Aplinkos ministerijos teigimu, įsteigti Germanto regioninį parką pasiūlė vietos gyventojų atstovai, o Telšių rajono savivaldybės taryba šiai iniciatyvai pritarė dar 2022 metų spalį.

Naujos saugomos teritorijos pagrindu taptų Germanto kraštovaizdžio draustinis – vienas patraukliausių objektų Žemaitijoje. Tai vienas pirmųjų draustinių Lietuvoje, įsteigtas prieš beveik 60 metų siekiant išsaugoti vidurio Žemaitijos aukštumoms būdingą kraštovaizdį su ežerų kompleksu. 

Anot Aplinkos ministerijos, preliminariai naujasis parkas apimtų esamus Germanto kraštovaizdžio, Buožėnų ir Vilkaičių geomorfologinius draustinius. Į šią teritoriją taip pat patektų dalis itin vertingų gamtinių teritorijų, Europos Bendrijos svarbos buveinių, vertingų miškų, kurie yra už minėtų draustinių ribų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, siūlomoje steigti teritorijoje yra apie 190 sodybų

Į siūlomą Germanto regioninio parko teritoriją ketinama įtraukti ir Gelžio ežerą, Kantaučių apylinkes.

Planuojama, kad naujos saugomos teritorijos plotas siektų iki 10,5 tūkst. hektaro. Tikslus plotas ir konkrečios ribos paaiškėtų planavimo metu.

Aplinkos ministerijos duomenimis, siūlomoje steigti teritorijoje yra apie 190 sodybų, į ją patenka ir keturi draustiniai su maždaug 50 sodybų.

„Savivaldybės administracijos darbuotojai ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos direktorius vyko pas gyventojus ir tiesiogiai informavo apie planus steigti regioninį parką“, – nurodoma Vyriausybei pateiktuose dokumentuose.

Į regioninio parko teritoriją pateksiančios žemės savininkams žadama išmokėti kompensacijas už nuostolius, patirtus dėl ūkinės veiklos apribojimų. Kai kuriais atvejais gali būti siūloma privačią žemę išpirkti.

Lietuvoje iš viso yra 30 regioninių parkų ir penki nacionaliniai parkai. Bendrai saugomos teritorijos užima 18,3 proc. viso šalies ploto.

The post Vyriausybė spręs dėl naujo regioninio parko steigimo appeared first on LAIKMETIS.

„Suprantu, kad nė viena bendruomenė niekur niekada nenorėtų kaimynystės su socialiai pažeidžiamomis grupėmis. Girdžiu ir tikiu, kad sutarti, kaip įgyvendinti projektą, atsižvelgiant į bendruomenės nuogąstavimus darant tam tikrus pokyčius, o neįtikinėjant, įmanoma“, – pirmadienį po susitikimo su Domeikavos gyventojais žurnalistams sakė Ewelina Dobrowolska.

Jos teigimu, Lietuvos kalėjimų tarnybai Domeikavoje ketinant steigti pusiaukelės namus ir Kauno regiono probacijos tarnybos padalinį, padaryta šiurkščių komunikacijos klaidų.

Ministrė pabrėžė, kad gyventojai kelia pagrįstus klausimus ir negavo jiems būtinų atsakymų.

Pasak E. Dobrowolskos, bendruomenė negavo atsakymų, kiek vienas probacijos pareigūnas prižiūri nuteistųjų, kokios kategorijos nuteistieji gyvens pusiaukelės namuose ir pan.

„Nežinia kelia baimę ir nerimą“, – tvirtino ji.

Ministrė taip pat pripažino, kad kai kuri informacija bendruomenei buvo pateikta netiksli, netinkamai.

„Neatvažiavau įtikinti bendruomenės, atvažiavau išgirsti, kas yra blogai, kas buvo netinkamai iškomunikuota, koks yra lūkestis, kas kelia nerimą ir nežinią – ar dėl probacijos, ar dėl saugumo, ar dėl kategorijų, ir rasti atsakymus į tuos klausimus. Tai pirmas žingsnis, kuris buvo praleistas, neišgirdus bendruomenės“, – aiškino ji.

