Šalies kovos su šnipinėjimu įstatymo pakeitimų tekste, kuris netrukus bus svarstomas parlamente, numatoma, kad įtariamiesiems, pripažintiems kaltais dėl darbo užsienio interesams, būtų galima skirti iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmes.

„Human Rights Watch“ teigė, kad šiais teisės akto pakeitimais „siekiama šnipinėjimo apibrėžtį išplėsti taip neaiškiai, kad už teisėtą žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir kitų pilietinės visuomenės veikėjų darbą galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“.

Šie pakeitimai „vyriausybei suteiktų įgaliojimus teisėtas žmogaus teisių organizacijas, žiniasklaidą ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas pripažinti šnipais ar valstybės priešais, diskredituoti ir net kriminalizuoti jų veiklą“, sakė „Human Rights Watch“ Europos ir Centrinės Azijos specialistas Hugh Williamsonas (Hju Viljamsonas).

Kelios Turkijos žurnalistų sąjungos ir grupės paragino atšaukti tekstą.

Ankstesnės versijos, kurią žiniasklaida praminė „įtakos agentų įstatymu“, birželį buvo atsisakyta, tačiau spalio mėnesį ji vėl atsidūrė teisėkūros darbotvarkėje.

Valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) yra sakiusi, kad pakeitimai reikalingi siekiant „kovoti su naujomis šnipinėjimo rūšimis“.

The post „Human Rights Watch“ kritikuoja Turkijos kovos su šnipinėjimu įstatymo pakeitimus appeared first on LAIKMETIS.

Gegužės 2 dieną šiems asmenims buvo iškelta baudžiamoji byla dėl šnipinėjimo – slaptos informacijos rinkimo ketinant perduoti ją užsienio šaliai ar užsienio organizacijai, nurodė Valstybės saugumo tarnyba.

Tarnyba atliko procedūrinių veiksmų keliose vietose Rygoje ir netoli sostinės. 

Kaip rodo tyrimo metu gauta informacija, minimi du asmenys, kurie buvo sulaikyti gegužės 13-ąją, neteisėtai rinko ir perdavė Rusijos specialiosioms tarnyboms informaciją apie kitus Latvijoje šnipinėjimu įtariamus ir sulaikytus žmones.

Taksistas Sergejus Sidorovas jau anksčiau buvo apkaltintas šnipinėjimu Rusijai, nurodė Valstybės saugumo tarnyba.

Trečiadienį abu įtariamieji buvo grąžinti kardomajam kalinimui. Valstybės saugumo tarnyba tęsia tyrimą ir žada informuoti apie jo eigą.

S. Sidorovo byla toliau bus nagrinėjama liepos 11 dieną Rygos miesto teisme.

2022 metų spalį platformoje „Telegram“ informacijai rinkti buvo sukurti keli kanalai, įskaitant „Baltic Anti-fascists“. Tikslas buvo padėti Rusijai ir jos tarnyboms kenkti Latvijos saugumui.

„Baltic Anti-fascists“ palaikomais „Telegram“ kanalais nuolat skelbti raginimai žmonėms Latvijoje rinkti informaciją, galinčią sudominti Rusijos žvalgybą ir saugumo tarnybas. Taip pat prašyta informacijos apie bet kokius kasdienius įvykius Latvijos gynybos sistemoje, Latvijos tarptautinį bendradarbiavimą, NATO gynybos planus, praktinę NATO šalių narių veiklą Latvijos teritorijoje, taip pat apie Ukrainos rėmimą.

Reaguodamas į tokias žinutes S. Sidorovas dėl ideologinių priežasčių sutiko rinkti žvalgybinę informaciją, žinodamas, kad ji bus perduota Rusijos tarnyboms, sakoma kaltinamajame akte.

The post Latvijoje sulaikyti du šnipinėjimu Rusijos specialiosioms tarnyboms įtariami žmonės appeared first on LAIKMETIS.

Įtariamieji buvo sulaikyti per reidus aštuoniose provincijose aplink Stambulą, pranešė privati DHA ir valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, pridurdamos, kad jų misija apėmė grobimus ir žvalgybą.

Turkijos saugumo tarnybos vis dar ieškojo dar 13 įtariamųjų, kaltinamų tarptautiniu šnipinėjimu Izraelio naudai, sakoma pranešimuose.

Turkijos ir Izraelio santykiai smarkiai pablogėjo prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui.

Turkijos ir Izraelio santykiai smarkiai pablogėjo prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) tapo vienu griežčiausių pasaulyje Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus), kurį praėjusią savaitę jis palygino su Adolfu Hitleriu, kritikų.

