Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Tarptautinė dziudo federacija penkiems mėnesiams uždraudė serbų dziudo pasaulio čempionui Nemanja Majdovui varžytis po to, kai jis liepos mėn. varžydamasis Paryžiaus žaidynėse parodė krikščionišką ženklą.

Trečiadienį savo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime federacija kritikavo, anot jos, „daugybę melagingų teiginių ir klaidingos informacijos, kuri šiuo metu sklando viešojoje erdvėje“ dėl draudimo.

Nors federacija pripažino, kad N. Majdovui buvo uždrausta rungtyniauti iš dalies dėl to, kad jis pažeidė jos taisykles dėl „aiškaus religinio ženklo“ tatamyje, ji teigė, kad jis pažeidė ir keletą kitų direktyvų.

Konkrečiai, N. Majdovas „atsisakė nusilenkti varžovui varžybų pabaigoje“, taip pat „būdamas ant tatamio nusimetė judogi“. Judogi yra oficiali kovos meno uniforma.

Federacija savo pareiškime pridūrė, kad N. Majdovas turėjo „ankstesnių incidentų, susijusių su elgesiu“; federacija teigė, kad 2018 ir 2022 m. įspėjo sportininką dėl jo elgesio, o jo „teiginiai, jog jis nežinojo apie taisyklę, draudžiančią rodyti bet kokius religinius, politinius, etninius ar kitokius ženklus dziudo kovos aikštelėje“, „neatitinka tikrovės“.

Religinių simbolių draudimas federacijos varžybose „yra griežtai susijęs su kovos vieta, kuri yra išimtinai dziudo skirta erdvė ir joje visiems vienodai rodomi tik specifiniai dziudo ženklai ir taisyklės“, - sakoma pareiškime.

Instagramo žinutėje, reaguodamas į sprendimą, N. Majdovas sakė, kad „nenori atsiprašyti už [žegnojimąsi], ir, žinoma, neatsiprašo ir niekada už tai neatsiprašys“.

„Viešpats man davė viską - tiek asmeniškai, tiek mano karjerai, ir jis man yra Nr. 1, ir aš tuo didžiuojuosi“, - sakė sportininkas.

„Ir tai nepasikeis jokiomis sąlygomis. Šlovė Jam ir ačiū už viską“, - pridūrė jis.

N. Majdovas yra serbų stačiatikis. Instagrame jis pasidalino nuotraukomis, kuriose užfiksuotas jo dalyvavimas stačiatikių apeigose.

The post Bausmė už neišsenkantį tikėjimą: serbų dziudistui buvo uždrausta varžytis appeared first on LAIKMETIS.

Daugiau kaip 20 metų Lenkijos sportininkų kapelionu dirbantis Edvardas Pleny išreiškė nusistebėjimą ir pasipiktinimą dėl religijos laisvės apribojimų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Katalikų kunigas susidūrė su netikėtais sunkumais, kurie jam buvo nemaloni staigmena, organizuojant Mišias už sportininkus.

Pasak Pleny, jam nebuvo leista aukoti Mišių olimpiniame kaimelyje, aiškinant, kad ten leidžiama tik melstis. Tokia situacija jį šokiravo, juolab kad ankstesnėse olimpinėse žaidynėse tokių apribojimų nebuvo.

„Šventosios Mišios daugeliui sportininkų yra ne tik malda, bet ir svarbus dvasinis ritualas. Negaliu suprasti, kodėl iš mūsų buvo atimta galimybė švęsti Eucharistiją“, - sakė kapelionas.

Jis pažymėjo, kad net Tokijo ir Pekino olimpinėse žaidynėse daugiausia nekrikščioniškose Japonijoje ir Kinijoje, nepaisant apribojimų dėl pandemijos, buvo galima organizuoti pamaldas, nors ir su apribojimais.

Pleny pabrėžė, kad daugeliui sportininkų tikėjimas atlieka svarbų vaidmenį gyvenime, ypač tokiais svarbiais momentais kaip olimpinės žaidynės, o tokie apribojimai kaip Paryžiuje gali turėti neigiamos įtakos sportininkų moralinei ir dvasinei gerovei.

The post Žaidynėse Paryžiuje lenkų kunigui uždrausta aukoti Mišias olimpiniame kaimelyje appeared first on LAIKMETIS.

Kad tokiais atvejais yra pažeidžiamos moterų teisės, jau keletą metų kalbama JAV ir kitose Vakarų šalyse. Merginos tokioms transmoterims pralaimi lengvojoje atletikoje, plaukime, dviračių sporte – o taip pat ir kovos menuose. Pavyzdžiui, daug kalbama apie save moterimi laikančio Fallon Fox pergalės prieš moteris dažniausiai jau pirmame kovos raunde. Prieš transmoterų dalyvavimą moterų sporte yra pasisakiusios ir tokios įžymios feministės kaip Hario Poterio autorė J. K. Rowling ir Sussex‘o Universiteto profesorė Kathleen Stock.

