Dėl to jis kreipėsi į Seimo kanceliariją. Sprendimą dėl rentos skyrimo priima Vyriausybė.

V. Žiemelis pranešė, kad neturi draudžiamųjų pajamų, valstybinės pensijos negauna.

Teisininkas kelias kadencijas buvo Seimo narys, 1996–1998 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, pasitraukęs iš politikos dirbo advokatu.

Įstatymas numato, kad signataras turi teisę gauti valstybinę signataro rentą, jeigu neturi draudžiamųjų pajamų, išskyrus honorarus už kūrybinę veiklą. Ji sudaro 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. 

Parlamentaro pareigybinė alga šiuo metu siekia 3,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

The post Kovo 11-osios Akto signataras V. Žiemelis prašo jam skirti signataro rentą appeared first on LAIKMETIS.

Kaip antradienį pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas dėl jos pasisakymo iškilmingame Kovo-11-osios minėjime priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pasak pranešimo, įvertinus kalbą, jos turinį ir kontekstą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto pateiktą išvadą, nustatyta, kad nėra pakankamo nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad Z. Šličytė galėjo siekti diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos bei viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą bei išsakė tikrovės neatitinkančią informaciją apie homoseksualius asmenis.

Z. Šličytė, Lietuvos Respublikos Seime vykusio renginio metu sakydama kalbą, pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisve, išreiškė savo subjektyvią, nors ir kontraversišką, kritišką nuomonę

„Z. Šličytė, Lietuvos Respublikos Seime vykusio renginio metu sakydama kalbą, pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisve, išreiškė savo subjektyvią, nors ir kontraversišką, kritišką nuomonę apie tam tikrus Lietuvos politinius bei visuomeninius reiškinius“, – nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė prokuroras.

Jo vertinimu, tai, kad kalba buvo pasakyta viešo renginio metu ir pasiekė didelį žiūrovų skaičių, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad asmuo padarė veiksmą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę.

Prokuratūra primena, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas birželį, vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį. Ja buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apylinkės prokuratūros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Z. Šličytė savo kalboje kritikavo valdžią, piktinosi „Lietuvos homoseksualizacija“, kalbėjo apie „pederastiją“.

The post Teisėsauga nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Z. Šličytės Kovo 11-osios kalbos appeared first on LAIKMETIS.

Pone Jonai, ne dažnai girdime signatarų pasisakymus konkrečių įstatymų klausimu. Kodėl toks signatarų kreipimasis, jūsų nuomone, buvo reikalingas dabar ir kokias problemas įžvelgiate Civilinės sąjungos projekte?

- Pats svarbiausias dalykas – toks įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Kaip valdžia gali priiminėti įstatymą žinodami, kad jis prieštarauja Konstitucijai? Be konstitucinės pataisos tokio įstatymo priėmimas negalimas. Mūsų pasikreipime tas ir nurodoma, kaip vienas pagrindinių akcentų, kad įstatymas yra antikonstitucinis.

Kitas svarbus aspektas, kad yra negerbiama tautos valia, taigi įstatymas yra ir antidemokratiškas. 70 proc. žmonių ir daugiau pasisako už tradicinę šeimą, tos apklausos jau atliekamos keletą metų ir jų duomenys nesikeičia. Todėl tautos valia turėtų būti gerbiama, o jei Seimas netiki apklausom, tai gali skelbti referendumą. Kodėl bijoma atsiklausti tautos?

tautos valia turėtų būti gerbiama, o jei Seimas netiki apklausom, tai gali skelbti referendumą. Kodėl bijoma atsiklausti tautos?

Tačiau projekto iniciatoriai teigia, jog toks įstatymas šeimų negriauna, kad paskatins tuoktis ne santuokoje gyvenančias poras, anot Seimo narės Jurgitos Sejonienės toks įstatymas būtų naudingas net milijonui Lietuvos piliečių.

-Tiems žmonėms, kuriems reikia naudos, padarykime, kad ta nauda būtų, bet dėl to negriaukime šeimos. Nelyginkime vienos lyties santuokų su šeima. Tokiose sąjungose neatsiras nei vaikų, nei kitų šeimos narių. Artimo ryšio sprendimus galima priimti ir jie šeimos sampratos negriautų, bet aš suprantu, kad vienos lyties poroms labai norisi, kad aplinkiniai juos vadintų šeima.