R. T. Erdoganas atšaukė Ankaros pasiuntinį Tel Avive ir pareikalavo, kad Izraelio vadai ir politiniai lyderiai būtų teisiami už karo nusikaltimus Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme Hagoje.

Karas Gazos Ruože nutraukė Turkijos ir Izraelio santykių, kurie didžiąją praėjusio dešimtmečio dalį buvo faktiškai įšaldyti, gerėjimo tendenciją.

The post Turkija sulaikė 33 asmenis, kaltinamus šnipinėjus Izraeliui appeared first on LAIKMETIS.

„Baltarusis Michailas A. dalyvavo žvalgant karinius objektus ir uostus. Jis taip pat vykdė propagandinę veiklą Rusijos naudai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Kaminskis.

Jis pridūrė, kad tai jau šešioliktas sulaikytas asmuo, siejamas su įtariamu šnipų tinklu.

Lenkija, svarbi Ukrainos rėmėja, jau anksčiau yra pranešusi apie tokius su tyrimu susijusius sulaikymus, įskaitant Rusijos ledo ritulio žaidėjo sulaikymą birželį, taip pat dėl kaltinimų šnipinėjimu.

Lenkijos vyriausybė penktadienį paskelbtame pranešime nurodė, kad Michailas A. į šalį atvyko 2021-aisiais ir palaikė ryšius su Rusijos piliečiais, su kuriais ne kartą buvo susitikęs Sankt Peterburge ir Maskvos aneksuotame Kryme.  

„Vyras dažnai keitė ryšio priemones ir naikino savo nusikalstamos veiklos pėdsakus“, – rašoma pranešime. Jame priduriama, kad 39 metų įtariamasis savo kaltę pripažino iš dalies. 

NATO narė Lenkija neseniai vėl išreiškė susirūpinimą dėl galimų provokacijų iš kaimyninės Baltarusijos, priėmusios Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių.

Anksčiau šią savaitę Varšuva paskelbė, kad du Baltarusijos kariniai sraigtasparniai pažeidė Lenkijos oro erdvę, todėl Varšuva priėmė sprendimą sustiprinti savo šalies rytinę sieną.

The post Lenkijoje sulaikytas baltarusis, įtariamas priklausymu Rusijos šnipų tinklui appeared first on LAIKMETIS.

Afrikos liaudies socialistų partijos (APSP) ir judėjimo „Uhuru“ įkūrėjas Omali Yeshitela (Omalis Ješitela) ir dar du partijos nariai Penny Joanne Hess (Peni Džoan Hes) ir Jesse Nevelas (Džesis Nevelas) buvo apkaltinti tuo, kad veikė kaip neregistruoti Rusijos agentai. Už tai gresia maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Visiems trims, taip pat dar vienam nariui Augustus Romainui (Ogastui Romeinui), taip pat pateikti kaltinimai dėl sąmokslo veikti kaip Rusijos agentams, už kurį gresia iki 10 metų kalėjimo.

Kaltinamajame akte teigiama, kad šie keturi asmenys gavo pinigų ir kitokios paramos iš JAV gyvenančio ruso Aleksandro Jonovo ir Maskvoje įsikūrusių Rusijos žvalgybos agentūros FSB pareigūnų, kurie vadovavo A. Jonovui.

Kaltinamajame akte teigiama, kad šie keturi asmenys gavo pinigų ir kitokios paramos iš JAV gyvenančio ruso Aleksandro Jonovo ir Maskvoje įsikūrusių Rusijos žvalgybos agentūros FSB pareigūnų

Praėjusiais metais A. Jonovas buvo apkaltintas vadovavęs FSB vadovautai politinės įtakos operacijai, tačiau jo kontaktai JAV nebuvo įvardyti, nors tuo metu FTB atliko reidą APSP patalpose.

Antradienį Tampoje Floridoje paskelbtame kaltinamajame akte papildyti kaltinimai A. Jonovui, kuris, kaip manoma, yra grįžęs į Rusiją.

Būdamas Maskvoje įsikūrusio Rusijos antiglobalistinio judėjimo prezidentas, A. Jonovas naudojosi APSP ir „Uhuru“ judėjimais bei Džordžijoje įsikūrusiu A. Romaino padaliniu „Black Hammer“, kad skleistų Rusijos požiūrį į politiką, karą Ukrainoje ir kitus klausimus.

Kaltinamajame akte teigiama, kad 2015 metais O. Yeshitela keliavo į Rusiją, kur užmezgė partnerystę su A. Jonovo grupe.

