Sueco kanalas yra trumpiausias jūrų kelias tarp Azijos ir Europos, taip pat svarbus Egiptui labai reikalingos tvirtos valiutos šaltinis, jos 2023-aisiais sužėręs apytikriai 10,25 mlrd. JAV dolerių.

Agentūra cituoją kanalo administracijos vadovą Osamą Rabie (Osamą Rabį), kurio teigimu, pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, kanalu kursuojančių laivų sumažėjo 36 proc., o pajamos iš jų aptarnavimo sunyko nuo 804 mln. iki 428 mln. JAV dolerių.

kanalu kursuojančių laivų sumažėjo 36 proc., o pajamos iš jų aptarnavimo sunyko nuo 804 mln. iki 428 mln. JAV dolerių

Sueco kanalo krizė gali smarkiai pakenkti Egipto ekonomikai, kuri pastaruoju metu patyrė recesiją, o jau keturis mėnesius besitęsiantis karas tarp Izraelio ir palestiniečių grupuotės „Hamas“ apkarpė jai itin svarbų atvykstantįjį turizmą,  pažymi „Bloomberg“.

Raudonąją ir Viduržemio jūras jungiančiam kanalui tenka apytikriai 10 proc. tarptautinės prekybos srautų jūra.

The post Dėl husių sukilėlių išpuolių prieš laivus Sueco kanalo pajamos sunyko bemaž perpus appeared first on LAIKMETIS.

Už jūsų ir mūsų laisvę!

Jūsų Ekscelencijos Lietuvos ir Lenkijos valstybių Prezidentai,
garbūs civilinės valdžios atstovai,
brangūs broliai ir seserys,

šiandien, šioje didingoje Šventųjų Stanislovo ir Vladislovo arkikatedroje Vilniuje, kuri saugo šv. Kazimiero relikvijas, menančias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės istorinę bendrystę, drauge susirinkome paminėti 1863–1864 metų sukilimo ir jo dalyvių. Prabėgus 160 metų po šių įvykių, vėl esame kviečiami semtis įkvėpimo iš šių didvyrių, kurie gūdžiais carinės Rusijos priespaudos metais drąsiai paskelbė: „nuo šios dienos nebėra nelaisvės, nes nebėra nei pono, nei bajoro, nei mužiko, nei žydo, o visi esame broliai, visiškai lygūs arba vienodi ir Viešpaties Dievo, ir mūsų brangiosios Tėvynės akyse“ (iš sukilėlių manifesto). Dievo ir Tėvynės meilės vedami jie stojo į laisvės žygį, nes jautė, kad jų pareiga liudyti tai, ką apaštalas Paulius įvardijo žodžiais „jūs esate pašaukti laisvei“ (Gal 5, 13).

Sukilimo prieš Rusijos imperijos priespaudą ir neteisybę minėjimas šiuo neramiu laiku, kai broliai ir seserys Ukrainoje kaunasi už savo laisvės išsaugojimą, įgauna simbolinę prasmę. Mums dar kartą istorija primena, kokia brangi ir labai trapi yra laisvės dovana. Už laisvę reikia kovoti. Šiandien dėkojame Dievui už laisvės stebuklą Lietuvoje, Lenkijoje ir Vakarų pasaulyje. Tuo pat metu prisimename, kad privalome saugoti laisvę, puoselėti tarpusavio vienybę bei pagarbą vieni kitiems. Tai laisvos visuomenės pagrindas.

Tačiau laisvė pirmiausia yra žmogaus dvasios būsena, jo santykio su Dievu išdava. Pasak Šventojo Rašto, „kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė (2 Kor 3, 17). Iš čia ateina įkvėpimas ir drąsa jos siekti ir net savo gyvybę jos labui padovanoti. Laisvė kyla iš žmogaus prigimties, protu atpažįstamo prigimtinio įstatymo. Viešpats Jėzus apie tai sako: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). Šių žodžių įkvėpimas lydėjo ir to meto sukilimo dalyvius. Vieno iš sukilimo vadovų kunigo Antano Mackevičiaus tardymo protokole įtraukti jo žodžiai: „Argi draudimas mokyti vaikučius katekizmo, priešinimasis blaivybės skleidimui ir dėl to kilusios įvairios represijos nebuvo aiškus įrodymas, jog Rusijos vyriausybė nesirūpina mano liaudimi, siekia jos amoralumo, taigi pražūties?“ Tai priminimas ir mums, kad žmogaus tikėjimas į Dievą yra glaudžiai susijęs su rūpinimusi Tėvynės laisve ir jos klestėjimu. Laisvė yra Dangiškojo Tėvo dovana, kad mes ją brangintume ir puoselėtume toje žemėje, kurioje buvome pašaukti gyventi.

