Šalies vadovas teigė, kad, Europoje tebevykstant nuožmiam karui, Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė įgavo naują reikšmę.

„Vertinu mūsų glaudų bendradarbiavimą, nuolatinį veiksmų koordinavimą ir bendras pastangas užtikrinant regiono saugumą. Lietuvą ir Lenkiją vienija ne tik bendra istorija, bet ir tvirta draugystė, paremta pasitikėjimu, pasirengimu padėti vieni kitiems ir drauge atremti kylančias grėsmes. Kol mes esame kartu, esame stiprūs ir nepalaužiami“, – sakė Prezidentas.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad jau kitą savaitę Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas yra Lietuvai ir Lenkijai labai svarbus įvykis. Pasak Prezidento, saugumo situacija regione išlieka įtempta: Ukrainoje vis dar vyksta kruvinas Rusijos karas, Baltarusijoje planuojama dislokuoti Rusijos branduolinį ginklą, grupuotės „Wagner“ samdiniai ir vadeivos persikėlė į mūsų kaimynystę, todėl būtina stiprinti rytinį flangą, kad NATO atgrasymas ir priešakinė gynyba būtų nepralaužiami.

Lietuvą ir Lenkiją vienija ne tik bendra istorija, bet ir tvirta draugystė, paremta pasitikėjimu, pasirengimu padėti vieni kitiems

„Kita svarbi artėjančio NATO vadovų susitikimo tema – Ukrainos ateitis NATO. Turime aiškiai suvokti, kad nėra jokių kitų realių saugumo garantijų, išskyrus narystę NATO ir 5 straipsnį. Vilniuje vyksiantis susitikimas – puiki proga nustoti kartoti senas formuluotes ir pateikti aiškų planą, kaip Ukraina taptų  NATO nare. Ukraina – ne tik mūsų regiono, bet ir viso Aljanso interesas“, – teigė šalies vadovas.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat aptarė dvišalį ekonominį bendradarbiavimą ir bendrus infrastruktūros projektus. Prezidentas akcentavo, kad būtina paspartinti bendrų strateginių infrastruktūros projektų Lenkijai ir Baltijos šalims – „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, taip pat alternatyvaus kelio Augustavas–Alytus įgyvendinimą. Pasak Prezidento, kelių ir geležinkelių transporto koridoriai itin svarbūs kariniam mobilumui užtikrinti, ypač Suvalkų koridoriuje.

The post Prezidentas: Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė įgauna naują reikšmę appeared first on LAIKMETIS.

Prancūzija ir Vokietija jau pasinaudojo susidariusia padėtimi. Dar visai neseniai nebuvo abejonių, kad būtent Lenkija atlieka pagrindinį vaidmenį Trijų jūrų iniciatyvoje, tačiau tai niekada nepatiko kai kuriems už regiono ribų esantiems asmenims.

Tai, kas įvyko Kijeve ir Rygoje birželio antroje pusėje, reikia vertinti rimtai.

Rygoje pasibaigus Trijų jūrų aukščiausiojo lygio susitikimui buvo priimtas sprendimas blokuoti kitą aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris turėjo vykti 2023 m. Lietuvoje. Vietoj to aukščiausiojo lygio susitikimas bus surengtas Rumunijoje - valstybėje, kuri ne itin aktyviai dalyvavo diplomatinėse ir pagalbos iniciatyvose, susijusiose su karu Ukrainoje. Šis pokytis taip pat įvyko nepaisant to, kad Rumunija Trijų jūrų aukščiausiojo lygio susitikimą surengė dar 2018 m., o Lietuva jo dar nebuvo surengusi nė karto.

Be to, Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas vienašališkai paskelbė, kad Rumunija perima „pirmininkavimą Trijų jūrų iniciatyvai", nors tokio oficialaus pavadinimo nėra nė viename iniciatyvos dokumente. Iniciatyvos steigėjos yra Lenkija ir Kroatija, o Rumunija reiškia norą būti lygiavertėje padėtyje su Lenkija.

Tokiu būdu rumunai davė suprasti, kad jiems artimesnė Prancūzijos ir Vokietijos pozicija konflikto klausimu nei Lenkijos ir Baltijos šalių pozicija

Lenkija yra artimesnė JAV ir Jungtinei Karalystei, o Rumunija, atrodo, siekia suartėti su Prancūzija ir Vokietija. Tai buvo akivaizdžiai matyti, kai Prezidentas Iohannisas lydėjo Prancūzijos Prezidentą Emmanuelį Macroną, Vokietijos Kanclerį Olafą Scholzą ir tuometinį Italijos Ministrą Pirmininką Mario Draghi vizito į Kijevą metu, teigdamas, kad atstovauja Vidurio Europai. Tokiu būdu rumunai davė suprasti, kad jiems artimesnė Prancūzijos ir Vokietijos pozicija konflikto klausimu nei Lenkijos ir Baltijos šalių pozicija.

Rumunijos veiksmų dėl karo Ukrainoje analizė rodo santūrią reakciją, apimančią ribotą humanitarinę pagalbą ir labai ribotą karinę paramą, kuri nė iš tolo neprilygsta Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Baltijos šalių ir Skandinavijos šalių paramai.

Tikėtina, kad Rumunija sieks, kad Vokietija turėtų visateisės narės statusą Trijų jūrų projekte. Iki šiol Vokietija, kaip ir JAV bei ES, buvo šios iniciatyvos „strateginė partnerė". Pats Iohannisas yra etninis vokietis, šią kalbą mokantis geriau nei rumunų.

Berlynas labai nori, kad Rumunija taptų svarbiausia „senųjų Vakarų" partnere mūsų Europos dalyje. Nuo tada, kai 2006 m. Lenkija vetavo Europos Komisijos įgaliojimus derėtis dėl naujo partnerystės susitarimo su Rusija, Vokietija siekė didesnio dalyvavimo Juodosios jūros regione, kurio koordinatorė būtų Rumunija.

Iki karo Rumunija siekė tapti pagrindine JAV partnere šioje pasaulio dalyje. Dabar, dėl karo Ukrainoje, ji supranta, kad neturi galimybių to pasiekti. Taigi, kaip rodo kelionė į Kijevą, Rumunija pasuko į Vokietiją ir Prancūziją.

Dabar Lenkijos uždavinys - užtikrinti, kad ji išlaikytų savo pagrindinį vaidmenį rytiniame NATO flange ir neleistų Vokietijai sėkmingai suskaldyti tautas prieš Lenkiją.

The post Rumunija Lenkijai yra ne tik sąjungininkas, bet ir konkurentas appeared first on LAIKMETIS.