„Bus sunkiojo transporto priemonės nukreipiamos į kažkokią papildomą aikštelę, kur bus jos tikrinamos, susidarys, manyčiau, eilės, gal paprastas srautas fizinių asmenų judėjimas, kaip supratau, nebus stabdomas, bet vis tiek mes esame laisvos Europos Sąjungos nariai, kur laisvas prekių ir kapitalo žmonių judėjimas turi vykti laisvai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė.

„Bet koks stabdymas to judėjimo atrodo galimai net pažeidžiantis laisvą judėjimą“, – pridūrė ji. 

Lenkijos žemdirbiams nuogąstaujant, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją, nuo kovo 1 dienos jie ruošiasi blokuoti kelią ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

A. Armonaitė atkreipė dėmesį, kad šioje situacijoje būtų ypač svarbus Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje vaidmuo ir buvimas pasienyje.

„Lietuvos Respublikos ambasadorius šiuo metu turėtų būti Suvalkuose, o ne rietenose tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos. Tai praktinis pavyzdys. Galbūt galėtume vadinti tai kažkokiu diplomatiniu pralaimėjimu, bet vyriausio diplomato Lietuvos Lenkijoje nėra ir čia yra problema“, – sakė ministrė.

Lietuvos Respublikos ambasadorius šiuo metu turėtų būti Suvalkuose, o ne rietenose tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos

„Čia praktinė situacija. Jei anksčiau tas debatas, kuris vyko viešojoje erdvėje ir privačiai, ginčai, asmeniškumai, jei jie turėjo teorinius pamąstymus, ką Lietuvai tai reiškia, tai štai praktinis pavyzdys. (...) Čia yra tikrai diplomatams ką veikti ir pagaliau gal jau paskirkime ambasadorių, kiek galima“, – ragino A. Armonaitė.

Grupei parlamentarų siūlant pataisas dėl ambasadorių skyrimo tvarkos pakeitimų, ministrė teigė apgailestaujanti, kad dėl diplomatų skyrimo nepavyksta susitarti ir tai reikia reguliuoti įstatymais.

„Manau, kad pataisos gali būti, man tik apmaudu, nes Lietuvoje 33 metus visas tas procesas nebuvo apraizgytas, gal tiek daug detalių ir sureguliavimo ir puikiai veikė sutarimas. Gal kažkas buvo ir nutylima viešojoje erdvėje, paliekama už uždarų durų, bet sutarimai būdavo pasiekiami ir turėdavom funkcionuojančią užsienio politikos architektūrą“, – teigė ministrė.

„Dabar vien dėl to, kad du žmonės prastai sutaria, mes turime keisti įstatymus. Norėtųsi iš Prezidentūros žinoti, kodėl prieš pusę metų pateiktos kandidatūros netiko, kiekvienas sprendimas turi būti motyvuotas, ne tik myli-nemyli principu, bet apmaudu, kad reikia tą reguliuoti, kad tai nėra savaime aišku žmogiškai“, – sakė ji.

Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimų pastaruoju metu įšaldytas iš viso 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

Derinti ambasadorių pavardžių pastarosiomis savaitėmis Gabrielius Landsbergis su prezidentu jau buvo susitikęs dukart, bet sprendimų politikai kol kas nepriėmė.

The post Lenkijos ūkininkų protestai gali pažeisti ES laisvo judėjimo principą, sako A. Armonaitė appeared first on LAIKMETIS.

Rusija pernai dislokavo Baltarusijoje savo taktinių branduolinių ginklų, tačiau neaišku, kiek. Maskva yra sakiusi, kad kontroliuos šiuos ginklus.

Kol kas nežinoma, kaip naujoji Baltarusijos doktrina galėtų būti taikoma Rusijos ginklams.

„Mes aiškiai pranešame Baltarusijos požiūrį dėl mūsų teritorijoje dislokuotų taktinių branduolinių ginklų panaudojimo, – Baltarusijos saugumo tarybos posėdyje sakė gynybos ministras Viktaras Chreninas. – Pasirodė naujas skyrius, kuriame aiškiai apibrėžiame savo [...] įsipareigojimus sąjungininkėms.“

Doktrina turi būti pateikta Visos Baltarusijos liaudies susirinkimui tvirtinti

Doktrina turi būti pateikta Visos Baltarusijos liaudies susirinkimui tvirtinti. Šis Susirinkimas veikia lygiagrečiai su parlamentu.

Rusija Baltarusijos teritorija pasinaudojo kaip tramplinu 2022-ųjų vasario 24-ąją užpuldama Ukrainą, nors baltarusių kariai kare nedalyvauja. Maskva Baltarusijoje taip pat turi savo karinių bazių ir ginklų. 

