„Tą sumą reikia pridėti prie Seimo narių atlyginimo, apmokestinti visais nustatytais šitoje valstybėse mokesčiais ir tada jau kam reikia gėlių – tegul perka gėlių, kam reikia saldainių – tegul perka saldainių, kam reikia kuro – tegul perka kuro, ir taip toliau, ir panašiai“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Premjerė teigė Seimo nariams siūliusi tokią galimybę jau seniau. 

„Nežinau, kuo gėlės yra geriau už kurą, arba kuo kuras yra blogiau iPhone'ą (...). Labai seniai esu Seimo nariams pasiūliusi, nuo tada, kada atėjau į Seimą, kad nereikia šitos, taip sakant, pagundos, nes rizika už labai nedidelius pinigus labai susigadinti savo reputaciją“, – kalbėjo ji. 

Anot premjerės, kokia suma galėtų būti pridedama turi teisę ir atsakomybę nuspręsti Seimas.

„(...) bet tai neturi būti kažkieno kito pinigai, šalia esantys pinigai, kur tau atrodo, kad gal jie ne tavo ir gal tau nelabai rūpi, ar tu tikrai leidi pinigus toms išlaidoms, kurios tau yra pačios svarbiausios“, – kalbėjo premjerė. 

Pasak I. Šimonytės, Konstitucijoje yra parašyta, kad Seimo nariams turi būti skiriamos parlamentinės išlaidos, tačiau nekalbama apie jų dydį. Jos teigimu, išlaidos gali būti nustatytos ir labai nedidelės, „labai konkrečioms sritim, kurios nekelia jokių abejonių“. 

Premjerė išmokų tvarką komentavo visuomenininkui Andriui Tapinui ėmusis iniciatyvos tikrinti parlamentarų išlaidas ir keliant abejones dėl kai kurių jų pagrįstumo. A. Tapinas skelbė, kad Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterius, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.

Premjerė išmokų tvarką komentavo visuomenininkui Andriui Tapinui ėmusis iniciatyvos tikrinti parlamentarų išlaidas

Antradienį M. Matijošaitis paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš Europos Parlamento (EP) rinkimų sąrašo.

Tuo metu praėjusią savaitę energetikos ministras ir parlamentaras Dainius Kreivys grąžino nuo 2021 metų pradžios gautas parlamentines lėšas, per 18 tūkst. eurų. D. Kreivys komentavo, kad tyrimo autoriams klausimų sukėlė parlamentinių lėšų naudojimas dvylikos metų senumo automobilio draudimui.

Kaip skelbė LRT televizija, abejonių dėl interesų konflikto gali kelti ir konservatorės socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės perkamos maketavimo paslaugos iš Mindaugo Mikulėno – partijos vicepirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės vyro. Ministrė sakė perkanti paslaugas pasirinkusi pagal jų kokybę. Ministrė taip pat aktyviai naudojosi pavežėjų paslaugomis, nors turi ir tarnybinį automobilį. Pati M. Navickienė sakė tai dariusi, nes neturi asmeninio automobilio.

Visuomenininkas Andrius Tapinas trečiadienį paskelbė apie 19-os parlamentarų brangesnius pirkinius, įsigytus tarp 2023 metų rugsėjo ir lapkričio 15 dienos. Didžioji dalis įvardijamų Seimo narių pirko telefonus arba kompiuterius.

A. Tapino paskelbtame sąraše minimi įvairioms politinėms jėgoms atstovaujantys parlamentarai, tarp jų – du dabartiniai ministrai Agnė Bilotaitė ir Dainius Kreivys bei buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak A. Tapino, brangiausią pirkinį parlamentinėms išlaidoms skirtomis lėšomis įsigijo konservatorius Arūnas Valinskas. Jis už 2658 eurus nusipirko „Lenovo Legion Pro 7“ – anot A. Tapino, gamintojai nurodo, kad šis kompiuteris skirtas žaidimams.

Jo teigimu, A. Valinskas pažadėjo Seimo kanceliarijai grąžinti kompiuteriui išleistus pinigus.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai. 

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.

The post I. Šimonytė: parlamentinės lėšos turi būti pridėtos prie Seimo narių atlyginimo appeared first on LAIKMETIS.

Jos duomenimis, 17 proc. gyventojų mano, kad premjerė turėtų išeiti atostogų iki tol, kol baigsis prezidento rinkimai. Tiek pat mano, kad dalyvaudama prezidento rinkimuose I. Šimonytė turėtų likti savo poste.

Tuo metu 16 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Apklausa rodo, kad I. Šimonytės atsistatydinimui iš premjerės pareigų labiausiai pritaria 30–49 metų žmonės, kaimo gyventojai, respondentai, baigę kolegiją ar technikumą, bei su vidutinėmis šeimos pajamomis per mėnesį, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Miestų gyventojai, apklaustieji su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai ir dešiniųjų pažiūrų respondentai dažniau sutiktų su pasiūlymu, kad tol, kol baigsis rinkimai, premjerė turėtų išeiti atostogų.

Apklausa rodo, kad I. Šimonytės atsistatydinimui iš premjerės pareigų labiausiai pritaria 30–49 metų žmonės

Apklausos duomenimis, su tuo, kad I. Šimonytė turėtų likti premjere ir dalyvauti rinkimuose, dažniau sutiktų moterys, jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, vadovai, pensininkai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų respondentai.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu spalio 23 – lapkričio 7 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1013 Lietuvos gyventojų, rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę, visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas. Į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka taip pat kol kas dar apie dalyvavimą rinkimuose nepaskelbęs advokatas Ignas Vėgėlė ir I. Šimonytė, keliama valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų partijos.

The post Apklausa: pusė lietuvių – už premjerės pasitraukimą iš pareigų prieš prezidento rinkimus appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kad jie su I. Šimonyte vis dėl to konkuruos dėl to liberalių pažiūrų rinkėjo, nes jos pozicija, pavyzdžiui, tais pačiais LGBT bendruomenės ar žmogaus teisių klausimais yra nelabai stipriai besiskirianti nuo D. Žalimo“, – BNS antradienį sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) docentas Mažvydas Jastramskis mano, kad prezidento rinkimuose D. Žalimas konkuruotų ne tik su I. Šimonytės balsais, bet ir galimu jaunesnių rinkėjų pasyvumu.

