„Investiciniai arbitražai nėra kažkas naujo. Lietuva yra jų turėjusi ir net neabejoju turės tikrai daug. Tai yra normali procedūra, jeigu kažkuri šalis atsižvelgiant į tarpvyriausybinius susitarimus skundžia vieną ar kitą nuostatą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė M. Skuodis. 

Motyvuodamas arbitražų procesų konfidencialumu susisiekimo ministras „Belaruskalij“ skundo detaliau nekomentavo. 

„Iš kitų arbitražų įvairiausių patirties mes matome, kad net neaiškūs politikų elektroninio pašto laiškai kartais  naudojami tokiose procedūrose, tai tiesiog geriau yra susilaikyti nuo komentarų ir bendrai priimti tą kaip normalią procedūrą“, – teigė M. Skuodis. 

Baltarusijos trąšų milžinė reikalauja atlyginti apie 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius

Baltarusijos bendrovė investicinio arbitražo procesą pradėjo po to, kai Lietuvos Vyriausybė pernai sausį negaliojančia pripažino „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.

Pirmasis apie „Belaruskalij“ skundą antradienį pranešė naujienų portalas tv3.lt. Pasak jo, Baltarusijos trąšų milžinė reikalauja atlyginti apie 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius. 

Vyriausybė pernai sausį patvirtino strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios turi būti nutraukta. 

Tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos. „Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.

The post Lietuvai gresia milijardinė bauda? M. Skuodis ragina nesijaudinti appeared first on LAIKMETIS.

„Aš negaliu komentuoti ir nedrįsiu komentuoti, nes tai yra jautrūs klausimai, vykdomas, atliekamas tyrimas. (...) Bet natūralu, kad kadangi Vilniaus oro uostas buvo uždarytas, incidentas buvo rimtas“, –  Vilniaus oro uoste ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Skuodis.

Lietuvos oro uostų (LOU) atstovas spaudai Marius Zelenius BNS sakė, kad incidentas Vilniuje buvo išskirtinis. Anot jo, paprastai už lėktuvo techninę būklę atsako pati oro bendrovė.

„Labai daug galimybių buvo, kur galėjo nulemti. (...) Oro bendrovė už tai yra atsakinga, už lėktuvo techninę priežiūrą, jie reguliariai daro tuos patikrinimus – yra tie, kurie kas metus daromi, yra tie, kur nutūpus lėktuvui privaloma peržiūrėti – už techniškai tvarkingą lėktuvą yra atsakinga oro bendrovė“, – ketvirtadienį BNS teigė M. Zelenius. 

Anot jo, nukritęs lėktuvo ratas buvo rimto važiuoklės gedimo pasekmė, o tai, kad jis nukrito lėktuvui dar nepakilus – didžiulė sėkmė, nes taip nutikus ore pasekmės galėtų būti tragiškos.

Anot jo, nukritęs lėktuvo ratas buvo rimto važiuoklės gedimo pasekmė

Skelbta, kad incidentas paveikė 24 skrydžius. Penkis atvykstančius orlaivius oro bendrovės nukreipė į Kauno oro uostą, viena – į Rygą. Buvo atšaukti devyni skrydžiai, iš jų keturi atvykstantys ir penki išvykstantys.

M. Zeleniaus teigimu, dar neaišku, kokią finansinę žalą oro uostui padarė šis incidentas.

„Dabar dar anksti sakyti, žiūrėsim, kaip oro bendrovės reaguos, kaip keleiviai reaguos. Aš manau, kitą savaitę galbūt žinosim“, – sakė M. Zelenius. 

Apie į Briuselį turėjusio skristi lėktuvo važiuoklės gedimą pranešta trečiadienį apie 16.20 val. – riedant į kilimo ir tūpimo taką įvyko važiuoklės incidentas. 

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako veikla vėl buvo atnaujinta trečiadienį nuo 20.40 valandos.

