Kovo 8 d. laiške, adresuotame „Carito tinklo vadovui, geros valios žmonėms ir tarptautinei bendruomenei", vyskupas Eduardo Hiiboro Kussala (Eduardas Hiboras Kusala) aprašė beviltišką savo tautiečių, kurie, pasak jo, yra „ant skurdo ribos" ir „pamažu žūsta" dėl smurtinių konfliktų ir COVID-19 sukeltų iššūkių, padėtį.

„Mūsų žmonės ir toliau kenčia nuo sudėtingų ekstremalių situacijų, kurios vis dar patiriamos daugelyje šalies dalių, įskaitant ir tas, kuriose anksčiau buvo ramu", - teigė jis savo trijų puslapių laiške, datuotame kovo 8 d.

Pasak jo, šalies viduje perkeltųjų asmenų skaičius „nepaprastai išaugo visoje šalyje" ir pridūrė, kad tai Pietų Sudano gyventojai, „gyvenantys apgailėtinomis sąlygomis ir badaujantys".

Vyskupas, vadovaujantis Pietų Sudano Tombura-Jambijos vyskupijai, pabrėžė, kad Rytų ir Centrinės Afrikos valstybėje sunkiausia padėtis yra moterims, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems.

H. Kussala nupiešė niūrų moterų, mergaičių ir vaikų padėties vaizdą naujausioje ir jauniausioje pasaulio šalyje, kuri 2011 m. liepos mėn. atgavo nepriklausomybę nuo Sudano.

„Pagalvokite apie Pietų Sudano motiną, kuri stebi, kaip jos vaikas miršta dėl prastos mitybos, sukeltos didelio bado; apie jaunuolį, kuris miršta ligoninėje, nes nėra vaistų jam gydyti; apie devynerių metų mergaitę, kuri už gabalėlį „bambe" (bulvės) priversta parduoti savo kūną; apie išsekusią seną moterį, kuri guli savo aptriušusiame namelyje ir laukia, kol mirtis atims iš jos kančias", - sakė jis.

„Tiems, kurie vis dar gyvena savo sodybose, taip pat gresia badas, nes dauguma jų, ironiška, turėjo atsisakyti savo pragyvenimo šaltinių, kad išgelbėtų savo gyvybes, - sakė jis. - Dauguma moksleivių dėl nesaugumo ir baimės būti prievarta užverbuotiems tarnauti kareiviais konfliktuose turėjo mesti mokyklą."

Šiuos iššūkius apsunkina ankstesni neigiami COVID-19 apribojimų padariniai, toliau apgailestavo H. Kussala, aiškindamas, kad „Pietų Sudanas taip pat vis dar stengiasi įveikti COVID-19 pandemijos padarinius, dėl kurių jų ir taip trapi ekonomika beveik žlugo".

The post Pietų Sudano vyskupas: mūsų žmonės atsidūrė ant skurdo ribos appeared first on LAIKMETIS.

Organizacija „Compassion UK", remianti vaikų vystymąsi skurdžiose pasaulio dalyse, paskelbė vilties žinią, skirtą Tarptautinei skurdo mažinimo dienai, kuri buvo minima spalio 17 d. Labdaros organizacijos atliktas tyrimas atskleidė, kad daugelis suaugusiųjų JK nėra tokie optimistiški kaip ši organizacija - pastebėta, net ir tie, kurie yra krikščionys.

Remiantis atliktos apklausos duomenimis, tik maždaug pusė (49 proc.) suaugusiųjų šioje šalyje tiki, kad įmanoma panaikinti didžiulį skurdą visame pasaulyje.

Tarp krikščionių šis skaičius išaugo iki 59 proc. Tik 58 proc. krikščionių mano, kad šiuo metu kraštutinio skurdo panaikinimas yra pasaulinis prioritetas. COVID-19 „smarkiai sustabdė" pastangas mažinti skurdą, o pasaulis „žengė atgal", nes, kaip teigiama, maždaug 10 proc. pasaulio gyventojų gyvena vos už 2,15 JAV dolerio (2,04 euro) per dieną.

