Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino priimtina idėją, kad šalis taptų dialogo platforma.

„Siūlome Slovakijos žemę tokioms deryboms“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras.

V. Putinas spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) nurodė, jog pasiūlys savo šalį kaip galimą taikos derybų vietą, jei būtų nuspręsta jas surengti.

R. Fico yra vienas iš nedaugelio Europos šalių lyderių, po karo Ukrainoje pradžios išsaugojusių artimus santykius su Kremliumi.

Sekmadienį jis su iš anksto neskelbtu vizitu lankėsi Maskvoje ir surengė derybas su V. Putinu. Jų metu R. Fico ir Rusijos prezidentas aptarė rusiškų dujų tiekimą į šalį.

Pranešama, kad derybose taip pat buvo kalbama apie jau beveik trejus metus trunkančią plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą.

The post Taikos derybos vyks Slovakijoje? appeared first on LAIKMETIS.

Susitikime pranešimą skaitė Kauno arkivyskupijoje tarnaujantis tėvas Rastislavas Dluhý CSsR. Jis pristatė popiežiaus Pranciškaus bulę apie Jubiliejinių metų paskelbimą, pavadintą „Viltis neapgauna“.

The post Slovakijoje vyko Misijų kongresas appeared first on LAIKMETIS.

Tėvas M. Brehlis CSsR gimė Toronte, Ontarijuje, 1955 m. sausio 7 d. Jis prisijungė prie redemptoristų 1975 m. ir įgijo filosofijos laipsnį bei magistrą Šv. Mykolo kolegijoje Toronte. 1976 m. rugpjūčio 15 d.  davė įžadus kaip redemptoristas, o kunigu buvo įšventintas 1980 m. kovo 15 d.

Redemptoristas kunigas tėvas Brehlas tarnavo parapijoje, taip pat buvo misionierius pamokslininkas bei noviciato ir Edmontono-Toronto provincijos formacijos vadovas. 2002 m. bendražygiai jį išrinko provincijos vyresniuoju, šias pareigas ėjo iki 2009 m., kai buvo išrinktas Švenčiausiojo Atpirkėjo kongregacijos Romoje generaliniu vyresniuoju. Po dviejų vadovavimo kadencijų grįžo į Torontą 2023 m. ir buvo paskirtas Šv. Patriko parapijos klebono asistentu. Šių metų pradžioje buvo išrinktas Kanados provincijos vyresniuoju, pakeisdamas tėvą Michaelį Smolinskį, kuris 2023 m. lapkritį buvo paskirtas šeštuoju Saskatūno Ukrainos katalikų eparchijos vyskupu.

Tėvo M. Brehlo vyskupiškas įšventinimas ir kanoninė vyskupijos valdžia įsigalios Pembruko Šv. Kolumbkilo katedroje rugpjūčio 15 d., ketvirtadienį, per Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventę, 10 val. ryto (vietos laiku). Jis yra antrasis redemptoristas, tarnaujantis Pembruko vyskupijai, pakeisdamas savo bendražygį arkivyskupą Guyʼą Desrochersą, kuris tarnavo Pembruko vyskupijai nuo 2020 m. iki 2023 m., kai buvo paskirtas Naujajame Brunsvike, Kanadoje, Monktono arkivyskupijos arkivyskupu.

Pembruko vyskupija buvo įkurta kaip apaštališkasis vikariatas 1882 m. liepos 11 d. Po šešiolikos metų, 1898 m. gegužės 4 d., ji buvo pakelta į Pembruko vyskupiją. Jai priklauso 65 vyskupijos ir vienuolijų kunigai, 12 nuolatinių diakonų ir vienas pašvęstasis vyras bei 60 pašvęstųjų moterų. Vyskupijoje yra daugiau nei 60 000 katalikų, priklausančių 55 parapijoms ir misijoms.

The post Redemptoristai: tėvas M. Brehlas paskirtas Pembruko vyskupu Kanadoje appeared first on LAIKMETIS.

Europai dabar labai svarbus metas. Senasis žemynas susiduria su gausybe problemų: Rusijos karu Ukrainoje, įtampa pasaulinėje prekyboje ir pramonėje, kurią lemia JAV ir Kinijos priešprieša, ekstremalia klimato kaitos situacija ir Vakarams tenkančia užduotimi prisitaikyti prie potencialaus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grįžimo į valdžią JAV.