Jei tikrai Imane Khelif būtų transmoteris, pasipiktinimas jos pergale būtų suprantamas. Tačiau neužilgo po šio bokso mačo Tarptautinis olimpinio komiteto prezidentas pareiškė, kad Khelil yra moteris nuo pat gimimo. Rusijos paveikiama Tarptautinė bokso federacija teigė 2022 ir 2023 metais nustačiusi, jog Imane Khelif, o taip pat Taivanio boksininkė Lin Yu-Tin turi XY, t.y. vyrams būdingas chromosomas bei aukštesnį nei moterys testosterono lygį. Šį organizmo savybė suteikia pranašumą prieš moteris, ir todėl varžytis su jomis jai buvo uždrausta. Tad kaip gi čia yra? Ar galima tikėti Tarptautinės bokso federacijos teiginiais? O jei galima, tai ar moteris gali turėti XY chromosomas?

Atsakymas į ši klausimą yra toks: moteris gali turėti XY chromosomas, jei ji kenčia nuo tam tikros „seksualinio vystymosi sutrikimo“ („Disorder of Sexual Development“) formos, vadinamos „nejautrumo androgenams sindromu“ (androgenai yra vyriškumą įtakojantys hormonai, kurių svarbiausias yra testosteronas). Tokiu atveju dėl genetinio sutrikimo kūno ląstelės nereaguoja į testosteroną ir XY chromosomas turintis kūdikis vystosi kaip mergaitė. Jos gimties (lyties) organai atrodo moteriški  (yra makštis, varpa neegzistuoja, nors ją kiek primena padidėjęs klitoris), o paauglystės metais išsivysto krūtys ir kiti moters kūno bruožai. Tačiau taip pat paaiškėja, kad nėra menstruacijų, o ištyrus nerandamos ir kiaušidės. Mūsų dienomis kylant abejonių dėl gimties organų išvaizdos, kūdikiui gimus šis sindromas dažniausiai nustatomas iškart. Sunkiau pasakyti apie situaciją Alžyre prieš du dešimtmečius.

Kodėl Alžyro boksininkė atrodo kaip vyras? Vyriška išvaizda šio Nejautrumo androgenams sindromo paliestiems asmenims yra būdinga tuo atveju, kada nejautrumas yra ne pilnas, o dalinis. Kaip ir pilno nejautrumo androgenams atveju, kūdikis turi moteriškus išorinius gimties organus, tačiau kadangi kūno ląstelės dalinai reaguoja į testosteroną, pastarojo poveikyje tokia mergaitė ir vėliau moteris atrodo kaip vyras. Ji gali turėti ir aukštesnį testosterono koncentracijos lygį negu moterys – tad ir pranašesnė įvairiose sporto rungtyse. Testosteroną tiek pilno, tiek dalinio nejautrumo androgenams atveju gamina šių asmenų kūne esančios sėklidės. Jos išoriškai nėra matomos, kadangi intrauterininio vystymosi eigoje nenusileidžia žemyn, tačiau lieka pilvo ertmėje arba kirkšnyje.

Klausimas ar gali žmogus, turintis XY chromosomas laikyti save moterimi iš esmės yra nekorektiškas. Pilno nejautrumo androgenams paliestos moterys dažniausiai nekvestionuoja savo moteriškos tapatybės ir nenori keisti gimties į vyrišką. To daryti nenori, kaip pažymima amerikiečių diagnostiniame žinyne DSM 5, ne tik turintys nejautrumo androgenams, bet ir kitas seksualinio vystymosi sutrikimo formas išgyvenantys žmonės (pvz. Kleinefelterio, Turnerio sindromus, Įgimtą antinksčių hiperplaziją etc.) Tuo tarpu didžioji dauguma transgender  asmenų, dabar pas mus vadinamų translyčiais, skirtingai nuo patiriančių seksualinio vystymosi sutrikimą, yra fiziškai sveiki vyrai arba moterys.

Tiesa, tam tikrų klausimų dėl Imane Khelif varžymosi su moterimis išlieka. Dėl sėklidžių veiklos testosterono lygis jos organizme gali būti panašus į tą, kuris yra būdingas vyrams. Tačiau laikyti jos vyru nėra galima, ir klausimas, kokia testosterono koncentracija yra leistina moterų sportininkių organizme tenka sporto organizacijų kompetencijai. Jis nėra paprastas, kadangi yra ir kitų seksualinio vystymosi sutrikimų – kaip, pavyzdžiui, įgimta antinksčių hiperplazija – kurių metu mergaitės turi aukštesnį testosterono lygį.

Beje, Tarptautinis olimpinis komitetas padarė žingsnį, kurio rezultate transmoterys – t.y vyrai, galvojantys, jog jie yra moterys – olimpiadoje varžytis su moterimis negali. Komitetas šiuo klausimu suteikė sprendimo teisę tarptautinėms įvairių sporto šakų organizacijoms: lengvosios atletikos, plaukimo. Visos jos pasisakė prieš „transmoterų“ varžymąsi su moterimis. Tai reiškia, kad Tarptautinis olimpinis komitetas apgynė moterų teises. Tad Paryžiaus olimpiadoje matome požiūrių išsiskyrimą: nors olimpiados organizatoriai atidarymo ceremonijoje propagavo „nebinarinės“ bei kitokias seksualines tapatybes, sporto valdžia vyrams varžytis su moterimis neleido.

