio pabaigos – geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį. Vidurkiai bus skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai, o jų kiekiui pasiekus metinius vidurkius, paraiškos bus atmetamos.

M. Skuodis teigė, kad pirminę prekių patikrą atlikus geležinkeliams, traukiniai yra stabdomi Lietuvos pasienyje su Karaliaučiumi, juos tikrina muitinės atstovai. Anot jo, viršijus vidurkius, „Lietuvos geležinkeliai“ tiesiog atmes paraiškas.

„Pirmiausia geležinkeliai nederintų tokios paraiškos ir teoriškai traukinys negali atvažiuoti. Na, o jeigu taip atsitiktų, kad jis atvažiuoja, tiesiog būtų sustabdytas ir išsiųstas atgal. Čia nieko naujo, yra kaip ir su bet kuria trečiąja šalimi. Tokios procedūros yra įprastos“, – tvirtino jis.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė, birželio viduryje įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi ankstesniu tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.

Birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas į ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, liepos 10-ąją – cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis. Rugpjūčio 10-ąją įsigalios draudimas vežti anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą ir jos produktus.

Liepos 13-ąją Europos Komisija išleido gaires, kuriomis ji leido Rusijai gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą tik šio eksklavo poreikiams ir tik geležinkeliais. 

The post M. Skuodis: Lietuva pasiruošusi galimoms tolesnėms Rusijos provokacijoms dėl tranzito appeared first on LAIKMETIS.