2016-aisiais A. Jonovas finansavo APSP protesto turą keturiuose miestuose, kuriuo buvo remiama „Peticija dėl genocido nusikaltimo prieš afrikiečių žmones Jungtinėse Valstijose“, nurodo Teisingumo departamentas.

2017 ir 2019 metais grupė taip pat aktyviai siekė paveikti vietos rinkimus Sankt Peterburge, Floridos valstijoje, kur gyvena tie keturi amerikiečiai, o vėliau – 2020 metų nacionalinius rinkimus, teigiama dokumente.

Jame sakoma, kad 2022 metais A. Romainas ir „Black Hammer“ gavo finansavimą iš A. Jonovo ir jo grupės „Rusijos interesams, susijusiems su Rusijos invazija į Ukrainą, tenkinti“.

Teisingumo departamentas teigė, kad visi kaltinimų sulaukę amerikiečiai žinojo, jog A. Jonovas dirbo Rusijos vyriausybei.

Kaltinamajame akte, kuriame taip pat kaltinami du Rusijoje įsikūrę FSB pareigūnai, teigiama, kad A. Jonovas teikė finansavimą neįvardytai politinei grupei Kalifornijoje, kuri pasisakė už valstijos atsiskyrimą nuo JAV.

Lygiagrečiai Vašingtone pateiktame kaltinamajame akte JAV apkaltino Rusijos pilietę Nataliją Burlinovą, akademinės paramos organizacijos PICREADI vadovę, veikus kartu su FSB ir verbavus amerikiečius.

„Šiandienos pranešimas piešia šiurpų Rusijos vyriausybės veiksmų vaizdą ir tai, kiek daug FSB gali padaryti, kad kištųsi į mūsų rinkimus, sėtų nesantaiką mūsų šalyje ir galiausiai verbuotų JAV piliečius savo pastangoms“, – sakė FTB direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis Kurtas Ronnow (Kurtas Ronou).

The post JAV juodaodžių aktyvistai apkaltinti bendradarbiavimu su Rusijos žvalgyba appeared first on LAIKMETIS.

„Kardomoji priemonė pakeista, teismas pakeitė. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi pratęsė suėmimo terminą, o Vilniaus apygardos teismas, gavęs Manto Danieliaus skundą dėl nutarties, skundą tenkino ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones“, – BNS penktadienį sakė ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius.

M. Danielius BNS sakė, kad buvo paleistas iš Vilniaus kalėjimo, buvo vienoje kameroje uždarytas su nužudymu įtariamu Estijos piliečiu.

„Kadangi aš angliškai moku gerai, o jis pageidavo būti laikomas su angliškai kalbančiu asmeniu“, – BNS sakė M. Danielius.

Įtariamajam nurodyta dėvėti apykoję, iš jo paimti asmens dokumentai.

„Teismas mano, kad įstatyme numatytus kardomosios priemonės tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis“, – BNS sakė prokuroras.

M. Danielius mano, kad prokurorai teisme neįrodė pagrindų, kad jis gali slėptis Baltarusijoje.

Apylinkės teismas įtariamojo suėmimo terminą pagal prokuroro pareiškimą sausį buvo pratęsęs iki kovo 28 dienos.

Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl suėmimo panaikinimo M. Danieliui yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos pilietis M. Danielius buvo sulaikytas pernai rugsėjo pabaigoje.

Ikiteisminį tyrimą, pradėtą bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

M. Danielius įtariamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatančią atsakomybę tiems, „kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją“. Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ skelbė, kad teisėsauga įtaria, jog M. Danielius infiltravosi į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas toliau, prokuratūra jo nekomentuoja. M. Danielius sako, kad kaltės toliau nepripažįsta.

Laukdamas teismo dėl galimo šnipinėjimo, M. Danielius Vilniaus miesto apylinkės teisme teisiamas dėl įtariamo dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo. Galimi nusikaltimai buvo padaryti 2014-2015 metais.

Verslininkų šeima teismui pasakojo, kad nusprendė parduoti verslą ir išvykti į Ispaniją. Internete jie rado skelbimą, kad M. Danielius perka įmones, savo įmonę pagal įgaliojimą veikusiam G. Danieliui jie pardavė už vieną eurą. Vėliau, atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad įgaliojimas buvo suklastota.

The post Teismas paleido į laisvę šnipinėjimu Baltarusijai įtariamą asmenį appeared first on LAIKMETIS.

