Atidengė 9 ir daugiau senų dažų sluoksnių

Menotyrininkų manymu, ši gotikinė Laukžemės Dievo Motinos skulptūra yra pati seniausia lietuviška Madona, sukurta XV a. pradžioje. Apie tai, kad rožiniu ir mėlynu apdaru vilkinti, maždaug 60 cm aukščio Madona yra itin vertinga, sužinota, kai per vieną ekspediciją ją aptiko garsi Lietuvos menotyrininkė profesorė Marija Matušakaitė.

Gerai įsižiūrėjusi ji pastebėjo, kad Madonos nugara – išskobta, jos batelis – su smaila nosele, o apdaras – gobtuvas ir drabužio klostės – būdingos XV a. gotikos skulptūroms. Svarbiausia, kad menotyrininkė nustatė, jog tai – originalas, o ne kopija. „Sakė, kad ši skulptūra yra itin reikšmingas paveldo objektas ne vien Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje“, – 2013-aisiais, kai buvo aptikta sensacingoji Madona, nuostabos neslėpė Laukžemės klebonu tarnavęs Vidmantas Gricius, dabartinis Veiviržėnų parapijos klebonas.

Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkė Meda Skersienė patikino, kad, bendraujant su Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriais, šie patikinę, kad skulptūra pareikalavo itin kruopštaus atkuriamojo darbo: su pincetais po mikroskopu teko nuimti net 9, o kai kur ir daugiau uždažytų sluoksnių, kol pasiekė pirminį variantą – net aptiko jos sukūrimo pradžioje parausvintus Madonos žandus. Restauravimo darbai buvo patikėti Ievai Stanionienei. Jai teko atkurti ir sutrūnijusias detales.

Per ilgą laiką medinė skulptūra buvo stipriai nusidėvėjusi: nors vietiniai meistrai stengėsi ją išsaugoti, tepdami dažų, kokių tik anuomet turėjo, sluoksnius, tuo ją nutolindami nuo originalo, bet tuo pačiu ją apsaugodami nuo sunykimo. Dėl trapumo restauratorei I. Stanionienei dirbti teko tik tam tikru metų laiku, vengiant temperatūros pokyčių.

Pati Marija saugojo skulptūrą

„Šiemet iki rudens restauratoriai skulptūrą jau turėtų visiškai užbaigti tvarkyti. Manoma, kad Madoną pirmiausiai eksponuos Nacionaliniame muziejuje – šio muziejaus specialistai sakė, kad tai – išskirtinė vertybė, kurios neturėjo nė viena Baltijos šalių bažnyčia. Po to sieksime, kad Madona sugrįžtų į mūsų rajoną – tikslingiausia būtų saugoti Kretingos muziejuje, kur jai laikyti reikėtų užsakyti specialų inkubatorių“, – kalbėjo M. Skersienė.

Iki tol dar reikėtų išsiaiškinti, kas yra šios skulptūros valdytojas – Laukžemės parapija ar Telšių vyskupija, nes po parodos, skirtos Žemaičių krikšto 400 metų jubiliejui, vyskupija ėmėsi iniciatyvos ją restauruoti: parengė dokumentus Kultūros paveldo departamentui, skulptūra atkurta už valstybės lėšas.

V. Gricius įsitikinęs, kad pati Dievo Motina jau anksčiau apsaugojusi šią skulptūrą ne tik nuo gaisrų, bet ir nuo vagių, nes niekas nežinojęs tikrosios jos vertės. Kai 1997 m. jis atvyko dirbti į Laukžemę, Madoną jau rado stovinčią šios kuklios kaimo bažnyčios prieangyje: ši buvusi apkaišyta plastmasinėmis gėlėmis, prikabinta rožančių, taip, beje, atrodė ir kitos bažnyčioje esančios skulptūros – tokia tada buvusi mada. „Kitos skulptūros irgi atrodė senos, bet niekad nebūčiau pagalvojęs, kad Madonai gali būti 600 metų“, – sakė V. Gricius.

