Per slaptą balsavimą už S. Šedbaro kandidatūrą balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo 38, susilaikė dešimt. Du balsavimo biuleteniai rasti negaliojantys.

Jį skirti KT teisėju pasiūlė laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen pateikta Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Gutausko kandidatūra ketvirtadienį surinko 131 Seimo nario balsą, prieš ją buvo vienas ir vienas susilaikė.

Už prezidento Gitano Nausėdos kandidatą T. Davulį balsavo 114 Seimo narių, prieš buvo septyni, susilaikė 13.

S. Šedbaro kandidatūrą opozicija įvertino kaip politinį paskyrimą. 

„Tikrai neturiu jokių pastabų kolegos S. Šedbaro profesionalumui, manau, niekas tuo neabejoja, bet visi suprantame, kokia regimybė yra kuriama, kada aktyvus politikas eina į Konstitucinį Teismą“, – ketvirtadienį prieš balsavimą sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Anot jos, S. Šedbaras gana ilgą laiką Seime priiminėjo sprendimus būtent dėl įstatymų konstitucingumo. 

A. Širinskienė ragino parlamentarų paklausti savęs, „o kaip atrodys demokratinėje valstybėje, kai be jokio atšalimo laikotarpio žmogus tampa teisėju ir pradeda vertinti savo paties ir jo paties atstovaujamos partijos projektus“.

„Valstietis“ Giedrius Surplys tvirtino, kad šiuo paskyrimu būtų kuriama viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybė. Jo teigimu, tikėtis, kad politikas išliks objektyvus dirbdamas teisme yra tas pats, „kaip tikėti, kad žmogus Čilėje staiga nusprendžia atsisakyti Seimo nario mandato“, turėdamas galvoje Kristijono Bartoševičiaus komandiruotėje Čilėje parašytą prašymą nutraukti jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus.

Konservatorius Jurgis Razma džiaugėsi, kad S. Šedbaro kompetenciją gerai vertina ir opozicijos atstovai.

„Džiaugiuosi, kad ir opozicijos atstovai pripažįsta kandidato aukštas teisines kompetencijas. Manau, kad tai svarbiausias momentas skiriant kandidatą į tas pareigas“, – sakė jis.

„Negi įsivaizduojame, kad jeigu aukštos kvalifikacijos teisininkas nebebus politiku, kad jis negebės suvokti to pasikeitimo ir negalės dirbti objektyviai kaip Konstitucinio Teismo teisėjas?“ – klausė J. Razma.

Nėra prasmės taikyti atšalimo - I. Šimonytė

Nėra prasmės taikyti atšalimo, jeigu žmogus keičia pareigas likdamas viešajame sektoriuje, teigia premjerė Ingrida Šimonytė, komentuodama parlamentaro Stasio Šedbaro paskyrimą į Konstitucinio Teismo teisėjus. 

„Atšalimo šita metodologija yra ne mano“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Ji priminė, kad atšalimo koncepcija taikoma tais atvejais, kai žmogus išeina dirbti į privačią instituciją, kurią anksčiau pats kontroliavo dirbdamas viešajame sektoriuje.

„Kam yra taikomas atšalimas – atšalimas paprastai yra taikomas tam, kad tu neitumei dirbti ten, ką tu prieš tai prižiūrėjai, nes tai kelia klausimų, ar tu tinkamai atlikai savo viešąsias pareigas“, – kalbėjo premjerė.

„O kad būtų taikomas atšalimo laikotarpis viešoje praktikoje, taip, kaip čia tą praktiką buvo suformavęs ekscelencija prezidentas ir jo patarėjai kai kuriems buvusiems ministrams ir pritaikęs, tai aš nemanau, kad tai yra gera praktika“, – pridūrė ji.

2021 metais prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nematantis galimybės buvusius užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus Liną Linkevičių ir Raimundą Karoblį skirti ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje, nes jiems reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.