„Čia yra ne tiek konkuravimas, kiek mobilizacijos aspektas, ar pavyks pritraukti“, – BNS sakė politologas 

Privalumas – teisininko išsilavinimas

„Dainius Žalimas puikiai tinka jų partijai, jis yra buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, jis yra specialistas žmogaus teisių srityje. Jo pažiūros, vertinimas, kiek aš matau viešojoje erdvėje, labai sutampa su Laisvės partijos programa žmogaus teisių srityje“, – teigė M. Jastramskis. 

Teisininko išsilavinimą, teisines žinias bei darbo patirtį Konstituciniame Teisme, kaip Laisvės partijos kandidato į prezidentus privalumus, įvardija ir R. Urbonaitė. 

„Konstitucijos išmanymas atliekant prezidento funkcijas yra ne paskutinės svarbos. Ir teisminės valdžios išmanymas yra gana svarbus atsižvelgiant į tai, kad viena iš tų rimtesnių prezidento funkcijų yra teisminės valdžios formavimas. Prezidentas turi  labai dideles galias formuojant teisėjų korpusą“, – kalbėjo politologė. 

Prezidentas turi  labai dideles galias formuojant teisėjų korpusą

Tačiau, pasak R. Urbonaitės, D. Žalimo trūkumu prezidento rinkimuose gali tapti tai, kad jis nėra plačiai žinomas visuomenėje bei neturi politinės patirties.  

„Jis neturi rinkimų kampanijų patirties, politiko patirties ir žinoma rinkimų kampanija jam bus naujovė. (...) Kitaip tariant jį vis dėl to reikės įvedinėti į tą politikos rinką, į žmonių sąmonę kaip kandidatą“, – teigė politologė. 

Pateikti į antrą turą galimybių nedaug

VU TSPMI docentas M. Jastramskis D. Žalimo galimybes išeiti į antrą prezidento rinkimų turą vadino labai menkomis ir pridūrė, kad jo šansai laimėti – dar prastesni.

„Dainius Žalimas yra keliamas ideologiškai, programiškai labai nišinės partijos, kurią palaiko maža visuomenės dalis. Jos programa orientuota labai stipriai į tų vadinamųjų negatyvių politinių, pilietinių teisių plėtimą. Ji nėra, švelniai tariant, populiari Lietuvos visuomenėje“, – teigė politologas. 

R. Urbonaitė sutiko, kad D. Žalimui patekti į antrą prezidento rinkimų turą bus sudėtinga, tačiau, anot politologės, tai priklausys ir nuo to kaip Laisvės partijos kandidatas išgrynins savo programines nuostatas. 

„Tai, ką jis dabar kalba apie teisingumą visiems (...) atvirumą, pagarbą visiems – tai sakyčiau kol kas gana šabloniški programiniai punktai, nes kažko labai išskirtinio mes tikrai neišgirdome“, – teigė politologė.  

„Patekti į antrą turą bus labai nelengva užduotis, nes panašu, kad I. Šimonytės potencialas šiuo metu yra kiek didesnis“, – pridūrė ji.  

Svarbu turėti savo kandidatą

M. Jastramskio manymu, Laisvės partija kandidatą iškėlė tam, kad rinkėjai turėtų galimybę balsuoti už šią politinę jėgą.

„Jei nekeli savo kandidato, tavęs nėra ir balsavimas šiaip yra įprotis. Laisvės partija yra nauja partija, jiems reikia kuo daugiau rinkimų, kuriuose jų rinkėjai balsuotų už kandidatą ar partiją, kur parašyta, kad jis yra iš Laisvės partijos“, – teigė politologas.

Anot jo, turėti savo kandidatą partijai svarbu ir dėl kitąmet vyksiančių Europos Parlamento, Seimo rinkimų.

„Priminimo apie partijos egzistavimą politinėje sistemoje aspektas dar svarbesnis dėl to“, – sakė M. Jastramskis.

R. Urbonaitė sutiko, kad savo kandidato iškėlimas prezidento rinkimuose reiškia, kad Laisvės partija jų metu bus matoma. 

„Gana svarbu, kad ji (Laisvės partija – BNS) šitų rinkimų nepraleidžia, nes likti šone, kai kitos partijos kelia kandidatus, būtų tikrai ne koks signalas rinkėjams“, – kalbėjo politologė. 

Šiuo metu D. Žalimas dėsto VDU ir Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institute.

Apie kandidatavimą į prezidentus 2024 metais jau paskelbė premjerė I. Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į rinkimus deleguoja buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – buvusį krašto apsaugos viceministrą ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

The post Politologai: D. Žalimas su premjere konkuruos dėl liberalių pažiūrų rinkėjų balsų appeared first on LAIKMETIS.

Planą Vyriausybė pakeitė pagal su Europos Komisija (EK) šią savaitę baigtą derinti jo versiją. Su šių įsipareigojimų vykdymu susijęs ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas. Naująjį planą sudarys 2,3 mlrd. eurų europinės dotacijos bei 1,55 mlrd. eurų paskolos.

A. Armonaitė siūlė tęsti derybas su EK ne tik dėl rodiklių atidėjimo terminų, bet ir dėl paties plano turinio. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad jei Vyriausybė nuspręstų nesutikti su EK nuomone, pasekmės būtų „pakankamai nepageidautinos“.

„Dėl keitimų esame diskutavę, turint omenyje, kad yra situacija, kai EK, nepaisant to, ką kalba mūsų deleguotas komisaras (Virginijus Sinkevičius – BNS), nemato pagrindo atidėti mokestinių rodiklių pasiekimo terminų, apie turinį net nekalbu, nors visos objektyvios aplinkybės, kurios galėtų pagrįsti tokį prašymą, Komisijai buvo pateiktos“, – pasitarime pirmadienį sakė premjerė.

„Dabar Vyriausybė gali nesutikti su šita Komisijos nuomone, galim ir toliau derėtis ilgai ir nuobodžiai, bet tokiu atveju sprendimų dėl atnaujinto plano Ecofin taryba negalės priimti iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad paskolų dalimi pasinaudoti taip pat neturėsim galimybių“, – sakė I. Šimonytė.

Lietuva siūlė perkelti keturių mokestinių rodiklių įgyvendino terminą dėl užsitęsusių mokesčių peržiūros diskusijų ir ekonomikos neapibrėžtumo, tačiau EK neleidus terminų pratęsti Vyriausybė išlaiko poziciją, kad mokesčių reforma Lietuvai reikalinga, o diskusijos dėl jos turi tęstis.

