Skaitytojų mėgstamiausios tapo šios knygos:

prozos kategorijoje – Manto Adomėno „Moneta & labirintas“ (leidykla „Baltos lankos“);

poezijos kategorijoje – Vytauto Kazielos „Neatsimerk, Viešpatie“ (leidykla „Kauko laiptai“);

negrožinių knygų kategorijoje – „Mūsų Irena: atsiminimai apie Ireną Veisaitę“, sudarytoja Reda Pabarčienė (išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas);

knygų vaikams kategorijoje – Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki „Mergaitė su šautuvu“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“);

knygų paaugliams kategorijoje – Viktorijos Butautis „Kanarų paslaptis“ (leidykla „Vaga“).

Akcijoje varžėsi specialiai sudarytų ekspertų komisijų atrinktos per 2023 m. išleistos knygos – iš viso buvo nominuotos 25 knygos penkiose kategorijose. Skaitytojai už jas balsuoti galėjo du mėnesius – nuo pretendentų į apdovanojimus paskelbimo Vilniaus knygų mugėje.

Laureatų paskelbimo ceremonijoje įteiktas ir LRT KLASIKOS įsteigtas specialus radijo teatro apdovanojimas. Šįkart jis atiteko Danutei Kalinauskaitei už knygą „Baltieji prieš juoduosius“ (leidykla „Tyto alba“). Knygos autoriui bus suteikta išskirtinė galimybė – kartu su radijo teatro profesionalais pastatyti radijo spektaklį knygos motyvais.

Kultūros ministerija knygų laureačių autoriams skyrė pinigines premijas, o autorinių antspaudų studija „Ekslibris.lt“ dovanojo vardinius antspaudus. Jų autorė – grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė.

Akcijos „Metų knygos rinkimai“ tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti kokybišką, šiuolaikišką literatūrą įvairaus amžiaus žmonėms, skatinti įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių gyventojus skaityti, užtikrinti meniškai vertingos literatūros prieinamumą.

Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005-ųjų ir yra Skaitymo skatinimo programos dalis. Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

The post Paskelbtos 2023-iųjų Metų knygos appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos Konstitucija mums garantuoja, kad niekam „neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Tad kiekvienas pilietis atlikęs reikalingus formalumus gali pradėti leisti savo leidinį. Kartais susidaro įspūdis, kad tik šis pirmas žingsnis ir tebūna iš tiesų laisvas. Juk už kiekvieno spaudos leidinio slypi dvejopa priklausomybė: finansavimo šaltinio ir žmonių palaikymo.

Norime pastebėti, kad kokie bebūtų pinigai, jie vis vien diktuoja spaudos leidinio turinį. Jie nustato temų apimtis, kryptis, pasirodymų metą. Jie, o ne meilė abstrakčiai laisvei, lemia, kad vadinamieji užsakomieji, konjunktūriniai, ideologiniai tekstai ir kita produkcija, tapusi mūsų žiniasklaidos gyvenimo norma, pasirodytų viešoje erdvėje ir būtų kiekvienam prieinamu informacijos šaltiniu. Būtent finansai tapo tuo neregimuoju kontrolės mechanizmu, kuris rėžia aiškias ribas žiniasklaidos laisvei.

Kitą ribą, kaip ir pamini šalies vadovas, nustato skaitytojas. Pirkdamas, skaitydamas vieną ar kitą leidinį jis sprendžia su kokia laisve sutinka. Tai reiškia, kad visuomenėje vyraujančios nuotaikos, tendencijos, skoniai, vertybės tampa šios laisvės matmeniu.

šiandien savęs galime paklausti: kokią laisvės kokybę vertiname?

Todėl šiandien savęs galime paklausti: kokią laisvės kokybę vertiname? Tikriausiai sutiksime, kad ji ne pačios aukščiausios prabos. Juk populiariausi tie leidiniai, kurie visų pirma skelbia laisvę pažvelgti pro rakto skylutę. Leiskime sau iškelti tokią hipotetinę galimybę: atsiranda leidinys, kuris yra laisvas nuo valdžios akies, finansinių bei ideologinių grupuočių diktato, rašantis tik teisybę, skelbiantis tik tai, kas maksimaliai atitinka (kiek įmanoma žmonėms) laisvės idealus. Koks būtų jo likimas? Tikriausiai toks leidinys po neilgos agonijos bankrutuotų.

Ko gero, spaudos laisvė, kaip ir daugelis kitų vertybių, mums visada išliks siekiamybė. Nors miglotai, bet žinome kokia ji turėtų būti. Tačiau mums lengviau pasakyti, kas ji nėra, nei kad ji yra. Juk ir šalies Konstitucija konkrečiai apibrėžia atvejus tik kada ji ribojama: kai yra grėsmė „žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei“, kai ji užsiima „tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“. Šie talpūs ir aiškus Pagrindinio įstatymo žodžiai tik pabrėžia, kad laisvė dingsta, kai prasideda įskaudinimas, kai asmuo tampa instrumentu pasiekti tam tikrą efektą.