Tačiau faktas, kad ant stalo po Madonos skulptūra žmonės degdavę žvakes, leidžia manyti, jog senieji parapijiečiai skulptūrai suteikdavę stebuklingų galių ir dėkodavę už suteiktas malones.

Plateliuose – Madonos bendraamžė Pieta

Šiandieną jau sunku atsekti, iš kur ir kokiais keliais Madona atkeliavusi į šį atokų Žemaitijos kampelį – Laukžemę, kurią ir krikštas tepasiekęs vėliausiai iš visų Europos kraštų. Galbūt čia ir sukurta kokio nagingo vietinio meistro, besidominčio Europos meno kryptimis? Kur ji stovėjusi anksčiau, kol pateko į Laukžemės bažnyčią, nes pirmoji šio kaimo bažnyčia buvo pastatyta prieš 380 metų, o dabartinė perstatyta prieš 170 metų? Galbūt kažkas kažkam padovanojo Madoną iš kitos vietovės, o vėliau per kartų kartas kažkas ją išsaugojo, kol ši atkako į Laukžemę?

Istorijos detektyvų vertų klausimų – begalės, į kuriuos šiandieną atsakyti, ko gero, nebeįmanoma. Laukžemės Madona menotyrininkams buvo didelis atradimas, tačiau jie tikino, kad Žemaitija dar tebėra specialistų ligi galo neištyrinėtas kraštas.

Žinoma ir tai, kad po Laukžemės Madonos atradimo Platelių medinėje bažnyčioje menotyrininkai aptiko ir XV a. Pietą – Dievo Motiną su nukryžiuotuoju ant kelių. Ji buvo įmontuota į didelį, daugiau kaip 2,5 m aukščio, procesijų altorių, kurį per šventes parapijiečiai nešdavo aplinkui bažnyčią. Šioji yra taip pat vienintelė Lietuvoje žinoma gotikinė pieta.

The post Baigiamas restauruoti unikalus sakralinis objektas - vadinamoji Laukžemės Madona appeared first on LAIKMETIS.

LMA biblioteka ir Lietuvos dailininkų sąjunga gruodžio pabaigoje paskelbė skulptūrinės kompozicijos 16-ojo amžiaus valdovų porai idėjos ir jos įgyvendinimo konkursą, o pasiūlymų laukiama iki balandžio 9 dienos. 

„Biblioteka yra pastatyta 16–17-ame amžiuje buvusios Radvilų jurisdikos (valdos – BNS) ribose. Toje vietoje, kur stovi biblioteka, yra buvę Radvilų tvenkiniai. Mes turime teisę sakyti, kad iš netoliese buvusių Radvilų rūmų Barbora galėjo keliauti į susitikimus, pasimatymus su Žygimantu (Augustu – BNS)“ – BNS sakė Vrublevskių bibliotekos vadovas Sigitas Narbutas. 

Jo teigimu, Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei skirta skulptūra papildys Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje eksponuojamą 19-ojo amžiaus viduryje skulptoriaus Tomo Oskaro Sosnovskio sukurtą kompoziciją, skirtą Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai bei jo žmonai Jadvygai.

„Jeigu jau yra viena valdovų pora, kuri įdomiai ženklina mūsų istoriją, beliko atsirasti ir kitai valdovų porai, kuri kur kas ženkliau žymi sostinės Vilniaus ir visos Lietuvos istoriją labai gražia meilės legenda“, – teigė S. Narbutas. 

Jeigu jau yra viena valdovų pora, kuri įdomiai ženklina mūsų istoriją, beliko atsirasti ir kitai valdovų porai

Pasak jo, skulptūrinis akcentas sostinės T. Vrublevskio gatvėje priešais jau rekonstruotą bibliotekos knygų saugyklą esančiame kiemelyje buvo numatytas remontuojamos bibliotekos techniniame projekte. 