„Lietuvoje nėra pertekliaus labai talentingų, gabių ir didelę patirtį turinčių žmonių, kurie yra reikalingi įvairiose pozicijose, kad mes vis juos galėtume nešti pagulėti ant kažkokio ten, nežinau, ledo maišo metus ar du ir paskui prisiminę iš ten išsitraukę, bandyti įkalbinti grįžti į kažkokį viešą darbą“, – ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

S. Šedbaras KT teisėju yra dirbęs 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje. Tokiam trumpam terminui tada jis buvo paskirtas tam, jog prasidėtų teisėjų rotacija.

Jis taip pat yra dirbęs vidaus reikalų ministru, Lietuvos aukštesniojo administracinio teismo pirmininku, į Seimą yra renkamas nuo 2008 metų. Jis taip pat yra dirbęs teisingumo viceministru nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju 1989–1992 metais ir Vilniaus miesto rajono teismo teisėju 1987–1989 metais.

Parlamentaras sakė narystę Tėvynės sąjungoje-Lietuvos krikščionyse demokratuose sustabdęs ketvirti metai, nors neslepia konservatoriškų pažiūrų.

T. Davulis nuo 1998-ųjų dirba Vilniaus universitete, 2003-iaisiais tapo Teisės fakulteto prodekanu, nuo 2012 iki 2022 metų ėjo šio fakulteto dekano pareigas.

2006–2016 metais jis buvo Darbo teisės katedros vedėjas, Darbo teisės instituto vadovas. Šiuo metu kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus eina Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo ir Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjo pareigas.

A. Gutauskas nuo 2013 metų iki šiol eina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas, 2017‒2022 metais jis buvo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, yra dirbęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Pagal įstatymą kas trejus metus šis teismas atnaujinamas trečdaliu narių. Kandidatūras teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Nauji teisėjai, jei bus paskirti, pakeis kadencija baigiančius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir Danutę Jočienę. Pastaroji šiuo metu yra KT pirmininkė.

The post Paskirti trys nauji Konstitucinio Teismo teisėjai appeared first on LAIKMETIS.

„Prezidentas neabejoja Stasio Šedbaro profesine patirtimi. Tačiau politiko skyrimas iš Seimo tiesiai į Konstitucinį Teismą gali tapti precedentu bandymams ateityje politizuoti Konstitucinį Teismą“, – šalies vadovo poziciją BNS perdavė jo patarėjas Tomas Beržinskas.

Anot prezidento, visuomenės pasitikėjimas Konstituciniu Teismu yra ypatingai svarbus, nes teismas sprendžia kertinius klausimus, o „susikeitimas“ kandidatais tarp Seimo ir Aukščiausiojo Teismo, apie kurį rašė žiniasklaida, neatrodo skaidriai – jei tai yra tiesa.

Šiuo metu pateikti visi trys kandidatai į atsilaisvinančias vietas Konstituciniame Teisme.

Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė teikia konservatorių frakcijos nario, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – LAT teisėjo Aurelijaus Gutausko, prezidentas G. Nausėda – teisininko Tomo Davulio kandidatūras.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį neigė versiją, kad laikinoji LAT vadovė G. Juodkaitė-Granskienė S. Šedbaro kandidatūrą teikia mainais už LAT teisėjo A. Gutausko teikimą.

Klausiama, kaip vertina S. Šedbaro kandidatūrą, Seimo pirmininkė sakė kalbėti galinti apie savo teikimą, o dėl visų trijų kandidatų privalumų ir galimų trūkumų spręs Seimas balsuodamas.

„susikeitimas“ kandidatais tarp Seimo ir Aukščiausiojo Teismo, apie kurį rašė žiniasklaida, neatrodo skaidriai

„Lietuvos ryto“ antradienį paskelbė, jog laikinoji LAT pirmininkė G. Juodkaitė-Granskienė į KT teiks parlamentaro S. Šedbaro kandidatūrą, o Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen dėl to esą mainais sutiko teikti LAT teisėją A. Gutauską.

