Teisingumo ministrės teigimu, komitetui nepanaikinus apsaugos priemonių, galutinio sprendimo dėl stelų nukėlimo gali tekti laukti dvejus–penkerius metus.

Sostinės vicemeras apgailestauja, kad komitetas neįsiklausė į Lietuvos poziciją ir svarsto, kad skulptūras būtų galima nukelti ir nepaisant komiteto pozicijos.

„Teisingumo ministerija informavo, kad Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas priėmė sprendimą dėl stelų Antakalnio kapinėse, laikinosios apsaugos priemonės yra paliktos. Sunkiai suvokiamas toks sprendimas, matyt, išvados dvi: arba komitetas absoliučiai nesigilino į kontekstą ir argumentus, kuriuos Lietuvos valstybė pateikė, arba yra tiesiog nesuvokimas bendros situacijos, skirtumų tarp pačios konvencijos nuostatų ir tai, kas Lietuvos atveju taikoma“, – BNS sakė V. Benkunskas.

„Mano asmeninė pozicija labai aiški: šios stelos turi būti nedelsiant nuimtos ir čia yra valstybės ir miesto garbės reikalas. Deja, nepavyko susišnekėti su komitetu, bet šioje vietoje, matyt, jų pozicija tampa antraeiliu dalyku“, – sakė vicemeras.

Mano asmeninė pozicija labai aiški: šios stelos turi būti nedelsiant nuimtos ir čia yra valstybės ir miesto garbės reikalas. Deja, nepavyko susišnekėti su komitetu

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska komentuodama JT Žmogaus teisių komiteto sprendimą sako, kad dalis laikinųjų apsaugos priemonių neatitinka realybės nes kalbama apie draudimą perlaidoti, nors savivaldybė to nė neplanavo.

„Gautas JT Žmogaus teisių komiteto sprendimas, kuris palieka galioti laikinąsias apsaugos priemones dėl stelų Antakalnio kapinėse. Yra išnaudotos visos teisinės, diplomatinės  galimybės, kad būtų leista komitetui suprasti argumentus ir faktines aplinkybes. (...) Dalis laikinųjų apsaugos priemonių neatitinka realybės, nes sakoma apie neperlaidojimą kapų, ko ir neplanavo savivaldybė niekada daryti“, – BNS antradienį sakė teisingumo ministrė.

Ji teigė, kad JT komiteto pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galios iki peticijos išnagrinėjimo ir tai gali trukti nuo dvejų iki penkerių metų, tačiau pastebėjo, kad savivaldybė turės įvertinti ir tai, kiek saugu steloms likti vietoje dėl vandalizmo apraiškų.

„Dabar laikinosios apsaugos priemonės galioja iki peticijos išnagrinėjimo, peticijos išnagrinėjimas vidutiniškai trunka nuo dvejų iki penkerių metų, atitinkamai savivaldybei reikia vertinti, tiek laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimą, ir, be abejo, kur mes matom vandalizmo apraiškas, kiek toms steloms saugu likti“, – pabrėžė E. Dobrowolska.

Jungtinių Tautų komitetas laikinąsias apsaugos priemones Antakalnio kapinių paminklams nusprendė pritaikyti spalio pradžioje, gavęs „etniniais rusais“ prisistačiusių pareiškėjų kreipimąsi: jį pasirašė su Baltarusijos valdžia susitikti šių metų pradžioje važiavęs Kazimieras Juraitis, taip pat Dmitrijus Glazkovas, Tatjana Brandt ir Anastasija Brandt. 

Lietuva nesutiko su prašymu ir teigė, jog pareiškėjai komitetą suklaidino dėl faktinių aplinkybių, nes nėra ketinama išniekinti karių kapų ar griauti memorialo.

Nukelti šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias figūrines pilko granito stelas sostinės savivaldybės politikai vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje, prieš tai paveldosaugininkams išbraukus skulptūras iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro.

Anksčiau planuota nukėlimo darbus užbaigti iki lapkričio 1-osios, savivaldybės konkursą laimėjusi „Vilniaus BDT“ pasiūlė juos atlikti už 48 tūkst. eurų.

The post JT komitetas neleido Lietuvai nukelti sovietinių skulptūrų appeared first on LAIKMETIS.

Ji priminė, kad ministerija prašymą panaikinti komiteto pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paminklams sostinės Antakalnio kapinėse pateikė antradienį.