The post M. Skuodis: orlaivio incidentas Vilniaus oro uoste – rimtas appeared first on LAIKMETIS.

„Premjerė šitoje vietoje, tikrai galiu pasakyti, yra išskirtinai pikta dėl to, kad tokioje situacijoje „Lietuvos geležinkeliai“ įvelia visą Vyriausybę į skandalingą situaciją. Tai atrodo paprastas klausimas ir kelia nepasitikėjimą visa sistema“, – žurnalistams Seime antradienį sakė M. Skuodis, atsakydamas į BNS klausimą.  

I. Šimonytė praėjusią savaitę BNS sakė gavusi daugiau informacijos apie konkurso eigą ir nemananti, kad viskas atrankos metu buvo atlikta be priekaištų užkardant reputacines problemas. Ji žadėjo išsamiau pakomentuoti, kai M. Skuodis grįš iš komandiruotės Lenkijoje ir šią savaitę su juo bus aptarta situacija.

I. Šimonytė praėjusią savaitę BNS sakė gavusi daugiau informacijos apie konkurso eigą ir nemananti, kad viskas atrankos metu buvo atlikta be priekaištų

Tačiau antradienį premjerė BNS sakė dar nekalbėjus su ministru.

Susisiekimo ministro teigimu, skiriant A. Belickaitę į pareigas LTG neįvertino politinių aplinkybių, politinio pažeidžiamumo ir galimos interesų konflikto regimybės – tai esą pripažino ir įmonės vadovybė. 

„Akivaizdžiai, tai buvo neįvertinta sprendimus priimančių žmonių – visų, kurie buvo visoje grandinėje (...) Kiek tos informacijos buvo analizuota, o kiek ne – čia yra kitas klausimas“, – antradienį teigė M. Skuodis. 

M. Skuodis tikino, kad A. Belickaitės įdarbinimui politikai nedarė įtakos: „Tikrai žinau, kad šnekų iš politinio lygmens apie tai tikrai nebuvo – aš esu užtikrintas“. 

Susisiekimo ministras teigė LTG jam pateiktą informaciją perdavęs premjerei, o „Lietuvos geležinkelių“ yra paprašęs raštu įvertinti visų sprendimus priėmusių žmonių atsakomybę. 

„Prašiau visos informacijos, kad man būtų pateikta ant stalo. (...) Informaciją, ką turiu, esu pateikęs (premjerei – BNS). Ko aš esu paprašęs kol kas žodžiu, bet ir raštu bus išdėstyta geležinkelių, kad būtų vis dėlto įvertinta visų sprendimus priėmusių žmonių atsakomybė, labai aiškiai identifikuotos klaidos ir priimti sprendimai, kad tai daugiau nepasikartotų“, – teigė M. Skuodis. 

„Turiu tam tikrą informaciją, bet tam tikrus dalykus (apie procedūras – BNS) aš noriu formalizuoti ir raštu“, – pridūrė jis.

The post Susisiekimo ministras: premjerė yra „išskirtinai pikta“ appeared first on LAIKMETIS.

„Ministerija, aš ir visos kitos institucijos yra padariusios viską, kas yra įmanoma, kad sankcijų apėjimo nebūtų. Bet jis buvo ir aš neatmesiu, kad jis gali būti, nes sankcijų kontekste Lietuva yra kare“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybje sakė M. Skuodis.

Jis patikino nesvarstantis atsistatydinti: „Ne, tokio svarstymo neturiu“. 

Anot jo, atsakomybė už pažeidimus tenka įmonėms, apeinančioms sankcijas ir turinčioms iš to naudos.

„Pirmiausiai už sankcijų pažeidimus atsako juridiniai asmenys, per kuriuos važiuoja trąšos, visi, kurie prisiliečia – prisilietė prie pinigų“, – sakė M. Skuodis.

Jis teigė gaunantis informaciją apie galimus pažeidimus ir ją yra perdavęs teisėsaugai.