Baltarusių Saugumo tarybos sekretorius Aliaksandras Volfovičius sakė, kad Rusijos branduolinių ginklų dislokavimu Baltarusijoje siekiama atgrasyti NATO narės Lenkijos agresiją.

„Deja, mūsų kaimynų, ypač Lenkijos, pareiškimai [...] privertė mus griežtinti [karinę doktriną]", – sakė jis.

The post Baltarusijos ministerija: pirmąkart bus numatytos sąlygos branduolinių ginklų panaudojimui appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai pranešė Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.

Pasak protestuotojų lyderio Romano Kondrowo (Romano Kondruvo), per valandą punkte ties Medyka jie praleis tris sunkvežimius, o protestas truks iki vasario 3 dienos.

Lenkijos ūkininkai reikalauja, kad vyriausybė suteiktų subsidijas kukurūzams, likvidžias paskolas ūkininkams ir išlaikytų praėjusių metų žemės ūkio mokestį.

„Mes negavome rašytinio patvirtinimo, kad mūsų sąlygos bus įvykdytos, todėl tęsiame protestą“, – tvirtino R. Kondrowas.

Anksčiau į Medyką buvo nuvykęs lenkų žemės ūkio ministras Czeslawas Siekierskis (Česlavas Sekerskis), patvirtinęs, kad ūkininkų keliamos sąlygos bus įvykdytos.

Lapkričio pradžioje protestą pradėjo lenkų vilkikų vairuotojai. Jie reikalavo, kad Ukrainos įmonėms, vežančioms krovinius, būtų išduodami komerciniai leidimai.

reikalavo, kad Ukrainos įmonėms, vežančioms krovinius, būtų išduodami komerciniai leidimai

Kiek vėliau prie lenkų vairuotųjų prisijungė ir ūkininkai.

Gruodžio pabaigoje Ukrainos ir Lenkijos vyriausybės paskelbė sutarusios dėl veiksmų plano atblokuoti sieną.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas savo ruožtu trečiadienį pareiškė, kad įtikins vežėjus nenaudoti Ukrainos sienos blokados savo interesams ginti.

Jis taip pat patikino, kad supranta Lenkijos vežėjų ir ūkininkų interesus, ir priminė, kad ūkininkų blokada buvo sustabdyta po žemės ūkio ministro vizito.

„Turiu išsiaiškinti priežastis, kodėl (...) kai kurie ūkininkai nusprendė grįžti prie sienos blokados“, – sakė D. Tuskas.

Jis pridūrė, kad aiškinsis, kodėl „šis pasitikėjimas buvo toks trumpas“.

The post Lenkų ūkininkai atnaujino blokadą pasienio su Ukraina punkte appeared first on LAIKMETIS.

„Jau vakar raštu buvo pateikta informacija apie sienos kirtimą ir galimą vaiko pagrobimą. Paprašėme patirtinti sienos kirtimo faktą ir vaiko buvimą teritorijoje. Pareiškėme, kad dėl vaiko gerovės esam pasirengę kuo skubiau organizuoti susitikimą ar kitus techninius dalykus, kad kūdikį grąžinti ir perduoti motinai. Yra toks oficialus kreipimasis į Rusijos sienos įgaliotinį. Dabar laukiame, atsakymo kol kas nėra “, – BNS pirmadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Rusijos teritorijoje sekmadienį buvo sulaikytas tėvas, iš motinos Lietuvoje pagrobęs vaiką.

Lietuvos pasieniečiai kol kas neturi informacijos, kad tėvas ir maždaug vienų metų vaikas būtų grąžinti į Lietuvą. Rusijos pasieniečiai tik patvirtino faktą, kad sulaikytas vyras ir vaikas. Jeigu asmenys perduodami – iš anksto organizuojamas susitikimas ir tai vyksta per pasienio kontrolės punktą, tai paprastai suderinama. 

Kaip pranešė policija, sekmadienį, 14.16 val., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 27 metų moters pranešimą.

Ji teigė, kad tą pačią dieną, apie 10 val., Kretingos rajone, Sausdravų kaime, 37 metų vyras paėmė jų vienų metų dukrą ir vaiko sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 min., Šilutės rajone, Rusnės miestelyje, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 min., Šilutės rajone, Rusnės miestelyje, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną

Jie buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje.

VSAT atstovas G. Mišutis BNS sakė, kad pasieniečiai fiksavo, kad iš Lietuvos pusės guminė valtis perplaukė sieną ir nuplaukė į krantą Rusijoje. Skirvytės upės viduriu eina Lietuvos siena su Rusija.