Į LRT aktualijų studiją praeitą savaitę buvo pakviesti tie pasipiktinę moterų teisių pažeidimu pašnekovai, kurie iš pradžių galvojo, jog Imane Khelif yra „transmoteris.“ Jie buvo sugėdinti dėl  patikėjimo šia melagiena. Melagiena buvo skleidžiama Rusijos įtakojamos Tarptautinės bokso federacijos, tad buvo keliamas klausimas, kaip jie ir kiti žinomi žmonės buvo tokie naivūs. Kaip žinia, Rusija aršiai pasisako prieš transgender teises ir vaizduojasi esanti pasaulio moralės gelbėtoja. Tačiau nėra teisinga manyti, kad moterų teisių pažeidimas, kada jos priverstos varžytis su transmoterimis yra „rusiškas“ argumentas. Rusija nesukuria, tačiau tik naudojasi Vakarų susiskaldymu šioje srityje. Vargu ar moterų teisių atstovės J.K. Rowling, K. Stock, seksologė Debra Soh ir kitos ginančios tiesą, kad žmogaus gimtį nulemia ne jo nuomonė, bet biologija, yra rusų propagandos aukos. Arba tokios yra tos homoseksualios orientacijos moterys, kurios nesutinka seksualiai santykiauti su vyriškas genitalijas išsaugojusiomis „transmoterimis“, kurios mano dabar tapusios lesbietėmis. Tačiau klausant laidą susidarė įspūdis – labai prašau atleisti, jei klystu - kad  aštri kritika pasisakiusiems už moterų teises  buvo skiriama ne tiek dėl to, kad jie patikėjo, jog Imane Khelif yra „transmoteris“, tačiau labiausiai todėl,  kad jie pasisakė prieš „įvairovę“.

Tačiau nėra teisinga manyti, kad moterų teisių pažeidimas, kada jos priverstos varžytis su transmoterimis yra „rusiškas“ argumentas.

Juk olimpiados atidaryme triumfavo DEI – „dievų“ ideologija (akronimas DEI anglų kalboje aiškinamas kaip „diversity, equity, inclusion“ – „įvairovė, lygybė, įtraukumas“, o lotyniškai, kaip žinia  – „dievai“). Bakchas ir panašūs taip lėbavo prie Paskutinės vakarienės stalo, kad net Friedrichas Nietsche, niekinęs racionaliąją Vakarų tradicijos dalį ir apdainavęs bakchanalijų didybę, matyt, vartėsi karste iš džiaugsmo. Sporto federacijoms tyliai neleidus olimpiadoje transmoterims varžytis su moterimis, nors kai ką mėginta priskirti „įvairovės“ kategorijai. Pavyzdžiui, amerikiečių bėgikę Nikki Hiltz, kuri skelbiasi esanti „nebinarinė“ ir „transgender“. Geriau pagalvojus, šios dvi sąvokos viena kitai prieštarauja, o bent jau iš to, ką galima sužinoti, Nikki Hiltz yra homoseksualios orientacijos moteris. „Tik“...

„Aktualijų“ laidoje buvo ir kitų įdomių dalykų. Biomokslų specialistas paaiškino, jog XY chromosomos dar nereiškia, kad žmogus turi būti vyras. Mat jei genas, nulemiantis gimtį, iš Y chromosomos sudėtingų biologinių procesų metu pereina į X chromosomą, kūdikis motinos įsčiose vystosi kaip mergaitė. Tad laidoje iškilo klausimas, kad gal ir joje dalyvaujančios moterys turi XY chromosomas? Į tai mokslininkas atsakė, kad visko gali būti. Įspūdinga žinia! Vadinasi tie, kurie rėmėsi genetika kaip paskutiniu argumentu, kad ne žmogaus savijauta, o biologija nulemia jo arba jos gimtį, klysta! Genai nelabai ką nulemia, ir triumfuoja „įvairovė“ – moterys, turinčios XX chromosomas, kitos – XY chromosomas, vyrai, turintys XX chromosomas...

Mitas, kad „gimtis (lytis) yra spektras“ – t.y. kad yra daugybė žmonių, kurie yra nei vyrai, nei moterys, arba ir vyrai, ir moterys, arba „nebinariniai“ etc. – jau yra paveikęs ir dalies mokslininkų pažiūras. Tokia pažiūra yra gender  ideologijos svajonė: gimtis, kaip sako šios ideologijos grandė Judith Butler, yra tapsmas ar niekada nesustabarėjanti  transformacija. Šią idėją mėginama įrodyti ir pasitelkiant žinias apie intersex asmenis. Mokslinis jų būklę aprašantis terminas yra mūsų aukščiau paminėtas „seksualinio vystymosi sutrikimas“. Dalis šių sutrikimų, tai tiesa,  apima net tas būkles, kuriose XY chromosomos nenulemia vyriškumo. Tačiau ideologijos teiginiai nepamini dviejų problemų: viena jų yra tokia, kad šios būklės yra rimti sveikatos sutrikimai, kurie reikalingi gydymo hormonais arba chirurginėmis operacijomis (pavyzdžiui, iš XY moterims reikalinga pašalinti nenusileidžiusias sėklides, kurios yra linkusios suvėžėti); antroji – tokios būklės yra ypatingai retos, nes 99.98 procentai žmonių seksualinio vystymosi sutrikimų nėra paliesti. Tad Lietuvos ir kitų šalių damos (atleiskite už tokį „seksistinį“ terminą...) gali nusiraminti (o gal kai kas nuliūsti?...): išskyrus labai retomis ligomis sergančiąsias, jų 23-oji chromosomų pora yra XX. Biologija ideologijos puolimą atlaiko. Net jei Imane Khelif nėra„trans“moteris.