„Aš gaunu informaciją įvairiausiais šaltiniais kiekvieną dieną ir čia nieko nėra naujo, tai aš būtent pats esu kreipęsis į teisėsaugą ir laukiu tam tikrų teisėsaugos sprendimų, nes ministras pats negali įlįsti į konkrečias įmones ir pažiūrėti, kas ką daro“, – kalbėjo M. Skuodis.

Ministro pareiga, kaip ir visų institucijų – užtikrinti, kad sistema veiktų ir aš noriu pasakyti, kad sistema veikia. Jeigu kažkas pralindo vieną kartą, net jeigu ir pralindo antrą kartą, tai trečią kartą nepralįs

Pasak ministro, net jeigu kažkam pavyko apeiti sankcijas du kartus, tai trečią kartą nepavyks, nes sistema veikia.

„Ministro pareiga, kaip ir visų institucijų – užtikrinti, kad sistema veiktų ir aš noriu pasakyti, kad sistema veikia. Jeigu kažkas pralindo vieną kartą, net jeigu ir pralindo antrą kartą, tai trečią kartą nepralįs“, – teigė M. Skuodis.

Ministras teigė, kad jį tenkina LTG pastangos užkardyti sankcionuojamų prekių patekimą į Lietuvą, tačiau jis priminė, kad šioje grandinėje yra ne tik geležinkeliai.

„Visą laiką gali padaryti daugiau ir aš matau tas pastangas stiprinti kiekvieną kartą sistemas, bet visoje grandinėje yra ne tik geležinkeliai“, – teigė M. Skuodis.

Anot jo, siekiant užtikrinti, kad į Lietuvą patektų tik nesankcionuoti kroviniai, bus griežtinamos procedūros, net jeigu tai ir nebus naudinga vietos verslui.

„Ko aš noriu, kad mes pasiektume – galbūt ir verslui Lietuvos, ir užsienio verslui tai bus nepalanku – (...) jeigu tik kažkas įrodo visais būdais 100 procentų, kad prekių kilmė yra teisinga ir visa kita, tik tada krovinys važiuotų. Tai reiškia, kad tos procedūros griežtės, jos jau griežtėja ir taip šitame kare, kuris vyksta, pripažinkime, taip ir dalyvausime“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė su partneriais išsiaiškinęs, jog pernai sustabdytas Europos Sąjungos sankcionuotų baltarusiškų trąšų – šiuo atveju karbamido – tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo.

Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistų bei visuomenininkų tyrimo duomenimis, karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos. 

Apie šią konkrečią schemą M. Skuodis teigia sužinojęs vasario viduryje iš „Sienos“ žurnalistų, kurie jo klausė apie „Grodno Azot“ trąšų tranzitą. Ministras pabrėžė, kad tai ne vienintelė schema.

„Kalbant apie visas schemas nėra vienetinis atvejis apie tai, ką mes šnekame. Schemų yra begalė, schemų yra kiekvieną dieną, skirtingose srityse jos yra kardomos“, – teigė M. Skuodis.

LTG atsparumo direktorius Edvinas Kerza antradienį žurnalistams sakė, kad įtarimų keliančios ir galbūt apeinant Europos Sąjungos sankcijas į Lietuvą įvežamos baltarusiškos karbamido trąšos stebimos nuo šių metų pradžios.

The post Susisiekimo ministras atsakomybės už apeitas sankcijas neprisiims appeared first on LAIKMETIS.

„Kadangi už finansinių sankcijų įgyvendinimą atsakinga yra FNTT, jų žodis yra esminis, Susisiekimo ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos ir kitų ministerijų žodis yra svarbus, bet kontrolę vykdo FNTT“, – trečiadienį Vilniuje žurnalistams sakė M. Skuodis. 

Anot jo, Lietuvos institucijos nesikreips į bankus, sakydamos, kad Kaliningrado tranzitas yra tarptautinius įsipareigojimus atitinkanti valstybės funkcija ir bankai turėtų aptarnauti mokėjimus, tačiau su finansų įstaigomis vyksta konsultacijos. 