Sekmadienį vykstantis balsavimo maratonas užbaigia keturias dienas trukusį rinkimų ciklą, kuris ketvirtadienį prasidėjo Nyderlanduose.

Oficialūs rinkimų rezultatai negali būti paskelbti, kol neužsidarys paskutinės balsavimo apylinkės visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse. Italijoje jos užsidarys 23 val. vietos (vidurnaktį Lietuvos) laiku.

Neoficialūs skaičiavimai bus pradėti skelbti nuo 19 val. 15 min. Lietuvos laiku, tačiau rezultatai paaiškės tik pirmadienį.

Neoficialūs skaičiavimai bus pradėti skelbti nuo 19 val. 15 min. Lietuvos laiku, tačiau rezultatai paaiškės tik pirmadienį.

Nuo pastarųjų EP rinkimų 2019 metais populistinės arba kraštutinių dešiniųjų partijos vadovauja vyriausybėms trijose šalyse – Vengrijoje, Slovakijoje ir Italijoje, o kai kuriose kitose šalyse, įskaitant Švediją, Suomiją ir netrukus Nyderlandus, jos yra valdančiosios koalicijos dalis.

Apklausų rezultatai dešiniesiems suteikia pranašumą Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Italijoje.

Ketvirtadienį atlikta neoficiali balsavusiųjų apklausa rodo, kad prieš imigraciją nusistačiusi Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) griežtoji dešinioji partija Nyderlanduose turėtų pasiekti didelių laimėjimų, nors proeuropietiškų partijų koalicija tikriausiai nustūmė ją į antrąją vietą.

Jei ši tendencija išliks, ES įstatymų leidėjams bus sunkiau priimti teisės aktus ir sprendimus.

Balsavimo rezultatai nulems būsimojo bloko parlamento ir netiesiogiai Europos Komisijos sudėtį, taigi padės formuoti ES politiką per ateinančius penkerius metus.

Nors prognozuojama, kad centristinės pagrindinės partijos užims didžiąją dalį iš 720 vietų būsimajame Europos Parlamente, apklausos rodo, kad jas susilpnins sustiprėjusios kraštutinių dešiniųjų, stumiančių bloką ultrakonservatizmo link, pozicijos.

Daugelį ES rinkėjų, kuriuos slegia didelės pragyvenimo išlaidos ir kurie mano, kad imigrantai didele dalimi atsakingi už socialines problemas, vis labiau įtikina dešiniųjų retorika.

Dešiniųjų ambicijos Prancūzijoje ir Vokietijoje

Daugybės stebėtojų akys krypsta į Prancūziją, kur varžosi skirtingos ideologijos.

Prognozuojama, kad Marine Le Pen (Marin Le Pen) kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN), kurios lūkesčiai viršija 30 proc. balsų ribą, įveiks prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) liberalią partiją „Renesansas“, apklausose surinkusią 14–16 procentų balsų.

M. Le Pen tikisi Europos Parlamente suformuoti kraštutinių dešiniųjų koaliciją. Tačiau analitikai prognozuoja, kad nesutarimai su kitomis dešiniosiomis partijomis, ypač dėl karinės pagalbos Ukrainai, tai sužlugdys.

Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, rinkimai gali suduoti smūgį kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), kurio Socialdemokratų partija (SPD) apklausose atsilieka nuo kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD).

Apklausose pirmauja krikščionys demokratai.

Apklausose pirmauja krikščionys demokratai, surinkę 30 proc. balsų, tačiau 14 proc. balsų surinkusi AfD žengia koja kojon arba lenkia visas tris valdančiosios koalicijos partijas: SPD, žaliuosius ir liberaliąją Laisvąją demokratų partiją (FDP).

M. Le Pen, siekianti atsikratyti antisemitizmu ir ksenofobija paženklintos RN reputacijos, kreipėsi į Italijos kraštutinių dešiniųjų premjerę Giorgia Meloni (Džordžą Meloni), siūlydama bendradarbiauti.

Tačiau G. Meloni, nors ir griežtai pasisakydama prieš nelegalių prieglobsčio prašytojų atvykimą į Europą, bendrai užima ES atžvilgiu palankią poziciją ir viešai mažai atsižvelgė į M. Le Pen pasiūlymą.