S. Narbutas tikisi, jog skulptūra kiemelyje iškils 2024–2025 metais. Jo skaičiavimais, ji gali kainuoti 50–100 tūkst. eurų. Lėšų tikimasi pritraukti iš privačių rėmėjų, įmonių, taip pat nedidelę dalį planuojama panaudoti iš bibliotekos remontui skirto 15,5 mln. eurų biudžeto.

Su skulptūrinės kompozicijos idėjos konkurso nugalėtoju bus pasirašyta sutartis, pirmos–trečios vietų laimėtojams bus skirti 500–1,5 tūkst. eurų piniginiai prizai. 

Vrublevskių bibliotekos rekonstrukcijos darbai pradėti 2016 metų pabaigoje, juos už 15,5 mln. eurų atlieka statybų bendrovė Panevėžio statybos trestas (PST). 

The post Vilniuje iškils skulptūra Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu paminklas laikinai saugojamas savivaldybės įmonės „Grinda“ teritorijoje.

Pamėnkalnio skvere daugiau nei 60 metų stovėjęs P. Cvirkos paminklas nukeltas pernai lapkritį.

Prieš tai paminklas Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų tarybos sprendimu  išbrauktas iš Kultūros vertybių registro.

Iš pradžių paminklą, kaip ir Žaliojo tilto skulptūras, patikėjimo teise norėta perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui

Iš pradžių paminklą, kaip ir Žaliojo tilto skulptūras, patikėjimo teise norėta perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Šiam atsisakius priimti, kreiptasi į Grūto parką ir sutarta skulptūrą perduoti viešajai įstaigai „Hesono klubas“, valdančiai sovietinių skulptūrų parką.

Pamėnkalnio skvere šiuo metu pastatyta laikina scena, jame vyksta įvairūs renginiai, veikia lauko kavinė. 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) pažymoje nurodoma, kad P. Cvirka nuo pat 1940-ųjų, pirmosios sovietų okupacijos, palaikė ją, šlovino sovietų valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną.

Pasak LGGRTC, P. Cvirka iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu, be politinių pareigų 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.

The post Sostinės taryba pritarė P. Cvirkos paminklo perdavimui Grūto parkui appeared first on LAIKMETIS.

Skulptoriaus Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra „Vanagas su vanagėliu“ stovės Lietuvos partizanų vado vardu pavadintame skverelyje, pranešė Krašto apsaugos ministerija, iš dalies finansavusi jo įkūrimą. 

Bronzinė skulptūra sukurta pagal 1947 metais Bingelių kaimo pakraštyje darytą A. Ramanausko-Vanago fotografiją, kurioje partizanų vadas priklaupęs ant vieno kelio su vanagais ant pečių pozuoja fotografui.

„Gilinantis į šią istoriją, atsiskleidžia pasakojimas apie žmogų, kuris jautė ne tik savo, bet ir kitų skausmą, kuris, kaip ir kiekvienas kitas, yra iš kūno ir kraujo, su jausmais ir emocijomis, su nevilties akimirkomis ir klystantis. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris, pasitikdamas iš anksto žinomą lemtį, iki paskutinės akimirkos savais būdais kovojo už tai, kas jam buvo svarbiausia – mylimos žmonos ir dukros ateitį. Ir Lietuvą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Gilinantis į šią istoriją, atsiskleidžia pasakojimas apie žmogų, kuris jautė ne tik savo, bet ir kitų skausmą, kuris, kaip ir kiekvienas kitas, yra iš kūno ir kraujo

A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, bet, sovietams okupavus Lietuvą, 1945 metais įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.

1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, dar po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.

1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

The post Merkinėje atidengta Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago skulptūra appeared first on LAIKMETIS.

Liepos 8 d., skulptūros - kėdės pristatymo proga - už visus geradarius bus aukojamos šv. Mišios Šiluvos bazilikoje.