„Bankai vertina prisiimamas rizikas, jiems svarbu, kad sankcijos būtų įgyvendintos, ir jiems svarbus kontrolės mechanizmas, iš šios pusės atsakymus mes esame pateikę. Turėjome daugybę diskusijų, kertinis žodis čia yra FNTT, dėl to, kad skirtingų jurisdikcijų yra sankcionuoti geležinkelių vadovai, valdybos nariai“, – teigė M. Skuodis. 

Pasak jo, pati Susisiekimo ministerija mano, jog atsiskaitymai turėtų vykti, ir prašė bankų į tai atsižvelgti.

„Jeigu atsakymai tinkami į pirmus du klausimus, sankcijos užtikrinamos, mokėjimai gali būti vykdomi, tai tada bankas pats sprendžia: praleisti tokius mokėjimus, ar ne. Iš šios pusės konsultacijos vyksta, iš Susisiekimo ministerijos pusės mes esame pateikę raštą ir „Lietuvos geležinkeliams“, kuriuo buvo pasidalinta ir su bankais, mūsų vertinimu, atsižvelgiant į teisinę bazę, tokiems mokėjimas galėtų būti daroma išimtis ir esame paprašę bankų į tai atsižvelgti“, – kalbėjo ministras.

Jeigu atsakymai tinkami į pirmus du klausimus, sankcijos užtikrinamos, mokėjimai gali būti vykdomi, tai tada bankas pats sprendžia: praleisti tokius mokėjimus, ar ne

M. Skuodis nepatvirtino, kad sprendimus būtina priimti iki rugsėjo 1-osios, nes nuo šios datos Šiaulių bankas žadėjo nustoti aptarnauti mokėjimus. 

„Man sunku komentuoti Rusijos teiginius, lygiai taip pat negalėčiau pakomentuoti banko teiginių. Turbūt viena data įvardijama, bet dėl kiekvieno atsiskaitymo bankai turi atsakomybę įgyvendinti sankcijas finansų srityje, kurios kartais susijusios su transportu, bankai gali sprendimus priimti bet kada ir čia datų tikrai nėra. Mūsų interesas – labai aiškiai išaiškinat taisykles ir apribojimus, kuriais remiantis tranzitas yra galimas, kad būtų kuo mažiau interpretacijų ir eskalacijų“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Anot jo, konsultacijos vyksta ne tik su Šiaulių banku, nes ne tik jis susijęs su klausimų keliančiais mokėjimais.

„Ne tik su Šiaulių banku, kuris galbūt dabar yra dėmesio centre, nes paskutinis pasakė, su visais bankais kalbama, kad būtų atsakyta į jiems kylančius klausimais. (...) Kalbėkime ne tik apie lietuviškus bankus, o apskritai apie bet kuriuos bankus“, – sakė M. Skuodis.

Dėl nuolat kintančio sankcijų taikymo ministras situaciją vadina painia.  

„Net jeigu ir dabar viskas tvarkoj, net jei po savaitės viskas tvarkoj, tai aš negalėčiau paneigti, kad kažkas neužtrikgs bet kuriuo laikotarpiu, nes sankcijos yra kintančios, juridinių asmenų nuosavybė ir naudos gavėjai keičiasi, jeigu ES sankcijų nejudina tai nereiškia, kad kitos jurisdikcijos nejudina. Situacija bus paini, tai reikia pripažinti“, – sakė M. Skuodis.

Jis tvirtino, kad valstybės ir valdžios institucijų pozicija yra tokia, jog tranzitas turi tęstis pagal dabartinę tvarką.

„Taip, atsižvelgiant į europinį reguliavimą, pagal tuos išaiškinimus, kurie yra, pagal konsultacijas su partneriais, ta apimtimi, natūralu, interesas yra – kad tranzitas vyktų, atsižvelgiant į viso ko susiderinimą su ES pirmiausiai“, – sakė M. Skuodis.

Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabkovas praėjusį ketvirtadienį pranešė perdavęs Užsienio reikalų ministerijai Vilniuje notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo.

Diplomatas valstybinei televizijai „Rossija 24“ sakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje privalo apmokėti už krovinių pervežimą, o Vilnius visus šiuos mokėjimus yra nukreipęs per vienintelį Šiaulių banką, nuo rugsėjo nebevykdysiantį jokių operacijų su Rusija.

Pasak jo, šis žingsnis yra naujas smūgis tranzitui į Kaliningrado sritį per Lietuvą, „tik kita kryptimi“.

Sankcionuotų prekių Kaliningrado tranzitą Rusija praėjusią savaitę atnaujino praėjus maždaug mėnesiui po to, kai Lietuva jį uždraudė, remdamasi balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.

Rusijai ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, Europos Komisija liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta tranzitą geležinkeliais atnaujinti.

The post M. Skuodis: FNTT žodis dėl atsiskaitymo už Kaliningrado tranzitą – esminis appeared first on LAIKMETIS.

LRT televizijai jis pabrėžė, kad iš Rusijos „retorikos arba iš propagandos turbūt galima bet kada bet ko tikėtis“.

„Aš manau, kad mūsų nacionaliniam saugumui didžiausia grėsmė turbūt yra mūsų geografinė padėtis, ir jos nepakeisime. Visų institucijų pareiga ir atsakomybė yra tiesiog numatyti tas grėsmes ir būti pasiruošusioms reaguoti“, – sakė ministras.

„Mes esame pasiruošę maksimaliai ir geležinkeliai savo klientus yra labai aiškiai informavę, kaip skaičiuojami vidurkiai, kiek, pagal kokius prekių kodus, ar jie artėja prie viršijimo, ar jau yra ir viršyti, kas gali važiuoti, kas ne, kaip vyksta procedūros“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Skuodžio, Lietuva yra atvira ir pateikia visus krovinių vežimo duomenis Rusijai ir tai „paliekama kitai pusei vertinti“.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ penktadienį pranešė atnaujinusi nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, kaip tai numato Europos Komisijos paskelbtos gairės. 

„LTG Cargo“ penktadienį pranešė atnaujinusi nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado

Sankcijomis draudžiamų prekių tranzitas leidžiamas tik tada, jeigu jos yra būtinos, nėra laikomos neįprastu srautu ar prekybos modeliu ir kurios neapeina ribojimų.

Krovinių pervežimo apimtys turi atitikti trejų metų – nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų gruodžio pabaigos – geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį. Vidurkiai bus skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai, o jų kiekiui pasiekus metinius vidurkius, paraiškos bus atmetamos.

M. Skuodis teigė, kad pirminę prekių patikrą atlikus geležinkeliams, traukiniai yra stabdomi Lietuvos pasienyje su Karaliaučiumi, juos tikrina muitinės atstovai. Anot jo, viršijus vidurkius, „Lietuvos geležinkeliai“ tiesiog atmes paraiškas.

„Pirmiausia geležinkeliai nederintų tokios paraiškos ir teoriškai traukinys negali atvažiuoti. Na, o jeigu taip atsitiktų, kad jis atvažiuoja, tiesiog būtų sustabdytas ir išsiųstas atgal. Čia nieko naujo, yra kaip ir su bet kuria trečiąja šalimi. Tokios procedūros yra įprastos“, – tvirtino jis.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė, birželio viduryje įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi ankstesniu tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.

Birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas į ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, liepos 10-ąją – cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis. Rugpjūčio 10-ąją įsigalios draudimas vežti anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą ir jos produktus.

Liepos 13-ąją Europos Komisija išleido gaires, kuriomis ji leido Rusijai gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą tik šio eksklavo poreikiams ir tik geležinkeliais. 