Savo kreipimesi nurodot, kad tokie įstatymai negali būti priiminėjami kai yra tokia įtempta ekonominė, geopolitinė padėtis, šalis išgyvena demografinę krizę. Visgi, valdantieji teigia, kad mes niekada negyvenome taip gerai, kad NATO dėmesys toks, kokio niekada neturėjome anksčiau. Bent jau taip teigia valdančiųjų atstovas, Seimo narys M. Maldeikis. Tai gal kaip tik dabar pats metas priimti tokius įstatymus?

-Kategoriškai negaliu sutikti su tokiais M. Maldeikio pareiškimais. Aišku, struktūriškai mes nuosekliai ėjome ten, kur esame šiandien. Rusijos išvedimas, NATO, Europos Sąjunga, bet niekas negali pasakyti kaip bus rytoj, ką matėm ir Ukrainos atveju.

Civilinės sąjungos įstatymui dabar yra netinkamas laikas, nes dabar būtinas tautos susitelkimas. Priiminėti įstatymus, kurie nepatinka dviem trečdaliams piliečių yra tautos skaldymas.

Teigiate, kad Seimas šį klausimą turėtų spręsti ne balsavimu, o referendumu, kodėl to negali daryti išrinkti Tautos atstovai? Jie - atstovauja valdančiųjų dauguma.

-Seimas gali spręsti tokius klausimus dviem būdais, bet abiem atvejais būtina Konstitucijos pataisa. Seimo nariai gali ir neskelbti referendumo, tačiau tada turi už tokius įstatymus balsuoti konstitucinė dauguma (92 Seimo nariai ir daugiau). Valdantieji trūksta balsų apskritai tokiems sprendimams, o ką sakyti apie konstitucinę daugumą, jie tokios daugumos neturi.

Aštuoniolika signatarų pasirašė šį kreipimąsi, klausimas kyla ką galvoja kiti signatarai, kokia jų nuomonė apie šį įstatymą. Ar yra numatomas kažkoks aktyvesnis signatarų įsitraukimas į teisėkūros procesus, kiti pareiškimai?

-Yra įvairių nuomonių, tačiau šiandien jau turiu dar dviejų signatarų išreikštą norą prisijungti prie mūsų iniciatyvos, taigi, klausimas atviras.

Kalbant apie aktyvesnį mūsų įsitraukimą reiktų palaukti valdžios reakcijos, bet iš to, ko sulaukėme, akivaizdu, kad valdantieji signatarų nuomonę linkę ignoruoti. Mūsų laiškas adresuotas visiems Seimo nariams, o kiek narių jį skaitė man kyla klausimas. Yra net signatarų įstatymas, kuris mums leidžia kreiptis į valdžios institucijas teisėkūros klausimais. Klausimas ar toks signatarų nuomonės ignoravimas nėra ir įstatymo ignoravimas.

The post Signataras Jonas Šimėnas: civilinės sąjungos įstatymas yra antikonstitucinis appeared first on LAIKMETIS.

Mes, Akto dėl nepriklausomos valstybės  atstatymo signatarai, matydami kylančias grėsmes mūsų Tautos ateičiai, visuomenės tvarumui bei santarvei, išoriniam ir vidiniam saugumui, Lietuvai esant nestabilioje geopolitinėje padėtyje bei išgyvenant gilią demografinę krizę šių neeilinių istorinių iššūkių akivaizdoje, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir Prezidentą prašydami išsaugoti Lietuvos įstatymuose šeimos sampratą, kuriai pritarė didžioji dauguma Lietuvos gyventojų referendume priimdami Konstituciją ir kuriai didžioji visuomenės dauguma tebepritaria iki šiol, nepriiminėti lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo, kuriuo būtų suteikiamas šeimos teisinis statusas tos pačios lyties poros bendram gyvenimui.

Lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Tai yra sprendimas, kuris prieštarauja visuomenės sutarimui dėl šeimos, kuri yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Civilinės sąjungos įstatymas iš esmės keistų šį pagrindą, nes sukurtų Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – lyčiai neutralią civilinę sąjungą, kuri suteiktų teisinį šeimos statusą ir tos pačios lyties poroms.

Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje šeima kildinama iš įtvirtinto lyčių papildomumo principo, anot kurio santuoka kyla tik iš laisvo vyro ir moters sutarimo bei tėvystės, motinystės ir vaikystės santykių taip pat kylančių tik iš vyro ir moters sąjungos. Kitokių šeimos kūrimo pagrindų, tokių kaip lyčiai neutrali partnerystė ar sąjunga mūsų valstybės Konstitucijoje nėra numatyta.

Todėl lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijos kaip Lietuvos piliečių sutarties ir joje įtvirtintos tautos valios paneigimą tokiu svarbiu klausimu kaip šeima, visuomenės ir valstybės pagrindas, sukuriant naujus Konstitucijoje nenumatytus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus.

Visuomenės apklausos rodo, kad virš 70 proc. Lietuvos visuomenės nepritaria, kad tos pačios lyties asmenų poros bendram gyvenimui mūsų valstybėje būtų suteiktas šeimos teisinis statusas. Šis nepritarimas reiškia, jog didžioji dauguma piliečių nepritaria, kad būtų keičiama visuomenės sutartis dėl to kas yra šeima. Lietuvos Respublikos Seimas, įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – civilinę sąjungą tarp tos pačios lyties asmenų – grubiai viršytų savo galias ir tautos jam suteiktą mandatą.

Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi Tauta aiškiai suprato, kad yra dvi lytys - vyro ir moters, kurios papildo viena kitą ir šis lyčių papildomumas yra būtina sąlyga dviem asmenims siekiant sukurti šeimos teisinius santykius. Lyčių papildomumas yra būtina sąlyga ne tik dviejų asmenų susitarimų kuriamiems šeimos santykiams, bet jis yra būtina sąlyga ir visiems kitiems santykiams, kuriuos visuomenė atpažįsta ir pripažįsta kaip šeimos teisiniams santykiams atsirasti. Šeimos santykiai siejantys vaikus su jų tėčiais ir mamomis, brolius ir seseris, artimuosius giminaičius egzistuoja dėka vyro ir moters lyčių tarpusavio papildomumo.

Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės, motinystės ir vaikystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Taigi ji esmingai prisideda prie visuomenės bendrojo gėrio, tenkindama ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, užtikrina mūsų visuomenės ir valstybės išlikimą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos teisinį statusą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

Tai yra ypatingai svarbu šiuo metu, kai mūsų valstybė yra gilios demografinės krizės akivaizdoje, iš kurios galime išeiti ne eksperimentuodami su šeima, bet jai skirdami ypatingą dėmesį, ją visokeriopai stiprindami ir puoselėdami, nes tik joje gimsta, auga ir formuojasi mūsų naujoji karta. 

Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais.  

Lietuva atsisakydama įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungas nepažeistų nei teisingumo, nei asmenų orumo, nei teisinės valstybės principų. Priešingai – Seimui prieš Tautos valią įteisinus lyčiai neutralią partnerystę būtų pažeistas teisingumas, didelės dalies piliečių orumas ir teisinės valstybės principai. Teisingumo principas reikalauja vienodus traktuoti vienodai, o skirtingus skirtingai. Skirtingas iš lyčių tarpusavio papildomumo kylančios šeimos ir kitų bendro gyvenimo formų traktavimas neprieštarauja teisingumui.

Tačiau teisingumas ir asmens orumas būtų šiurkščiai pažeistas jei valstybė savo piliečiams sukurtų teisinę pareigą šeima laikyti tas bendro gyvenimo formas, kurios nėra susiję su lyčių papildomumu. Šeimos teisinio statuso suteikimas tos pačios lyties poroms neišvengiamai turėtų teisines pasekmes ne tik valstybės institucijų, bet taip pat ir piliečių teisėms bei pareigoms. Teisinės valstybės pamatas yra pagarba žmogaus teisėms. Valstybė įsipareigodama gerbti žmogaus teises, tačiau neįsipareigoja žmogaus teises tapatinti su atskirų visuomenės grupių interesais. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią civilinę sąjungą, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra.

Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“.

Lyčiai neutralios civilinės sąjungos suteiktas šeimos teisinis statusas vienalytėms poroms duotų teisinį pagrindą teismuose ginčyti bet kurį teisinį reguliavimą numatantį skirtingą santuoką ir civilinę sąjungą sudariusių asmenų traktavimą kaip „diskriminacinį“. Kaip rodo daugelio valstybių patirtis, tai vienalytėms poroms teismuose leistų ilgainiui išsikovoti  įsivaikinimo teisę, teisę vaikus „įsigyti“ dirbtinio apvaisinimo ar surogacijos būdu, ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė.