Vieno iš sukilimo vadovų kunigo Antano Mackevičiaus tardymo protokole įtraukti jo žodžiai: „Argi draudimas mokyti vaikučius katekizmo, priešinimasis blaivybės skleidimui ir dėl to kilusios įvairios represijos nebuvo aiškus įrodymas, jog Rusijos vyriausybė nesirūpina mano liaudimi, siekia jos amoralumo, taigi pražūties?“

1864 metais sukilimas buvo numalšintas, tačiau mūsų tautiečių širdyse troškimas tęsti laisvės žygį neužgeso. Jis atvedė į 1918 m. ir 1990 m. Lietuvos išsivadavimo stebuklus. Tai, kas čia įvyko, gerai atspindi 124 psalmės žodžiai: „Jeigu VIEŠPATS nebūtų buvęs mūsų pusėje, kai mus užpuolė priešai, tuomet jie būtų mus gyvus prariję. Kai jie užsidegė pykčiu ant mūsų, potvynis būtų mus nunešęs, vandenys būtų mus užlieję, šėlstanti srovė būtų mus paskandinusi. Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, kuris nepaliko mūsų grobiu jų dantims. Ištrūkome lyg paukštis iš medžiotojo spąstų, – spąstai sulaužyti, ir mes ištrūkome. Mūsų pagalba varge yra VIEŠPATS, kuris sukūrė dangų ir žemę.“ Šventasis Raštas mums duoda aiškiai suprasti, kad laisvė ir kova dėl jos yra neatsiejama nuo tikėjimo į Dievą.

Tikintis žmogus pašauktas visuomenę kilninančiai ir civilizuojančiai misijai. Bet kuris autoritarinis režimas puikiai supranta, kad religijos laisvė yra rimčiausias jo galių apribojimas. Brandi ir nuosekli religijos laisvė apriboja totalitarizmo pagundas, suteikia žmonėms erdvę gyventi pagal savo įsitikinimus, burtis į religines ir kitas bendruomenes. Šios laisvės sukuria itin svarbias užkardas autoritarizmui. Tačiau religijos laisvė yra kur kas daugiau, nei visuomenei naudinga tolerancijos ar taikos palaikymo teisė. Gilesniu lygmeniu religijos laisvės tikslas yra ne kas kita, kaip asmens klestėjimas. Tai vertybių įtvirtinimo žmoguje aplinka.

Šiandien Bažnyčia švenčia Dievo Žodžio sekmadienį. Jau penktuosius metus popiežius Pranciškus šia proga ragina visą Bažnyčią atkreipti dėmesį į mūsų turimą brangų lobį. Dievo žodis, užrašytas Šventajame Rašte, kurį skaitome Šv. Mišiose ir kurį esame kviečiami asmeniškai apmąstyti bei juo gyventi, mums dovanoja Kūrėjo mintį apie mus, pasaulį ir mūsų gyvenimo tikslą. Jis primena, kad šis pasaulis yra Dievo projektas, kuriame žmogus pašauktas į šventumą. Jis kviečia į savidiscipliną, artimo meilę bei įsipareigojimą visuomenės bendrajam gėriui. Dievo žodis, pasak Laiško žydams, „yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis“ (Žyd 4, 12). Dievo žodis padovanoja Kristaus artumą, Jo įkvėpimą ir sustiprinimą, kurio taip reikia dažnai pavargusioms ir nusiminusioms mūsų širdims.