Alireza Akbari (Alireza Akbaris), kuris buvo nuteistas už „korupciją žemėje ir už tai, kad, perduodamas žvalgybinę informaciją, kenkė šalies vidaus ir išorės saugumui“, buvo pakartas, pranešė Irano teismų naujienų agentūra „Mizan Online“.

Jo egzekucija įvykdyta nepaisant tarptautinio pasipiktinimo dėl mirties bausmių jam ir kitiems žmonėms, sulaikytiems visoje šalyje vykstant masiniams protestams.

„Mizan Online“ nenurodė, kada A. Akbari buvo pakartas, tačiau sklido gandai, kad tai buvo padaryta prieš kelias dienas.

Iranas, nepateikdamas įrodymų, kaltino A. Akbari šnipinėjimu britų žvalgybos agentūrai MI-6.

Jungtinė Karalystė šeštadienį paskelbė, kad Irane įvykdyta egzekucija Britanijos ir Irano pilietybes turėjusiam buvusiam aukšto rango gynybos pareigūnui Alirezai Akbari (Alirezai Akbariui) neliks „be prieštaravimų“.

„Šis barbariškas aktas nusipelno pasmerkimo griežčiausiais žodžiais. Tai neliks be prieštaravimų“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis).

JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sakė, kad yra priblokštas, ir pridūrė: „Tai buvo beširdiškas ir bailus aktas, įvykdytas barbariško režimo, negerbiant savo pačių žmonių žmogaus teisių.“

The post Iranas įvykdė mirties bausmę JK piliečiui, R. Sunakas priblokštas appeared first on LAIKMETIS.

Anot prokuratūros, asociacijos veikla yra priešinga Konstitucijai, kenkia valstybei.

„Įvertinę asociacijos tikslus pagal jos vykdomą veiklą, prokurorai padarė išvadą, kad asociacijos veiksmai, kuriais propaguojamas karas ir smurtas, autoritarinis valdymas, veikimas dėl kitų valstybių interesų, kurie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams, neatitinka teisėtumo reikalavimų, asociacijos veikla priešinga Konstitucijai, kenkia Lietuvos valstybei, t. y. asociacija aiškiai veikia prieš Lietuvos Respubliką, o tokia veikla prieštarauja viešajai tvarkai“, – teigiama pranešime.

„Iš asociacijos vykdomos veiklos akivaizdu, kad tikrieji steigimo tikslai yra neteisėti, todėl asociacija negali veikti ir turi būti pripažinta neteisėtai įsteigta“, – rašoma jame.

Už viešojo intereso gynimą atsakingi prokurorai tyrimą dėl asociacijos steigimo aplinkybių ir veiklos pradėjo liepos viduryje.

Prokurorai konstatavo, kad „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ tikslai įstatuose nurodyti formaliai, nesiekiant ginti jos narių interesų tam tikroje srityje.

Organizacijos vadovė Erika Švenčionienė penktadienį BNS sakė nieko nežinanti apie prokuratūros sprendimą.

„Niekas neinformavo, kodėl turiu domėtis visais pletkais ir šiukšlėmis, kuriuos kas nors skleidžia. Kai bus su mumis susisiekta, mes susipažinsime, pasižiūrėsime ir tada galėsime pakomentuoti, gi čia nedega. Mes nieko blogo nepadarėme ir nesuprantu, kodėl turime būti uždaryti“, – teigė ji.

„Lietuvos administratoriai ginasi, jie gina gi ne Lietuvos valstybę, jie gina savo vietas ir savo buvimą valdžioje, tai yra normalu. O mes norėtume, kad bent 90 proc. lietuvių gyventų taip, kaip gyvena Lietuvos administratoriai, turiu omeny sočiai, saugiai finansiškai“, – kalbėjo E. Švenčionienė.

Prokuratūra taip pat atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su A. Paleckio organizacija.

Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Kitas tyrimas vyksta dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Atliekant šiuos tyrimus, įtarimai dar niekam nėra pateikti, BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė.

Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jie susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais, surengė spaudos konferenciją.

Joje dalyvavusi organizacijos vadovė Erika Švenčionienė, už korupciją nuteistas buvęs „Vilniaus vandenų“ direktorius Darius Norkus, forumo nariai Edikas Jagelavičius ir  Mindaugas Ramoška tvirtino, kad jų kelionės į Maskvą tikslas – pralaužti informacinę blokadą ir prašyti bevizio režimo Lietuvos piliečiams į Kaliningrado sritį.

E. Švenčionienė kėlė abejonių dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.

The post Prašysime teismo likviduoti už šnipinėjimą nuteisto A. Paleckio asociaciją - prokuratūra appeared first on LAIKMETIS.