Lyčiai neutralių civilinių sąjungų sukurtas teisinis reguliavimas neišvengiamai atvestų į teisinę situaciją, kai valstybės prioritetas teikiamas ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams ir įgeidžiams, o jaunajai kartai per švietimo ir ugdymo programas „netradicinės šeimos“ būtų pristatomos kaip moderni šių dienų alternatyva „tradicinei vyro ir moters šeimai“.

Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne lyčiai neutralią civilinę sąjungą, kuri kurtų šeimos teisinius santykius ir tos pačios lyties poros bendram gyvenimui, bet suteikiant artimųjų teisinį statusą ne tik giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet ir asmenims kurie yra pasirašę susitarimą dėl bendro gyvenimo arba tarpusavio išlaikymo, arba globos, taip neimplikuojant šeimos teisinių santykių tos pačios lyties poros bendram gyvenimui.

Asmenis siejančio artimo ryšio, kylančio iš jų artimo socialinio ryšio teisinis pripažinimas  ne tik atsižvelgtų į egzistuojančia socialinę įvairovę, bet prisidėtų prie socialinės atskirties visuomenėje mažinimo nepažeidžiant teisingumo reikalavimų ir visuomenės sutarties.

Pagarba visuomenės sutarčiai sudarytai priimant Konstituciją, šią sutartį grindžiantiems pamatiniams teisingumo, demokratijos reikalavimams bei pagarba piliečių laisvei nebūti verčiamiems laikyti šeima tai, kas prieštarauja teisingam protui ir moralinėms nuostatoms, įpareigoja nepritarti siūlymui įteisinti lyčiai neutralias civilines sąjungas.

Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimo narius:

– balsuoti prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą, o jeigu jis būtų priimtas – vetuoti;

– tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, suteikiant artimųjų teisinį statusą ne tik giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet ir asmenims, kurie yra pasirašę susitarimą dėl bendro gyvenimo arba tarpusavio išlaikymo, arba globos, taip neimplikuojant šeimos teisinių santykių tos pačios lyties poros bendram gyvenimui;

Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl naujų šeimos kūrimo pagrindų įvedimo ir šeimos sampratos apibrėžimo keitimo mūsų Konstitucijoje.

Pasirašo - Aleksandras Ambrazevičius, Leonas Apšega, Vilius Baldišius, Audrius Butkevičius, Algirdas Endriukaitis, Eimantas Grakauskas, Kęstutis Grinius, Egidijus Klumbys, Jonas Liaučius, Nikolaj Medvedev, Algimantas Norvilas, Petras Papovas, Kęstutis Rimkus, Audrius Rudys, Benediktas Rupeika, Algimantas Sėjūnas, Jonas Šimėnas, Vidmantas Žiemelis.

The post Signatarai kreipiasi į Lietuvos valdžią - nepalaikykite Civilinės sąjungos įstatymo appeared first on LAIKMETIS.

„Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš istorinės Seimo salės“, – feisbuke parašė Seimo pirmininkė.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Kovo 11-osios Akto signatarų klubo deleguotai Zitai Šličytei sakant kalbą ir pradėjus piktintis „Lietuvos homoseksualizacija“ dalis parlamentarų ir svečių paliko Kovo 11-osios salę.

„Mes esame tokie, kokie esame. Turime tokias ydas, kokias turime, ir to nepaslėpsi. O ir nereikia“, – rašė Seimo pirmininkė, vadovaujanti ir Liberalų sąjūdžiui.

„Vieno žmogaus žodžiai tėra vieno žmogaus žodžiai, jeigu jie neranda atgarsio kituose. Tik nuo mūsų ir nuo mūsų vaikų priklausys, kiek pagarbos tikrai laisvai, nesuvaržytai ir stereotipų nesmaugiamai ateičiai bus mūsų šalyje“, – teigė ji.

Taip pat iš salės per minėjimą išėjusi premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu teigė taip pasielgusi, nes negalinti klausyti kalbų, kurios jais nepriimtinos.