E. Dobrowolska pranešė antradienį susitiksianti su Kalėjimų ir Probacijos tarnybų vadovais, kad šie atsakytų į gyventojų keliamus klausimus, pristatytų pusiaukelės namų steigimo procesą, pasiūlytų konstruktyvius sprendimus.

Kauno rajone esančios Domeikavos gyventojai prieštarauja, jog jų kaimynystėje būtų įsteigti pusiaukelės namai

Kauno rajone esančios Domeikavos gyventojai prieštarauja, jog jų kaimynystėje būtų įsteigti pusiaukelės namai – įstaiga, kur gyvena laisvės atėmimo bausmes bebaigiantys atlikti nuteistieji. 

Tame pačiame pastate turėtų įsikurti ir Kauno apskrities probacijos tarnybos pareigūnai.

Peticiją dėl to iniciavę žmonės pusiaukelės namus vadina atviro tipo kalėjimu. Jų teigimu, ši įstaiga, kur nuolat gyventų iki 25 nuteistųjų, veiktų netoli daugiabučių, mokyklos, darželių.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas prašo teisingumo ministrės užtikrinti Domeikavos gyventojų saugumą. Jo teigimu, bendruomenei nerimą kelia didelis probuojamų asmenų skaičius – per mėnesį jų esą gali būti iki tūkstančio.

Vyriausybė iš privačių asmenų Šakių kaime Domeikavos seniūnijoje įsigijo pastatą ir perdavė jį valdyti Lietuvos kalėjimų tarnybai. Šį projektą finansuoja Norvegijos vyriausybė.

The post E. Dobrowolska: pusiaukelės namus Domeikavoje galima steigti appeared first on LAIKMETIS.

A. Kandrotas teigia, kad partija įsteigta antradienį Kelmės rajone vykusiame steigiamajame suvažiavime, jis buvo išrinktas pirmininku, pavaduotoju – Darius Norkus, taip pat išrinktos partijos taryba, valdyba, etikos ir kontrolės komisijos.

A. Kandrotas BNS nurodė, kad partiją įsteigė 2306 steigėjai, dalis į suvažiavimą atvyko su įgaliojimais, tarp steigėjų yra daug emigrantų. Įstatymai reikalauja, kad partijos steigėjų būtų ne mažiau kaip 2 tūkstančiai.

„Yra 2306 steigėjai, labai daug steigėjų iš užsienio, suvažiavime buvo susirinkę mažiau, atvežė įgaliojimus, kai kurie net po dešimt įgaliojimų atvežė, tai įstatymas leidžia. Viską darėm įstatymo rėmuose, nes mes žinom, kad esam po ypatinga priežiūra ir mus prižiūrės ypatingai stropiai, todėl mes nei vienos klaidelės negalim sau leist padaryt, todėl labai skrupulingai sužiūrėsim dokumentus ir pateiksim ministerijai“, – BNS sakė A. Kandrotas.

Pasak jo, partijos pagrindinė idėja yra puoselėti tautiškumą, jis pats ketina dalyvauti prezidento rinkimuose, o partija kels sąrašą Europos Parlamento, Seimo rinkimuose.

jis pats ketina dalyvauti prezidento rinkimuose, o partija kels sąrašą Europos Parlamento, Seimo rinkimuose

„Mūsų pagrindinė mintis, kad mes turime saugoti Lietuvos papročius, kultūrą, tautinį identitetą, pastebim, vyksta netgi naikinimas tautos, aš nebijosiu šito žodžio pasakyti. Tautiškumas, čia yra vienas iš prioritetų“, – kalbėjo A. Kandrotas.

Apie partijos steigimą A. Kandrotas paskelbė feisbuke, ten buvo ir kvietimas atvykti į steigiamąjį suvažiavimą Kelmės rajone.

Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji turėtų ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų. Politinės partijos steigėjai ir jų atstovai sušauktame politinės partijos steigiamajame suvažiavime turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus.

Politinės partijos steigėjas Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą politinės partijos steigėją atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime. Vienas politinės partijos steigėjas gali pagal įgaliojimus atstovauti ne daugiau kaip dešimt kitų politinės partijos steigėjų.

The post A. Kandrotas skelbia su steigėjais įkūręs naują partiją „Mes Lietuva“ appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien dedame pamatą tam, kad politika būtų grįsta analitinėmis žiniomis ir mokslu, o ne populizmu ar politinėmis batalijomis. Džiaugiuosi, jog Laisvės partija yra pirmoji, kuri ne tik deklaravo siekį, bet ir pilnai įsteigė politinės partijos analitinį centrą", – sako instituto vadovas, teisingumo ministrės patarėjas Danielis Ilkevičius.

Pasak pranešimo, LDI savo veiklą orientuoja į tris esmines sritis: politinį švietimą ir pilietinio sąmoningumo skatinimą, analitika grįstą kokybišką politikos turinį, tarptautiškumą.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikisi, tokio instituto atsiradimas liberalią mintį politikoje ir visuomenėje „iškels į visai naują, kokybiškesnį lygį“

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikisi, tokio instituto atsiradimas liberalią mintį politikoje ir visuomenėje „iškels į visai naują, kokybiškesnį lygį“.

„Laisvės partija eina kitų Vakarų Europos partijų, kurios taip pat turi savo analitinius centrus, keliu. Šis mūsų sprendimas atvers naujas galimybes teikti liberalius pasiūlymus Lietuvos darbotvarkei, skatins kokybiškas diskusijas valstybei ir žmonėms aktualiais klausimais“, – sako A. Armonaitė.

Partijoms steigti analitinius centrus leido pernai priimtas naujas Politinių organizacijų įstatymas. Politinius centrus taip pat paskelbė steigiančios konservatorių, socialdemokratų partijos.

The post Laisvės partija įsteigė Liberalios demokratijos institutą appeared first on LAIKMETIS.

Instituto veiklos pradžiai pažymėti lapkričio 3–4 dienomis kartu su Friedricho Eberto fondu ir Europos pažangiųjų tyrimų fondu Vilniaus universitete rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Išbrangus gyvenimui: solidarumo iššūkiai ir sprendimai Baltijos šalyse“.

LSDP vicepirmininkas Liutauras Gudžinskas sako, kad strateginis instituto tikslas – šviesti Lietuvos gyventojus, pranešė partija.

Iki šiol Lietuvoje gajus suvokimas, kad vaistas nuo visų ligų – kuo daugiau konkurencijos tarp žmonių ir kuo mažiau valstybės. Manome, kad tai atgyvenęs mąstymas

„Iki šiol Lietuvoje gajus suvokimas, kad vaistas nuo visų ligų – kuo daugiau konkurencijos tarp žmonių ir kuo mažiau valstybės. Manome, kad tai atgyvenęs mąstymas. Jo pasekmes pastaruoju metu kuo toliau, tuo labiau juntame. Smarkiai išaugusios kainos pastaruoju metu – tik vienas, bet labai rimtas pavojaus skambutis“, – pranešime cituojamas L. Gudžinskas.

Pasak LSDP vicepirmininko, plėtojant Solidarumo instituto veiklą bus bendradarbiaujama su svarbiausiais Europos kairiųjų jėgų analitiniais centrais.

Partijoms steigti analitinius centrus leido naujas rudenį įsigaliojęs Politinių organizacijų įstatymas. Pagal jį, partijos gali steigti ne pelno siekiančias organizacijas, analitinius centrus, kurių tikslas – vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą.

Analitinį centrą jau yra paskelbusi kurianti valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Europietiškos dešinės institutą.

The post Socialdemokratai steigia analitinį centrą – Solidarumo institutą appeared first on LAIKMETIS.