Vyriausybė išlaiko poziciją, kad mokesčių reforma Lietuvai reikalinga, o diskusijos dėl jos turi tęstis

„Buvo siūloma atidėti keturių rodiklių įgyvendinimą dvejiems metams dėl objektyvių aplinkybių, jos įvardintos, manom, kad 2022 ir 2023 metų ekonominė situacija įtakojo sprendimų trukmę, infliacija buvo itin aukštame lygyje, energetikos kainos buvo išaugusios, diskusijos dėl tam tikrų ilgalaikių veiksnių būtų buvusios sudėtingesnės tuo metu, kai neapibrėžtumas ekonomikoje buvo pakankamai didelis“, – Vyriausybės pasitarime aiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Žvelgiant į dabartinę situaciją, bet kokiu atveju po įstatymo priėmimo reikia bent šešių mėnesių termino iki įsigaliojimo. Siūlėme, (...) kad mokestinių pakeitimų įsigaliojimas galėtų būti nuo 2025 metų pirmo ketvirčio, bet EK liko prie pirminio plano, kad tai, kas patvirtinta 2021 metų vasarą, yra faktas, kurį galime įgyvendinti. Dėl šių pasiūlymų sutarimo nebuvo rasta, todėl siūloma tvirtinti planą tokia apimtimi, kuria susitarėm su EK“, – teigė ji. 

A. Armonaitė pabrėžė, kad dalis rodiklių neįpareigoja priimti konkrečių įstatymų projektų, šiuo metu jau pateiktų Seimui.

„Matome prasmę tęsti derybas ir kviečiu pritarti tokiai pozicijai, nes, kaip suprantu, jei šiandien pritariame tokia apimtimi, sakom, kad viskas, nebesideram nei dėl rodiklių, nei dėl turinio, o politinio sutarimo Seime dėl konkrečių mokestinių įstatymų pakeitimų nėra“, – teigė ministrė. 

Tuo metu G. Skaistė A. Armonaitės klausė, dėl ko konkrečiai ji siūlo derėtis su EK. 

„Jei dėl to, kas parašyta RRF plane, yra viena, o jei norima kalbėtis, kaip įgyvendinami įsipareigojimai, kurie yra parašyti RRF plane, kadangi jie ganėtinai abstraktūs, neparašyti nei konkretūs tarifai, nei sprendiniai, kurie turi būti priimti, bet turime atliepti tikslus, kurie užprogramuoti Vyriausybės programoje ir tą galime padaryti“, – sakė G. Skaistė. 

Anot jos, nereikia keisti RRF plano įrašant, koks konkretus įstatymas bus priimtas, -– reikia tik atsiskaityti už rodiklius, kurie jame įrašyti: „Kadangi jie ganėtinai abstraktūs ir atitinka Vyriausybės programą, mano siūlymas priimti EK poziciją ir įgyvendinti, kaip jie aprašyti, nes konkrečių įsipareigojimų, kurie būtų detaliai parašyti RRF plane, tokių nėra“. 

I. Šimonytė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlė sukonkretinti pasiūlymus, dėl kol dar diskutuoti su EK. 

„Perskaičiau jūsų pasiūlymą, bet jis yra toks „nueik ten nežinia kur, atnešk nežinia ką“, nes neaišku, ar siūlote derėtis dėl pačių rodiklių, ar dėl rodiklių interpretacijos. (...) Reikia turbūt neignoruoti to, kad jei rodiklio aprašyme parašyta, kad kažkokie įstatymo pakeitimai turi būti priimti, tai kiek besiderėsi, jei jokie įstatymo pakeitimai nepriimti, tai niekaip to rodiklio suinterpretuoti ir nepavyks“, – teigė I. Šimonytė.  

M. Skuodis teigė balsuodamas susilaikęs, nes kad neieškoma sutarimo.

„Susilaikiau, nes man nepriimtina, kai neieškoma sutarimo, kai jis, mano vertinimu, yra, kalbama iš jėgos pozicijų, o vidinės diskusijos perkeliamos į viešą erdvę“, – žurnalistams pirmadienį Vilniaus oro uoste sakė M. Skuodis.

Finansų ministrės teigimu, keičiant „Naujos kartos Lietuva“ planą naujoms priemonėms numatoma 1,75 mlrd. eurų, iš kurių 1,5 mlrd. eurų yra paskola, o 198,4 mln. eurų – subsidija, gaunama iš „RepowerEU“ iniciatyvos.

„Į mūsų priemonę įtraukiama 1 mlrd. eurų finansinis instrumentas, nukreiptas pramonės žalinimui bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtrai. Bus paskolos įmonėms įvairaus dydžio, jei ankstesnės priemonės buvo labiau smulkiam ir vidutiniam verslui, tai į šią priemonę galės pretenduoti ir dideli verslai Lietuvoje“, – sakė G. Skaistė.

Daugiabučių pastatų renovacijai skiriama 80,7 mln. eurų, daugiau nei 0,5 mlrd. eurų – atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai. Tuo metu energetinio skurdo bendrijoms iš rinkos bus pasiskolinta 206 mln. eurų. Dar 25 mln. eurų skirta kibernetinio saugumo programai, 9 ml. eurų – netaršiam krovinių gabenimui vidaus vandenimis.

„Kalbant apie visą planą, derinant subsidinę dalį, kuri sudarė iš pradžių 2,2 mlrd. eurų, vėliau sumažinta dėl objektyvių priežasčių, (...) buvo suderintas 191 rodiklis, už kurį reikia atsiskaityti, dalis jų reguliaciniai, reforminiai, dalis investiciniai“, – sakė ministrė.

Pasak G. Skaistės, atsinaujinančių išteklių bendrijoms kvietimai galėtų būti pradėti teikti šių metų pabaigoje, o paskolos – kitų metų pradžioje. 

Atnaujintą „Naujos kartos Lietuva“ planą lapkritį galutinai tvirtins ES šalių finansų ir ekonomikos ministrai.

The post Vyriausybė pritarė RRF plano keitimui, A. Armonaitė balsavo prieš, M. Skuodis susilaikė appeared first on LAIKMETIS.

Pirma, ji yra grįsta pamatiniu savivaldumo principu. Jau senovės graikai, tikrieji politikos atradėjai, puikiai žinojo, kad politika gali rastis tik pripažinus, jog žmonės yra protingos būtybės ir sugeba save valdyti – organizuoti bendrąjį viešąjį gyvenimą. Antra, Nacionalinio susuvienijimo siūloma politika grindžiama pamatine nuostata, jog svarbiausias politikos tikslas – valstybės ir jos titulinės tautos interesų atstovavimas ir gynimas.