„Įprastai, tikimės, kad tai gali užtrukti iki mėnesio, esame tikri, kad komitetas išgirs tuos argumentus, nes jie – iš kelių lygmenų: visų pirma, pareiškėjų atstovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis priemonėmis, puikiai žinome, kad kitose tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, jei kalbėtumėme apie Europos Žmogaus Teisių Teismą, atstovui Stanislovui Tomui yra uždrausta atstovauti“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Ministerija taip pat nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių skulptūroms prašę pareiškėjai klaidina komitetą, nes neišnaudojo teisinių priemonių šalies viduje ir dėl to teisiškai negalėjo kreiptis į jį. Be to, anot E. Dobrovolskos, Lietuva nekalba apie „antkapių pašalinimą ar palaikų perkėlimą“.

„Mes kalbame apie tai, kad stelos, kurios iš esmės yra nebūdingos kapinėms, galėtų būti nuimtos. Peticijoje yra nurodoma daug klaidinamų duomenų – menamai yra planuojama perlaidoti, menamai – sugriauti, sunaikinti. Akivaizdu – komitetas yra suklaidintas“, – pabrėžė ministrė.

Mes kalbame apie tai, kad stelos, kurios iš esmės yra nebūdingos kapinėms, galėtų būti nuimtos. Peticijoje yra nurodoma daug klaidinamų duomenų – menamai yra planuojama perlaidoti, menamai – sugriauti, sunaikinti

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad taip pat tikisi komiteto įsiklausymo į Lietuvos argumentus.

„Mes manome, kad žmogaus teises ginančios organizacijos pirmiausia turėtų rūpintis žmogaus teisių gynyba ten, kur jos ir pažeidžiamos, tai – Ukrainoje, kuri šiuo metu kenčia nuo Rusijos agresijos, bando atkovoti okupuotas teritorijas, o ne senų rusų sovietinių kareivių atminimą menančių paminklų apsauga“, – teigė jis.

Kaip antradienį BNS informavo Teisingumo ministerija, JT Žmogaus teisių komiteto rašto ji sulaukė po to, kai į komitetą kreipėsi save „etniniais rusais“ pavadinę asmenys: su Baltarusijos valdžia susitikti šių metų pradžioje važiavęs Kazimieras Juraitis, taip pat viešosios įstaigos „Tėvynės konduktoriai“, valdančios portalą pressjazz.tv, steigėjas Dmitrijus Glazkovas, Tatjana Brandt ir Anastasija Brandt. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS informavo, kad iš komiteto tikisi „racionalaus sprendimo“, tačiau pripažino, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki lapkričio 1-osios, kaip planuota, skulptūros nebus nukeltos. Trečiadienį sostinės politikai turėtų apsispręsti dėl jų perėmimo iš valstybės į savivaldybės rankas.

Nukelti šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias figūrines pilko granito stelas sostinės savivaldybės politikai vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje. Taip sekama kitų savivaldybių pavyzdžiu, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą siekia atsikratyti kapinėse likusio sovietinio totalitarinio režimo paveldo.

The post E. Dobrovolska: JT komiteto atsakymų dėl sovietinių skulptūrų tikimasi per mėnesį appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jos, šiuo metu rengiamas tarybos nutarimas dėl skulptūrų perėmimo patikėjimo teise.

„Priėmus nutarimą ir perėmus skulptūras, operatyviai bus vykdomas jų nukėlimas. „Grinda“ jau atliko rinkos konsultaciją dėl nukėlimo būdo ir pasiruošusi darbų atlikimui. Tarybos posėdis numatytas rugsėjo 14 dieną“, – nurodė savivaldybė.

Nukelti šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančios figūrines pilko granito stelas sostinės savivaldybės politika vienbalsiai nusprendė birželio pradžioje, prieš tai paveldosaugininkams išbraukus skulptūras iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro.

Panašaus sovietinio paveldo atsisakė ir kitos savivaldybės.

The post Sovietinės skulptūros Antakalnio kapinėse bus nukeltos rugsėjį appeared first on LAIKMETIS.

Tokią rekomendaciją savivaldybėms pateikė Kultūros paveldo departamentas (KPD), apie ją trečiadienį pranešė Kultūros ministerija.

KPD siūlo, kad ruošiantis demontuoti su okupacine kariuomene susijusius paminklus savivaldybių administracijoms pirmiausia rekomenduojama įvertinti, ar juos galėtų priimti saugoti arba eksponuoti savivaldybių muziejai ar kitos tam skirtos erdvės.

Jei tokių galimybių savivaldybėje nėra, demontuotus paminklus rekomenduojama perduoti muziejui „Grūto parkas“.

Kai kurios savivaldybės tai yra padariusios jau savo iniciatyva.

Varėnos savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Korocejus trečiadienį BNS sakė, kad Merkinėje stovėjusi ir nukelta Raudonosios Armijos kario skulptūra iškart nugabenta į „Grūto parką“.