The post Dr. Gintautas Vaitoška. Ar Imane Khelif yra vyras? Medicininių subtilybių mėgėjams appeared first on LAIKMETIS.

„Brody yra toks tvirtas ir toks neįtikėtinas žmogus, - Johnas Malone'as (Džonas Melonas ) kalbėjo agentūrai CNA. - Kaip tėvai esame pašaukti auginti gerus, produktyvius žmones. Būdami krikščionys, esate mokomi auklėti savo vaiką kaip mylintį, rūpestingą ir malonų žmogų, o [Brody] yra absoliutus to įkūnijimas. Tai yra jis trumpai tariant, ir aš tikrai noriu, kad visi tai matytų."

Būdamas Paryžiuje ir stebėdamas sūnaus varžybas, J. Malone'as ir visas pasaulis matė, kaip JAV vyrų gimnastikos komanda įsirašė į istoriją ir iškovojo pirmąjį komandinį medalį olimpinėse žaidynėse nuo 2008 m. Kartu su komandos draugais liepos 29 d. Brody iškovojo bronzą, nusileidę tik Japonijai ir Kinijai.

„[Komanda] įdėjo neįtikėtinai daug darbo ir matyti, kaip visas tas sunkus darbas virsta vaisiais, yra tiesiog neįtikėtina, - kalbėjo tėvas. - Ypač mano sūnus, žinau, kaip sunkiai jis dirbo, žinau, kiek valandų jis skyrė. Kalbame apie treniruotes šešias dienas per savaitę ir paprastai penkias šešias valandas per dieną. Buvo tiesiog nuostabu, kad jie atstovavo mūsų šaliai ir taip gerai pasirodė."

J. Malone'as išreiškė, kaip „neįtikėtina" buvo matyti, kaip Brody ir visų gimnastų „sunkus darbas pasiteisino", kartu pripažindamas, kad jo sūnaus kelionė į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes nebuvo lengva.

Susidūręs su daugybe iššūkių tiek sportinėje karjeroje, tiek už jos ribų, įskaitant motinos Tracy (Treisės) netektį dėl vėžio 2012 m., 24 metų gimnazistas kiek daugiau nei prieš metus patyrė beveik karjerą nutraukusią traumą.

2023 m. kovo mėn. Vokietijoje vykusiose DTB taurės varžybose Brody rankos nuslydo nuo aukštos štangos, kai jis bandė atsispirti, ir jis nusileido keistoje padėtyje, išsukdamas kelį.

Po kelių savaičių atlikus magnetinio rezonanso tyrimą paaiškėjo, kad Brody plyšo keli kelio raiščiai ir lūžo dalis blauzdikaulio, todėl jam teko atlikti tris operacijas ir daugiau nei metus intensyviai treniruotis bei reabilituotis, įskaitant mokymąsi iš naujo vaikščioti.

Daugelis tuo metu abejojo, ar Brody, kuris dalyvavo 2021 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse, bet medalio nelaimėjo, galės vėl varžytis 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Aprašydamas akimirką, kai išgirdo apie šį sužalojimą, jo tėvas dalijosi savo pradiniu nerimu ir kančia dėl to, kad buvo taip toli nuo sūnaus, kai pajuto, kad Dievas jam sako: „Nusiramink, aš turiu tai padaryti, aš kažką darau."

„Tikriausiai praėjus maždaug 30 minučių, kai Brody paskambino man važiuojant greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę. Mes kalbėjomės, ir aš pasakiau: „Mielasis, dėl to esu ramus". Pasakiau: „Tiesiog leisk Dievui tuo pasinaudoti. Nežinau, ką jis planuoja daryti, bet leisk jam, - dalijosi jis. - Jis man pasakė, kad tai beprotiška, sakydamas, kad jį apėmė lygiai toks pat jausmas."

„Buvo gana neįtikėtina patirti tą ramybę, kurią Dievas tą akimirką įdėjo į mūsų abiejų širdis. Žinote, tikrai manau, kad Brody istorija yra liudijimas, galintis padėti kitiems. Jo tikėjimas gyvenime suvaidino didžiulį vaidmenį reabilitacijoje ir sveikime", - žurnalistams liudijo Brody tėvas.