Pasipriešinimas Vengrijoje

Tačiau populistų banga sulaukė tam tikro pasipriešinimo.

Vengrijoje premjerui Viktorui Orbanui iššūkį metė teisininkas ir buvęs vyriausybės „saviškis“ Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras), šalies politiką purtantis po skandalo dėl malonės asmeniui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla. Jis yra buvusios teisingumo ministrės Judit Vargos buvęs vyras.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Budapešte dalyvavo jo sušauktame mitinge prieš V. Orbano vyriausybę.

„Manau, kad visuomenės nuotaikos pasikeitė; žmonės, kurie kišo galvas į smėlį, dabar atsistoja ir pasisako“, – sakė vengrė rinkėja Dorottya Wolf (Dorotja Volf).

„Politico“ surinkti apklausų duomenys rodo, kad centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP) įstatymų leidžiamojoje valdžioje gaus 173 vietas, centro kairieji socialistai ir demokratai – 143, o centristai „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) – 75.

Prognozuota, kad pagrindinė kraštutinių dešiniųjų frakcija – Europos konservatoriai ir reformistai, kuriai priklauso G. Meloni partija „Italijos broliai“ – gaus 76 vietas, o mažesnė frakcija „Tapatybė ir demokratija“, kuriai priklauso M. Le Pen RN, iškovos 67 mandatus.

The post Šiandien - pagrindinė Europos Parlamento rinkimų diena appeared first on LAIKMETIS.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas nustatė posėdžio datą šį šeštadienį, pranešė Specialiojo baudžiamojo teismo atstovė spaudai Katarina Kudjakova.

Įtariamajam pateikti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti iš anksto apgalvotu būdu.

R. Fico pavaduotojas ir artimas sąjungininkas Robertas Kalinakas (Robertas Kaliniakas) nurodė, kad R. Fico buvo atlikta antra operacija.

„Jo būklė tebėra labai sunki. Manau, kad prireiks poros dienų, kad pamatytume, kaip vystysis jo būklė“, – žurnalistams prie ligoninės sakė R. Kalinakas.

59-erių R. Fico trečiadienį buvo nugabentas į ligoninę po išpuolio prie vieno kultūros centro Handlovoje, kur jis buvo susitikęs su šalininkais.

Įvykį matęs traukinio konduktorius Richardas Krajčikas naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad R. Fico ištiesė ranką pasisveikinti su minia, susirinkusia už įrengto fizinio barjero, o tada šaulys paleido kelis šūvius iš eilės.

Apsaugos darbuotojai greitai įsodino R. Fico į netoliese stovintį automobilį, o vėliau jis buvo nuskraidintas į ligoninę, kur, gelbėjant jo gyvybę, buvo atlikta penkias valandas trukusi skubi operacija.

Įtariamas šaulys buvo sulaikytas įvykio vietoje. Pareigūnai išpuolį laiko politiškai motyvuotu.

The post Vyras, kaltinamas pasikėsinimu nužudyti Slovakijos premjerą, stos prieš teismą appeared first on LAIKMETIS.

Jis kalbėjo praėjus dienai po to, kai R. Fico buvo sužalotas šaunamuoju ginklu po išvažiuojamojo vyriausybės posėdžio.

„Naktį gydytojams pavyko stabilizuoti paciento būklę“, – teigė vicepremjeras Robertas Kalinakas (Robertas Kaliniakas), kuris taip pat yra ir gynybos ministras.

„Deja, būklė vis dar labai sunki dėl sudėtingų sužeidimų“, – pridūrė jis. 

Gydytojai toliau stengiasi pagerinti R. Fico būklę, prie ligoninės Banska Bistricoje reporteriams sakė R. Kalinakas.

Banska Bistricos ligoninės, į kurią Slovakijos premjeras buvo nugabentas, direktorė sakė, kad R. Fico buvo atlikta „penkias valandas trukusi operacija“. Operacijos metu pasikeitė dvi medikų komandos. 

„Jis liks intensyviosios terapijos skyriuje“, – nurodė Miriam Lapunikova.

Trečiadienio vakarą kitas R. Fico pavaduotojas Tomašas Taraba britų televizijai BBC sakė tikįs, kad operacija praėjo sklandžiai.