„Nuoširdžiai kviečiame prisidėti prie iniciatyvos - šiluviškio, garsinusio pasaulyje Lietuvos vardą, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus įamžinimo Šiluvoje, Jono Pauliaus II-ojo aikštėje, kur režisierius atvykęs prisėsdavo pamąstyti, planuojama pastatyti skulptūrą – bronzinę kėdę bei atminimo lentą. Šioje aikštėje 2017 -2020 m. vykdavo jo režisuoti teatro „Meno fortas“ spektakliai, sutraukę šimtus žiūrovų", - rašoma informaciniame pranešime.

Svarbu, jog įamžinama tarsi pratęsiant paties maestro kūrybą, atskleidžiant jo asmenybei svarbią Šiluvos vietovę. Šią kėdę režisierius parsivežė iš savo tėvo namų ir ji tapo daugelio spektaklių rekvizitu. Ką jau kalbėti apie tai, kiek teatro šedevrų gimė mąstant ant tėvo kėdės, iš Šiluvos keliavusios į Vilnių bei po visą pasaulį.

„Metas režisieriui būti įvertintam ne tik užsienyje, tačiau savo gimtinėje Šiluvoje. Todėl Raseinių rajono kultūros centras, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapija, VšĮ Šiluvos piligrimų centras, Šiluvos seniūnija ir visi, kuriems yra svarbu atskleisti Šiluvos unikalumą bei Eimunto Nekrošiaus genialumą, ėmėsi iniciatyvos – unikalios skulptūros sukūrimo bei pastatymo pagrindinėje vietoje, kurioje maestro, drauge su tūkstantine minia stebėdavo savo spektaklius Šiluvoje.

Kaip skelbiama, šiuo metu yra surastas menininkas, kuris išlies skulptūrą bei ją integruos aikštės audinyje - tai skulptorius Sergėjus Plotnikovas.

Aukoti galima parapijos sąskaitoje, įrašant AUKA SKULPTŪRAI. Taip pat galima aukoti ir grynais pinigais, perduodant parapijos klebonui Erastui Murauskui, vikarui Robertui Urbonavičiui arba Šiluvos kultūrinių renginių organizatorei Birutei Greicienei.

Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo parapija, įm. k. 191251020

Bankas - Raseinių kredito unija, sąskaita - LT505013900014000612    

„Tapkime kultūros kūrėjais, prisidėkime prie maestro Eimunto Nekrošiaus atminimo įamžinimo ir atskleiskime Šiluvos unikalumą. Kiekvieno prisidėjimas yra nepamainomai svarbus", - užbaigiamas kvietimas prisidėti.

The post Šiluvoje norima įamžinti režisieriaus Eimunto Nekrošiaus atminimą appeared first on LAIKMETIS.

QR kodas leidžia žmonėms savo išmaniaisiais telefonais patekti į specialią interneto svetainę, sakoma Vatikano pareiškime netrukus po to, kai popiežius Pranciškus per bendrąją audienciją paragino žmones melstis už migrantus ir pabėgėlius. „Migracija šiandien yra tikrovė, prieš kurią negalime užmerkti akių“, - sakė popiežius. „Tai socialinis žmonijos skandalas.“

Kanados skulptorius Timothy Schmalz (Timotiejus Šmalcas), gerai žinomas ir dėl savo skulptūros „Jėzus benamis“, kūrinį Šventojo Petro aikštėje sukūrė po 2017 m. vykusio pokalbio su kanadiečiu kardinolu Michaeliu Czerny (Maiklu Černiu), Vatikano Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai diskasterijos bei Migrantų ir pabėgėlių sekcijos sekretoriaus pavaduotoju.

Migracija šiandien yra tikrovė, prieš kurią negalime užmerkti akių.

Schmalz migrantų skulptūrą pavadino „Angelus nežinodami priėmę“, remdamasis Laiško hebrajams 13:2 eilute, kurioje sakoma: „Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, buvo priėmę viešnagėn angelus.“

Interneto svetainėje paaiškinama, kad skulptūroje pavaizduota „grupė migrantų ir pabėgėlių iš skirtingų kultūrinių ir rasinių sluoksnių bei įvairių istorinių laikotarpių. Jie stovi kartu, petys į petį, susispietę ant plausto. Šios įvairialypės žmonių minios centre išryškėja angelo sparnai, bylojantys apie šventųjų buvimą tarp jų.“

Jie stovi kartu, petys į petį, susispietę ant plausto...