Pasak Brody tėvo, sūnaus tikėjimas kilo nuo pat mažens, jis prisiminė akimirką, kai 10-metis atsiliepė į altoriaus kvietimą - galimybę žmonėms per pamaldas ateiti į bažnyčios priekį ir melstis, kad Viešpats ateitų į jų gyvenimą.

„Brody priėmė tokį sprendimą, nes tuo metu tai (Dievas, - red. past.) buvo jo širdyje, - dalijosi jis. - Manau, kad vaikai dažnai nesupranta, ką daro, kai atiduoda savo gyvenimą Dievui, bet jis tai puikiai suvokė. Jis turėjo tai, ką Dievas į jį įdėjo nuo pat mažens".

Nuo to laiko Brody ir toliau praktikuoja krikščioniškąjį tikėjimą ir dalijasi juo su kitais; netgi kartu su savo kambario draugu pradėjo teikti Biblijos studijas jaunesniems vaikinams savo EVO gimnastikos salėje Sarasotoje, Floridos valstijoje.

„[Brody ir jo kambario draugas] kartą per savaitę kviečia vaikinus į Biblijos studijas. Aš, kaip tėvas, didžiuojuosi (stengiuosi nevartoti žodžio „didžiuojuosi", nes žinau, kad tai gali būti spąstai), bet tai man teikia tiek pat džiaugsmo, kiek ir jo laimėtas medalis, - sakė J. Malone'as. - Tėvai man rašo žinutes, o jei kur nors mane pamato, jie iš tiesų yra labai dėkingi, kad tai daro su savo sūnumis. Taigi, tuo didžiuojasi tėtis, ir tai reiškia tiek pat, kiek bet koks medalis, kurį jis galėtų laimėti."

Brody, kuris vaikystėje su mama pasidalino svajone vykti į olimpines žaidynes, interviu NBC dėkojo Dievui po to, kai liepos pradžioje buvo oficialiai paskirtas JAV vyrų gimnastikos komandos nariu.

„Tiesiog turiu atiduoti visą šlovę Dievui. Visa tai (padarė, - red. past.) Jis, visa tai Dievas, - sakė jis. - Noriu jam už tai padėkoti."

The post JAV olimpinio gimnasto tėvas liudija tikėjimo svarbą laimėjus bronzos medalį appeared first on LAIKMETIS.

Štai, pavyzdžiui, Brazilijos gimnastė Rebeca Andrade iškovojo aukso medalį moterų laisvųjų pratimų finale. Ji iškovojo savo antrą olimpinį aukso medalį bei iš viso šeštą medalį, tapdama geriausia savo šalies sportininke.

Varžybose ji aplenkė daugiausiai medalių iškovojusią olimpinę gimnastę amerikietę Simone Biles. Duodama interviu „CazéTV", R. Andrade dėkojo Dievui: „Jis suteikė man galimybę laimėti. Aš išgyvenau viską, ką turėjau: dirbau, prakaitavau, verkiau, stengiausi, juokiausi, linksminausi, keliavau. Taigi jaučiu, kad ir aš padariau tai įmanoma, o Jis visada buvo šalia, laimino mane, saugojo ir didžiavosi manimi, žinodamas, kad jo tarnaitė atiduoda visas jėgas."

Stendinio šaudymo rungtyje gvatemaliečiai Adriana Ruano ir Jeanas Pierre'as Broll'as savo šaliai iškovojo medalius. Pirmąjį aukso medalį Gvatemalai iškovojusi A. Ruano mišrioje rungtyje taip pat dėkojo Dievui: „Jis buvo svarbiausias šiame procese; Jis suteikė man jėgų ir pasitikėjimo, kad galėčiau atlikti šį darbą". Po pergalės ji keliavo į Vatikaną, kur popiežius Pranciškus palaimino jos medalį. Bronzą iškovojęs Jeanas Pierre'as Brollas kalbėjo: „Jis davė man tai, ir štai aš čia, štai rezultatas. Taigi, ačiū Jam už tai."

16-metė Brazilijos riedlentininkė Rayssa Leal ne tik iškovojo bronzos medalį, bet ir pasinaudojo savo akimirka ant pakylos, kad pademonstruotų tikėjimą. Atsiimdama medalį ji gestų kalba pareiškė, kad „Jėzus yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas". Tą patį gestą pakartojo ir jos tautietis Kajus Bonfimas, atsiimdamas sidabro medalį už sportinį ėjimą, rodydamas į dangų ir taip pademonstruodamas savo atsidavimą Jėzui.

Liepos 28 d. brazilų dziudo atstovė Larisa Pimenta 52 kilogramų svorio kategorijoje iškovojo bronzą, įveikusi savo draugę italę Odette Giuffrida. Ji interviu pasidalijo, kad O. Giuffrida per ją pažino Dievą. Po pralaimėjimo italė priminė savo draugei: „Visa garbė ir šlovė turi atitekti Jam". Abi savo instagramo paskyrose pasidalijo padėkos Dievui žinutėmis.

Banglentininkas Gabrielis Medina, 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių Taityje bronzos medalio laimėtojas, nusifotografavo viename ikoniškiausių renginio vaizdų. Pakėlęs rodomąjį pirštą pergalės ženklu ore, G. Medina pasidalijo nuotrauka savo instagrame, cituodamas Bibliją: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina." (Fil 4, 13).