„Manau, kad galiausiai jis išgyvens“, – teigė T. Taraba. Jis pridūrė: „Šiuo metu jo gyvybei pavojus negresia.“

Vyriausybė praneša, kad trečiadienį į R. Fico prie vieno kultūros centro Handlovoje, kur jis susitiko su šalininkais, buvo paleisti penki šūviai.

Iš karto po šaudymo filmuotoje medžiagoje matyti, kaip apsauginiai pakelia sužeistą R. Fico nuo žemės ir įkelia jį į juodą automobilį. Netoliese policininkai ant šaligatvio antrankiais surakina vyrą.

Įtariamasis sulaikytas, pradinis tyrimas parodė aiškų politinį šio pasikėsinimo nužudyti motyvą, trečiadienį sakė vidaus reikalų ministras Matušas Šutajus-Eštokas (Matūšas Šutajus-Eštokas).

„Esu šokiruota, mes visi esame sukrėsti šio baisaus ir šiurpaus išpuolio“, – žurnalistams sakė šalies prezidentė Zuzana Čaputova.

R. Kalinakas anksčiau teigė, kad tai buvo „politinis išpuolis“.

„Tai akivaizdu, ir mes turime į tai reaguoti“, – pridūrė jis. 

R. Fico seniai yra skaldanti politinė figūra ir Slovakijoje, ir už jos ribų. Tačiau jo sugrįžimas į valdžią praėjusiais metais su prorusiška ir antiamerikietiška žinia dar labiau pakurstė kitų Europos Sąjungos šalių nerimą, kad jo šalis toliau gręšis nuo pagrindinės Vakarų srovės.

Beprecedentis išpuolis

Anot žiniasklaidos, šaulys buvo 71-erių rašytojas, tačiau policija įtariamojo tapatybės neįvardijo.

Minėto rašytojo sūnus Slovakijos naujienų portalui „Aktuality“ sakė, kad „visiškai neįsivaizduoja, ką tėvas galvojo, ką planavo ir kodėl tai įvyko“.

„Anksčiau Slovakijoje nebuvo įvykdytas išpuolis prieš jokį ministrą ar ministrą pirmininką“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikas Grigorijus Mesežnikovas.

„Prisimenu tik 1999 metais nušauto buvusio ekonomikos ministro Jano Ducky (Jano Duckio) atvejį, – pridūrė jis. – Bet jis jau aktyviai nebedalyvavo politikoje, kai buvo nužudytas.“

Slovakijos centre esančioje Levicėje, iš kurios atvyko įtariamas šaulys, inžinierius Jaroslavas Pirožakas AFP sakė, kad liūdi dėl R. Fico.

„Tačiau tuo pat metu jis skleidžia neapykantą ir skaldo visuomenę, jis sėja neapykantą“, – kalbėjo 34-erių vyras.

Pasaulio lyderiai nedelsiant pasmerkė išpuolį.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) teigė, kad jis ir pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) „meldžiasi, kad jis greitai pasveiktų, o mūsų mintys yra su jo šeima ir Slovakijos žmonėmis“.

Slovakija nustojo tiekti ginklus Ukrainai

R. Fico taip pat vadovavo vyriausybei 2006–2010 ir 2012–2018 metais.

R. Fico buvo priverstas atsistatydinti iš premjero pareigų po 2018 metais įvykdyto tiriamojo žurnalisto Jano Kuciako nužudymo, atskleidusio aukšto lygio korupciją ir paskatinusio antivyriausybinius protestus.

Tačiau po kelerių metų jis vėl grįžo į valdžią. 

Nuo praėjusių metų spalio, kai stojo prie vyriausybės vairo, R. Fico išsakė keletą pastabų, kurios pablogino Slovakijos ir kaimyninės Ukrainos santykius.

Jis, be kita ko, abejojo Ukrainos suverenumu ir ragino siekti kompromiso su Rusija.

Nuo R. Fico sugrįžimo Slovakija nustojo tiekti ginklus Ukrainai.

Jis taip pat išprovokavo masinius protestus dėl prieštaringai vertinamų pakeitimų, įskaitant žiniasklaidos įstatymą. Pastarasis, pasak kritikų, pakenks visuomeninės televizijos ir radijo RTVS nešališkumui.

Po incidento surengtoje spaudos konferencijoje parlamento narys Lubošas Blaha (Liubošas Blaha), priklausantis R. Fico partijai „Smer“, užsipuolė premjero kritikus.