„Tuomet artimiausia sargyba su kateriu išplaukė į tą vietą. Valtis Rusijos pusėje įplaukė į didelį nendryną ir dingo jame. Pasieniečiai dar bandė žodžiais susisiekti su plaukiančiais valtimi, bet jokio atsakymo nebuvo gauta“, – BNS sakė VSAT atstovas G. Mišutis.

Tuomet buvo susisiekta su Rusijos pasieniečiais. Jie patvirtino, kad jų krante buvo sulaikytas vyras su vaiku.

„Beveik tuo pat metu atėjo policijos informacija apie galimą vaiko pagrobimą, krante buvo rastas lengvasis automobilis, kuris gali būti susijęs su tuo asmeniu, jį pasiėmė policija“, – BNS pasakojo VSAT atstovas 

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo, o pasieniečiai – dėl neteisėto sienos perėjimo.

Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

The post Pasieniečiai ragina Rusiją kuo skubiau organizuoti susitikimą dėl pagrobto vaiko perdavimo appeared first on LAIKMETIS.

„Kaip priemonė, kuri turėtų būti paruošta ir parengta (...), žinoma, kad tam turi būti pasirengta. Ar šiuo metu yra toksai poreikis, kad uždarymas sienos mums galėtų iš esmės pagerinti situaciją saugumo prasme arba veikti kaip, sakykime, poveikio tam tikra priemonė Baltarusijos režimui, tai nemanau, kad mes esame dar tokioje situacijoje, kad to dabar reikėtų“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo patarėjas.

Lietuvai praėjusią savaitę uždarius Šumsko ir Tverečiaus pasienio punktus su Baltarusija, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog visiškas sienos su šia šalimi užvėrimas būtų svarstomas sulaukus incidentų ar žvalgybos institucijų informacijos apie grėsmes, tai turėtų būti daroma tik kartu su kitomis kaimynėmis.

Ministrė šio mėnesio pabaigoje Varšuvoje su Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais aptars mechanizmą, kaip toks „regioninis sprendimas“ veiktų.

„Jie turėtų įsivertinti priemonių visumą, kaip jie tai galėtų padaryti, kaip greitai padaryti, kaip užtikrinti efektyvų tos sienos uždarymą ir jau tada teikti vieną ar kitą siūlymą jau tokiam politiniam suderintam veikimui. Tai jeigu tokios sąlygos bus, kai matysime, kad tai yra priemonė, leidžianti užkardyti grėsmes, tai yra mūsų nacionalinio saugumo klausimas. Vienareikšmiai toks pritarimas bus, ir net neabejoju, kad prezidentas ir inicijuotų tokį sprendimą“, – sakė K. Budrys.

Nereikia užmiršti, kad tai yra ir Europos Sąjungos išorinė siena. Tai nėra vien Lietuvos siena. Tai dėl to visi tokie sprendimai turi būti derinami

„Nereikia užmiršti, kad tai yra ir Europos Sąjungos išorinė siena. Tai nėra vien Lietuvos siena. Tai dėl to visi tokie sprendimai turi būti derinami, kaip ir buvo šis sprendimas suderintas, jo reikšmė ir prasmė yra ne vien tiktai, na, sureguliuojant tam tikrus srautus ir mūsų pajėgumus perskirstant, bet lygiai taip pat ir politinis įvertinimas“, – pažymėjo jis.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius yra sakęs, kad visų šešių pasienio punktų su Baltarusija uždarymas vienu metu keltų didelių organizacinių problemų.

Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas yra teigęs, kad pritartų, jog punktų būtų uždaryta daugiau.

Lietuvos politikai sprendimą uždaryti punktus aiškino reakcija į galimas grėsmes dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijoje, nors tam dar gegužę pritarė Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija – likus daugiau nei mėnesiui iki to, kai samdinių grupės lyderis Jevgenijus Prigožinas bandė nuversti Rusijos karinę vadovybę.

Tačiau praėjusią savaitę Tverečiaus kontrolės punkte apsilankiusi A. Bilotaitė taip pat tvirtino, kad patikros punktai užveriami siekiant spręsti kontrabandos problemą, o Vyriausybės žingsnius paspartino atsiradęs „papildomas faktorius“ dėl Rusijos samdinių.

Lietuvos ir Lenkijos duomenimis, Baltarusijoje yra nuo 4 iki 4,5 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų. 

Baltarusija Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams nuo pernai pavasario taiko bevizį režimą, Minsko duomenimis, autoritarinėje kaimynėje nuo tada iš viso fiksuota per 400 tūkst. Lietuvos piliečių išvykų.