The post M. Skuodis: Lietuva pasiruošusi galimoms tolesnėms Rusijos provokacijoms dėl tranzito appeared first on LAIKMETIS.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) po NATO viršūnių susitikimo Madride pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos rusiškų krovinių tranzitui per Lietuvą į Kaliningradą turėtų būti taikomos pagal specialias taisykles, taip sumažinant įtampą su Rusija.

„Retorika, pareiškimai skirtingų asmenų yra viena, teisės aktas ir jo aiškinimas, kaip mes jį įgyvendiname, yra visai kas kita, – žurnalistams Kaune penktadienį sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. – Šiandieną skaitant reglamentą konkretų dėl sankcijų ir lygiai taip pat turint Komisijos oficialų vertinimą, raštu pateiktą vertinimą, sankcijos yra taikomos. Ar kas nors gali keistis – šiuo metu negaliu atsakyti. Šiuo metu Lietuva daro tai, ką mes privalome įgyvendinti pagal teisės aktus.“

Europos Komisija šiuo metu ruošia naują išaiškinimą, kaip sankcijos Rusijos prekėms turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako Komisijos pasiūlymui teikusi daug pastabų, tačiau jų nedetalizuoja.

Aš nežinau, kas gali būti, bet turbūt svarbus dalykas – aš nematau Rusijos elgesyje pokyčių. Tai čia man atrodo yra svarbus dalykas. Kaip į tai reaguos Europos Sąjunga, jau čia yra atskiras klausimas, dėl sankcijų diskusijos vyksta nuolatos

M. Skuodis sakė negalintis pasakyti, ar tokie Vokietijos kanclerio pareiškimai galėtų signalizuoti pasikeitusią Bendrijos poziciją.

„Aš nežinau, kas gali būti, bet turbūt svarbus dalykas – aš nematau Rusijos elgesyje pokyčių. Tai čia man atrodo yra svarbus dalykas. Kaip į tai reaguos Europos Sąjunga, jau čia yra atskiras klausimas, dėl sankcijų diskusijos vyksta nuolatos“, – teigė jis.

Plieno ir juodųjų metalų tranzitas per Lietuvą nutrauktas birželio 17-ąją įsigaliojus ES sankcijoms, kurios patvirtintos kovo viduryje priimtame ketvirtajame sankcijų pakete. 

Rusija įsigaliojusias sankcijas laiko priešiškais Lietuvos veiksmais ir Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, informaciją iš Rusijos vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos, įvestos dėl Maskvos invazijos Ukrainoje.

Pagal jas, liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.

The post Vokietijai raginant mažinti įtampą su Rusija, M. Skuodis pasigenda pokyčių šios elgesyje appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimas yra tik viena iš daugelio detalių visoje trąšų gabenimo schemoje ir garantijos, kad trąšos bus negabenamos nutraukus gabenimą pagal šią sutartį, šiuo metu jos nėra“, – žurnalistams po trečiadienį Seime vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Ekonomikos komitetų posėdžio dėl baltarusiškų trąšų tranzito sakė ministras. 

Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu yra apie 10 licencijas turinčių įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą, jeigu to nebedarys „Lietuvos geležinkeliai“.

„Bet realiai yra dvi“, – sakė ministras, atsisakęs jas įvardinti.    

Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu yra apie 10 licencijas turinčių įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą

Jis pabrėžė, kad saugiausiais dalykas nutraukiant kalio trąšų tranzitą būtų Europos Sąjungos (ES) sankcijos.  

„Jei ES sankcijų mes neturime artimiausiu metu ar negalime turėti, tada yra nacionalinio lygmens teisinė bazė, bet tik tokiu atveju, jei ji būtų suderinta su Europos Komisija, nes čia kalbame apie laisvą prekių judėjimą ES. Tolesni žingsniai priklauso nuo nacionalinio saugumo teisės aktų bazės, o jau po to, kas yra įmanoma atsižvelgiant į visą konkurencijos teisės reguliavimą ES. Klausimas yra labai kompleksiškas“, – sakė jis.  