„Jūs, liberalioji žiniasklaida ir progresyvieji politikai, esate kalti. Robertas Fico kovoja už savo gyvybę dėl jūsų neapykantos“, – kalbėjo L. Blaha.

The post Pašauto Slovakijos premjero būklė vis dar yra labai sunki appeared first on LAIKMETIS.

Jis buvo pašautas ir skubiai nugabentas į ligoninę. Užpuolikas sulaikytas įvykio vietoje.

„Šiandien, po vyriausybės posėdžio Handlovoje, buvo pasikėsinta į Slovakijos Respublikos ministrą pirmininką Robertą Fico“, – sakoma vyriausybės pranešime socialiniuose tinkluose.

„Šiuo metu jis sraigtasparniu gabenamas į Banska Bystricą gyvybei pavojingos būklės, nes kelionė į Bratislavą užtruktų per ilgai dėl  skubios intervencijos būtinybės“, – sakoma jame.

Į 59-erių R. Fico, vadinamą Kremliui draugišku populistu, buvo šauta kelis kartus, sakoma pranešime jo oficialiame „Facebook“ puslapyje.

„Patvirtiname, kad buvo įvykdytas išpuolis prieš ministrą pirmininką“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas Matejus Neumannas (Matejus Neumanas).

Apie 150 km į šiaurės rytus nuo sostinės esančios Handlovos ligoninės direktorė Marta Eckhardtova (Marta Ecchardtova) sakė, kad „R. Fico buvo atvežtas į mūsų ligoninę ir gydomas mūsų kraujagyslių chirurgijos klinikoje“.

Ji nedetalizavo R. Fico, prie vyriausybės vairo stovinčio nuo praėjusių metų, patirtų sužalojimų.

Dienraštis „Dennik N“ teigė, kad jo reporteris girdėjo kelis šūvius ir matė, kaip apsaugininkai pakėlė premjerą nuo žemės ir įkėlė į automobilį.

Leidinio „Pravda“ puslapyje paviešintame vaizdo įraše girdimi penki paleidžiami šūviai.

Šalies prezidentė Zuzana Čaputova pranešė, kad policija sulaikė šaulį.

„Policija sulaikė užpuoliką ir kuo greičiau pateiks daugiau informacijos“, – teigiama Z. Čaputovos pareiškime.

Anot vietos televizijos, šauliui – 71 metai. Remiantis slovakų žiniasklaidos pranešimais, užpuolikas yra Jurajus Cintula, aktyvistas, žinomas Slovakijos rašytojas.

R. Fico taip pat vadovavo vyriausybei 2006–2010 ir 2012–2018 metais.

Nuo praėjusių metų spalio, kai stojo prie vyriausybės vairo, R. Fico išsakė keletą pastabų, kurios pablogino Slovakijos ir kaimyninės Ukrainos santykius.

Jis, be kita ko, abejojo Ukrainos suverenumu ir ragino siekti kompromiso su Rusija.

Jis taip pat išprovokavo masinius protestus dėl prieštaringai vertinamų pakeitimų, įskaitant žiniasklaidos įstatymą, kuris, pasak kritikų, pakenks visuomeninės televizijos ir radijo nešališkumui.

Po incidento surengtoje spaudos konferencijoje parlamento narys Lubošas Blaha (Liubošas Blaha), priklausantis R. Fico partijai „Smer“, užsipuolė jo kritikus.

„Jūs, liberalioji žiniasklaida ir progresyvieji politikai, esate kalti. Robertas Fico kovoja už savo gyvybę dėl jūsų neapykantos“, – kalbėjo L. Blaha.

Ataką pasmerkė virtinė lyderių

Incidentą iškart pasmerkė virtinė Europos ir pasaulio šalių bei tarptautinių organizacijų atstovų.

Slovakijos prezidentė Z. Čaputova pasmerkė „brutalų ir negailestingą“ išpuolį prieš premjerą.

„Esu sukrėsta, – teigė Z. Čaputova. – Linkiu Robertui Fico daug stiprybės šiuo kritišku momentu ir greito atsigavimo po šio išpuolio.“

Išrinktasis šalies prezidentas, ilgametis R. Fico sąjungininkas Peteris Pellegrini (Peteris Pelegrinis), šį išpuolį pavadino „precedento neturinčia grėsme Slovakijos demokratijai“.