Apklausos rezultatai „rodo, kad reikia skubiai imtis veiksmų", skelbia organizacija. „Kovai su skurdu reikia vilties. Tiesą sakant, svarbu niekad jos neprarasti. Nors COVID pakišo koją skurdo panaikinimui, dabar atėjo laikas imtis veiksmų, kad ši nesėkmė netaptų nuolatine", - įsitikinęs organizacijos atstovas.

The post JK krikščioniška labdaros organizacija: kraštutinis skurdas kažkada taps praeitimi appeared first on LAIKMETIS.

Didelio nepritekliaus lygis pernai siekė 6 proc. ir, palyginti su 2021 metais, sumažėjo 0,4 punkto, su tuo susidūrė apie 168 tūkst. gyventojų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Gyventojų, patiriančių didelį nepriteklių, dalis mieste buvo 5,3 proc., kaime – 7,5 proc. Rodiklis mieste nepasikeitė, kaime – sumažėjo 1,2 punkto. Didžiuosiuose miestuose 4,2 proc. asmenų patyrė didelį nepriteklių, kituose miestuose – 7,1 proc., kai prieš metus – atitinkamai 4,5 ir 6,6 procento.

Pagal amžių nepriteklių dažniausiai patyrė 65 metų ir vyresni asmenys, rečiausiai – 18–24 metų asmenys. Nepritekliaus lygis per metus vyresnių kaip 50 metų asmenų grupėse padidėjo, kitose grupėse sumažėjo. Didelio nepritekliaus lygis padidėjo tik 25–49 metų grupėje.

Pagal amžių nepriteklių dažniausiai patyrė 65 metų ir vyresni asmenys, rečiausiai – 18–24 metų asmenys

Statistikų teigimu, pernai beveik du penktadaliai gyventojų būtų negalėję apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų.

Namų ūkiuose, nurodžiusiuose, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (430 eurų), pernai gyveno 39,3 proc. gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 10,4 proc.

Namų ūkiuose, negalinčiuose sau leisti bent savaitę atostogauti ne namuose, gyveno trečdalis asmenų, dėl lėšų stokos nekeičiančių susidėvėjusių baldų – kas penktas. Laisvalaikio veikloje dėl lėšų stokos nedalyvavo kas šeštas gyventojas.

The post Kas aštuntas gyventojas pernai patyrė nepriteklių appeared first on LAIKMETIS.

„Caritas“ su nerimu reagavo į balandžio  20 d. Austrijos statistikos departamento paskelbtus 2022 m. skurdo duomenis šalyje. Duomenys rodo, kad skurdas per pastaruosius metus labai išaugo.

„Tai pavojaus signalas“, – sako „Caritas“ prezidentas mons. Michael Landau, kuris ragina imtis skubių struktūrinių kovos su skurdu priemonių. Austrijoje 2,3% gyventojų negali sau leisti tokių išlaidų kaip nauji baldai, atostogos ar pakankamai šildomas butas. Remiantis statistika, praėjusiais metais tokių žmonių buvo 1,8%. Mons. Landau įvardija kitą nerimą keliantį faktą, kad labai skurstančių žmonių skaičius taip pat išaugo nuo 160 000 iki 201 000.

Statistika rodo, kad skurdas paliečia vis daugiau žmonių, tai „Caritas“ ir kitos humanitarinės organizacijos ne kartą akcentavo nuo pat infliacijos bangos pradžios, pabrėžia kunigas M. Landau. Todėl dabartiniai skaičiai turėtų būti aiškus pavojaus signalas vyriausybei.