Turėjo praeiti šiek tiek laiko, kol Lietuvos žmonėms, daugelį metų regėjusiems tik grupelės išrinktųjų siauriems interesams tenkinti skirtą politiką, minėti šūkiai tampa suvokiami. Dar geriau jie bus suprantami po ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės pasisakymo apie tris svarbiausius jos Vyriausybės nuveiktus darbus. Anot I. Šimonytės, tokį trejetą sudaro lenkų interesus atitinkanti asmenvardžių rašyba pasuose nevalstybine kalba vietoje valstybinės, žydų interesus atitinkantis kompensavimas už nusavintą jų turtą ir stačiatikiams (taigi daugiausiai rusams) aktualus Konstantinopolio patriarchato sugrąžinimas į Lietuvą. Nesunku pastebėti, kad visi šie „svarbiausi darbai“ susiję tik su mūsų šalies tautinių bendrijų, bet ne titulinės lietuvių tautos interesais. Apie lietuvius – tiesiog kapų tyla. Pasirodo, jų reikalai niekada ir nebuvo prioritetas.

Dar daugiau, reikia pabrėžti, kad, pavyzdžiui, asmenvardžių rašymo tvarka buvo pakeista būtent pataikaujant mažai lenkų mažumos daliai (savotiškai mažumos mažumai), kuri niekada neplanavo ir niekaip nesistengė organizuoti savojo gyvenimo pagal Lietuvos tvarką, tokiu būdu akivaizdžiai neigdama Lietuvą, kaip suverenią ir pagarbos vertą valstybę.

Maža to, tai buvo atlikta prieštaraujant Konstitucijai ir paties Konstitucinio Teismo dvidešimties metų doktrinai lietuvių kaip valstybinės kalbos statuso klausimu. Vadinasi, lietuvių tautos interesų sąskaita. Įvardindama šiuos tris svarbiausius darbus I. Šimonytė kaip niekada atvirai atskleidė savo tikrąjį požiūrį į lietuvius. Lietuviai jos mąstymo perspektyvoje paprasčiausiai neegzistuoja – arba, geriausiu atveju, egzistuoja tik kaip „lietuviakalbių“ masė, kuri nesugeba formuluoti savo bendrųjų interesų. Todėl apie jokį atstovavimą šiai masei I. Šimonytė nemato reikalo net užsiminti.

Jos išvardyti svarbiausi darbai patys savaime nėra dideli ir gali atrodyti kaip keistas ar net kvailokas nusišnekėjimas. Iš tikrųjų jie politiškai yra be galo svarbūs, nes yra ne tik premjerės, bet ir visos valdančiosios koalicijos tikrojo požiūrio į lietuvių tautą atspindys ir simbolinė išraiška. Iškėlusi tris minėtas tautines grupes (jų interesus) virš visų šalies gyventojų, kaip pagrindinį Lietuvos valstybės rūpesčio objektą bei aukščiausią prioritetą, ir nė žodeliu nepaminėjusi lietuvių tautos, I. Šimonytė pademonstravo, kad ji mąsto 19 a. realijomis.

Šimonytės Jos išvardyti svarbiausi darbai patys savaime nėra dideli ir gali atrodyti kaip keistas ar net kvailokas nusišnekėjimas.

Tiesą sakant, šitaip mąstė ir suvokė Lietuvą carinės Rusijos imperijos Šiaurės vakarų krašto administratoriai. Sprendžiant pagal šį pasisakymą, premjerės idealas yra laikai, kai Lietuvoje iš tiesų buvo matomi tik lenkai, rusai, žydai ir kitos tautinės grupės. Visi, išskyrus lietuvius, kurie buvo suvokiami kaip turinti išnykti nepakeldama galvos ir nesipainioti po kitų tautų kojomis čiabuvių tautelė.

I. Šimonytės sąmonėje ir vaizduotėje lietuviai egzistuoja tarytum kokie indėnai ar havajiečiai JAV arba nutautintos ir pasmerktos asimiliacijai Rusijos tautelės. Apie tai, kad lietuviai yra visiškai nesvarbūs (o dar tiksliau – galiausiai tiesiog turėtų sunykti ir išnykti), aiškiai liudija ne tik pastarasis I. Šimonytės pasisakymas. Jis tik išryškina šį mąstymą. Daug lemtingiau jį liudija šalies valdžios ruošiami ir skelbiami oficialūs Lietuvos raidos planai. Tobuli pavyzdžiai – Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ ar Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Jose – kaip ir I. Šimonytės nurodytų „svarbiausiųjų“ darbų sąraše – lietuvių tautai nėra numatyta vietos ir ji net nėra paminima.

Šia lietuvių tautos naikinimo kryptimi (pirmiausia likviduojant lietuvių politinį sąmoningumą ir jų savivaldumo jausmą) sparčiai judama. Tą aiškiausiai liudija esamos valdžios leidžiamas ar kai kada netgi pačios vykdomas atviras tyčiojimasis iš lietuvių tautos savastį apibrėžiančių dalykų. Šalia jau minėto lietuvių kalbos darkymo pavyzdžio, galima paminėti ir nuožmų siekį iš lietuviškosios istorinės atminties trinti Lietuvos simbolius (Lukiškių aikštėje niekaip nepastatomas Vytis), Lietuvos laisvės kovų didvyrius (juodinant ir įvairiai kitaip siekiant iš viešos atminties ištrinti Kazį Škirpą, Joną Noreiką, Juozą Krikštaponį ir kt.) ar diskredituojant tam tikrus didžiausios pagarbos vertus Lietuvos istorijos įvykius (Birželio sukilimas, 1918-1920 Nepriklausomybės kovos kaip „pilietinis karas“).

Taip pat užmačias tradiciškai tėvų vykdytą vaikų vertybinį auklėjimą kuo sparčiau keisti daugumai lietuvių nepriimtina, bet per prievartą mokyklose vis intensyviau brukama neomarksistine seksualinių mažumų įtraukties ideologine dresūra. Tai verta paminėjimo ne be reikalo. Kad ši ne tautinė, bet dar viena politizuota mažuma yra aukščiau likusios tautos daugumos dabartinės valdžios akyse geriausiai rodo prieš kiekvieną Seimo sesiją vykstančios diskusijos apie tariamą būtinybę ir dedamas pastangas priimti vos ketvirčio visuomenės palaikomą vienalytės partnerystės įstatymą.

premjerės idealas yra laikai, kai Lietuvoje iš tiesų buvo matomi tik lenkai, rusai, žydai ir kitos tautinės grupės.