„Jei kitas politines nuomones reiškiame su pistoletais aikštėse, o ne rinkimų apylinkėse, keliame pavojų viskam, ką kartu sukūrėme per 31-erius Slovakijos suvereniteto metus“, – teigė jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasmerkė išpuolį kaip „siaubingą smurto aktą“.

J. Bidenas teigė, kad jis ir pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) „meldžiasi, kad jis greitai pasveiktų, o mūsų mintys yra su jo šeima ir Slovakijos žmonėmis“.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pavadino žinią apie išpuolį sukrečiančia.

„Tikiuosi, kad ministras pirmininkas kuo greičiau pasveiks. Negalime toleruoti smurto, jam neturi būti vietos visuomenėje“, – sakė jis socialiniame tinkle „X“.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė: „Robertai, šią labai sunkią akimirką mintimis esu su jumis.“

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad yra „giliai sukrėstas žinios apie bailų išpuolį prieš Slovakijos ministrą pirmininką Fico“.

O. Scholzas „X“ taip pat paragino sustabdyti „smurtą [...] Europos politikoje“.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pavadino incidentą „bjauriu išpuoliu“.

„Griežtai smerkiu bjaurų išpuolį prieš ministrą pirmininką Robertą Fico. Tokiems smurto aktams nėra vietos mūsų visuomenėje ir jie kenkia demokratijai, mūsų brangiausiam bendram gėriui. Savo mintimis esu su premjeru Fico, jo šeima“, – socialiniame tinkle „X“ sakė U. von der Leyen.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) taip pat „X“ pareiškė esąs „sukrėstas šios naujienos“.

„Niekas negali pateisinti smurto ar tokių išpuolių. Savo mintimis esu su ministru pirmininku ir jo šeima“, – sakė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė buvęs sukrėstas ir esąs pasibaisėjęs dėl trečiadienio incidento.

„Linkiu jam stiprybės greitai pasveikti. Mintimis esu su Robertu Fico, jo artimaisiais ir Slovakijos žmonėmis“, – rašė J. Stoltenbergas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pasmerkė „šokiruojantį išpuolį prieš Slovakijos ministrą pirmininką“,  pranešė jo biuras.

A. Guterreso atstovas spaudai Farhanas Haqas (Farhanas Hakas) pareiškime sakė, kad „šią sunkią akimirką jis mintimis yra su ministru pirmininku ir jo artimaisiais“.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė esąs labai sukrėstas dėl „baisaus išpuolio prieš mano draugą“ R. Fico.

„Mane labai sukrėtė baisus išpuolis prieš mano draugą ministrą pirmininką Robertą Fico. Meldžiamės už jo sveikatą ir greitą pasveikimą! Telaimina Dievas jį ir jo šalį!“ – rašė nacionalistu vadinamas vengrų lyderis „X“.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) irgi sakė esanti sukrėsta.

„Su giliu sukrėtimu sužinojau žinią apie bailų išpuolį“, – sakoma jos pareiškime, kuriame pabrėžiama, kad Italijos vyriausybė „griežčiausiai smerkia visų formų smurtą ir išpuolius prieš pagrindinius demokratijos ir laisvės principus“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pasmerkė ataką, pavadindamas ją siaubinga, ir palinkėjo jam greitai pasveikti.

„Griežtai smerkiame šį smurto aktą prieš mūsų kaimyninės valstybės partnerės vyriausybės vadovą. Reikėtų dėti visas pastangas, kad smurtas netaptų norma jokioje šalyje, jokioje formoje ar sferoje“, – sakoma jo žinutėje.

Įvykį pasmerkė ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, išpuolį prieš R. Ficą pavadindamas „baisiu nusikaltimu“ ir išreikšdamas viltį, kad jis greitai atsistatys.

„Pažįstu Robertą Fico kaip drąsų ir tvirtą žmogų. Labai tikiuosi, kad šios savybės padės jam atlaikyti šią sudėtingą situaciją“, – sakoma Kremliaus išplatintame V. Putino pareiškime.

The post Pašautas Slovakijos premjeras appeared first on LAIKMETIS.

Podolineco miestelyje buvo parengta intensyvi programa – susitikimai, mokymai bei praktiniai užsiėmimai su „Gyvenimo upės“ („Rieka Zivota“) bendruomenės nariais.