Pasak Austrijos „Caritas“ vadovo, tie žmonės, kurie jau prieš krizę kentė skurdą, dabar dar labiau nuskurdo. Jis pažymi, kad šildomas butas daugeliui nebėra savaime suprantamas dalykas: „Teikdami socialines konsultacijas matome, kad dėl augančių maisto produktų kainų ir nuolat brangstant energijai, atidėję būtinas išlaidas, žmonės jau mėnesio pradžioje kitiems dalykams nebeturi pinigų“, – sako kun. M. Landau.

Remiantis statistikos duomenimis, vienišų tėvų šeimos patiria daugiausiai materialinių ir socialinių sunkumų.

The post Austrijos „Caritas" įspėja: daugėja skurstančių gyventojų appeared first on LAIKMETIS.

Nuo 2020 m. 1 proc. turtingiausių pasaulio gyventojų sukaupė 63 proc. globalių turtų. Apie tai pranešama naujoje ataskaitoje, paskelbtoje Davose prasidėjusio pasaulinio ekonomikos forumo proga.

Vis labiau didėja ekonominis atotrūkis tarp vargingiausių ir turtingųjų. Į tai kreipiamas dėmesys nevyriausybinių organizacijų, siekiančių mažinti skurdą pasaulyje, federacijos Oxfam ataskaitoje „Nelygybė nepažįsta krizės“, paskelbtoje Davose sausio 16–20 dienomis vykstančio forumo proga.

Pirmą kartą per pastaruosius 25 metus vis labiau didėja atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir labiausiai skurstančių. Pandemijos metu 1 proc. turtingiausių žmonių turtas padidėjo 26 000 milijardų dolerių. Jiems tenka 63 proc. viso pasaulio grynojo turto padidėjimo. Ataskaitoje skelbiama, kad apie 820 milijonų žmonių kenčia nuo bado. Pasak Pasaulio Banko ekspertų, šiuo metu matomas nelygybės ir skurdo didėjimas yra aukščiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Pasak Francesco Petrelli, Oxfam Italijos skyriaus atstovo tarptautiniams ryšiams, ekonominė nelygybė yra tiesioginis visuotinės krizės padarinys, sukeltas ekonominių, socialinių, aplinkos ir klimato faktorių. Ekstremali nelygybė išaugo kartu su ekstremaliu turtingumu. Tai du fenomenai, iškilę per pastaruosius 25 metus.

Pernai milijardierių turtai energetikos ir žemės ūkio-maisto pramonės sektoriuose augo kartu su sparčiu jų valdomų įmonių pelno augimu, tai vyko ir pandemijos metu, kai dauguma pasaulio gyventojų buvo priversti susiveržti diržus. 

Oxfam išanalizavo 95 tarptautinių energetikos ir žemės ūkio-maisto pramonės sektorių įmonių veiklą, kurios nuo pandemijos pradžios uždirbo 306 milijardus papildomo pelno, iš kurio 257 milijardai buvo paskirstyti akcininkams. Tai, kad neinvestuojama į įmonę ar darbuotojus, yra esminė problema, kuri gali pakenkti visai pasaulio ekonomikai.

Kokie galimi sprendimai? „Tikimasi, kad Davose vyriausybių atstovai ir patys verslininkai pradės spręsti šią problemą, pradedant nuo teisingesnės mokesčių sistemos", - sako organizacija.

Tiesą sakant, jei 5 proc. didžiausio turto būtų apmokestinti 5 proc. tarifu, būtų galima gauti 1700 milijardų dolerių – sumą, reikalingą kovai su skurdu skurdžiausioje planetos dalyje, sako Oxfam atstovas. Tokiu būdu būtų galima pasiekti kovos su skurdu tikslus, Jungtinių Tautų užsibrėžtus iki 2030 metų.

Oxfam – tai pasauliniu mastu vykstantis judėjimas, kovojantis prieš skurdą ir nelygybę, įkurtas Didžiojoje Britanijoje, vienijantis 21 nevyriausybinę organizaciją.

