„Nesugebėjimas vykdyti vyriausybės įsipareigojimus padarytų nepataisomą žalą JAV ekonomikai, visų amerikiečių pragyvenimo šaltiniams ir pasaulio finansiniam stabilumui“, – įspėjo ji laiške Kongreso vadovybei.

J. Yellen laiške rašo, kad skolinimosi limitą Jungtinės Valstijos, kaip prognozuojama, pasieks kitą ketvirtadienį.

„Kai bus pasiektas limitas, iždui reikės pradėti imtis tam tikrų ypatingų priemonių, kad būtų išvengta Jungtinių Valstijų įsipareigojimų neįvykdymo“, – pažymėjo iždo sekretorė.

Ji taip pat įspėjo, kad bet kokios tokios priemonės padėtų tik ribotą laiką, greičiausiai ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

„Todėl lemiamai svarbu, kad Kongresas laiku imtųsi veiksmų ir padidintų skolinimosi limitą arba sustabdytų jo galiojimą“, – pabrėžė J. Yellen.

Įstatymų leidėjai šiuo klausimu yra atsidūrę aklavietėje, kai kuriems respublikonų kongresmenams mėginant panaudoti skolinimosi limitą kaip svertą diskusijose dėl išlaidų mažinimo, kuriam nepritaria demokratai.

Iždas negali tiksliai apskaičiuoti, kaip ilgai ypatingos priemonės leistų toliau vykdyti vyriausybės skolinius įsipareigojimus, pareiškė J. Yellen.

Tačiau ji įspėjo, kad lėšos ir priemonės gali būti išnaudotos po birželio pradžios.

The post Įspėjama - JAV gali pasiekti nustatytą skolinimosi limitą appeared first on LAIKMETIS.

„Šio įstatymo pasirašymas suteiks pagrindą tikėtis, kad ir dideliuose miestuose, ir miesteliuose, ir mažuose kaimuose žmonės gaus geresnes viešąsias paslaugas, turės didesnes pasirinkimo galimybes ir, svarbiausia, galės gyventi patogiai ir tikėtis, kad ateitis bus dar geresnė“, – prieš pasirašydamas pataisas žurnalistams sakė G. Nausėda. 

Pasak šalies vadovo, Lietuvoje vis dar yra dideli regioniniai skirtumai. 

„Politikos pasirinkimas yra paprastas. Galima suteikti garantijas ir saugumą tiems, kurie ir taip yra stiprūs – mes turime ir tokių miestų, ir tokių regionų. Arba galime rūpintis, kad gerovė ir klestėjimas pasiektų visus šalies kampelius“, – teigė G. Nausėda.

„Manau, kad tai yra vienas iš svarbiausių įstatymų, kurį aš per savo kadenciją pasirašiau“, – sakė prezidentas.

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas prezidentas pasirašė dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams. Pataisos nuo 2023 metų savivaldai leis lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams. 

G. Nausėda yra sakęs, kad pataisos leis kurti ekonominę gerovę Lietuvos regionuose.

Skelbta, kad įstatymo pataisa atveria virš 700 mln. eurų investicijų potencialą savivaldybėse, ir tai priartins šių investicijų galimybes arčiau ES vidurkio.

Jai savivaldybių biudžetų rodikliai dėl skolinimosi pablogėtų, jos per dvejus metus turės juos atstatyti. Kitu atveju vėlesniais metais jos negalėtų lanksčiau skolintis.    

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, 2021–2027 metais savivalda turės prisidėti prie ES finansuojamų projektų apie 377 mln. eurų – tokią sumą ji galės pasiskolinti.

Skelbta, jog savivaldai kartu sudaroma galimybė per kelerius metus sukaupti lėšų dideliems investicijų projektams – atsiras didesnės daugiamečio biudžeto planavimo galimybės.

Skolos ir garantijų limitus bus galima skaičiuoti ne tik nuo gyventojų pajamų mokesčio pajamų, bet nuo visų savarankiškų savivaldybės pajamų. Šie limitai nekeičiami, tačiau perkeliami iš kasmetinio biudžeto rodiklių įstatymo į konstitucinį įstatymą.

Taip pat numatoma atsisakyti perteklinio savivaldybių fiskalinės drausmės reguliavimo dėl trumpalaikių įsiskolinimų ribojimo, kartu numatant būtinybę ištaisyti pažeidimus, nuokrypį nuo balanso kompensuojant per dvejus metus.

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymo pataisą prezidentas inicijavo 2021 metų gruodį.

The post G. Nausėda pasirašė „svarbiausią įstatymą per savo kadenciją" appeared first on LAIKMETIS.

Agentūros ekspertų sprendimą dėl Lietuvos reitingo pakėlimo lėmė šalies ekonomikos atsparumo stiprėjimas, pranešė Finansų ministerija.

„Diversifikuota Lietuvos ekonomikos struktūra ir fiskalinės priemonės pernai apribojo COVID-19 krizės poveikį ekonomikai, realusis BVP jau pirmąjį šių metų ketvirtį grįžo į priešpandeminį lygį. Lietuva prieš COVID-19 krizę jau buvo pašalinusi pagrindinius makroekonominius disbalansus, todėl neįvyko recesija kaip 2009 metais“, – teigiama pranešime.

Agentūros ekspertų nuomone, aukštą kredito reitingą pagrindžia stabili šalies fiskalinė sistema ir žemas valstybės skolos lygis. Nepaisant to, kredito reitingui neigiamos įtakos gali turėti struktūriniai veiksniai, įskaitant pajamų nelygybę, regioniniai skirtumai, poreikis toliau didinti produktyvumą, gyventojų skaičiaus mažėjimas ir visuomenės senėjimas, šešėlinė ekonomika.

Paskutinį kartą „DBRS Morningstar“ Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyvą peržiūrėjo gegužę – pakeitė iš stabilios į teigiamą, palikdama A ilgalaikio skolinimosi reitingą.

Šių metų vasarį tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody’s Investment Service“ pagerino Lietuvai 2015 metis suteiktą A3 (teigiama perspektyva) ilgalaikio skolinimosi reitingą į A2 (stabili perspektyva).

Dar viena kredito reitingų agentūra – „S&P Global Ratings“ – tuo pat metu patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą A+ ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą. „Fitch Ratings“ kreditų reitingų agentūra Lietuvai yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą A (stabili perspektyva).

The post Pakeltas Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingas dėl „šalies ekonomikos atsparumo stiprėjimo" appeared first on LAIKMETIS.