„Kadangi jis pas mus nebuvo registruotas nei kaip paminklas, nei kaip savivaldybės turtas, mes (...) tiesiog jį demontavome ir iškart nuvežėme į „Grūto parką“. Jie patys dalyvavo nukėlimo procese, jis buvo šiek tiek pažeistas nukeliant, bet sakė: mes jį imam, jei atvešite. Tą pačią dieną ir nuvežėme“, – teigė S. Korocejus.

Pasak jo, „Grūto parko“ vadovybė minėjo, kad mielai priims ir kitas skulptūras.

„Kiek žinau, bent jau kol kas „Grūto parko“ pozicija yra tokia, kad jie priims tuos paminklus“, – BNS sakė S. Korocejus.

Kėdainių rajone ir mieste nukeltos karių skulptūros taip pat jau nugabentos į „Grūto parką“, BNS informavo Kėdainių mero patarėjos ryšiams su visuomene Vilija Mockuvienė.

Muziejaus marketingo vadovas Richardas Barkas BNS teigė, kad „Grūto parkas“ pasirengęs priimti visas nukeltas skulptūras

Muziejaus marketingo vadovas Richardas Barkas BNS teigė, kad „Grūto parkas“ pasirengęs priimti visas nukeltas skulptūras.

„Ruošiame atskirą ekspozicijos dalį būtent šitoms skulptūroms. „Grūto parke“ būtų teminė dalis, skirta šitoms skulptūroms, nes jos truputį kitokios ir nuo kitur nukeltos“, – sakė jis.

Pasak muziejaus atstovo, bus bendradarbiaujama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru dėl tinkamo informacijos pateikimo.

Užklausų muziejus yra sulaukęs ir iš kitų savivaldybių dėl paminklų priėmimo, tačiau konkrečių susitarimų dar nėra, nes reikia išspręsti teisinius klausimus.

Pasak R. Bark, dalis siūlomų perimti skulptūrų yra sugadintos taip, kad jų neįmanoma restauruoti.

„Pasitaiko, kad nukeliant ir sulaužo, apgadina. Kai kurių net restauruoti neįmanoma. Atsiunčia nuotraukas, kuriose matyti, jog pusė skulptūros gabaliukais vos ne delno dydžio ir mažesniais suskaldyta, nežinau, kas tą dėlionę galėtų sulipdyti“, – teigė marketingo vadovas.

Sovietinio laikotarpio paminklams, simboliams, ženklams eksponuoti muziejus „Grūto parkas“ prie Druskininkų įkurtas 2001 metais. Jį įsteigė viešoji įstaiga „Hesonos klubas“. Dabar ten lauke eksponuojama per šimtas tokių skulptūrų.

KPD rekomendacijose taip pat nurodoma, kas turėtų spręsti dėl tokių paminklų apsaugos.

Anot jų, jeigu Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietai nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo, dėl jos apsaugos nereikalingumo turi spręsti savivaldybės Vertinimo taryba. Jei tokia taryba nėra sudaryta, sprendimus priima KPD sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos.

„Jeigu Vertinimo tarybos nenustato karių palaidojimo vietose mažosios kraštovaizdžio architektūros statinių ir vaizduojamojo meno formų elementų vertingųjų savybių, paveldosaugos reikalavimai jiems nebetaikomi. Tokiu atveju sprendimus dėl tolesnio šių objektų likimo turi priimti savivaldybės“, – teigiama rekomendacijose.

Ten, kur patvirtinti individualūs apsaugos reglamentai ir kur paveldosaugos reikalavimai nustatyti ir mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniams, vaizduojamojo meno formų elementams, anot KPD, savivaldybių administracijos turi spręsti dėl jų pripažinimo netekusiais galios.

Informacija, kuri pateikiama ant kapinėse esančių paminklų, memorialinių lentų, antkapių, naujais duomenimis gali būti papildoma gavus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadą.

Rusijai vasarį pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvoje imta nukelti įvairiose savivaldybėse stovėjusius Raudonosios Armijos kariams pagerbti skirtus paminklus.

Į KPD kreipėsi maždaug 25 savivaldybės, prašydamos iš naujo įvertinti 65 jų teritorijoje esančių paminklų teisinę būklę, kad šiuos būtų galima nukelti.

Paminklus sovietų kariams yra nukėlusios Kauno miesto, Kėdainių, Varėnos rajono, Palangos, Marijampolės, Raseinių ir kai kurios kitos savivaldybės.

The post Lietuvoje nukeltus sovietinius paminklus KPD siūlo perduoti „Grūto parkui“ appeared first on LAIKMETIS.