Visi šie faktai nepaneigiamai rodo, kad save valdančios (savo valstybėje šeimininkaujančios) lietuvių tautos valdžia netoleruos. Ištrūkus iš sovietmečio niekada nebuvo gerų sąlygų tokiai tautai bręsti. Tačiau kiek jai subręsti visgi pavyko, dabar intensyviai mėginama grąžinti į baudžiavos būklę. Šis politiškai laisvos tautos naikinimo darbas yra kryptingai vykdomas ir savaime tikrai nesustos. Jis gali būti tik valingai sustabdytas, jeigu lietuvių tautos nariai vieningai pasakys, kad gali rūpintis ne vien savimi kaip individais, bet mato ir supranta, kas daroma su jais kaip tauta.

Lietuviai išliks, jeigu sugebės suvokti aukštesnį bendrą interesą išlikti pasaulio politiniame žemėlapyje kaip tautai ir bus pasiryžę jį apginti. Ne tik nuo karo, bet ir nuo „minkštųjų“ ištautinimo ir nupolitinimo grėsmių. Kaip dar visai neseniai apgynė analogiškais metodais (per kalbą, istoriją ir gyvenimo būdą) naikinusiame sovietiniame tautų kalėjime. Arba tiesiog susigrąžins iš jų beveik atimtą valstybę.

Šis valstybės susigrąžinimas yra ne kas kita, kaip lietuvių tautos suvereniteto atkūrimas. Lietuviai privalo atkurti tikros politinės tautos būklę ir statusą, kurie kadaise buvo prarasti dėl pasidavusių ir bevalių Maskvos parankinių, o dabar dėl aklai Berlynui ir Briuseliui keliaklūpsčiaujančių padlaižūnų nuolankumo. Valstybės susigrąžinimas iš tikrųjų turi reikšti tai, kad į šalies politinį gyvenimą privalo būti sugrąžintas pamatinis organizacinis principas. Jis skelbia: lietuviai yra pajėgūs suvokti savo egzistencinius interesus ir savarankiškai spręsti savo likimą, todėl visi svarbiausi šalies valdžios darbai privalo būti skirti lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės gynimui ir puoselėjimui bei vykdomi su jos pritarimu.

Būtent šis politinis (ir kartu tikrasis demokratinis) principas privalo tapti pokyčių Lietuvoje ašimi ir tuo pačiu esminiu visų į politinę valdžią pretenduojančių jėgų vertinimo kriterijumi.

The post Dr. Marius Markuckas. Svarbiausi Šimonytės darbai, arba dar kartą apie valstybės susigrąžinimą appeared first on LAIKMETIS.

Kelių tūkstančių čekučių neskaidrumo skandalas po truputėlį virsta artėjančių rinkimų viešųjų ryšių projektu – valdančiosios koalicijos bandymu nusimesti kaltę ir sustabdyti vis labiau byrantį rinkėjų pasitikėjimą.

Nepaisant rinkimų priesaikų atsistatydinti, jei kuris nors ministras veiks neskaidriai ir laiku nepasitrauks, premjerė iki šiol vadovavosi pačios kritikuota strategija ginti net ir labiausiai neskaidrius, viešuosius ir privačius interesus painiojančius, o gal net nusikalstamas veikas įvykdžius ministrus.

Čekučių istorijoje taktika keičiama – viena ministrė aukojama. Sunku pasakyti, ar dėl to, kad būtent taip sutarta su istorijos pagrindiniu vystytoju, ar dėl to, kad nuraminti savus rinkėjus ir žurnalistus. Greičiausiai, svarbūs abu aspektai. Be to, puolimą būtina nukreipti į visų partijų narius – visa sistema yra supuvusi, kartu bandant pateisinti konservatorius.

Šiame kontekste puikus viešųjų ryšių manevras prisiimti atsakomybę – suprask, už visus. Konservatorių lyderis siūlo politinės „sistemos perkrovimą“, o jam nepavykus – žada vyriausybės atsistatydinimą. Vykdydami šį scenarijų konservatoriai tikisi tapti nebeatsakingi už tas problemas, kurias trejus metus kūrė ar tinkamai nesprendė. Geriausia kas galėjo nutikti Lietuvai prikūrė tiek krizių, kad jas taisyti reikės ne vienai vyriausybei.

Tačiau valdžios troškimas beribis, todėl imituojamu atsitraukimu planuojamas tolesnis valdžios išlaikymas: nusimesti atsakomybę nuo savęs, permetant kaltumo prezumpciją savivaldai ir visam Seimui.

Šiuo viešųjų ryšių veiksmu konservatoriai ir liberalai tikisi slėptis nuo atsakomybės už pedofilijos įtarimų šešėlius Seime. Juk netrukus prokuratūra perduos bylą į teismą – ir vėl kils tie patys neatsakyti klausimai: kas pasiūlė K. Bartoševičių į konservatorių sąrašą, kas perspėjo šį asmenį paskubėti atsisakyti mandato net nebaigus Seimo komandiruotės užsienyje ir nenuvažiavus į kitą planuotą, ar darė įtaką (ir kokią) minėto asmens galingi užtarėjai ir giminaičiai ir t.t.

„Perkrovimu“ tikimasi nusikratyti atsakomybės už sukurtą giliausią visoje Europoje ekonominę krizę. Sąmokslo teorijomis ir perdėtais gąsdinimais valdantieji politikai ir garbūs ekonomistai vadino praeitų metų mano perspėjimus apie Lietuvai gręsiančius ekonominius iššūkius. Jokios rimtesnės valdymo reakcijos, bandymų švelninti grėsmę nebuvo. Premjerė sako: „pasakysiu atvirai, yra per daug pinigų, nes per daug pinigų irgi būna problema...“, tuomet išvardina milijardinę paramą, kurią ES skiria Lietuvai ir baigia: „visa tai turi padaryti (sureguliuoti ir koordinuoti – aut. past.) tie patys žmonės“.