Pietų Afrikos Respublikos plaukikė Tatjana Schoenmaker laimėjo aukso medalį 100 m plaukimo krūtine rungtyje. Norėdama išreikšti savo dėkingumą, ji vilkėjo specialius marškinėlius su ją palaikančių asmenų vardais, kurių priešakyje - Dievas, Jėzus ir Šventoji Dvasia.

Sidabro medalį 800 m bėgimo rungtyje iškovojusi etiopė Tsige Duguma parodė, kad ant jos varžybų palaidinės nugaros užrašyta „Jėzus yra Viešpats". Taip pat Ekvadoro imtynininkė Lucia Yepez, 53 kilogramų svorio kategorijos imtynininkė, laisvųjų imtynių sidabro medalį iškovojo su užrašu „Dievas" ant dešinės rankos. Duodama interviu ji teigė: „Jis yra mano kelyje į pergalę. Aš visada tikiu."

Britė Andrea Spendolini-Sirieix, iškovojusi bronzos medalį 3 metrų sinchroninio šuolio į vandenį su tramplinu rungtyje, BBC sakė, kad, nepaisant patirtų sunkumų, „tai buvo tik Dievo būdas pasakyti mums, kad dar turime daug nuveikti", ir visą šlovę ji atiduoda Dievui.

Plaukimo rungtyje amerikietė Katie Ledecky tapo daugiausiai aukso medalių olimpinių žaidynių istorijoje laimėjusia plaukike - po pergalės 800 m laisvuoju stiliumi ji iš viso laimėjo devynis aukso medalius. 2016 m. interviu leidiniui „National Catholic Register" sportininkė atskleidė, kad prieš kiekvienas varžybas meldžiasi „Sveika, Marija". Ji pasakojo: „Malda labiau už viską man padeda susikaupti ir pamiršti dalykus, kurie tą akimirką nėra svarbūs. Ji suteikia man ramybę, nes žinau, kad esu gerose rankose." Plaukikė taip pat gyrė pamaldumą Marijai, pažymėdama, kad „katalikybėje jai tenka šventas vaidmuo, o jos stiprus tikėjimas ir nuolankumas yra dalykai, iš kurių galime pasimokyti".

The post Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sportininkai liudijo savo tikėjimą appeared first on LAIKMETIS.

Gausi alžyriečių minia garsiajame „Roland-Garros" stadione ją sveikino skanduodama „allez Imane" (liet. pirmyn Imane) ir „1, 2, 3 Algérie!".

„Esu labai laiminga, Dievas taip padarė, tai mano svajonė!" - I. Khelif džiaugėsi praėjus kelioms akimirkoms po kovos.

Apie Tarptautinę bokso asociaciją, kuri ją diskvalifikavo dėl netinkamumo dalyvauti moterų varžybose, testui per praėjusių metų pasaulio čempionatą parodžius vyrišką jos lytį, ji sakė: „Jie manęs nekenčia, ir aš nežinau kodėl, - žurnalistams sakė alžyrietė laimėtoja. - Šiuo aukso medaliu pasiunčiau jiems vienintelę žinutę, o mano orumas ir garbė yra aukščiau visko". Jos pasas rodo moterišką lytį, tačiau vyriška išvaizda ir apsirengimas vis tiek kelia klausimų dėl lyties (interlytiškumo ar translytiškumo).

Boksininkė šlovės akimirką prieš kameras iškėlė aukso medalį, jį bučiavo. Ji pabrėžė, kad tai buvo aštuonerių metų darbo kulminacija: „Tegyvuoja Alžyras. Jis nusipelnė daugiau nei tik medalio, - sakė ji. - Aš vadinu tai garbės medaliu. Tai garbės medalis. Ačiū Dievui už viską. Skiriu jį visam arabų pasauliui".

Imane BBC teigė, kad išpuoliai dėl jos lyties suteikė jai „ypatingą skonį" po to, kai ji iškovojo olimpinį moterų bokso aukso medalį. Ji prisimena, kad praėjo tik metai po to, kai ji buvo diskvalifikuota iš pasaulio čempionato. Alžyrietei tuomet buvo uždrausta dalyvauti varžybose, nes ji neišlaikė lyties tinkamumo testų, tačiau, gavusi leidimą varžytis Paryžiuje, vienbalsiu sprendimu per penkis raundus ji įveikė pasaulio čempionę kinę Yang Liu ir laimėjo vidutinio svorio kategorijos auksą.

„Esu visiškai tinkamas dalyvauti šiose varžybose, - tikino 25 metų alžyrietė. - Esu moteris, kaip ir bet kuri kita moteris. Aš gimiau moterimi. Gyvenau kaip moteris. Rungtyniavau kaip moteris - dėl to nėra jokių abejonių".

I. Khelif ir kita boksininkė, vidutinio svorio boksininkė Lin Yu-Ting iš Taipėjaus, Prancūzijoje kovojo aptemdytos po alžyrietės pergalės prieš Angela Carini (Andželą Karini), kuri iš kovos pasitraukė su ašaromis po 46 sekundžių.