The post Judėjimas, kovojantis prieš skurdą: nelygybė išaugo kartu su ekstremaliu turtingumu appeared first on LAIKMETIS.

„Įsivaizduokime, kad Viešpats ateina į žemę šiandien, – kalbėjo Pranciškus. – Deja, jis pamatytų daug karų, skurdo ir nelygybės. Pamatytų didžiulius technologijų pasiekimus, naujoviškus įrenginius ir žmones, kurie nuolat bėga, niekada nesustoja. Tačiau ar jis rastų žmonių, kurie skiria jam laiko, jį myli ir iškelia į pirmą vietą? O, svarbiausia, paklauskime savęs: ką jis rastų manyje, mano gyvenime, mano širdyje? Kokius prioritetus jis pamatytų?“

Labai dažnai mes sutelkiame dėmesį į tai, nes nėra būtina, rūpinamės ir nerimaujame dėl daugybės antraeilių dalykų ir, galbūt patys to nesuvokdami, apleidžiame tai, kas svarbiausia, leidžiame atvėsti mūsų meilei Dievui. „Šiandien Jėzus mums siūlo vaistą, kuris gali sušildyti drungną tikėjimą. Koks tai vaistas? Tai malda. Taip, – sakė Pranciškus, – malda yra tikėjimo vaistas, sielos atgaiva. Tačiau malda turi būti nuolatinė.“

Popiežius maldą palygino su gydytojo ligoniui skiriamais vaistais.

Popiežius maldą palygino su gydytojo ligoniui skiriamais vaistais. Jei norime pasveikti, turime vartoti vaistus tinkamu būdu ir laiku, nuolat ir reguliariai.

Pasak popiežiaus, savo tikėjimą galime palyginti su namuose auginamu augalu. Reikia jį reguliariai palaistyti, negalime jo perlaistyti, o paskui palikti savaitėmis be vandens. Mūsų tikėjimas nuvys, jei jo reguliariai nelaistysime maldos vandeniu.

Štai kodėl Jėzus savo mokiniams šiandien kalba apie būtinybę visuomet melstis ir nepaliauti. Kas nors galėtų paprieštarauti: argi aš taip galiu? Aš juk negyvenu vienuolyne, neturiu tiek daug laiko maldai!“. Pasak Pranciškaus, čia mums galėtų būti naudinga sena ir išmintinga dvasinė praktika, kurią žinojo mūsų senoliai, ypač močiutės. Tai labai trumpos, lengvai įsimenamos maldos, kurias galime dažnai kartoti dienos eigoje, atlikdami įvairius darbus.

Popiežius pateikė keletą pavyzdžių. Vos pabudę galime sakyti: „Viešpatie, dėkoju tau ir aukoju tau šią dieną“. Prieš pradėdami kokią nors veiklą, galime kartoti: „Ateik, Šventoji Dvasia“, o tarp vieno ir kito darbo galime kreiptis: „Jėzau, pasitikiu tavimi ir myliu tave“. Mes juk dažnai siunčiame trumpąsias žinutes žmonėms, kuriuos mylime. Taip darykime ir su Viešpačiu. Nepamirškime skaityti ir jo mums siunčiamų atsakymų. Kur juos rasti? Evangelijoje, kurią reikia laikyti po ranka ir kasdien atsiversti, perskaityti mums skirtą gyvenimo žodį.

Sekmadienio Evangelijos komentarą popiežius baigė malda, kad Mergelė Marija savo pavyzdžiu mus mokytų visuomet melstis ir nepaliauti. 

The post Viešpats atėjęs į žemę pamatytų karus, skurdą ir nelygybę - popiežius appeared first on LAIKMETIS.

Kartą pas Jėzų atėjo geras, turtingas vyras ir paklausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ (Mk 10, 17). Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, ir išdalyk vargšams; taip įsigysi lobį danguje. Tada ateik ir sek paskui mane“ (Mk 10, 21–22).