The post M. Skuodis: nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ trąšų tranzitas vis tiek gali tęstis appeared first on LAIKMETIS.

„Šitoj situacijoj kaltų yra labai daug, problemų ir neatsakytų klausimų yra labai daug. Kalbant dėl pačios sutarties pakeitimų, kurie turėjo būti pateikti už nacionalinį saugumą atsakingoms institucijoms, baigiant avansais, kurie buvo priimti, čia yra tie klausimai, į kuriuos mes atsakysime“, – trečiadienį prie Vyriausybės žurnalistams sakė M. Skuodis.

Jis teigė, kad sprendimų, kaip užkardyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą „yra ne vienas“, tačiau nenori kartoti klaidų ir įvardinti jų iš anksto.

„Sprendimų yra ne vienas, aš nenorėdamas kartoti klaidų nenoriu jų įvardinti iš anksto, nenoriu minėti jokių datų. Kai mes sutarsime ir būsime tikri dėl sprendimų, kurie priklauso nuo mūsų, tada mes labai aiškiai juos komunikuosime“, – sakė M. Skuodis.

Ministras patvirtino rudenį pasirašęs įsakymus dėl leidimo „Belaruskalij“ atstovams atvykti į Lietuvą, bet teigė tai padaręs bendra tvarka ir su jais nesusitikęs.

„Taip, aš pasirašau ne vieną įsakymą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvą, tokia yra tvarka, institucijos, įstaigos  ar privataus sektoriaus kompanijos kreipiasi, jei tai aktualu jų verslui, ir aš kaip atsakingas už tą sritį ministras tuos įsakymus pasirašau“, – teigė M. Skuodis.

Sprendimų yra ne vienas, aš nenorėdamas kartoti klaidų nenoriu jų įvardinti iš anksto

Komentuodamas premjerės Ingridos Šimonytės sprendimą netenkinti jo atsistatydinimo prašymo M. Skuodis teigė nežinojęs jo iki vėlaus vakaro, prieš pat paskelbiant.

„Su premjere mes vakar turėjom keletą susitikimų, ir ryte aštuntą valandą, ir po to devintą valandą vakare. Aš devintą valandą tikrai nežinojau asmeniškai premjerės sprendimo, išėjau po susitikimo jau su prašymu atsiimti (atsistatydinimo) prašymą ir eiti dirbti, o ne prašymus nešioti“, – sakė M. Skuodis.

Jis taip pat tvirtino nežinantis, kiek liks dirbti valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, antradienį paskelbus, kad jis trauksis po pereinamojo laikotarpio.

„Tai yra tik valdybos kompetencija ir valdybos sprendimai, kai jie bus priimti, valdyba pati pakomentuos“, – sakė susisiekimo ministras.

Premjerė I. Šimonytė antradienį paskelbė, kad užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai Gabrielius Landsbergis bei M. Skuodis turi toliau eiti pareigas ir Vyriausybė tęs darbą ta pačia sudėtimi.

Ji pranešė netenkinanti ministrų atsistatydinimų pareiškimų, nepaisant problemų stabdant „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą.

G. Landsbergis ir M. Skuodis praėjusią savaitę pranešė esantys pasirengę atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei.

Prieš tai buvo pranešta apie „Lietuvos geležinkelių“ vadovo M. Bartuškos pasitraukimą po pereinamojo laikotarpio.

Įmonės valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas pranešėm kad M. Bartuška trauksis siekiant deeskaluoti situaciją dėl nepaisant JAV sankcijų „Belaruskalij“ tebesitęsiančio trąšų tranzito per Lietuvą ir sumažinti reputacines įmonės rizikas.

Pasak K. Šliužo, iki atsistatydinimo M. Bartuška su komanda turės sukurti „labai aiškų, skaidrų ir efektyvų“ veiksmų planą, kaip toliau valdyti situaciją.