Visos kovos metu buvo girdėti, kaip Alžyro sirgaliai I. Khelif palaiko. Sportininkė sakė, kad savo gerbėjus girdėjo ir stadione: „Noriu padėkoti visiems čia esantiems žmonėms, - sakė ji rodydama į tribūnas, - ir Alžyro žmonėms, kurie atėjo palaikyti manęs, mano trenerio ir Alžyro komandos."

The post Alžyrietė Imane Khelif, sukėlusi klausimų dėl lyties, penktadienį iškovojo aukso medalį appeared first on LAIKMETIS.

Imane Khelif iš Alžyro nugalėjo italę Angelą Carini, skelbia naujienų portalai.

Italė ašarodama krito ant grindų, taip atkreipdama viso pasaulio dėmesį.

Pastarosiomis dienomis I. Khelif dalyvavimas olimpinėse žaidynėse moterų bokso varžybose buvo kruopščiai tikrinamas po to, kai vėl pasirodė pranešimų, kad jis ir kitas boksininkas/ė Lin Yu-ting iš Taivano praėjusiais metais Naujajame Delyje vykusiame pasaulio moterų bokso čempionate neatitiko lyties tinkamumo testų. Tuo metu sporto pareigūnai teigė, kad boksininkės neišlaikė neįvardyto testo, nes buvo nustatyta vyriška lytis.

„NBC News" teigia, kad 25 metų Khelif visada rungtyniudavo kaip moteris, įskaitant Tokijo olimpinėse žaidynėse. Portalas teigia, kad nėra jokių požymių, kad ji yra transseksualė ar interseksualė, nors kiti portalai pažymi, kad boksininkas yra interlytis.

The post Italijos boksininkė apsipylė ašaromis, atkreipdama viso pasaulio dėmesį appeared first on LAIKMETIS.

„Sportas turi didelę socialinę jėgą, galinčią taikiai suvienyti skirtingų kultūrų žmones“, – sakė jis maldininkams Šventojo Petro aikštėje po savaitinės Viešpaties Angelo maldos.

Penktadienį Paryžiuje vyks olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija.

„Tikiuosi, kad šis renginys taps įtraukaus pasaulio, kurį norime kurti, ženklu ir kad sportininkai savo sportiniais liudijimais bus taikos pasiuntiniai ir veiksmingi pavyzdžiai, ypač jaunimui“, – sakė 87-erių pontifikas.

„Pagal senovinę tradiciją olimpinės žaidynės yra proga sudaryti paliaubas karuose, parodant nuoširdų taikos troškimą“, – teigė jis.

Olimpinės žaidynės vyks nuo liepos 26-osios iki rugpjūčio 11-osios, o paralimpinės – nuo rugpjūčio 28-osios iki rugsėjo 8-osios.

The post Popiežius primena, kad olimpinės žaidynės - proga parodyti nuoširdų taikos troškimą appeared first on LAIKMETIS.

Kodėl gi politikos, paklausite? Taip, svarbiausia, politikos, ir dar svarbiau, kad čia ir dabar.

Futbolas yra ne šiaip sau sportas. Futbolą žaidžia visi pasaulyje, nesvarbu, kokia ten tautybė, religinė priklausomybė, valstybės sandara ir šalies bendrasis vidaus produktas. Žaisdamos futbolą, visos šalys vadovaujasi tomis pačiomis taisyklėmis, nė viena šalis neturi veto teisės kvestionuoti rungtynių rezultato ar atimti „vazoną“ iš laimėtojų. Futbole nėra išskirtinių teisių nė vienam kontinentui, futbolas - labai paprastas ir suprantamas. Dėl futbolo rungtynių rezultato išgyvenama labiau nei dėl ekonominės krizės. Tą pačią futbolo komandą gali dievinti ir turtuolis, ir vargšas, ir liberalas, ir konservatorius. Kiekvienos šalies žmonės žino, kokia jos komanda, kokį kelią ji nuėjo iki čempionato ir ko iš jos galima tikėtis, prisimena, kas įmušė įvartį, kas sulaikė baudinį, kas nepateisino vilčių. Tą, beje, žino ir elitas, ir „runkeliai“. Didžiausi politiniai priešininkai ir net konkuruojančios nusikaltėlių gaujos gali būti tų pačių komandų fanai. Tie, kurie domisi futbolo klubais, pamilsta legionierius, atstovaujančius ne tik kitai šaliai, bet ir kitai rasei. Futbolas yra tema, kuria galima diskutuoti Briuselyje, Buenos Airėse ir Pekine, diskutuoti dalykiškai ir visiems suprantamai. Šiam žaidimui plisti netrukdo muitai, tarifai, Šengeno ir ne Šengeno erdvės. Svarbiausia, futbolas patvirtina, kad galime bendrauti nuoširdžiai ir gražiai.