Z. Šličytė savo kalboje kritikavo valdžią, kad ji per Sausio 13-osios ir Vasario 16-osios minėjimus „tvoromis atsiskyrė nuo tautos“, taip pat sakė, kad „Lietuvą valdo teisiamųjų suole sėdinčios partijos“.

Jai pradėjus piktintis pernai Kaune, Laisvės alėjoje, vykusiomis homoseksualių asmenų eitynėmis, ir priminus apie daugiatūkstantinį Šeimų maršą Vingio parke, Vilniuje, salėje kilo triukšmas.

„Tiek prakaito išliejo ne tik komerciniai kanalai, bet ir nacionalinis transliuotojas LRT, daugelis politikų bei visokio plauko samdomų ir gerai apmokamų leftistų, siekdami įtikinti visuomenę, kad homoseksualų paradas Kaune būktai yra grožio ir gėrio fiesta, o Šeimų sąjūdžio mitingas – kažkokių tamsuolių, atsilikėlių sambūris“, – teigė kalbėtoja.

„Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir, be abejo, turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui“, – sakė Z. Šličytė.

„Nė vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija. Savaip interpretuodama prigimtines žmogaus teises, bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems. Tikslui pasiekti prasimanė vadinamąją neapykantos kalbą, už kurią siūlo įteisinti visų rūšių atsakomybę“, – kalbėjo buvusi Aukščiausios Tarybos deputatė.

Jos teigimu, vyro ir moters santuokos reikšmė stumiama į visuomeninio gyvenimo paraštes.

Teisininkė Z. Šličytė nėra Kovo 11-osios Akto signatarė, ji 1989–1990 metais buvo išrinkta į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą, o 1990 metų balandį, kai jau buvo paskelbtas nepriklausomybės atkūrimas, tapo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo nare.

Tačiau Z. Šličytė priklauso Signatarų klubui, jis vienija 1990 metų kovo 11 dieną priimto Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatus.

Po šio kalbos signatarė europarlamentarė Rasa Juknevičienė pranešė išstojanti iš Signatarų klubo narių nuo šių metų kovo 11 dienos.

Seimo pirmininkė atsiprašė

Vėliau Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atsiprašė dėl Kovo 11-osios minėjimo metu skambėjusių pasisakymų apie homoseksualius asmenis.

„Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės“, – feisbuke parašė Seimo pirmininkė.

„Mes esame tokie, kokie esame. Turime tokias ydas, kokias turime, ir to nepaslėpsi. O ir nereikia“, – rašė Seimo pirmininkė, vadovaujanti ir Liberalų sąjūdžiui.

„Vieno žmogaus žodžiai tėra vieno žmogaus žodžiai, jeigu jie neranda atgarsio kituose. Tik nuo mūsų ir nuo mūsų vaikų priklausys, kiek pagarbos tikrai laisvai, nesuvaržytai ir stereotipų nesmaugiamai ateičiai bus mūsų šalyje“, – teigė ji.

Z. Šličytė savo kalboje kritikavo valdžią, kad ji per Sausio 13-osios ir Vasario 16-osios minėjimus „tvoromis atsiskyrė nuo tautos“, taip pat sakė, kad „Lietuvą valdo teisiamųjų suole sėdinčios partijos“.

Jai pradėjus piktintis pernai Kaune, Laisvės alėjoje, vykusiomis homoseksualių asmenų eitynėmis, ir priminus apie daugiatūkstantinį Šeimų maršą Vingio parke, Vilniuje, salėje kilo triukšmas.

„Tiek prakaito išliejo ne tik komerciniai kanalai, bet ir nacionalinis transliuotojas LRT, daugelis politikų bei visokio plauko samdomų ir gerai apmokamų leftistų, siekdami įtikinti visuomenę, kad homoseksualų paradas Kaune būktai yra grožio ir gėrio fiesta, o Šeimų sąjūdžio mitingas – kažkokių tamsuolių, atsilikėlių sambūris“, – teigė kalbėtoja.

„Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir, be abejo, turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui“, – sakė Z. Šličytė.

„Nė vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija. Savaip interpretuodama prigimtines žmogaus teises, bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems. Tikslui pasiekti prasimanė vadinamąją neapykantos kalbą, už kurią siūlo įteisinti visų rūšių atsakomybę“, – kalbėjo buvusi Aukščiausios Tarybos deputatė.

