„Pirmiausia svarbiausia žinia yra ta, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra istorinis dar jam neprasidėjus, nes dabar jau turime Švedijos narystę. Švedija taps visateise šio Aljanso nare, o tai naudinga Švedijai, Turkijai, NATO ir visam Baltijos regionui“, – antradienį prasidedant viršūnių susitikimui sakė J. Stoltenbergas.

Anot jo, Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Aljansui bus daug lengviau saugoti Baltijos jūros regioną.

„Tai istorinis sprendimas, istorinis momentas ir istorinis aukščiausiojo lygio susitikimas“, – pridūrė NATO vadovas.

NATO generalinis sekretorius pirmadienį paskelbė, kad Vilniuje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdoganu) pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Apie pasiektą susitarimą J. Stoltenbergas paskelbė po kelias valandas trukusių pokalbių su R. T. Erdoganu ir Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu

Apie pasiektą susitarimą J. Stoltenbergas paskelbė po kelias valandas trukusių pokalbių su R. T. Erdoganu ir Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės valstybės, dar neratifikavusios Švedijos narystės, tačiau Budapeštas anksčiau skelbė lauksiantis Ankaros žingsnio.

Turkija vilkino Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ši savo šalyje turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.

Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį.

The post J. Stoltenbergas apie Švedijos narystę: NATO susitikimas tapo istorinis jam neprasidėjus appeared first on LAIKMETIS.

„Karas Ukrainoje sunaudoja labai daug šaudmenų ir mažina sąjungininkų atsargas“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

„Dabartinis Ukrainos šaudmenų panaudojimo lygis yra daug kartų didesnis nei mūsų dabartinės gamybos apimtys. Tai kelia įtampą mūsų gynybos pramonei“, – sakė jis artėjant Kyjivo rėmėjų iš Vakarų susitikimui.

J. Stoltenbergas pripažino, kad NATO susiduria su problema, nes šiuo metu didelio kalibro šaudmenų laukimo laikas pailgėjo nuo 12 iki 28 mėnesių.

Tačiau jis tvirtino esąs įsitikinęs, kad iki šiol atlikti veiksmai reiškia, jog NATO narės „eina keliu, kuris leis mums ne tik toliau remti Ukrainą, bet ir papildyti savo atsargas“.

Ukrainą remiančios Vakarų šalys, tiekusios jai ginklų už milijardus dolerių, antradienį susitiks aptarti Kyjivo prašymų suteikti ginklų, o J. Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pradeda naujus puolimus“.

NATO vadovas sakė, kad tarp sąjungininkų vyksta diskusijos dėl Ukrainos prašymų į mūšio lauką atsiųsti modernių naikintuvų.

Tačiau jis teigė, kad pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į tai, kad Kyjivo pajėgos laiku gautų reikiamą ginkluotės kiekį ir kad sąjungininkai vykdytų jau prisiimtus įsipareigojimus.

„Akivaizdu, kad dalyvaujame logistikos lenktynėse“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Akivaizdu, kad dalyvaujame logistikos lenktynėse“

„Pagrindiniai pajėgumai, tokie kaip amunicija, degalai ir atsarginės dalys, turi pasiekti Ukrainą prieš Rusijai perimant iniciatyvą mūšio lauke. Greitis išgelbės gyvybes“, – pabrėžė jis.

JAV ambasadorė NATO Julianne Smith (Džulian Smit) teigė, kad Aljansas siekia bendradarbiauti su pramonės atstovais, kad padidintų gamybos apimtis ir sutrumpintų gamybos laiką.

„Tai visiškai būtina siekiant užtikrinti, kad galėtume ir toliau remti Ukrainą, kartu užtikrinant, kad kartu galėtume apsaugoti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą“, – sakė ji.

Naikintuvų prašymas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę vykusioje kelionėje į Londoną, Paryžių ir Briuselį labai prašė NATO narių atsiųsti Kyjivui naikintuvų.

V. Zelenskis sulaukė Britanijos pažado apmokyti pilotus, tačiau negavo jokių tvirtų pažadų, kad jo pajėgos gaus vakarietiškų lėktuvų.

Kelių NATO sąjungininkių diplomatai sakė nesitikintys, kad antradienio susitikime bus priimtas koks nors tvirtas pareiškimas dėl naikintuvų tiekimo, tačiau teigė, kad toks postūmis formuojasi.

Jungtinės Valstijos – kol kas didžiausia ginklų tiekėja Ukrainai – laikomos svarbiausia šalimi, nes jos gali pritarti plačiai naudojamų naikintuvų F-16 siuntimui.

„Jungtinės Valstijos tebėra pasiryžusios suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia“, – sakė J. Smith.

„Paliekame tai spręsti kiekvienai suvereniai valstybei, kaip ji nori suteikti pagalbą ir kokio pobūdžio pagalba Ukrainai, kuri paliekama kiekvienos atskiros sostinės rankose“, – pridūrė ji.

The post J. Stoltenbergas: Ukraina sunaudoja daugiau šaudmenų, nei visa NATO jų pagamina appeared first on LAIKMETIS.