Plačiau skleidžiu premjerės prisipažinimą: p. Šimonytės vadovaujama vyriausybė nesugeba laiku reguliuoti ir koordinuoti ES paramos įsisavinimo. ES, numatydama artėjančią recesiją, padeda skirdama didžiules lėšas, kurios skatintų Lietuvos ekonomiką. Tuo tarpu premjerė vietoje biurokratijos mažinimo, darbuotojų koncentravimo skubiam ES paramos reguliavimui ir koordinavimui ar funkcijų perskirstymo kaltina tą pačią ES, kad siūlo per daug pinigų Lietuvai. Kuriozas.

Valstybės valdžią ištikęs kognityvinis disonansas. Akivaizdžiai pavargusi valdžia iš tiesų prašo būti perkrauta. „Perkrovimas“ taip pat yra bandymas nusikratyti dvigubais standartais, neskaidrumu, nepotizmu pagrįsto valdymo kaltinimais. „Ar tokį aukštą skaidrumo ir atsakomybės standartą politinė Lietuvos sistema gali atlaikyti“?, - susitapatindamas su visa Lietuvos politine sistema klausia p. Landsbergis.

Akivaizdžiai pavargusi valdžia iš tiesų prašo būti perkrauta.

Gal taip jis kalba apie neskaidrius NATO susitikimo Vilniuje pirkimus, per kuriuos saviems padalinta beveik milijonu eurų daugiau, nei rinkoje siūlomos paslaugų kainos? Ir tai tik telekomunikacijų paslaugos. Vėliau ėmė lįsti automobilių nuomos ir kitos šimtais tūkstančių brangesnės paslaugos. O gal tie „aukštieji skaidrumo standartai“ apie Ignitis akcijas valdantį ministrą S. Kairį ar šioje įmonėje valstybę atstovaujantį jo kolegą akcininką-viceministrą?

Gal apie žurnalistų mobingą ir persekiojimą LRT? Skaidrumo standartuose klimpstanti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT Taryboje tvirtai palaikoma konservatorių ir liberalų, po nepavykusio pirmojo bandymo į LRT generalinius direktorius kandidatuoja antrą kartą. Net ne standartai, o skaidrumo etalonai.

Perkrovimo taip pat reikia norint nusikratyti atsakomybę už griūvančią šveitimo sistemą. Mokymas nuo rudens vyks pagal naujas programas, kurioms neparašyti net vadovėliai. Bet už tai atsiras privalomas lytinis švietimas, tik kitu pavadinimu. Kalbama, kad p. Šiugždinienė yra Gabrieliaus vaikų krikšto mama ir gesindama audrą atsistatydino nenoriai.

Eilėje – finansų ministrė Gintarė Skaistė, iš kurios prieš keletą metų už vairavimą būnant neblaivia buvo atimtos teisės, tačiau nebūtų kuro čekučių išlaidas iš Kauno savivaldybės vis tiek prašė grąžinti. Panašu į baudžiamąją bylą. Ar prokuratūra pradės tyrimą prieš neliečiamą ministrę, ar tirs tik tuos, kurie nėra valdžioje?

Perkrovimo reikia žemės ūkio, transporto, užsienio reikalų, gamtos apsaugos, vidaus reikalų, finansų sritims. Pamenate, praeitų metų elektros energijos kainų beprotybėje keliais kartais užkeltas biokuro kainas, A. Armonaitės kosmoso programą ar D. Kreivio elektros kainų paradoksus, kurie Lietuvos vartotojams kainavo šimtus milijonų.

Dar ir teisingumo sričiai perkrovimo reikėtų. Vietoje to, ministrei, turbūt už išskirtinius pasiekimus aukštojo mokslo studijose, priskirta švietimo, mokslo ir sporto sritis. Papildomai prie dabar suteiktos teisingumo ministerijos. Standartas.

Sunkiau būtų rasti sritį, kur „perkrovimo“ nereikia. „Čekučių“ istorija labai iliustratyvi – žmonėms visuomet lengviau suskaičiuoti kuro ar kanceliarinių čekučių šimtus, nei šimtų milijonų valstybės žalą, pavyzdžiui, išpilamas šimtų milijonų eurų vertės nepanaudotas vakcinas. Primenu, dalies vakcinų Lietuva galėjo nepirkti – 2021-ųjų gruodį, kai Europą baigė užkariauti ženkliai lengvesnis omikrono variantas, Lietuva nusipirko papildomai dar kone 6 milijonus.

Čekučių skaidrumo reikalavimas aiškesnis nei Labdaros ir paramos įstatymo normos, leidusios tinkamai neapskaityti ir nepranešti apie išmokėtą paramą fiziniams asmenims. Čekučių istorijos autorius, žinantis ydingą Labdaros ir paramos reguliavimą, čekučių standarto tam reguliavimui netaiko: „Būkim labai atviri, jeigu būtų buvęs mažiausias noras pasisavinti pinigų, mažiausias noras, tai būtume galėję padaryti labai lengvai... bet tikrai būtų buvę, tikrai, nes tam tikra prasme atskaitomybės nėra suformuotos kaip tokios labai griežtos“, - primena p. Tapinas.

Tokie standartai. Dvigubi. Tačiau tikro perkrovimo nebus. Priešlaikinių rinkimų akivaizdus laimėtojas – socialdemokratai, S. Skvernelio ir valstiečių partijos. Ponas Tapinas, lyg išsigandęs, kad žaidžia žaidimą ne pagal gerąjį scenarijų, pagrasino šią savaitę viešinti duomenis apie socialdemokratus. Lyg perspėdamas, kad šie nesitikėtų gerų priešlaikinių rinkimų rezultatų ir nedrįstų balsuoti už priešlaikinius Seimo rinkimus. Įdomu, ar atakuoti socialdemokratus pats sugalvojo, ar kas nors patarė? Gal kas atlygino, kaip kokią mokytojų protesto akciją? Vėliau „čekučių“ bus ieškoma valstiečių ir demokratų sąrašuose.

Tačiau perkrovimo nebus net ne dėl to. O todėl, kad konservatoriams šis scenarijus, kad ir koks atrodytų naudingas, greičiausiai pasisuks pačia nemaloniausia linkme: kas gali balsuoti už politikus ir partiją, kuri turėjo daugumą, neribotą valstybės valdymo kontrolę, tačiau patys metė savo mandatus ir prašo „perkrovimo“?