Jėzus šiandien į kiekvieną iš mūsų kreipiasi Evangelijos žodžiais: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 15). Šie žodžiai skirti mums, mūsų valstybėms, mūsų neramiam pasauliui. Atsiversti ir tikėti reiškia su didžiausiu rimtumu priimti šį Jėzaus kvietimą gręžtis į Dievą ir šauktis Jo pagalbos. Autentiška vienybė su Dievu dovanoja ir vienybę tarp žmonių. O tai dažnai reiškia ir visuomenės saugumą nuo represijų. Šv. Jonas Paulius II yra sakęs: „Istorija moko, kad demokratija be dvasinių vertybių nesunkiai virsta aiškiu ar paslėptu totalitarizmu“ (Centesimus Annus, 46).

Žymus XIX a. prancūzų istorikas, politinis mąstytojas ir veikėjas Aleksi de Tokvilis (Alexis de Tocqueville) savo veikale „Apie demokratiją Amerikoje“ rašė: „Priversti visus žmones vieningai siekti to paties tikslo – tai žmogui būdinga idėja. Sudaryti sąlygas begalinei įvairovei, tačiau visus veiksmus suderinti taip, kad jie visi tūkstančiais įvairiausių būdų vestų į vienintelį didį tikslą, – tai Dievo idėja. Žmogui būdinga vienybės idėja kone visada bevaisė, o Dievo idėja – nepaprastai vaisinga“ (p. 747).

Tai paaiškina ir kovos už laisvę net paaukojant savo gyvybę priežastis. Jėzaus pradėta žmonijos išlaisvinimo misija vedė per Kryžių į Prisikėlimą. Tokio tikėjimo vedami sukilimo vadovai Zigmantas Sierakauskas, kunigas Antanas Mackevičius ir Konstantinas Kalinauskas didvyriškai pasitiko mirtį. Tuo metu žuvo tūkstančiai sukilėlių, kiti buvo represuoti. Tai buvo labai brangi kaina už laisvės siekį. Ją vėliau, jau sovietinės okupacijos metais, vėl sumokėjo daugybė mūsų brolių ir seserų partizanų, kalinių ir tremtinių, politinių kalinių ir rezistentų. Tai mūsų didvyriai, siekę laisvės Kristaus pavyzdžiu. Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, kai regime laisvės prisikėlimo rytą, suprantame, kad Lietuvos bei mūsų broliškų tautų, Lenkijos, Baltijos šalių istorijose atsikartojo Viešpaties kančios ir prisikėlimo istorija.

„Parodyk man savo kelius, VIEŠPATIE, mokyk mane savo takų. Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane, nes esi Dievas, mano Gelbėtojas“ (Ps 25, 4,5) Šie šiandien nuskambėjusios psalmės žodžiai tebūna ir toliau mūsų malda dangiškajai pagalbai neramiu mūsų valstybėms laiku. 1863–1864 m. sukilimas suvienijo lenkų ir lietuvių tautas laisvės kovose Rusijos imperijos okupuotose Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Ukrainos ir Baltarusijos teritorijose. Te šiandien ši sukilimo didvyrių dvasia vėl naujai suvienija mūsų tautas tikėjimo entuziazmu į glaudžią mūsų valstybių draugystę, o ją telydi to meto sukilimo dalyvių šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę!“.

The post Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Laisvė pirmiausia - žmogaus dvasios būsena appeared first on LAIKMETIS.

„Jei Ukrainos kontrpuolimas bus sėkmingas, tie ginkluoti baltarusiai, kurie yra Ukrainos karinio potencialo dalis, nesudės ginklų", - sakė jis "Polsat News" laidai "Gość Wydarzeń". Jie vyks į Baltarusiją. Tikiuosi, kad tai išprovokuos sukilimą Baltarusijoje, kurio Lukašenka bijo", - pridūrė jis.

Pasak buvusio Lenkijos kariuomenės vado, Lenkija turi būti pasirengusi padėti bet kokiam sukilimui prieš Lukašenkos režimą. „Turime priežasčių jiems padėti, kaip ir ukrainiečiams", - teigė jis.

Generolas prognozavo, kad Baltarusijos žmonės palaikys sukilimą ir entuziastingai sukils prieš A. Lukašenką, nes jis nebeturi karinio potencialo užkirsti kelią tokiam sukilimui. "Rusija jam daug nepadės, nes turės savų problemų", - pridūrė jis. Pasak generolo, jei sukilimas įvyks, prasidės baltarusių egzodas į Lenkiją, ir Lenkija turėtų būti tam pasiruošusi.