Mokymuose „Rieka Zivota“ nariai praktiškai mokė evangelizacijos būdų per pantomimą.

Ypač daug dėmesio skirta Šventosios Dvasios veikimui atpažinti ir kaip tai gali padėti misijose. Pasidalijimai buvo pripildyti asmeninių patirčių ir liudijimų apie tai, kaip praktiškai veikia Gyvojo Dievo prisilietimas.

„Šis laikas buvo galimybė atnaujinti ir prisipildyti savo išteklius, kad grįžę į Lietuvą misijų rengėjai ir dalyviai galėtų tarnauti ir skleisti savo tikėjimą“, – sakoma Misijų mokyklos pranešime, kuriame, be kita, dalijamais ir žinia, jog birželį įvyks dar vienas savaitgalis, taip pat bus praktinė tarnystė „Eikite į visą pasaulį“, be to, parapijų misijos Kėdainiuose gegužės 11–19 d. ir Jurbarke spalio 19–27 d. bei Miesto misijos Kaune birželio 19–23 d.

The post Kauno arkivyskupijos Misijų mokyklos dalyviai vyko į Slovakiją appeared first on LAIKMETIS.

Šie nauji atvejai - naujausias posūkis M. Rupniko byloje, - jėzuito, kuris kaltinamas per kelis dešimtmečius įvykdžius didžiulio masto seksualinį, dvasinį ir psichologinį smurtą prieš mažiausiai 20 moterų.

Kaip pranešė Italijos naujienų agentūra „Ansa", balandžio 3 d. Vatikano dikasterijoje penkių įtariamų aukų liudijimus pateikė italų advokatė Laura Sgrò (Laura Zgro).

Tarp ieškovių yra dvi moterys, kurios savo liudijimais pasidalijo vasario mėnesį surengtoje spaudos konferencijoje, o kitos trys - iki šiol nežinomi atvejai.

Vasario 21 d. Romoje vykusioje spaudos konferencijoje Mirjam Kovac (Mirjam Kovač) kuri teigė patyrusi dvasinę ir psichologinę prievartą, o ne seksualinį išnaudojimą) ir Gloria Branciani (Glorija Brančiani) papasakojo apie tai, ką patyrė Lojolos bendruomenėje - institucijoje, kurios vienas iš steigėjų Slovėnijoje dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo Rupnikas.

Neįprastoje spaudos konferencijoje buvusios vienuolės dalijosi savo liudijimais, o joms talkino advokatė Sgró, žinoma dėl to, kad taip pat yra devintajame dešimtmetyje Vatikane dingusios jaunos moters Emanuelos Orlandi (Emanuelis Orlandi) brolio Pietro Orlandi (Pietro Orlandi) advokatė, taip pat dėl dalyvavimo „Vatileaks" byloje.

The post Vatikaną pasiekė nauji skundai dėl jėzuito Rupniko moterų išnaudojimo appeared first on LAIKMETIS.

Apklausų rezultatai rodo, kad kovo 23 dieną vyksiančiuose rinkimuose susirems Rusijai palankaus premjero sąjungininkas ir liberalus diplomatas.

Tarp 11 pretendentų pirmauja buvęs ministras pirmininkas ir dabartinis parlamento pirmininkas Peteris Pellegrini (Peteris Pelegrinis) ir buvęs užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas.

P. Pellegrini sulaukė paramos iš premjero Roberto Fico, kuris atsisakė teikti karinę pagalbą Ukrainai, abejojo jos suverenitetu ir ragino siekti taikos su Rusija.

I. Korčokas tvirtai palaiko Ukrainą ir užima panašią poziciją kaip ir kadenciją baigianti prezidentė Zuzana Čaputova, balsinga vyriausybės kritikė, nusprendusi nekandidatuoti antrai kadencijai.

„Pellegrini pergalės atveju galime tikėtis, kad dar labiau sustiprės dabartinės vyriausybės pozicija ir dabartiniai naratyvai“, – teigė apklausų agentūros „Median“ politikos analitikas Michalas Mislovičius.

„Jei laimės Korčokas, galime bent jau tikėtis, kad jis bus atsvara vyriausybei ir parlamentui“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Mislovičius.