Opozicinės Demokratų partijos lyderis ekspremjeras Saulius Skvernelis anksčiau šią savaitę teigė, jog jeigu tiesa, kad padaryti „barteriniai mainai“, parenktant kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus, atrodo, kad „prekyba poveikiu vyksta šalyje“.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. S. Šedbaras yra buvęs KT teisėju, bet nepilną kadenciją, ir tai jam leidžia pretenduoti į šias pareigas dar kartą.

S. Šedbaras dirbo KT teisėju 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje ir tokiam trumpam terminui tada buvo paskirtas tam, kad prasidėtų teisėjų rotacija.

Gruodį trys teisėjų kandidatūros bus teikiamos dėl to, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai pagal įstatymus turi būti atnaujinamas trečdaliu narių. Jas teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Nauji teisėjai pakeistų kadencija baigiančius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir Danutę Jočienę. Pastaroji šiuo metu yra KT pirmininkė.

The post Prezidentas dėl S.Šedbaro: politiko skyrimas gali tapti precedentu ateityje politizuoti KT appeared first on LAIKMETIS.

„Na ką, gerbiamieji, sakiau, kad Lietuvos politinis fonas darosi vis įdomesnis. Tai va, vakar per žiniasklaidą nuskambėjo žinia, kad kandidatu į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau tekste – LRKT) teisėjus yra teikiamas dabartinis TS-LKD partijos ir frakcijos narys, dabartinis Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau tekste – TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras.

Prisipažinsiu, kai vakar pamačiau šią žinią, pagalvojau, kad čia kokia bloga „antis“ buvo paleista. Nes, na, negali valdančioji TS-LKD partija elgtis taip įžūliai, kad savo TTK pirmininką į LRKT teisėjus prastūminėtų. Negali taip gi būti. Pasirodo, matyt, dėl savo jauno amžiaus, esu per daug naivus – gali, dar ir kaip gali. Šiandien jau išėjo detalesnės žinios, kad dabartinis Seimo TTK pirmininkas pats nurodo, kad ir nori, ir gali tapti LRKT teisėju.

O va čia, gerbiamieji, yra, nepabijokim to žodžio, bet šakės. TS-LKD šioje LRKT sudėtyje jau yra pavykę į LRKT teisėjus prastumti vieną politiškai angažuotą teisėją. Kuris ir dėliojosi ant savo nuotraukų facebooke ženklus „Už Ingridą“, ir visokeriopai už ją agitavo. Aišku, kai atėjo laikas kandidatuoti į LRKT, prasitrynė. Na, bet kadangi šis naujai paskirtas teisėjas pakeitė buvusį LRKT pirmininką D. Žalimą, kuris, koks sutapimas, irgi buvo TS-LKD narys, ir irgi į LRKT teiktas TS-LKD tuometinės Seimo pirmininkės I. Degutienės, tai šis naujai paskirtas LRKT teisėjas bent jau kažkokį vidinį padorumą ir sąžiningumą yra turintis, tai LRKT sudėtis nuo jo paskyrimo bent jau nepablogėjo. Plius, politiškai angažuotą pirmininką pakeitė politiškai angažuotas paprastas teisėjas.

Nes jei čia ne baisus košmaras, tuomet mes tuoj gyvensime TS-LKD sukaltoje politinėje vertikalėje

Bet Stasį Šedbarą į LRKT teisėjus? Prašau, pasakykit man, kad čia aš sapnuoju košmarą ir tuoj atsibusiu. Nes jei čia ne baisus košmaras, tuomet mes tuoj gyvensime TS-LKD sukaltoje politinėje vertikalėje, kurios visas grandis kontroliuos vienintelė teisinga, vienintelė neginčijama ir vienintelė nekvestionuojama partija – TS-LKD. Panašiai kaip ir Putino Rusijoje.