Generolas prognozavo, kad Baltarusijos žmonės palaikys sukilimą ir entuziastingai sukils prieš A. Lukašenką, nes jis nebeturi karinio potencialo užkirsti kelią tokiam sukilimui

Generolas Skrzypczakas taip pat pakomentavo nesenus įvykius Belgorodo srityje, kur Rusijos samdiniai, kovojantys Ukrainos pusėje, surengė sabotažo operaciją. Pasak Skrzypczako, šie veiksmai neturi strateginės reikšmės, bet jais siekiama kito tikslo.

"Tai rusų, kurie yra Putino režimo ir paties Putino priešininkai, veiksmai. Jų užduotis - destabilizuoti Rusijos administraciją šiame regione", - sakė jis. "Tai rodo, kad ne visi rusai pritaria Putino politikai. Atėjo laikas Rusijos žmonėms bent iš dalies atšaukti savo paklusnumą Putinui.

„Nesiečiau to su laukiamu Ukrainos kontrpuolimu, tačiau šiuose veiksmuose įžvelgiu signalą, kuris, tikiuosi, išplis plačiau", - užbaigė jis.

Generolas teigė, kad panašių veiksmų netrukus gali būti ir Baltarusijos teritorijoje.

The post Lenkijos generolai: Lenkija turi būti pasirengusi sukilimui Baltarusijoje appeared first on LAIKMETIS.

Sukilėlių asmeniniai daiktai atvežti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų.

Tarp parodos eksponatų yra vieno iš sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko vestuvinis žiedas, kalkėse atsispaudęs Kauno gubernijos bajoro Eduardo Čaplinskio veido atspaudas, tapęs vienintele informacija apie šio žmogaus išvaizdą, kiti daiktai.

Parodos atidaryme Varšuvoje dalyvavusi muziejaus direktorė Rūta Kačkutė atkreipė dėmesį, kad „lenkų, lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių ginkluoto pasipriešinimo Rusijos imperijos priespaudai istorija ypač aktuali šiandien, kai Rusijos imperinės ambicijos nukreiptos prieš brolių ukrainiečių tautą“.

„Istorija mums taip pat byloja ir apie tai, kokia svarbi yra kitų Europos valstybių pagalba, kurios sukilėliai tada nesulaukė“, – sako R. Kačkutė.

Anot muziejaus vadovės, būtent šio sukilimo atminimas vykstant karui Ukrainoje turėtų įkvėpti anuomet nuo Rusijos imperinių ambicijų kentėjusias lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių tautas kartu kovoti „Už mūsų ir jūsų laisvę“.

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimo, sukilimui Vilniuje skirta didelė parodos dalis, kurios pagrindiniu akcentu tapo atsitiktinai ant Gedimino kalno atrastų, Lukiškių aikštėje nužudytų sukilėlių istorija.

2017 metų vasarą, tvarkant Gedimino kalno šlaitus, rasti Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikai

Pirmą kartą kartu su palaikais rastus asmeninius daiktus buvo galima išvysti 2019 metais buvusioje areštinėje Vilniuje veikusioje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Pažadinti“.

2017 metų vasarą, tvarkant Gedimino kalno šlaitus, rasti Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikai. Jie po dvejų metų perlaidoti Rasų kapinėse. 

1863–1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.

Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę (į ją įėjo ir Užnemunė), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Pasipriešinimą Rusijos imperija numalšino, bet sukilimas turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš priespaudą. 

The post Varšuvoje eksponuojamos Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos appeared first on LAIKMETIS.

Sekmadienį vykusiame iškilmingame renginyje, skirtame paminėti krašto prisijungimo prie Lietuvos šimtmetį ir pagerbti Klaipėdos sukilimo dalyvius, jis pabrėžė, kad šiandien taip pagerbiami vyrai ir moterys, „kurie prieš šimtą metų kilo į kovą už savo tėvynės ateitį ir jos gerovę“.