Nesutarimai dėl Ukrainos

Nors šios pareigos šalyje yra daugiausia simbolinės, prezidentas ratifikuoja tarptautines sutartis, skiria aukščiausio rango teisėjus, įskaitant Aukščiausiojo Teismo pirmininką, ir yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Valstybės vadovas taip pat gali vetuoti parlamento priimtus įstatymus.

Apklausų rengėjai tikisi įtemptų lenktynių. Naujausia agentūros „Focus“ apklausa parodė, kad šiuo metu P. Pellegrini surinktų 35 proc. balsų, o I. Korčokas – 34 procentus.

Jei balsai išties taip pasiskirstytų, balandžio 6 dieną vyktų antras turas. Jis rengiamas tada, kai nė vienas kandidatas negauna daugiau kaip 50 proc. balsų pirmame ture.

Plataus masto Rusijos karas Ukrainoje, prasidėjęs 2022 metų vasarį, buvo neatsiejamas šios 5,4 mln. gyventojų turinčios šalies rinkimų kampanijos akcentas.

Slovakijos politinė scena yra pasidalijusi į tuos, kurie bet kokia kaina nori tęsti karą, ir tuos, kurie reikalauja pradėti taikos derybas.

„Tai tema, kuri labai skiria suaugusius Slovakijos gyventojus“, – sakė M. Mislovičius.

P. Pellegrini irgi tai pripažino.

„Slovakijos politinė scena yra pasidalijusi į tuos, kurie bet kokia kaina nori tęsti karą, ir tuos, kurie reikalauja pradėti taikos derybas“, – teigė jis.

„Aš priklausau pastariesiems“, – AFP sakė P. Pellegrini.

„Šizofreniškas požiūris“

48-erių politikas yra „Hlas-SD“, mažesniosios R. Fico „Smer-SD“ vadovaujamos vyriausybės koalicijos, kuriai priklauso ir nedidelė nacionalistinė partija SNS, partnerės pirmininkas.

Analitikas Radoslavas Štefančikas teigė, kad P. Pellegrini yra linkęs laikytis vyriausybės pozicijos dėl Ukrainos.

„Vyriausybė laikosi šizofreniško požiūrio [...]. Viena vertus, ji siunčia žodinius signalus, kad simpatizuoja Rusijos vyriausybei. Kita vertus, ji remia Europos Sąjungos ir NATO veiksmus Rusijos atžvilgiu“, – sakė Ekonomikos universiteto Bratislavoje analitikas.

59 metų I. Korčokas priklauso Ukrainos šalininkų stovyklai.

„Rusijos Federacija pamynė tarptautinę teisę [...]. Nemanau, kad Ukraina turėtų atsisakyti dalies savo teritorijos, kad pasiektų taiką“, – teigė jis AFP.

„Kad galėtume kalbėti apie taikų šio karo sprendimą, pirmiausia reikia, kad Rusijos raketos nustotų smogti į Ukrainos mokyklas ir ligonines“, – sakė jis.

Nors I. Korčokas kandidatuoja kaip nepriklausomas kandidatas, jį remia opozicinės partijos, kurios mano, kad P. Pellegrini pergalė atvertų kelią prezidento malonės suteikimui vyriausybės sąjungininkams, pripažintiems kaltais dėl kyšininkavimo ir korupcijos.

Pastaruoju metu tūkstančiai žmonių ne kartą išėjo į gatves visoje Slovakijoje ir mitingavo prieš R. Fico prorusišką ir kitą politiką, įskaitant planą iš dalies pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, pagal kurį būtų sušvelnintos bausmės už korupciją ir kai kuriuos kitus nusikaltimus ir gerokai sutrumpintas senaties terminas.

Nemažam skaičiui su premjero partija susijusių asmenų, įskaitant įstatymų leidėjus, gresia baudžiamasis persekiojimas korupcijos bylose.

Penktadienį opozicinių partijų paraginti slovakai protestavo prieš vyriausybės planus keisti visuomeninio transliuotojo valdymą, perspėdami dėl žiniasklaidos laisvės varžymo.

Kiti pretendentai į prezidento postą yra prokremlišku laikomas buvęs Aukščiausiojo Teismo vadovas Štefanas Harabinas, buvęs kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas Marianas Kotleba ir ekspremjeras Igoris Matovičius.

The post Slovakijos rinkimų deabatų centre artilerija, gamykla, gynybos pramonė, investicijos appeared first on LAIKMETIS.