Evangelistas pastebi, kad vyras, išgirdęs tokį Viešpaties patarimą, nusiminė, nes turėjo daug turto, prie kurio buvo prisirišęs.

Jėzus dažnai kalbėdavo apie gundymo mamona pragaištingumą: „Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės. Arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Lk 16, 13).

Kalno pamoksle Jėzus kalbėjo: „Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“ (Mt 6, 19–21).

Didelis turtas nepadaro žmogaus laimingesnio.

Didelis turtas nepadaro žmogaus laimingesnio. Dievui pasišventusi ir neturte gyvenanti vienuolė gali būti šimtą kartų laimingesnė už milijonierių, kuris pilnas rūpesčių, kaip išsaugoti turtą ir kaip jį dar labiau padidinti. Laimingo ir neturte gyvenusio žmogaus pavyzdys galėtų būti mūsų laikų šventoji Teresė Kalkutietė, gyvenusi didžiausiame neturte ir tarnavo patiems vargingiausiems Kalkutos žmonėms.

Turėti padorų butą ar namą ir netuščią sąskaitą banke nėra blogis. Blogis yra tik tuomet, kai visą dėmesį sutelkiame tik į medžiaginius reikalus ir tik apie juos mąstome. Apie tai Jėzus kalbėjo: „ Per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?“ (Mt 6, 25–26).

Turtingas žmogus taip pat gali būti laimingas, jei išpildo dvi sąlygas...

Turtingas žmogus taip pat gali būti laimingas, jei išpildo dvi sąlygas: perdėtai nesirūpina turtu ir jį naudoja geriems darbams. Turtingi žmonės dažnai tampa mecenatais ir atlieka visuomenei pačių geriausių darbų. Jei ne turtingų žmonių dosnumas, mes neturėtume Lietuvoje daugelio pačių gražiausių bažnyčių.

Apie turtingą, bet tik savimi besirūpinantį žmogų Jėzus kalbėjo: „Iš tiesų sakau jums: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę“ (Mt 19, 23). Čia Jėzus kalba apie tuos turtuolius, kuriems pinigas yra tarsi dievas. Žmogus, sąžiningai sukaupęs tam tikrą turtą ir tuo turtu gebantis dalintis su kitais, Dangaus karalystę pasieks kaip ir tas, kuris gyvena visiškame neturte.

Neturtas yra dorybė tik tuomet, jei jis laisvai pasirenkamas, ir visas dėmesys skiriamas dvasinėms vertybėms kaupti. Šiems žmonėms yra skiriami Jėzaus žodžiai: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo“ (Mt 6, 33–34).

Dievo žodis kviečia pasitikrinti, ar išlaikome pusiausvyrą tarp medžiaginių ir dvasinių vertybių. Dėkokime Dievui, jei jo reikalus statydavome pirmoje vietoje, ir apgailėkime, jei mūsų dėmesys dažniausiai būdavo skiriamas mamonos reikalams.

The post Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas - XXV eilinis sekmadienis appeared first on LAIKMETIS.

„Mačiau, kaip miršta tiek daug žmonių, mačiau, kaip miršta ir jaunimas, dabar matau, kaip miršta viltis", - sakė kardinolas Mario Zenari (Marijus Zenaris) rugsėjo 2 d.

„Aišku, kad viltis yra, bet ji toli. Anksčiau ar vėliau ateis ir Sirijos ateitis, bet šiuo metu viskas taip sudėtinga, ar ne? - sakė jis. - Vilties trūksta, viltis miršta".

M. Zenari, apaštališkasis nuncijus Sirijoje nuo 2008 m., rugsėjo 3 d. susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir AVSI, pelno nesiekiančios organizacijos, remiančios projektą „Atviros ligoninės" Sirijoje, nariais.

