Septynerių metų trukmės obligacijų emisija išplatinta už 3,138 proc. pajamingumą, 3 proc. dydžio fiksuotą kupono normą.

Tarptautinių skolinių vertybinių popierių paklausa siekė beveik 5 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei aštuonis kartus viršijo emisijos dydį, o šis santykis Latvijos valstybei kaip emitentei buvo rekordinis.

Šių obligacijų įsigijo maždaug 140 investuotojų iš Europos, įskaitant iš Vokietijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Šveicarijos, Skandinavijos šalių.

Tai buvo antras šiais metais Latvijos skolinimasis tarptautinėse finansų rinkose.

Gegužę Latvija dešimčiai metų pasiskolino 1,25 mlrd. JAV dolerių, į JAV kapitalo rinką sugrįžusi po 12 metų pertraukos. Šių obligacijų kredito rizikos premija – 83 baziniai punktai, pajamingumas – 5,252 proc., kupono norma – 5,125 procento.

The post Latvija pasiskolino 600 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Niekas – nei „Ignitis grupės“, nei šios Vyriausybės atstovai – taip ir nesugebėjo normaliai paaiškinti, kodėl „Igničio grupės“ įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vartotojams skolas grąžins per tokį ilgą laiką. Net 15 metų užtruks grąžinimas!

O „Ignitis“, net už mažesnę skolą, nei 88 Eur, vartotojui iš karto grasina atjungti elektrą. Sakysit, nesugebėjimas paaiškinti situacijos – komunikacijos spragos? Nemanau. Nes, uždirbdama milžiniškas sumas „Ignitis grupė“, visada gali sau leisti nusipirkti geriausius komunikacijos specialistus, kurie padėtų išspręsti šią krizę, nuolankiai paaiškinant vartotojams, kas ir kaip bus.

Tačiau „Ignitis“, panašu, kad su neigiamu įvaizdžiu tapatintis nenori, juo labiau, kad valstybės kontrolės pateiktoje medžiagoje yra ir daugiau klausimų. „Ignitis“ negali nenujausti, jog labai artimoje ateityje, kai neliks konservatorių valdžioje ir nebus kam užstoti, teks ne kartą aiškintis vartotojams, kodėl sparčiai kyla elektros kainos, kai pati šalis statosi vėjo jėgainių parką jūroje ir t.t.

O grįžtant prie valdžios – energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys asmeniškai nesuinteresuotas kalbėti dėl jo asmeninių finansinių interesų „Ignitis grupėje“. Kiti šioje Vyriausybėje, net ir ta pati I.Šimonytė tikisi, kad ši tema greitai „numirs“ savaime, todėl taip pat nemato reikalo kažką aiškintis ar žadėti, kad padės žmonėms. Juo labiau, kad net nesiruošia padėti.

Visi puikiai žinome, kad „Ignitis grupė“, jau NEBĖRA visuomenės interesams atstovaujanti įmonė. Ji turi akcininkus, kurių siekis uždirbti. Kieno dėka taip nutiko, visi žinome. Aš jau ne kartą viešai „padėkojau“ Sauliui Skverneliui, kad jis taip nuoširdžiai susigundė dirbti su konservatoriais ir visiškai negalvoja apie Lietuvos žmones, kaip ir už tai, kad dabartinis energetikos ministras ir dar nežinia kiek konservatorių bei jų bičiulių yra asmeniškai suinteresuoti įmonės pelnu (mažieji akcininkai viešai neskelbiami).

Visi puikiai žinome, kad „Ignitis grupė“, jau NEBĖRA visuomenės interesams atstovaujanti įmonė

Tikriausiai nieko paguodžiančio šiandien nepasakysiu – ateityje bus tik blogiau, nes, nei ši valdžia, nei „Ignitis grupės“ akcininkai nėra suinteresuoti, kad Lietuvoje būtų pagaminta kuo daugiau pigios elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Vartotojai valdžios maitinami pasakomis apie kažką, kas bus, o verslui, kuris pasiruošęs prisiimti visas rizikas ir jau šiandien investuoti į elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių (valstybei nereikėtų leisti mokesčių mokėtojų milijonų), net neleidžiama prisijungti prie tinklų.