„Su širdyse degančia meilę Lietuvai, tėvynei, ką simbolizuoja šis paminklas, jie drąsiai žengė pirmyn, siekdami Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienovės. Ne tik patyrę kariai, bet ir šauliai, studentai, taip pat – vietos gyventojai, ryžosi įgyvendinti seną svajonę – atverti Lietuvai vartus į jūrą, vartus į Pasaulį“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak prezidento, ne visiems buvo lemta grįžti į namus, bet ir aukodami savo gyvybę „šie Lietuvos karžygiai priartino istorinės reikšmės susijungimą – istorinį įvykį, be kurio šiandien negalėtumėme įsivaizduoti modernios Lietuvos valstybės“.

„Lemiamu tapo sukilimo dalyvių įkarštis siekti užsibrėžto tikslo, kaip ir jų tikėjimas pergale. Ne mažiau svarbus buvo įžvalgumas Lietuvos valstybės kūrėjų, kurie visiškai tiksliai įvertino to meto geopolitinę situaciją, priėmė savalaikį sprendimą ir ėmė drąsiai veikti, kad apsaugotų nacionalinius interesus“, – ceremonijoje kalbėjo jis.

Ne mažiau svarbus buvo įžvalgumas Lietuvos valstybės kūrėjų, kurie visiškai tiksliai įvertino to meto geopolitinę situaciją, priėmė savalaikį sprendimą ir ėmė drąsiai veikti

G. Nausėdos teigimu, šiandien galime didžiuotis, kad esame tokių „drąsių ir išmintingų žmonių palikuonys bei įpėdiniai“.

„Tačiau geriausias jų vizijos ir veiklos įvertinimas – tai, kad mūsų šalis tvirtai susieta su Baltijos jūros toliais, o kartu – ir su plačiuoju pasauliu. Džiaugiuosi, kad šiandien Klaipėda ir jos kraštas stovi ant tvirtų, kad ir permainingų, istorinių pamatų, turi aiškią perspektyvą. Svarbiausia – turi tą savitumą, kuris žavi Lietuvos žmones. Nuoširdžiai džiaugiuosi dėl to ir kaip Lietuvos Respublikos pilietis, ir kaip ištikimas Klaipėdos miesto sūnus“, – kalbėjo prezidentas.

Renginyje Klaipėdos skulptūrų parke, prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“, taip pat dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sakė, kad karai, mūšiai bei „ diplomatinių santykių vingiai žmonijos istorijoje tęsiasi visą laiką ir tai yra neišvengiama istorijos dalis“.

Pasak jo, prieš 100 metų, 1923 metų sausio 15 dieną Lietuvos ypatingosios rinktinės kovotojams perėmus Klaipėdos kontrolę atvėrė naujas galimybes Lietuvai, o vasario 16-ąją tarptautine sutartimi tarp Antantės šalių ir Lietuvos Klaipėdos kraštas perduotas Lietuvai.

„Tai atvėrė priėjimą prie jūros ir įveikė pirmąsias jūrmyles Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų atsiradimui. Tai mūsų, kaip jūrinės valstybės, kovinės galios tradicijų ir vertybių užuomazgos“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Jis akcentavo, kad uostamiestis yra svarbus tiek valstybės ekonomikai, tiek ir gynybos prasme, nes atveria galimybes sąjungininkams atvykti jūriniais keliais į Lietuvą. Pasak V. Rupšio, Klaipėdos uoste švartuojasi NATO partnerių laivai, jie iš čia plaukia į tarptautines užduotis.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, dėkodamas už prezidento išreikštą pagarbą istoriniam įvykiui, pabrėžė, kad būtent Klaipėdoje prasideda „Lietuvos, kaip jūrinės valstybės ambicija“. Pasak jo, didžiuodamiesi istorija, turime nenuvilti ir ateities kartų.

„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo krašto, savo miesto istorija. Sakydamas „didžiuojuosi“, mintyse turiu jau nuveiktą istoriją, istoriją, kuria kūrė žmonės, kuria mes didžiuojamės. Šiandien mes sau turime kelti uždavinį gyventi ir dirbti taip, kad mūsų darbais didžiuotųsi ateities žmonės. Aš tuo tikiu ir to linkiu“, – kalbėjo uostamiesčio savivaldybės vadovas.