The post M. Skuodis apie baltarusiškų trąšų tranzitą: šioje situacijoje kaltų yra labai daug appeared first on LAIKMETIS.

Jis pranešė paprašęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos įvertinti įmonės vadovo Manto Bartuškos veiksmus, be to, teigia sunkiai įsivaizduojantis, kaip toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto vadovybė.

„Dabar jau pats nesu tikras, kiek „Lietuvos geležinkeliai“, iš pradžių visiems tvirtinę, kad jie negali nutraukti trąšų vežimo, iš anksto dėjo pastangas rasti kelius, kaip įgyvendinti sankcijas. Todėl atsakingai pareiškiu, kad įmonės valdyba privalo skubiai įvertinti visus susijusius geležinkelių vadovybės veiksmus. Tai ką tik pasakiau ir susitikime M. Bartuškai“, – feisbuke rašė ministras. 

„Taip pat sunkiai įsivaizduoju, kaip šiame kontekste toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto, per kurį kraunamos baltarusiškos trąšos, vadovybė. Vertinsiu situaciją ir savo komandoje, ministerijoje“, – pridūrė jis.

Taip jis pareiškė po ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog „Lietuvos geležinkeliai“ sąmoningai ieškojo kelių, kaip apeiti JAV sankcijas ir tęsti bendradarbiavimą su „Belaruskalij“.

„Lietuvos Vyriausybės pozicija Baltarusijos atveju yra aiški ir vieninga. Natūralu, kad valstybės valdomos įmonės turi taip pat laikytis tokios pat vertybinės pozicijos“, – teigė ministras. 

Jis sakė, jog vertins situaciją ir su savo komanda ministerijoje.

„Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Romas Švedas BNS sakė, kad šiuo klausimu valdybos komentarus turi teikti jos pirmininkas Kęstutis Šliužas. Su juo BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Grupės vadovas M. Bartuška ketvirtadienį teigė nesvarstantis atsistatydinti.

Ministras taip pat teigė, kad Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijai ketvirtadienį dar nepradėjus „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ patikros, jis penktadienį pateiks įstatymo ir Vyriausybės nutarimo projektus dėl sankcijų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu.

„Tikiuosi, kad kartu su už sankcijų politiką atsakinga Užsienio reikalų ministerija mes greitai priimsime optimalų sprendimą ir trąšų gabenimas per Lietuvą sustos. Šiandien susitinkame ir su Gabrieliumi Landsbergiu“, – teigė M. Skuodis.

Tikiuosi, kad kartu su už sankcijų politiką atsakinga Užsienio reikalų ministerija mes greitai priimsime optimalų sprendimą ir trąšų gabenimas per Lietuvą sustos

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ketvirtadienį paskelbė, kad didiesiems bankams atsisakius aptarnauti „Belaruskalij“ mokėjimus po gruodžio 8-osios, buvo gautas vieno iš mažųjų bankų bei vienos elektroninių pinigų įstaigos preliminarus sutikimas.

Tyrimų centro duomenimis, „Lietuvos geležinkeliai“ dėl šių mokėjimų kreipėsi į bent kelias Lietuvoje veikiančias fintech įmones, tačiau dažniausiai sulaukė neigiamo atsakymo. Viena šių įmonių – bendrovė „Connectpay“ – patvirtino gavusi LTG pasiūlymą ir jį atmetusi, rašo „Siena“.

M. Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį teigė, jog prisiima atsakomybę ir yra pasiruošę pasitraukti iš pareigų. Premjerė Ingrida Šimonytė sprendimą dėl pasitraukti pasiryžusių ministrų žada paskelbti kitos savaitės pradžioje.

Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinį mokėjimą geležinkeliams už paslaugas, šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį.

The post M. Skuodis abejoja, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos uosto vadovai gali dirbti appeared first on LAIKMETIS.