Kitaip tariant, valdantieji pripažįsta, kad jie nebegali toliau valdyti valstybės. Jei patys pripažįsta savo valdymo neįgalumą, reiškia konstatuoja, kad politikoje ir valstybės valdyme jų turi nelikti. Taip ir norisi paklausti – ar perkrovimui bus pasiūlyti nauji kandidatai į Seimą, ar tik apkeisti numeriukai sąraše? Seimo „perkrovimas“ tais pačiais konservatoriais – skamba tragikomiškai: juk Seimas ir taip konservatoriais perkrautas.

Seimo „perkrovimas“ tais pačiais konservatoriais – skamba tragikomiškai: juk Seimas ir taip konservatoriais perkrautas.

O gal p. Gabrielius gali patvirtinti, kad jų priešlaikiniuose rinkimų į Seimą sąrašuose nebus nei vieno „čekisto“, „pedofilijos“, „šeimos verslui padedančių“, „Ignitis akcijas valdančių“ ir kituose skandaluose įklimpusių ar su jais susijusių asmenų? Apie tai, kad nerinko čekučių, minėjo ir pats pats p. Gabrielius – nekandidatuosite ar „persikraudamas“ kartu su kitais 52 Seimo nariais, nerinkusiais čekučių, po rinkimų nakties tapsite skaidresnis ir atsakingesnis? Toks „ruskij standart“ standartas. Todėl to perkrovimo ir nebus.

Bent tokia šiuo metu atrodo ateities įvykių prognozė. Visiems patariu ruoštis tradiciniams rinkimams 2024-aisiais. Su ta pačia Šimonytės vyriausybe. Nes po NATO susitikimo čekistų skandalas jau bus gerokai išsikvėpęs, kuriame bus nukentėjusi viena ministrė ir savivalda. Pažadai atsistatydinti rudenį per vasaros karščius išgaruos.

Net jei Vyriausybė atsistatydintų, Šimonytei būtų pavesta laikinai eiti Vyriausybės vadovės pareigas su jos visais ministrais. Arba bus sugalvota kokia nors gudri valdančiųjų rokiruote – pavyzdžiui, tuo pačiu čekučių nerinkusiu p. Gabrieliumi, įtikinus Šimonytę, kad ši, siekdama antrą kartą kandidatuoti į prezidentes, turėtų atsitraukti iš premjerės pozicijų.

Net nesvajokime, kad opozicijos tarpe atsirastų naujas premjeras. Vargiai kas sutiktų formuoti mažumos vyriausybę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų. Be to, opozicijai reikėtų susitarti, o to dabartinė opozicija nemoka: iki šiol neturi net opozicijos lyderio.

Todėl panašiausia, kad laikinoji Šimonytė ar nuolatinis Gabrielius valdys iki pat kitų rinkimų. O konservatoriai pasakos, kokia didelė yra jų „auka“ – niekas nenori valdyti, todėl jiems eilinį kartą tenka sunkiausia našta valdyti krizę po krizės. Lietuva ir toliau skęs nekompetencijos, dvigubų standartų, melo, nepotizmo pelkėje.

Išlaukėme trejus metus, prakentėsime dar vienerius. Bet per šį likusį laiką turime susivienyti, pasiruošti ir per rinkimus gerokai išsišluoti.

The post Prof. Ignas Vėgėlė. Kodėl nebus priešlaikinių rinkimų arba gudrus planas nusimesti kaltę appeared first on LAIKMETIS.

Nesigilinsiu į šios sovietų Rusijoje garbinamos knygos „auksines“ mintis. Neramu tai, kad joje negausiai rasim naudingų patarimų mūsų pasimetusiai, žemokos kvalifikacijos vyriausybei šiuo metu, kai ekonominė situacija šalyje su kiekviena diena prastėja. Tiesa, yra viena Šveiko mintis, kad alų branginančios vyriausybės laukia prasta ateitis... Gal todėl valdantieji mėgina šią mintį pritaikyti „šiuolaikiškai“ – liberalizuojant narkotikų naudojimą.

Regime, kad be patriotinės retorikos nematyti jokio aiškaus valdančiųjų plano, kaip padėti žmonėms ir verslui, kad jie kuo mažiau nukentėtų.

Juk vargu, ar žymesnis nei kaimyninėse šalyse akcizų kėlimas kurui sumažins prekių kainas ir padidins mūsų verslo konkurencingumą. Visiems akivaizdu, kad ES „žalioji politika“ yra dažnai tik „naujo biznio“ projektai, ne visada naudingi Lietuvai. O įvardinimą kas „žalia“, o kas ne dažnai lemia didžiųjų valstybių „biznio“ interesai.

Nesibaigiančios „mokyklų reformos“ kelia neviltį. Tapo akivaizdu, kad tuoj nebeliks mokytojų, nes neliko deramos pagarbos mokytojui, valstybinėms mokykloms keliamos užduotys neparemtos pinigais, o Sąjūdžio metais puoselėta tautinės mokyklos koncepcija atiduota į archyvus.

Ignoruojamas faktas, kad kainas energetikoje diktuoja ne rinka, bet Rytų kaimynas. Todėl energetikoje ir toliau „maitinami“ mažai kam reikalingi tarpininkai, tarsi jie galėtų turėti įtakos V. Putinui.

Socialinių reikalų ir darbo ministerija daro viską, kad neįgaliesiems būtų sunkiau apginti savo teises, nes jų neįgalumą dabar nustatinės medicininio išsilavinimo neturintys vadybininkai. Paskutinis ministerijos „sumąstymas“ - senėjančioje visuomenėje mažinti vietų kiekį globos įstaigose nestatant naujų!

Nežiūrint „Sveikatos ministro“ siunčiamų „žinučių", sveikatos įstaigų mažėja, jose eilės didėja. Šalia to pasirodo, kad karui ruošiamės irgi tik „žinutėmis“, nes nei vienam gydytojui nepasakoma, ką tokiu atveju reikėtų daryti.

Vidaus reikalų ministerija, kuriai vadovauja ministrė, anksčiau aistringai kovojusi prieš tiesioginius, ne konkursinius pirkimus, nemato nieko blogo, kad tokių pirkimų mastas tapo milijoninis, kada, vadovaujant valdantiesiems, jie pradėjo organizuoti LITEXPO pasiruošimus NATO viršūnių susitikimui.

Ir toliau proteguojami prekybos tinklai, kitaip nei ne vienoje ES valstybėje, praktiškai visiškai iš rinkos išstūmė smulkiuosius prekybininkus. O būtent tai ir lemia didesnes prekių kainas. Juk jau įrodėme, kad galimų kartelinių susitarimų tarp tinklų kontroliuoti negebame.