Jos teigimu, vyro ir moters santuokos reikšmė stumiama į visuomeninio gyvenimo paraštes.

Teisininkė Z. Šličytė nėra Kovo 11-osios Akto signatarė, ji 1989–1990 metais buvo išrinkta į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą, o 1990 metų balandį, kai jau buvo paskelbtas nepriklausomybės atkūrimas, tapo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo nare.

Tačiau Z. Šličytė priklauso Signatarų klubui, jis vienija 1990 metų kovo 11 dieną priimto Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatus.

Po šio kalbos signatarė europarlamentarė Rasa Juknevičienė pranešė išstojanti iš Signatarų klubo narių nuo šių metų kovo 11 dienos.

The post V. Čmilytė-Nielsen atsiprašė dėl signatarės kalbos apie Lietuvos homoseksualizaciją appeared first on LAIKMETIS.

Prieš penkis mėnesius Respublikos Prezidentas atkreipė visuomenės dėmesį į tai, kad Seimui neįvykdžius 2020 m. liepos 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos piliečiai neteks referendumo teisės. 2021-06-29 VRK sprendimu Nr.Sp-170 įregistruota Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė dėl šio privalomojo referendumo šią konstitucinę piliečių teisę apgynė teisme – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu byloje Nr. R-11-552/2021 nustatė, kad ši konstitucinė piliečių teisė ginama, tiesiogiai taikant Konstituciją, o piliečiai turi teisę ją ginti teisme. Atnaujinus šią bylą, 2021 m. spalio 20 d. teismo nutartimi nurodytas teismo sprendimas liko nepakeistas.

Signatarams nesuprantamas valstybinės valdžios požiūris į šią problemą. Jau 16 mėnesių Seimas nevykdo Konstitucinio Teismo nutarimo - akivaizdžiai vilkina konstitucinio referendumo įstatymo priėmimą, o Seimo Pirmininkė jau penktą mėnesį ignoruoja pareigą artimiausiame plenariniame Seimo posėdyje paskelbti apie šią piliečių referendumo iniciatyvą, neatsako net į signatarų raštus dėl šio klausimo.

Iš Seimo partijų atstovų sudaryta VRK, antrindama Seimo Pirmininkei, pirmą kartą sulaužė atkurtos Lietuvos valstybės teisinę tradiciją skirti šiai politinei iniciatyvai LRT eterį. Tai padaryta tik teismui įpareigojus VRK po 3 mėnesių nuo parašų rinkimo pradžios prasčiausiu LRT Radijo ir Televizijos laiku vos po 0,5 val. Atnaujinus procesą byloje dėl parašų lapų išdavimo, teismo sprendimas, patvirtinęs šios konstitucinės piliečių teisės gynimą, paaiškėjo taip pat tik po 3 mėnesių.

Tačiau tolimesnis Seimo ir Seimo Pirmininkės neveikimas vertintinas kaip tyčinis trukdymas referendumo iniciatyvai ir Lietuvos piliečių niekinimas, kėsinimasis į piliečių konstitucines teises, sąmoningas teismo sprendimo nevykdymas. Seimas, pasikėsinęs į Tautos konstitucinę teisę priiminėti svarbiausius valstybės sprendimus referendumu, tampa neligimityviu ir turi atsistatydinti.

124 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, gerbdami ir vykdydami Lietuvos piliečių valią, atkūrė mūsų visų valstybę ir gynė ją drauge su Tauta. Todėl būdami šios referendumo iniciatyvinės grupės nariais, laukiame neatidėliotino, visų pirma, Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiaiškinimo.

Laukiame ir Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės pasiaiškinimo, nes jos vadovaujamos Vyriausybės vienas po kito priimami nutarimai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Todėl Ministrės Pirmininkės požiūris į Tautos teisę referendumu priiminėti svarbiausius valstybės sprendimus lems ir šios Vyriausybės legitimumą – atvirai Konstituciją ignoruojanti Vyriausybė neturi teisės vykdyti aukščiausios vykdomosios valdžios pareigų Lietuvoje.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda yra Konstitucijos garantas. Todėl jo apsisprendimas dėl požiūrio į Tautos teisę priiminėti svarbiausius valstybės sprendimus bus lemiantis.

The post Penki Nepriklausomybės Akto signatarai kreipėsi į šalies vadovus appeared first on LAIKMETIS.