Kaišiojami pagaliai ir stabdomi procesai visais įmanomais būdais. Tačiau visai kita situacija su stumiamu vėjo jėgainių parko jūroje projektu. Jau dabar aišku, kad Vyriausybės su „Igničiu“ stumiamas projektas jūroje taps dar viena milijonine našta vartotojams ir garantuoto augančio pelno augimu šiai konkrečiai įmonei, tuo pačiu jos akcininkams.

Nes projektas jūroje, jo infrastruktūros diegimas, vėliau aptarnavimas ir kitos aplink jį apaugančios išlaidos gerokai viršys tas, kurios būtų, jei projektas būtų vystomas ant žemės. Visos išlaidos, kurių galėtų ir nebūti, atsispindės galutinėje elektros kainoje vartotojams. Kaip pavadinti tai, kad valdžia puikiai žinodama, kad užkrauna dar vieną finansinę naštą Lietuvos gyventojams, tą leidžia daryti, kai yra gerokai pigesnių ir kelis kartus greičiau įgyvendinamų alternatyvų?

Viena didžiausių šios valdžios aferų, korupcijos skandalu? Spręskite Jūs. Tačiau jau šiandien galime konstatuoti, kad energetikos sektorius, su tokia valdžia niekada nebus žmonių sąjungininkas. Mes jau ne kartą esame sakę, jog Lietuvos valstiečiai ir žalieji dėtų visas pastangas, kad „Ignitis“ vėl taptų visuomenės interesą tenkinančia valstybės įmone. Turint valią tarnauti žmonėms, viskas įmanoma. Ir žinoma, čia labai svarbios valstybės institucijos, ginančios visuomenės interesą:

Valstybės kontrolė atlikusi auditą bei remdamasi VERT konstatavo, jog 2018–2021 metais vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau nei turėjo, o 96% permokos (153,8 mln. Eur) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų, t.y. po 15 metų, kada ši permoka atsirado. Valstybės kontrolė kalba apie dalykus, kurie nepatinka šiai valdžiai ir tai yra labai pagirtina, nes galime pasidžiaugti, kad vis dar gyvename demokratinėje valstybėje.

Generalinė prokuratūra paskelbė, jog vertins šias Valstybės kontrolės audito išvadas ir tada spręs dėl viešojo intereso gynimo priemonių. Šis Generalinės prokuratūros žingsnis taip pat reiškia, kad visuomenė neturi jaustis palikta likimo valiai. Ar įvyks esminis pokytis po to, kas konstatuota Valstybės kontrolės išvadose – priklausys nuo būsimos valdžios. Nes ši tikrai nieko nebekeis, stengsis nematyti ir dės pastangas, kad nematytumėte Jūs.

The post Ramūnas Karbauskis. „Ignitis" skolą jums grąžins po 15 metų appeared first on LAIKMETIS.

„Jau ir šiuo metu biudžeto deficitas, kuris yra suplanuotas, yra ant Mastrichto kriterijaus ribų ir tai yra didelis skirtumas nuo praėjusių biudžetų, kuomet Mastrichto kriterijaus reikalavimai Europos Sąjungoje buvo išjungti ir valstybė iš esmės turėjo galimybę planuoti tokį deficitą, koks jai atrodo esamomis aplinkybėmis reikalingas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Dabar mes turime formalų apribojimą, kuris vėl įsijungia nuo 2024 metų, todėl aš bijau, kad tokių galimybių kitų metų biudžete tiesiog nebus“, – pridūrė ji.

Vis tik I. Šimonytė pabrėžė, kad pagal partijų susitarimą gynybai numatyti skirti 2,52 proc. BVP ir dar maždaug 0,72 proc. BVP karinės infrastruktūros priimančios šalies paramai, kuri taip pat per ateinančius metus turi būti sukurta.

I. Šimonytė pabrėžė, kad pagal partijų susitarimą gynybai numatyti skirti 2,52 proc. BVP ir dar maždaug 0,72 proc. BVP karinės infrastruktūros priimančios šalies paramai

„Lietuvoje darbų, kurie vyksta stiprinant gynybą, yra be galo daug, tam tikrai yra skiriama daug lėšų“, – kalbėjo premjerė.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė pirmadienį BNS sakė, kad prezidentas Gitanas Nausėda siūlys palikti galimybę 2024 metais pasiskolinti gynybai iki 3 proc. BVP.