Naudodami nedidelį, į akis nekrentantį QR kodą lankytojai gali pasirinkti, ar apie skulptūrą skaityti vokiečių, anglų, ispanų, prancūzų, italų arba portugalų kalbomis.

„Nusprendėme įtraukti pastarųjų metų kultūrinę informaciją ir Bažnyčios mokymą, kad visi turistai ir Vatikano lankytojai taip pat taptų piligrimais“, - pranešime spaudai sakė kardinolas Czerny.

QR kodo tikslas - padėti lankytojams „įvertinti skulptūrą ir pereiti prie gilesnio skaitymo, padedant geriau suvokti meniškai išreikštą žmogaus judėjimo per amžius tikrovę“, - sakoma pranešime.

The post Vatikanas prie skulptūros pridėjo QR kodą - informuos žmones apie migraciją appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mykolo statulai ne vieta Sen Mišelio aikštėje, esančioje šalia Sen Mišelio gatvės ir Sen Mišelio bažnyčios (Sen Mišelis pranc. k. reiškia šv. Mykolas, - red. past.). Taip ironiškai prancūzų interneto svetainė „Famille chretienne“ apibūdintas Nanto administracinio teismo sprendimas, kuriuo savivaldybei buvo suteiktas šešių mėnesių terminas pašalinti bronzinę statulą, vaizduojančią arkangelą Mykolą, užmušantį drakoną.

Byla buvo iškelta po to, kai Vandėjos laisvosios minties federacija, kurios teritorijoje yra Les Sables-d'Olonne savivaldybė, paprieštaravo, kad statula būtų pastatyta. Pasaulietinė asociacija pateikė skundą dėl 1905 m. pasaulietiškumo įstatymo pažeidimo, kai buvęs komunos meras 2018 m. inauguravo šią statulą.

savivaldybei buvo suteiktas šešių mėnesių terminas pašalinti bronzinę statulą, vaizduojančią arkangelą Mykolą, užmušantį drakoną.

Teismas nusprendė, kad statulos buvimas iš tiesų pažeidė 1905 m. įstatymą, draudžiantį viešoje vietoje (išskyrus kapines ir religinių pastatų priestatus) rodyti religinius ženklus ar simbolius.

Kaip pranešama, savivaldybėje įvyko demonstracija prieš statulos pašalinimą. „Nelieskite mūsų statulų“ - tokia žinutė buvo užrašyta ant plakato, kurį laikė apie penkiasdešimt demonstrantų.

Buvęs Prancūzijos politikas Philippe de Villiers (Filipas de Vijersas) taip pat pakomentavo šį klausimą. Paklaustas, ar jis mano, kad tai anekdotinis atvejis, ar daug ką atskleidžiantis, jis atsakė: „Tai labai daug ką atskleidžiantis faktas. Statulas nuima nebe mažumos, o teisėjai, Briuselio teisėjai ir Prancūzijos teisėjai.“

The post Prancūzijos teismas nusprendė pašalinti šv. arkangelo Mykolo statulą appeared first on LAIKMETIS.

„Tarptautinės taikos ir saugumo sergėtojas įsikūrė lankytojų aikštėje šalia būstinės. Saugotojas vaizduojamas kaip jaguaro ir erelio hibridas ir yra Meksikos vyriausybės dovana. Ją sukūrė menininkai Jacobo ir Maria Angeles“, - rašoma oficialioje Jungtinių Tautų „Twitter“ platformoje.

„Įdomu, kad du gyvūnai buvo įvardinti Apreiškimo Jonui knygoje. Politinė galia buvo vaizduojama kaip leopardas, o kiti žvėrys su sparnais, simbolizuojančiais greitį. Tikrai būtų įdomu paklausti, iš kur menininkai sėmėsi įkvėpimo?“, - klausė vienas „Twitter“ komentatorių Scott Freeze.