Popiežius Pranciškus gyrė šią iniciatyvą, kuria remiamos nemokamos paslaugos trijose Sirijos ligoninėse ir keturiose mobiliose klinikose, pavadindamas ją labdaros „kūrybiškumu" - šventojo Jono Pauliaus II fraze.

„Tarptautiniai stebėtojai mums sako, kad krizė Sirijoje tebėra viena iš rimčiausių pasaulyje, nes joje vyksta naikinimas, didėja humanitariniai poreikiai, socialinis ir ekonominis žlugimas, skurdas ir badas pasiekia baisų lygį", - sakė popiežius rugsėjo 3 d.

„Tokios didžiulės kančios akivaizdoje, - sakė jis, - Bažnyčia yra pašaukta būti ,lauko ligonine' ir gydyti tiek fizines, tiek dvasines žaizdas".

Likus dienai iki popiežiaus susitikimo kalbėdamas su žurnalistais, M. Zenari paaiškino, kad nors „krinta mažiau bombų", ypač Sirijos šiaurėje, ten - skurdo krizė.

Nuncijus sakė, kad daugiau kaip 90 proc. gyventojų Sirijoje gyvena žemiau skurdo ribos, o statistiniai duomenys rodo, kad daug vaikų badauja arba yra prastai maitinami.

Sakydamas kalbą popiežius Pranciškus padėkojo grupei už padovanotą Jėzaus Gerojo Samariečio ikoną.

Sirijos nepamiršo ir neapleido nei Kristus, tęsė jis, nei daugybė „gerųjų samariečių" - pavienių asmenų, asociacijų ir institucijų - kurie ištiesė pagalbos ranką.

Kardinolas M. Zenari priminė, kad „kai kurie iš šių gerųjų samariečių", Jungtinių Tautų duomenimis, net keli šimtai, žuvo dirbdami ar savanoriaudami Sirijoje.

Šventosios Žemės kustodijai priklausantis kunigas ir pranciškonų vienuolis žurnalistais, kad Sirijai reikia žmonių, kurie dirbtų su ligoniais, badaujančiais, traumuotais vaikais bei dėl pilietinio karo kenčiančiais nuo depresijos.

„Taigi, šiuo metu Sirijoje mums reikia gerųjų samariečių", - sakė tėvas Fadi Azaras (Fadis Azaras).

Jis Sirijoje tarnauja nuo 2015 m. Pastaruosius trejus metus jis dirbo Latakijos uostamiestyje, kur jo parapija išaugo nuo 200 iki 750 šeimų, pasak jo, dėl iš kitų šalies dalių bėgančių sirų antplūdžio.

The post Popiežiaus Pranciškaus atstovas Sirijoje - žmonės praranda viltį dėl karo, skurdo ir bado appeared first on LAIKMETIS.

Organizacijos „Krikščionys prieš skurdą" (angl. Christians Against Poverty) duomenimis, daugiau nei trečdalis jos klientų (36 proc.) jau bandė pasitraukti iš gyvenimo arba galvojo apie savižudybę prieš kreipdamiesi pagalbos į organizaciją dėl sunkiai įveikiamų skolų, o praėjusiais metais tokių klientų buvo 28 proc.

Organizacijos duomenys atskleidžia, kad psichikos sveikatos problemos yra įprastas reiškinys: 71 proc. padaugėjo žmonių, kurie prisipažįsta sergantys depresija, ir 80 proc. padaugėjo tų, kurie nurodo, kad patiria nerimą.

Vienas vyras norėjo pasitraukti iš gyvenimo, kai dėl sunkios jo ligos susidarė skolų. „Turėjau smegenų auglį, kuris buvo pašalintas, o dabar sergu nepagydoma Krono liga. Per tą laiką taip pat praradau motiną", - pasakojo jis.

„Labai kentėjau nuo depresijos. Anksčiau visada labai sunkiai dirbau, bet dėl nuo nieko nepriklausančių aplinkybių pasiekiau tokią būseną, kad buvau įtrauktas į savižudybės stebėjimo programą."