Pašlijusius Berlyno ir Maskvos santykius ši byla dar labiau pablogino.

Kaltinamasis 56 metų Jensas F. yra kaltinamas 2017 metais perdavęs daugiau nei 300 failų laikmeną su Bundestago naudojamų pastatų aukštų planais Rusijos ambasados karo atašė. 

Manoma, kad tuometinis Rusijos karo atašė  dirbo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Tuo metu įtariamasis dirbo apsaugos bendrovėje, turėjusioje sutartį su Bundestagu.

Berlyne vykusiame teismo posėdyje kaltinimus perskaitęs prokuroras Frankas Stuppi (Frankas Štupis) apkaltino Jensą F. šnipinėjimu.

Kol kas teisme jokių kaltinamojo pareiškimų nebuvo.

Teismas atskleidė, kad įtariamajam buvo siūloma pripažinti savo kaltę, sušvelninat laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų arba metų ir 8 mėnesių, tačiau jis šio siūlymo nepriėmė.

Gynyba pasiūlė Jensui F. nepripažinti savo kaltės, nes esą kaltintojai neturi įrodymų, jog jis perdavė informaciją rusams.

Pasak kaltinamojo advokato Friedricho Humke (Frydrichas Humkės), prokurorų kaltinimai pagrįsti jo kliento gyvenimo faktu, kad jis anksčiau buvo kariuomenės pareigūnas buvusioje Rytų Vokietijoje.

prokurorų kaltinimai pagrįsti jo kliento gyvenimo faktu, kad jis anksčiau buvo kariuomenės pareigūnas buvusioje Rytų Vokietijoje

Prokuroras F. Stuppi pripažino, kad kiti žmonės taip pat turėjo prieigą prie minėtų planų, tačiau pareiškė, kad kaltintojai rėmėsi atsektu keliu, kuriuo keliavo failai.

Pagrindiniai rodikliai, į kuriuos buvo atsižvelgta, buvo tai, kaip failai buvo išsaugoti ir kur jie buvo saugomi, sakė F. Stuppi.

Bylą nagrinėti numatyta iki rugsėjo pabaigos.

The post Vokietijoje prieš teismą stojo parlamento šnipinėjimu rusams įtariamas vyras appeared first on LAIKMETIS.

Alžyras apie šį žingsnį formaliai paskelbė antradienį, pareiškęs, kad tokį sprendimą nulėmė Rabato "priešiški veiksmai".

Marokiečių Užsienio reikalų ministerijos naktį į trečiadienį išplatintame pareiškime pabrėžiama, kad tokiam scenarijui „buvo ruoštasi... atsižvelgiant į pastarosiomis savaitėmis stebimą eskalavimo logiką“.

„Marokas kategoriškai atmeta klaidingas, net absurdiškas dingstis, kuriomis ji grindžiama“, – priduriama pareiškime.

Tokia žinia nuskambėjo kulminaciją pasiekus įtampai tarp abiejų kaimyninių Šiaurės Afrikos valstybių, įsitraukusių į ne vieną dešimtmetį trunkančią konfrontaciją.

Anot valstybinės naujienų agentūros APS, Alžyro užsienio reikalų ministras itin griežtai pasmerkė Maroko vykdomą „masinį ir sistemingą šnipinėjimą“

Anot valstybinės naujienų agentūros APS, Alžyro užsienio reikalų ministras itin griežtai pasmerkė Maroko vykdomą „masinį ir sistemingą šnipinėjimą“ – aliuzija į įtarimus, kad karalystės saugumo tarnybos prieš alžyriečių pareigūnus ir piliečius naudojo izraeliečių sukurtą šnipinėjimo programą „Pegasus“. Rabatas kategoriškai neigia tokius teiginius.

Pareiškime taip pat kritikuojami liepos viduryje cituoti marokiečių ambasadoriaus prie JT komentarai, taip pat Izraelio užsienio reikalų ministro pareiškimai per jo istorinį vizitą Maroke, surengtą abiem šalims besistengiant normalizuoti santykius.

Marokas ir Izraelis yra Vakarų valstybių sąjungininkai, todėl paaštrėjusi įtampa gali apsunkinti diplomatiją regione. Tiek Marokas, tiek Alžyras atlieka svarbų vaidmenį kovojant su ekstremizmu netoliese esančiame Sachelio regione.

The post Alžyras apkaltino Maroką šnipinėjimu ir nutraukia diplomatinius ryšius appeared first on LAIKMETIS.