Apreiškimo Jonui 13:2 rašoma: „Žvėris, kurį mačiau, buvo panašus į leopardą; jo kojos tarytum lokio kojos, o jo snukis – lyg liūto snukis. Slibinas atidavė jam savo galybę, savo sostą ir didelę valdžią“.

„Tai viena keisčiausių skulptūrų, kokias mačiau per visą savo gyvenimą“

Danieliaus 7:2 rašoma: „Aš, Danielius, savo nakties regėjime mačiau, kad keturi dangaus vėjai sujudino Jūrą. Keturi galingi žvėrys, besiskiriantys vienas nuo kito, išniro iš Jūros. Pirmasis buvo kaip liūtas, bet su erelio sparnais. Man stebint, jo sparnai buvo nupešti. Jis buvo pakeltas nuo žemės, pastatytas ant dviejų kojų tarsi žmogus, ir jam buvo duota žmogaus širdis.“

Kai kurie krikščionys socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį į pirmojo laiško Tesalonikiečiams žodžių panašumą į Jungtinių Tautų žinutę apie ramybę ir saugumą: „Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį. Kai žmonės kalbės: „Ramybė ir saugumas“, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepaspruks.“

„Ar išties buvo manoma, kad niekas nepastebės tokių dalykų? Ir kodėl ši skulptūra dar nudažyta LGBT spalvom? Tai viena keisčiausių skulptūrų, kokias mačiau per visą savo gyvenimą“, - savo bloge „Economic Collapse“ rašė Michael Snyder.

The post Nauja statula prie JT būstinės JAV krikščionims primena Apokalipsės žvėrį appeared first on LAIKMETIS.

Ši skulptūra, taip pat trečiadienį priimtu tarybos sprendimu, bus perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui, kartu su 2015-aisiais nukeltomis keturiomis sovietinėmis Žaliojo tilto skulptūromis.

„Visos formalios procedūros kaip ir išspręstos, daugiau nei politinių, nei administracinių sprendimų nereikės priiminėti, lieka tik techninis pasirengimas ir sprendimo įgyvendinimas. Čia, matyt, bus „Grindos“ pareiga pasiruošti ir suorganizuoti iš techninės pusės patį nukėlimą. Grafiko nesame gavę, bet, manau, kad iki Naujųjų metų tai bus padaryta“, – BNS sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

Anot jo, su Lietuvos nacionaliniu muziejumi sutarta, kad rengiantis ekspozicijai, kol kas skulptūras saugos savivaldybė. 

Galimybė nukelti paminklą atsirado po to, kai rugpjūtį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti paminklą iš kultūros vertybių registro. P. Cvirkos paminklo klausimas pastaraisiais dešimtmečiais kelia daug diskusijų visuomenėje.

siekia, jog istorinės atminties įamžinimo sostinėje sprendimai „ne priešintų visuomenę, bet telktų ją santarvei“

Sostinės politikai vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, jog sprendimas priimtas remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadomis. Jose nustatyta, kad Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje „aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis“, o jo kolaboravimas „sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui“.

Dokumente taip pat pabrėžiama, jog politikai įvertino P. Cvirkos „sąmoningą, reikšmingą ir savanorišką vaidmenį įtvirtinant sovietų okupaciją Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais ir Tėvynės išdavystę“.

Taryba, pasak sprendimo, siekia, jog istorinės atminties įamžinimo sostinėje sprendimai „ne priešintų visuomenę, bet telktų ją santarvei“, kad būtų užtikrinta Vilniaus, kaip „atviro, modernaus, urbanistiškai integralaus miesto tapatybė“.

Savivaldybės administracija taip pat įpareigota parengti planą dėl skvero laikinosios vizijos ir, įtraukiant ekspertus, tęsti diskusijas su visuomene, kaip būtų tvarkomas visas kompleksas.