Organizacija, kuri veikia per vietos bažnyčias, padėjo vyrui atsikratyti skolų.

„Tai labai pakeitė situaciją", - sakė jis. - Jei būčiau gyvenęs kaip anksčiau, tikriausiai dabar manęs čia nebūtų. Nemačiau išeities. Šie žmonės manęs nesmerkia, jie tiesiog nori padėti."

Organizacija teigia, kad dėl mažo darbo užmokesčio ir didėjančių išlaidų žmonės susiduria su didelėmis skolomis.

Naujausioje jos klientų ataskaitoje atskleidžiamas didelis atotrūkis tarp asmeninių skolų ir žmonių uždirbamų pajamų Jungtinėje Karalystėje.

„Dėl to žmonėms neįtikėtinai sunku išsivaduoti iš skolų be nemokamos pagalbos skolų srityje", - teigė organizacija.

Ataskaitoje teigiama, kad žmonės vis dažniau įsiskolina tam, kad padengtų pagrindines pragyvenimo išlaidas, tokias kaip nuoma, komunaliniai ar kiti mokesčiai - per pastaruosius 12 mėnesių skolos padidėjo 14 proc.

Per pirmuosius penkis 2022 m. mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, 40 proc. padaugėjo skambučių į JK pagalbos liniją. Jos atstovas pasakoja: „Mažiausias pajamas gaunančių šeimų realybė yra tokia, kad daugeliui jų tiesiog nepakanka gaunamų pinigų, kad galėtų tvarkyti namus, pirkti būtiniausius daiktus ir išmaitinti save bei savo vaikus."

„Raginame visus, kurie susiduria su sunkumais, kreiptis nemokamos pagalbos dėl skolų, nes žinome, kad esant tokioms mažoms pajamoms ir sparčiai augančioms išlaidoms daugeliui šeimų neįmanoma išvengti skolų, ir panašu, kad šią žiemą bus dar sunkiau", - sakė jis.

„Nepaprastai liūdna, bet nenuostabu, kad dėl to vis daugiau žmonių jaučia nerimą, depresiją ir linkę į savižudybę", - pridūrė jis. - Labai svarbu, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė pateiktų ilgalaikį sprendimą, pašalintų socialinės apsaugos sistemos trūkumus ir užtikrintų, kad kiekvienas žmogus turėtų pragyvenimui tinkamas pajamas", - sakė jis.

„Daugeliui žmonių artimiausiais mėnesiais vis dar gresia nepriteklius, kainos vis dar sparčiai kyla ir, deja, ši krizė dar toli gražu nesibaigė."

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.

The post Krikščioniška JK labdaros organizacija: pragyvenimo išlaidų krizė veda žmones į desperaciją appeared first on LAIKMETIS.

Balandį metinė infliacija siekė 16,8 proc., vien prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., o per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc., rodo Statistikos departamento duomenys.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, dujų, daržovių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, mėsos ir jos produktų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, elektros energijos kainų padidėjimas.

Dažniausiai apribojo laisvalaikį ir pramogas

Daugiausiai – 49,5 proc. – apklaustųjų nurodė, jog dėl aukštos infliacijos sumažino savo išlaidas laisvalaikiui ir pramogoms. 

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad žmonės taupyti ėmė ir dėl to, kad Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

„Nors išoriškai atrodo, kad srautai dideli, viskas atsistatė, tačiau taip nėra. Prasidėjus karui žmonės įjungė taupymo režimą ir tai labai pasijuto SPA viešbučiuose, kur daugiausiai vietiniai gyventojai važiuodavo“, – BNS sakė ji. 

Pasak asociacijos vadovės, vietos gyventojai negali pakeisti turistų iš užsienio srautų, todėl sektoriuje situacija nepagerėjo. 