Žiūrėkit, gerbiamieji, kas gaunasi. Seimą ir Vyriausybę šiuo metu kontroliuoja TS-LKD, kaip pagrindinė valdančioji partija. Čia viskas gerai, viskas pagal Konstituciją, taip ir turi būti. Nes TS-LKD laimėjo praeitus Seimo rinkimus (sveikinimai ir padėkos tiems, kurie jų metu prasėdėjo ant sofos ir rinkimuose nedalyvavo). Bet TS-LKD, pasinaudodami savo dabartine įtaka, akivaizdžiai bando uzurpuoti ir LRKT.

Aš tik pažymėsiu, kad LRKT mūsų teisinėje sistemoje yra išskirtinė teisminė institucija, kuri jos kompetencijai priskirtinais klausimais yra pirmoji, paskutinė ir vienintelė instancija. Jei bet kuriam kitam teisme tu, matydamas, kad tavo bylą nagrinėjantis teisėjas yra galimai šališkas, kad tavo bylą nagrinėja kažkaip ne taip, tu visuomet turėsi teisę į priimto sprendimo peržiūrą instancine tvarka, t.y. teikti apeliacinį skundą ir, jei pasiseks, dar ir pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (jei pastarasis priims skundą nagrinėti).

Net ir išnaudojus visas instancines teismo sprendimo kontrolės priemones, tau dar liks teorinė galimybė naudotis proceso atnaujinimo institutu. Bet jei byla yra išnagrinėjama LRKT – tai bus vienintelė instancija, kurios nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami. Dar daugiau, LRKT nutarimai yra privalomi visiems visų instancijų Lietuvos teismams. Taigi, jei TS-LKD pavyks į LRKT paskirti Stasį Šedbarą, tai bus akivaizdus ženklas, kad TS-LKD siekia užvaldyti ir šį teismą. O tai jau sukels netgi dvejopas teisines pasekmes.

Visų pirma, mūsų Konstitucija numato valdžių padalijimo principą. T.y. kad yra įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisminė valdžia, kai visos šios valdžios grandys kontroliuoja viena kitos darbą. Bet jei viena partija užvaldo visas šias grandis, kas iš to gaunasi? Taip, teisingai, Putino Rusijos valdžios vertikalė.

Visų antra, LRKT priimti nutarimai yra privalomi visiems visų instancijų teismams. Taigi, jei TS-LKD kontroliuos LRKT, ji per LRKT nutarimus ir išaiškinimus kontroliuos ir visą Lietuvos teismų sistemą. Joks Lietuvos teismas negalės priimti sprendimo, nuosprendžio ar nutarties, kuri prieštarautų LRKT išaiškinimams.

Tęskime dar toliau: Stasys Šedbaras, kaip dabartinis Seimo TTK pirmininkas nuo TS-LKD, demonstravo itin aštrų politinį angažuotumą įvairiais klausimais. Be kita ko, per jo rankas yra perėję įvairūs klausimai, kurie šiuo metu LRKT laukia eilės nagrinėjimui. Viena svarbiausių iš tokių bylų yra dabartinės valdžios priimtas galimybių pasas. Šį klausimą dabar nagrinės LRKT. LRKT teisėju ketinama paskirti TS-LKD atstovą – Stasį Šedbarą, šalia jau vieno esančio politiškai angažuoto LRKT teisėjo. Kaip manote, kaip jie šį klausimą nagrinės?

Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje, atsižvelgiant į tai, kad žmogaus teisė į teisingą teismą yra viena iš pamatinių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų teisių, yra ne kartą konstatavęs būtinybę šalinti bet kokias abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo neobjektyvumo. Antai: „Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32).

Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26, Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par.45)

Taigi, remiantis paminėta EŽTT praktika, jei TS-LKD pavyks prastumti savo narį – dabartinį Seimo TTK pirmininką Stasį Šedbarą į LRKT, ir jis, būdamas LRKT teisėju, nagrinės klausimus, kuriuos priėmė TS-LKD valdžia, dar daugiau, jei jis nagrinės klausimus, kuriuos jis pats, kaip dabartinis Seimo TTK pirmininkas, priiminėjo, tai, gerbiamieji, kaip Jūs manote, ar tokiose LRKT nagrinėjamose bylose teisingumas bus įvykdytas ir ar atrodys, kad bus įvykdytas? Nes, mano nuomone, teisingumas tokiu atveju nei bus įvykdytas, nei atrodys, kad bus įvykdytas. O va kas tikrai atrodys – tai kad TS-LKD pavyko susikalti savo politinę vertikalę. Kai patys ir priiminėja sprendimus, patys juos vykdo, ir patys jų konstitucingumą tikriną per LRKT. O ką Konstitucija? Konstitucija, gerbiamieji, tuo metu rūkys kur nors kamputyje, laukdama geresnių laikų, kol ją kas nors teiksis prisiminti...", - teigė D. Vanhara.

The post Teisės specialistai apie S. Šedbaro kandidatūrą: gyvensime konservatorių sukaltoje politinėje vertikalėje appeared first on LAIKMETIS.

BNS žiniomis, A. Gutausko kandidatūrą ketina teikti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, o S. Šedbaro – laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Dar vieną kandidatūrą iki gruodžio vidurio turėtų pateikti prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau, BNS žiniomis, jis dar renkasi iš keturių asmenų.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. 

Gruodį trys teisėjų kandidatūros bus teikiamos dėl to, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai pagal įstatymus turi būti atnaujinamas trečdaliu narių.

Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. Seimo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir prezidentas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kadencijos pabaigos pateikti naujų teisėjų kandidatūras – šįkart šis terminas sueina gruodžio 16 dieną.

Nauji teisėjai, jeigu bus paskirti, pakeis kadenciją baigiančius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir Danutę Jočienę

Nauji teisėjai, jeigu bus paskirti, pakeis kadenciją baigiančius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir Danutę Jočienę. Pastaroji šiuo metu yra KT pirmininkė.

KT teisėjus skiria Seimas.

„Tikiuosi, norėčiau“

Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras dirbo Konstitucinio Teismo teisėju 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje, bet tokiam trumpam terminui tada buvo paskirtas tam, kad prasidėtų teisėjų rotacija.

Būtent tai jam leidžia vėl kandidatuoti į šias pareigas, nors sudarant Konstitucinį Teismą bendrai taikomas principas, jog teisėjas gali dirbti tik vieną kadenciją.

S. Šedbaras BNS sakė dar nesulaukęs galutinio pasiūlymo dirbti KT, bet patvirtino jo laukiantis.

„Žinoma, tikiuosi, norėčiau, nes jau 14 metų dirbu Seime. Darbą KT laikau moksliniu darbu, tikrai dar norėčiau ir jaučiuosi pasiruošęs“, – teigė parlamentaras.

Jis nurodė žinantis, jog tarp Seimo ir LAT vadovybės yra sutarta, jog Seimo pirmininkė teiks A. Gutausko kandidatūrą.

„Jeigu Seimo pirmininkė siūlo Aurelijų, tada turiu vilties, jog atitinkamai LAT pirmininkės būsiu pasiūlytas aš“, – BNS kalbėjo Seimo narys.

„Žinau, kad Aurelijus sutikimą davė, jo klausė. Manęs iš tiesų kol kas dar neklausė“, – pridūrė jis

S. Šedbaras yra dirbęs vidaus reikalų ministru, Lietuvos aukštesniojo administracinio teismo pirmininku, į Seimą yra renkamas nuo 2008 metų.

Jis taip pat yra dirbęs teisingumo viceministru nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju 1989–1992 metais ir Vilniaus miesto rajono teismo teisėju 1987–1989 metais.