Savivaldybės vadovai tvirtino, kad P. Cvirkos skveras bus tvarkomas atsižvelgiant į paveldosaugininkų išvadas dėl to, kokios vertingosios skvero savybės turi būti saugomos – Nekilnojamojo  kultūros paveldo vertinimo taryba dėl to turėtų apsispręsti iki rugsėjo pabaigos.

A. Zuokas pasiūlė paminklą nupjauti

Opozicijos atstovas Artūras Zuokas siūlė neskubėti nugriauti paminklo „buldozeriniu principu“, o palikti jo dalį, taip paliekant galimybę diskutuoti. Anot jo, nekyla abejonių, jog paminklas P. Cvirkai pastatytas „ne kaip rašytojui, o kaip Komunistų partijos veikėjui“.

„Bet yra ir kitas faktas (...), kad Petras Cvirka dar 1931-1932 netgi gyvendamas Paryžiuje, dirbo leidinyje, kurį finansavo tuometinė Lietuvos komunistų partija. Tai rodo, kad žmogus turėjo savo pažiūras. Tiek Konstitucija, tiek mes, kaip civilizuoti žmonės, priimame žmonių teisę į pažiūras“, – teigė A. Zuokas.

Jis pateikė pavyzdį, jog Jean'as Paulis Sartre'as (Žanas Polis Sartras), ar nemaža dalis kitų to meto intelektualų, rašytojų visoje Europoje, buvo aktyvūs vienų ar kitų politinių pažiūrų šalininkai. Jis pasiūlė nuimti apatinę paminklo dalį, kuri „yra skirta kaip komunistų partijos veikėjui“.

„Mes galėtumėme nupjovę kojas, padėję jas į šoną, nuleidę biustą ant postamento, turėti paminklą gabiam rašytojui, plius, išlaikytumėme to istorinio laikotarpio tam tikrą ženklą. Miestas turi savo sluoksnius istorijos – geros, blogos, sudėtingos, bet jis turi apie tai kalbėti“, – dėstė buvęs meras. 

R. Šimašiaus frakcijos atstovas Audronis Imbrasas sakė, kad nuomonės net ir tarp rašytojų nėra vienodos, t.y. yra laikančių P. Cvirkos kūrybą vertinga, yra ir manančių priešingai.

„Diskusijos nežinau, kiek dar turėtų vykti, jos vyksta jau ne vienus metus (...), anksčiau ar vėliau bet kuriame ginče reikia padėti tašką. Tai turbūt tam taškui šiandien atėjo laikas“, – sakė jis.

Monumento nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad P. Cvirka kolaboravo su sovietų valdžia ir prisidėjo prie kitų to meto rašytojų represijų.

Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

The post Vilniaus politikai pritarė P. Cvirkos paminklo nukėlimui appeared first on LAIKMETIS.

Konstantinas Ostrogiškis, iš ukrainietiškų žemių kilęs, vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karvedžių, pasižymėjo išskirtinėmis asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis, kariniais gebėjimais ir nuopelnais.

„Šiandien jį geriausiai prisimename kaip 1514 metų Oršos mūšio nugalėtoją. Būtent ši pergalė sustabdė tuometinę Maskvos ekspansiją ir pažabojo jos ambicijas. Konstantino Ostrogiškio triumfas ne tik perspėjo apie Rytuose kylančią grėsmę europietiškajai civilizacijai, bet ir akivaizdžiai įrodė, kad ši grėsmė yra įveikiama“, – sakė Prezidentas.

Šio antkapinio paminklo autoriai – skulptoriai Olesis Sydorukas, Borisas Krylovas ir Arūnas Sakalauskas.

Šalies vadovas džiaugėsi, kad bendromis Lietuvos ir Ukrainos pastangomis pavyko atkurti kartu su Uspenjės soboru prieš 80 metų sugriautą Konstantino Ostrogiškio antkapinį paminklą.

The post Prezidentas Kijeve inauguravo Konstantino Ostrogiškio paminklą appeared first on LAIKMETIS.