Po Pirmojo pasaulinio karo, nuo 1920 metų Klaipėdą administravo Prancūzija, palaikoma sąjungininkių. Nors uostamiesčio klausimas buvo keliamas tarptautinių derybų metu, Lietuva palankaus sprendimo nesulaukdavo.

1923-ųjų metų sausį Klaipėdoje įvyko ginkluotas sukilimas, kai apie 1100 Lietuvos savanorių sausio 10-osios naktį pradėjo karinę operaciją, siekdami susigrąžinti uostamiestį. Tikslingai suplanuota operacija pavyko 1923 metų sausio 15 dienos naktį.

Po jėga iškovotų paliaubų, 1923 metų vasario 16 dieną Ambasadorių konferencijoje buvo priimtas sprendimas Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos.

Šių įvykių sukakties proga Seimas 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais.

The post Prezidentas: galime didžiuotis, kad esame drąsių ir išmintingų žmonių palikuonys appeared first on LAIKMETIS.

Svarbų Lietuvai, Lenkijai ir visai Europai įvykį atspindi autentiško istorinio eksponato – sukilimo dalyvio naudotos diržo sagties – vaizdas. Išryškinta Lietuvos ir Lenkijos heraldinė simbolika liudija, kad bendra istorija, kultūros paveldas ir nepriklausomybės siekis visada telkė abiejų šalių žmones kovai už laisvę.

Lenkijos Respublikos Prezidento rūmų Varšuvoje sienas šį vakarą savo ruožtu nušvietė iliuminacija, kurioje vaizduojamas 1863 – 1864 m. sukilimo herbas: Lenkijos Erelis, Lietuvos Vytis ir Rusios arkangelas Mykolas.

Bendra atminimo akcija, vykstanti Lietuvoje ir Lenkijoje, simboliškai pratęsia 2019 m. lapkritį Vilniuje surengtą 1863-1864 m. sukilimo vadų Lietuvoje Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei kitų sukilimo dalyvių palaikų laidojimo ceremoniją, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda.

The post Prezidentūra pagerbė 1863 – 1864 m. sukilimo dalyvius simboline instaliacija appeared first on LAIKMETIS.

Maldos procesiją surengė Paryžiaus vyskupija 50 katalikų atminimui, kurie Paryžiaus komunos įsakymu buvo paimti įkaitais 1871 m. balandžio mėn. Tų pačių metų gegužės 26 d., kai vyriausybės kariuomenė užpuolė miestą, jie komunarų buvo sušaudyti.

36 mirusieji buvo kariškiai ar tarnavo žandarmerijoje, keturi buvo revoliucionieriai, įtariami dirbę vyriausybei. Likę dešimt buvo katalikų kunigai, įskaitant vienuolius.

Prieš dvi dienas iki šio įvykio, 1871 m. gegužės 24 d., buvo sušaudyta kita įkaitų grupė, tarp kurių buvo Paryžiaus arkivyskupas Georgesas Darboy.

Paryžiaus arkivyskupas Georgesas Darboy sušaudytas 1871 m. gegužės 24 d.

Aukų pagerbimo akcijoje dalyvavę apie 300 žmonių siekė pakartoti maršrutą, kuriuo įkaitai buvo vedami į sušaudymo vietą. Tačiau renginio metu savo akciją surengė kraštutinių kairiųjų atstovai. Po kurio laiko tarp abiejų eisenų dalyvių prasidėjo konfrontacija, radikalūs kairieji apmėtė aukų pagerbimo ceremonijos dalyvius buteliais, plėšė iš jų rankų vėliavas ir transparantus.

Teigiama, kad keli katalikiškos akcijos dalyviai, tarp jų ir vyresnio amžiaus asmenys, nukentėjo ir jiems prireikė medikų pagalbos.

Aukų pagerbimo eisenoje dalyvavę žmonės dėl saugumo sumetimų nutarė netęsti eisenos ir malda pagerbė aukų atminimą vietos bažnyčioje, kuriose saugiai praleido laiką iki tol, kol radikalus nuramino atvykusios papildomos policijos pajėgos.

The post Paryžius: radikalai sutrikdė bažnytinę komunarų aukų atminimo procesiją appeared first on LAIKMETIS.