Pamatėme, kaip mūsų valdantiesiems „rūpi“ mums pieną tiekiantys ūkininkai, gaunantys centus už pieną. Jie aiškiai pasakė, kad Žemės ūkio ministras gerai daro, kad tuo nesirūpina.

Galima būtų tęsti, tačiau ir taip aišku, kad sunku tikėtis iš liberalų, konservatorių, kaip ir opozicijoje (?) esančių socialdemokratų, kokios nors išminties, kai jie pastoviai abejoja dėl savo lytinės tapatybės. Na, bet norėtųsi nors elementaraus išmanymo. Gal galėtume parekomenduoti premjerei paskaityti kokią kitą sudėtingesnę knygą, nei „Šveiko nuotykiai“? Kitaip bus sunku iškęsti iki kitų rinkimų, kaip ji rekomenduoja.

Tai kokią knygą parekomenduotumėte?

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Bėda – Šveiko nuotykių studijos nebegali padėti Vyriausybei appeared first on LAIKMETIS.

Jos duomenimis, sausio mėnesį už G. Nausėdą būtų balsavę 19,4 proc. apklaustųjų, gruodį tokių buvo 17,7 procento.

Artimiausiais jo varžovais galėtų būti premjerė Ingrida Šimonytė ir advokatas Ignas Vėgėlė.

I. Šimonytę sausį rinktųsi 13 proc., gruodį – 10,3 proc., už I. Vėgėlę sausį būtų palaikę 6,8 proc. apklaustųjų (gruodį 10,4 procento).

Toliau eina opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis su 5,2 proc. (gruodį – 5,3 proc.), opozicijoje veikiančios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė, europarlamentė Vilija Blinkevičiūtė su 4,7 proc. palaikymu (gruodį buvo 5,8 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su 3,9 proc. (3,1 proc. gruodį) parama.

Apklausos duomenimis, už visuomenininką Andrių Tapiną balsuotų 2,5 proc. rinkėjų

Apklausos duomenimis, už visuomenininką Andrių Tapiną balsuotų 2,5 proc. rinkėjų (3,7 proc. gruodį), už Seimo pirmininkę, Liberalų sąjūdžio vadovę Viktoriją Čmilytę–Nielsen 2,2 proc. (gruodį – 4,1 proc.).

Lentelę užbaigia buvęs susisiekimo ministras, Lietuvos elektros perdavimo tinklų sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis su 2 proc. palaikymu (2,4 procento).

Už kitą, tai yra neįvardytą, kandidatą balsavę būtų 10,3  proc. apklaustųjų, nebalsavę – 10,8 proc., nežinojo 19,2 proc. respondentų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ tyrimą atliko sausio 18–27 dienomis, apklausta 1015 žmonių nuo 18 iki 75 metų – pusė jų į tyrėjų klausimus atsakė telefonu, kita pusė – internetu.

Tyrimo rezultatų paklaida sudaro 3,1 procento.

The post Prezidento reitinguose pirmauja G. Nausėda, antra – I. Šimonytė appeared first on LAIKMETIS.

Už valdančiąją Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rugpjūtį būtų balsavę 12,5 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį – 11,2 procento.

Už Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ balsuotų 9,5 proc. respondentų, liepą – 11,2 procento.

Toliau rikiuojasi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, už kurią rugpjūtį balsuotų 8,3 proc., liepą – 10,1 proc. respondentų.

Tiek šių, tiek kitų partijų reitinguose pokyčiai per mėnesį įvyko paklaidos, siekiančios 3,1 proc., ribose.

Premjere matyti gyventojai ir toliau labiausiai norėtų esamą Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę: taip teigia 13,2 proc. respondentų, liepą – 15,6 proc.

Toliau rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: ją remtų 7,1 proc. apklaustųjų (7,4 proc. liepą), valdantysis Liberalų sąjūdis – jį remtų 6,4 proc. apklaustųjų (liepą – 6,6 proc.). Laisvės partiją palaikytų 5,1 proc. respondentų (4,5 proc.), „Laisvę ir teisingumą“ – 4,2 proc. (4,8 proc.), Darbo partiją – 2,4 proc. (2,5 proc.).

Premjere matyti gyventojai ir toliau labiausiai norėtų esamą Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę: taip teigia 13,2 proc. respondentų, liepą – 15,6 proc. Toliau reitinge – ekspremjeras Saulius Skvernelis – 10 proc. (liepą – 12,4 proc.) ir socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė 6,2 proc. (liepą – 6,3 proc.).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų rugpjūčio 25 – rugsėjo 2 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu apklausė 1006 gyventojus, kuriems buvo nuo 18 iki 75 metų. Apklausa atlikta telefonu ir internetu.

The post Apklausos: konservatoriai toliau lieka populiariausia partija, daugiausia premjere nori matyti I. Šimonytę appeared first on LAIKMETIS.

Anksčiau premjerė teigė, jog šildymo, elektros ir dujų kainų kompensavimui gyventojams kitąmet reikės nuo 0,5 mlrd. iki 1 mlrd. eurų. 

„Didelių detalių pristatyti ilgai nebus galima, ypač sumų, nes per pastarąsias kelias savaites buvo tokių situacijų, kai dujų kainos šoktelėjo iki beveik 350 eurų už megavatą ir buvo tokių savaičių, kada jos panašiu tempu nukrito. Akivaizdu, kad išsidėlioti labai aiškią perspektyvą būsimų kainų 2023 metais, netgi reguliuojamų kainų, nebus labai lengva, bet kalbam apie sumas, kurioms biudžeto reikės tikrai artimo ir viršijančio milijardą eurų“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjerė.  

Kompensacines priemones pirmadienį ji ketina aptarti su prezidentu Gitanu Nausėda, tačiau jų nedetalizavo. 

Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai

„Šiandien su prezidentu apsitarsime, ar tos kryptys, apie kurias pagalvojusi Vyriausybė, atrodo panašiai ir prezidentui“, – sakė I. Šimonytė.  

Pasak I. Šimonytės, 1 mlrd. eurų reikės tik energetikos kainų kompensacijoms, tačiau taip pat bus didinamas minimalus mėnesio atlyginimas, neapmokestinamųjų pajamų dydis, biudžetininkų darbo užmokestis ir imamasi kitų priemonių. 

G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė iš premjerės besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas.

Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.

The post I. Šimonytė: kompensuoti energijos kainoms reikės milijardo eurų appeared first on LAIKMETIS.