Sakoma, kad laisvė yra saldus žodis. Tačiau ir ji apkarsta kuomet prie kiekvienos konstitucinės formuluotės, nubrėžiančios kur užsibaigia laisvė, galėtume prisiminti atvejus, kai įvairių leidinių puslapiuose „tiesos vardan“ buvo pažemintas žmogus.

Laisvė iškyla kaip iššūkis su kuriuo nėra paprasta susidoroti. Kad ir kaip banaliai skambėtų, bet ji apeliuoja tiesiai į sąžinę. Kiekvienas, kuris prabyla į kitus, skaito, redaguoja, finansuoja, dalyvauja procese, kuris yra vadinamas spaudos laisve. Jis reikalauja iš mūsų sąžinės kiek įmanoma labiau sumažinti priklausomybes nuo masinių poreikių ir materialinių manipuliacijų diktato. Tik tuomet laisvė bus laisve.

Laisvė iškyla kaip iššūkis su kuriuo nėra paprasta susidoroti.

Mūsų laisvės šauklys kardinolas Sigitas Tamkevičius buvo tremtyje už krikščioniškos spaudos leidimą ir platinimą. Beveik visi savilaidos būdu sovietmečiu pogrindyje ėję leidiniai buvo katalikiškos pakraipos. Dabar žodžio laisvės sąlygomis krikščioniška žiniasklaida merdi. Tai nereiškia nieko kita kaip jos sunaikinimą savo pačių rankomis. Juk iš tų 10-ties procentų tikinčiųjų, kurie sekmadieniais lankosi bažnyčiose, katalikiškus leidinius prenumeruoja ir remia tikrai mažuma, antraip krikščioniška žiniasklaida be problemų išsilaikytų ir klestėtų.

Galime paprieštarauti, kad nėra mūsų kišenėse pinigų, tačiau jų kažkodėl atsiranda net Laisvės TV, tik ne kokiam nors krikščioniškam leidiniui. Krikščioniškos žiniasklaidos problemos tampa lakmuso popierėliu atspindinčiu mūsų Bažnyčios skaudžiausią problemą – bendruomenės sąmonės stygių. Juk krikščioniškos žiniasklaidos problemų sprendimą esame linkę užkrauti ant kažkieno kito pečių visai nesusimąstydami, kad nuo mūsų geranoriškumo, o šiuo laikmečiu - ir nuo solidarumo, priklauso, ar ji apskritai egzistuos.

Krikščioniškas portalas „Laikmetis“ atsirado kaip krikščioniškos tiesos nešėjas ir puoselėtojas. Jis siekia būti alternatyvus informacijos šaltinis, kuris kasdien skelbia tai, kas vyksta Lietuvos ir pasaulio Bažnyčioje. To labai trūko, tą pastebėjome, ir nusprendėme, kad metas pakeisti esamą krikščioniškos žiniasklaidos situaciją Lietuvoje.

Mūsų portale kasdien skelbiame atrinktas naujienas iš Lietuvos ir Visuotinės Bažnyčios gyvenimo, krikščioniško pasaulio aktualijas ir žinias, kurių yra labai svarbios tikintiesiems. Juk norime žinoti ne tik tai, kas vyksta Lietuvos krikščioniškame gyvenime, bet ir pasaulinėje arenoje. Taip pat pabrėžiame, kad reikalingos ne tik žinios, bet ir diskusijos įvairiomis bažnytinėmis ir visuomeninėmis temomis - visi turime teisę pasisakyti, ką manome, ką skaudą, ką pastebime vykstant ne taip, kaip turėtų būti mūsų akimis. Be kita ko, svarbu ir pasidžiaugti pasiekimais. Visų žmonių balsas yra svarbus.

Kasdien atliekame ne vien tik darbą, bet ir misiją - džiugiai, atsidavusiai, ir su dideliu įkvėpimu.

Mes drįstame leistis į tiesos paieškas kartu su jumis, net su ribotomis finansinėmis galimybėmis, bet, norime pasidžiaugti, ir su didžiuliu Tavo skaitytojų palaikymu. Ateityje jo tikimės dar daugiau.

Dar kartą sveikiname visus skaitytojus ir kolegas Spaudos atgavimo dienos proga, ir primename jau daugiau nei du mėnesiu gyvuojančio „Laikmečio“ tikslus.

Lemtis gyventi šiandien.
Laikas pasitikti iššūkius.
Laisvė mąstyti ir kalbėti.
Laimė augti ir keisti.

Laikmetis.lt redakcija

The post Laiškas skaitytojui Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga appeared first on LAIKMETIS.