„Jeigu 2023 metais biudžete mes turėjome įtvirtintą teisę pasiskolinti gynybai iki 3 proc. BVP, tai 2024 metais to nenumatėme. Su tokia nuostata net teoriškai neturėsime galimybės žengti kažkokio paskesnio žingsnio dėl nacionalinės divizijos steigimo“, – sakė ji.

Pagal kitų metų valstybės biudžeto projektą finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto.

Didžiąją dalį šių lėšų – apie 1,93 mlrd. eurų arba 2,52 proc. BVP – sudarys biudžeto asignavimai.

Likusi dalis finansavimo bus skiriama iš bankų solidarumo įnašo – šie pinigai galės būti naudojami tik infrastruktūrai.

The post I. Šimonytė: daugiau skolintis nebegalime appeared first on LAIKMETIS.

„Kitą savaitę mūsų vyriausybė paskelbs, kad pasamdėme tarptautinę bendrovę, kuri atliko auditą ir konstatavo, jog neturime jokių 800 mln. dolerių skolų (koncernui „Gazprom“ – DW). (Rusijos derybininkai – DW) norėjo apgauti“, – Moldovos žiniasklaida citavo M. Sandu.

Moldovos prezidentė paaiškino, kad Rusijos koncernas, prieš sudarydamas naują sutartį, iškėlė sąlygą per ketverius metus grąžinti 800 mln. dolerių vertės skolą.

Mes pasakėme, kad negalime to pasirašyti, nes tai siaubingai dideli pinigai, ir mes negalime taip pasielgti. Mums buvo pasakyta: „Jūs neturėsite dujų

„Mes pasakėme, kad negalime to pasirašyti, nes tai siaubingai dideli pinigai, ir mes negalime taip pasielgti. Mums buvo pasakyta: „Jūs neturėsite dujų“, – sakė M. Sandu.

2021-aisiais „Moldovagaz“ pasirašė naują dujų tiekimo sutartį su „Gazprom“ laikotarpiui iki 2026 metų su skolos grąžonimo sąlyga. Ją Rusijos koncernas tuomet vertino 709 mln. dolerių, o Moldovos audito rūmai tvirtino, jog skola nedidesnė kaip 590,8 mln. dolerių.

Pasak Moldovos žiniasklaidos, šalies vyriausybė pasamdė auditorius iš Norvegijos ir Jungtinės Karalystės įvertinti Moldovos įsiskolinimus per pastaruosius tris dešimtmečius.

The post Moldovos prezidentė: tarptautiniai auditoriai nerado 800 mln. JAV dolerių skolos „Gazprom“ appeared first on LAIKMETIS.

Rusija, kelis mėnesius ieškojusi būdų, kaip apeiti sankcijas, nesugebėjo pasinaudoti birželio 26-ąją pasibaigusiu lengvatiniu laikotarpiu sumokėti 100 mln. JAV dolerių palūkanas, o tai laikoma faktiniu įsipareigojimų nevykdymu. Tai niūrus ženklas, kad šalis sparčiai virsta ekonominiu, finansiniu ir politiniu pariju, skelbia agentūra „Bloomberg“.

Kita vertus, atsižvelgiant į Rusijos ekonomikai ir rinkoms jau padarytą žalą, įsipareigojimų nevykdymas šiuo metu yra labiau simbolinis ir mažai reikšmingas rusams, susiduriantiems su dviženkle infliacija ir giliausiu per daugelį metų  ekonomikos nuosmukiu.

Praėjusią savaitę Maskva paskelbė, kad pradės aptarnauti 40 mlrd. JAV dolerių vertės valstybės užsienio  skolą rubliais, pabrėždama force majeure padėtį, kurią esą dirbtinai sukūrė Vakarai

Rusija atsisakė pripažinti nemokumą, pareikšdama, kad turi lėšų apmokėti visas sąskaitas, bet neva yra priversta to nedaryti. Praėjusią savaitę Maskva paskelbė, kad pradės aptarnauti 40 mlrd. JAV dolerių vertės valstybės užsienio  skolą rubliais, pabrėždama force majeure padėtį, kurią esą dirbtinai sukūrė Vakarai.

Pastarąjį kartą Rusija neįvykdė skolos užsienio valiuta aptarnavimo įsipareigojimų 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.

The post Rusija pirmąkart nuo 1918-ųjų neįvykdė užsienio skolos įsipareigojimų appeared first on LAIKMETIS.