A. Gutauskas LAT teisėju dirba nuo 2013 metų, iki tol užsiėmė akademine veikla.

The post Konservatoriai į Konstitucinį Teismą teikia parlamentaro S. Šedbaro kandidatūrą appeared first on LAIKMETIS.

Už tai balsavo trys komiteto nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė, todėl sprendimą lėmė komiteto vadovo konservatoriaus Stasio Šedbaro balsas.

„Dabar klausimas keliasi į Seimo plenarinį posėdį“, – po balsavimo sakė jis.

Protestuodami prieš tokį sprendimą trys opozicijos nariai – Julius Sabatauskas, Agnė Širinskienė ir Česlavas Olševskis – atsisakė toliau dalyvauti komiteto posėdyje. Dėl to žlugus kvorumui, TTK posėdį teko nutraukti.

„Labai apgailėtinas sprendimas“, – sakė A. Širinskienė.

J. Sabatauskas tvirtino, kad E. Šileikiui buvo surengta žeminanti procedūra, bandant išvesti jį iš kantrybės.

„Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus“, – BNS sakė socialdemokratas.

„Jeigu ir toliau taip nori dirbti valdantieji, komiteto darbas bus paralyžiuotas“, – piktinosi jis.

Trečiadienį svarstant klausimą komitete, kaip ir Seimo salėje, daugiausia klausimų kilo dėl E. Šileikio nepateiktų sveikatos pažymos ir informacijos, kad jis užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

E. Šileikis per komiteto posėdį savo ruožtu kėlė klausimą, kodėl jam taikomi kitokie reikalavimai nei ankstesniems kandidatams.

„Kodėl Seimas 2017 skirdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, du buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, elgėsi kitaip, jei neklystu, negu mano atžvilgiu. Kodėl neprašė, kad Algirdas Taminskas ar Pranas Kuconis pateiktų leidimą dirbti su slapta medžiaga, kuri gali būti bylose. Jeigu prašė, tvarkoj, pasakykit, kad A. Taminsko ir P. Kuconio buvo paprašyta pateikti tą leidimą“, – kalbėjo kandidatas į LAT teisėjus.

Kodėl Seimas 2017 skirdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, du buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, elgėsi kitaip, negu mano atžvilgiu?

„Noriu suprasti, ar čia specialiai man tie kabliukai? Kodėl jie neiškilo skiriant mano kolegas buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus į LAT“, – klausė E. Šileikis.

Praėjusią savaitę per jo kandidatūros pristatymą Seime teisininkas tvirtino, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.

E. Šileikis trečiadienį taip pat sakė nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.

„Iš konstitucinės varpinės matau problemą, kad teisės akte be konkurso įtvirtinta konkreti Vidaus reikalų ministerijos poliklinika, ir nerandu racionalių pagrindų, priežasčių suplakti policijos pareigūnų sveikatos tikrinimą – ten reikia atsispaudimų, prisitraukimų, nes reikia sulaikyti teisės pažeidimą ir atvesdinti, – ir teisėjų sveikatos. Teisėjai nesulaiko, neatvesdina pažeidėjų, jiems nereikia atsispaudimų. Mano manymu, tai yra nekorektiška“, – kalbėjo kandidatas.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, LAT teisėja Egidija Tamošiūnienė atkreipė dėmesį, kad teisėjams tikrinantis sveikatą toje įstaigoje niekas nereikalauja daryti nei atsispaudimų, nei prisitraukimų.

Kovo pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į LAT teisėjus, tačiau Seimas jos kurį laiką nesvarstė, nes Nacionalinė teismų administracija pranešė negavusi iš E. Šileikio visų būtinų dokumentų, tai yra sveikatos pažymos ir informacijos, kad kandidatas užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Praėjusį ketvirtadienį klausimas įtrauktas į posėdžio darbotvarkę to pareikalavus prezidentui Gitanui Nausėdai.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

The post Valdančiųjų nepatvirtintas teisėjas E. Šileikis: ar čia specialiai man tie kabliukai? appeared first on LAIKMETIS.