„Juk vietiniai gyventojai negali užpildyti to, ką užpildydavo užsieniečiai – iki 85 procentų. Kalbu ir apie restoranus, ir apie viešbučius. Situacija kaip buvo liūdnoka, taip ir yra. Tikėjomės atsigavimo po pandemijos, taip tiesiog neįvyko“, – sakė E. Šiškauskienė. 

Tarp išlaidas laisvalaikiui ir pramogoms dėl infliacijos apribojusių gyventojų išsiskyrė 30-59 metų amžiaus grupė – tam taupo daugiau nei pusė šiai amžiaus grupei priskiriamų žmonių.

Maisto kainos verčia dar labiau taupyti senjorus

Išlaidas maistui dėl augančių kainų labiausiai apribojo bedarbiai (58 proc.) bei tie, kurių vienam šeimos nariui tenka iki 350 eurų pajamų per mėnesį (55,3 proc.). 

Maistui buvo priversti taupyti ir vyresni Lietuvos gyventojai – tai patvirtino 54 proc. vyresnių nei 70 metų apklaustųjų ir pusė 60-69 metų gyventojų.

„Be abejonės, kad jie priversti labiau taupyti, nes priedai prie pensijų yra trigubai mažesni nei infliacijos lygis, todėl toliau klimpstama į skurdą“, – BNS sakė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius.

Be abejonės, kad jie priversti labiau taupyti, nes priedai prie pensijų yra trigubai mažesni nei infliacijos lygis, todėl toliau klimpstama į skurdą

Anot jo, senjorų taupumas akivaizdžiai matyti parduotuvėse, kur maisto produktus stengiamasi rinktis atidžiau ir ieškoti mažesnių kainų. 

„Kartais norisi kokio deserto ar ko kito save pasilepinti, bet didžiajai daliai senjorų dabar tai yra neprieinama. Parduotuvėse akivaizdžiai matyti, kad ten, kur paskutinės dienos prekės, jie būriuojasi daugiau, kas anksčiau nekrisdavo į akis. Tenka jiems atidžiau studijuoti kainas ir keisti mitybos įpročius“, – aiškino K. Makaravičius. 

Reikia ruoštis taupyti

Kas trečias 18-39 metų respondentas sako, kad infliacija jų išlaidų nepaveikė, jie rečiau taupė maistui, atostogoms ir kelionėms bei daiktams. 

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pastebi, kad vartojimas Lietuvoje šiuo metu yra netgi išaugęs, nes gyventojai leidžia santaupas. 

„Vertinant pagal tai, kas šiuo metu vyksta einamosiose gyventojų sąskaitose, tai atrodo, kad pakilus kainoms žmonės vartoja netgi daugiau, labai tikėtina, kad atostogauja. Ko gero, didelė dalis leidžia pinigus, kuriuos sutaupė per paskutinius dvejus metus“, – sakė jis.

„Labai tikėtina, kad išleidus atsargai atidėtus pinigus – o tai gali būti jau po vasaros, vartojimas pradės mažėti, tam tiek verslas, tiek gyventojai turėtų ruoštis“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausta, ar kurioje nors iš šių sričių pradėjote riboti savo išlaidas dėl išaugusių kainų? Pasirinkti buvo galima kelis atsakymų variantus: maisto, laisvalaikio ir pramogų, atostogų ir kelionių, daiktų (drabužių, elektronikos), išlaidų dėl infliacijos neriboju.

Atsakymai: maistui išlaidas riboja – 40 proc., laisvalaikiui ir pramogoms – 49,5 proc., atostogoms ir kelionėms – 47,5 proc., daiktams – 46,3 proc., išlaidų dėl infliacijos neribojo 23,2 proc., atsakymų nepateikė 0,2 proc. respondentų. 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko gegužės 12-18 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Iš viso apklaustas 1001 pilnametis šalies gyventojas 24 miestuose ir 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 10 procentų.

The post Dėl infliacijos pusė gyventojų apribojo savo išlaidas appeared first on LAIKMETIS.