Futbolas yra pats globaliausias reiškinys pasaulyje, futbolas - simbolis to, ką turime vadinti globalizacija. Net visokios ten Jungtinės Tautos išties turi ko pasimokyti iš futbolo universalumo. Vadinamoji Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) turi 211 narius, o Jungtinės Tautos - tik 193. Homo ludens - žaidžiantis žmogus, pasirodo, ir yra tai, ko mums reikia, kad tikėtume, būtume kartu ir svajotume. Apie ką? Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad pasimetimo ir netikrumo epochoje labiausiai mums trūksta kelių paprastų dalykų - tikėjimo, vilties ir meilės. Be jų, technologinės galimybės ir žinios mažai ką reiškia.

Prieš gerą dešimtmetį parašiau knygą apie tai, kad būtų gerai sumanyti tokias valstybių bendravimo taisykles, kurios būtų paprastos, visiems priimtinos, kurių būtų maloniau laikytis, o ne pažeidinėti… Ir dar daug ko kaip futbole. Futbolas reiškia, prieš tris dešimtis metų buvusios Jugoslavijos pašalinimas iš tarptautinių varžybų buvo didesnis skausmas, nei pasmerkimas Jungtinėse Tautose, nesidomėjau, ką apie vykstantį Europos futbolą šneka Moskovijos propaganda, bet Baltarusijos valdiškas televizorius tikrai nerodė rungtynių, kuriose žaidė Ukraina. Tad būti futbole netgi svarbiau nei būti instagrame.

Minėtoje knygoje rašiau, kad realus gyvenimas – visai ne futbolas. Palikus stadioną tuoj pat kyla „neaiškumai“, kodėl tas anas balsuoja, alsuoja ir galvoja ne taip kaip reikia. O kitas ima teigti, kad gyvenimas tai ne futbolas, taisyklės visai kitokios.

Turiu pasakyti, kad visa, ką vadiname Pasaulio Tvarka – taisyklių, institucijų ir mūsų papročių rinkiniai yra savotiško futbolo produktai – sukurti tam, kad visi jaustųsi lygūs ir gerbiami, kad taisyklės būtų priimtinos bei reikalingos visiems ir t. t. Šiandien išgyvename laiką, kuomet futbolo politikoje lieka vis mažiau, o tai reiškia, kad ir tvarka virsta betvarke. Ir štai kelios priežastys, paaiškinančios, kodėl futbolo politikoje nebėra (o gal iš viso nebuvo).

Šiandien išgyvename laiką, kuomet futbolo politikoje lieka vis mažiau, o tai reiškia, kad ir tvarka virsta betvarke. Ir štai kelios priežastys, paaiškinančios, kodėl futbolo politikoje nebėra (o gal iš viso nebuvo).

Pirma – taisykles, kurias buvome sukūrę bendram labui, kad visiems būtų geriau, imame išnaudoti savo interesų „stūmimui“. Kelis dešimtmečius dirbės tarptautinėse organizacijose mačiau kaip kuriasi ir stiprėja įvairios rusų-balkanų-kaukazo-lyčių-patyčių-ragų-nagų grupės, kurių „projektus“ reikia apdovanoti garbingų institucijų pritarimu. Tai paprasčiausia korupcija, su kuria visos tos grupės formaliai stropiai kovoja. Nuliūdau, patyręs, kad ir aukščiausi mūsų valstybės vadovai ima svarstyti Europos Komisaro problemą pagal tai, kaip jis atstovaus Lietuvos interesus, nors pagal apibrėžimą ir lūkesčius, Komisaras atstovauja visos Sąjungos, o ne atskirų valstybių reikalus. Jei šiame darbe yra kuo nors specialiai palankus vienai šaliai, tai toks elgesys taip pat yra korupcija.

Antra – vis labiau tengiamės politikos futbole susirasti savus teisėjus, be jokių slapukavimų tikintis, kad „mūsų teisėjas“ geltonų bei raudonų kortelių saviems nerodys. Realiame futbole tokie teisėjai nušalinami, politiniame – paaukštinami.

Trečia – imame nepaisyti taisyklių, ypač tada, kai suvokiame, kad mūsų džentelmenų klubuose už taisyklių pažeidimą nebaudžiama. Kokia nors nuošalė ar žaidimas ranka mums negalioja, nes esame dideli ir stiptrūs ar dar kokie nors kitokie… Prisipažinkime, visokius ten putinus karui sugundė ne tie Moskovijos smulkių partijų „projektai“, o visi didieji-valdantieji. Bara mažas partijas ir mažas šalis, kad jos kažko nenori duoti ar leisti ukrainiečiams, bet daugiausiai neduoda tos, kurios gali ir pagal apibrėžimą netgi privalo.

Ketvirta – čia vieta mūsų egoizmui. Nebenorime žaisti, norime tik laimėti, nesvarbu kaip ir kokioje rungtyje, net jei ji ir nebesivadina futbolu. Ir laimime, bet būname labai nelaimingi, nes sąžinės balsas sako, kad laimėjome be sąžinės.

Svajonės apie futbolą buvo kai įspėjimo ženklas, tačiau žinia, mes įspėjimų nepaisome. O paskui stebimės, kokie čia karai užgriuvo.

The post Dr. Egidijus Vareikis. Globalusis futbolas ir pasaulio betvarkė appeared first on LAIKMETIS.