Lietuvos pareigūnai įspėja, kad Baltarusijos tarnybos dalį išvykstančiųjų bando verbuoti, naudoja šantažą, psichologinį spaudimą.

The post Prezidentūra nemano, jog šiuo metu reikėtų uždaryti sieną su Baltarusija appeared first on LAIKMETIS.

„Mes iš tiesų padarytume žalą mūsų ekonomikai, nes yra iš tiesų nemaža dalis Baltarusijoje išsilavinimą gavusių, jaunų, aktyvių žmonių, kurie dirba čia, Lietuvoje, kurie gauna tikrai labai didelius atlyginimus“, – penktadienį LRT radijui sakė A. Mazuronis.

„Aš IT sektoriuje bent keletą įmonių išvardinčiau, kur virš tūkstančio programuotojų, kur atlyginimų mediana yra 5–6 tūkstančiai eurų, tai yra iš tiesų įspūdingas įsiliejimas į mūsų ekonomiką. Mes nuskriaustume savo ekonomiką“, – pridūrė jis.

Politikas neatmeta tikimybės, kad sieną su Baltarusija dėl samdinių grupės „Wagner“ keliamos grėsmės reikės uždaryti, bet dabar, anot jo, nėra aplinkybių tokioms priemonėms.

„Akivaizdu, kad tų faktinių aplinkybių – šiai dienai dar kalbėti apie galimą visišką sienos uždarymą artimiausiu metu – tokių faktinių aplinkybių nėra  (...) Taip, tai yra neatmestinas variantas, bet tam, kad jį įgyvendinti, reikia labai aiškių faktinių aplinkybių, kurios yra stebimos, ir jeigu jos bus, galbūt ir reikės tą sieną visiškai uždaryti. Bet dabar gąsdinti visuomenę, (...) man atrodo šiek tiek neatsakinga“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Uždaryti sieną su Baltarusija svarsto Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį susitikęs su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Morawieckiu), sakė, kad sienos uždarymas būtų kraštutinis variantas sprendžiant saugumo krizę, „jeigu matysime kad „Wagner“ kovotojų daliniai sąmoningai koncentruojami prie mūsų sienos, prasideda įvairios hibridinės atakos mūsų sienos link“.

„Wagner“ į Baltarusiją ėmė keltis po birželį nepavykusio maišto Rusijoje, kurį užbaigti, kaip manoma, padėjo A. Lukašenka, leidęs į savo šalį atvykti rusų samdiniams.

Lietuva ir Lenkija teigia, kad Baltarusijoje dabar yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių.

The post Dabar gąsdinti visuomenę man atrodo šiek tiek neatsakinga, sako A. Mazuronis appeared first on LAIKMETIS.

Lenkijos ministras neatmetė galimybės, kad "jei šalys nuspręs, kad tai yra teisingas atsakas, tai lems visišką Baltarusijos izoliaciją".

Liepos 19 d. Lenkija nusprendė perkelti karinius dalinius į rytus po to, kai "Wagner" samdiniai pradėjo rengti Baltarusijos specialiąsias pajėgas už kelių kilometrų nuo jos sienos. Po dviejų dienų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Lenkiją teritorinėmis ambicijomis buvusioje Sovietų Sąjungoje ir pareiškė, kad bet kokia agresija prieš Baltarusiją bus laikoma išpuoliu prieš Rusiją.

A. Lukašenka esą "pajuokavo", kad A. Prigožino žmonės jam kelia stresą kalbėdami apie "keliones į Varšuvą ir Žešuvą"

Po nesėkmingo Prigožino samdinių žygio į Maskvą, kuriuo siekta nuversti gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą, "Vagnerio grupei" buvo suteikta galimybė persikelti į Baltarusiją, dėl kurios derėjosi su Baltarusijos valdovu Aleksandru Lukašenka. Mažiausiai keli tūkstančiai samdinių Baltarusijoje rengia teritorinės gynybos mokymus tam tikriems kariuomenės daliniams.

Pokalbyje su V. Putinu A. Lukašenka esą "pajuokavo", kad A. Prigožino žmonės jam kelia stresą kalbėdami apie "keliones į Varšuvą ir Žešuvą". Lenkija, kuri neigia bet kokias Baltarusijos teritorines ambicijas, yra svarbi priebėga A. Lukašenkos oponentams, o Varšuva po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą tapo viena aršiausių Kijevo rėmėjų.

Dėl pablogėjusių abiejų šalių santykių nuo vasario mėn. ribojamas eismas keliais tarp Lenkijos ir Baltarusijos. Lenkija taip pat apkaltino Baltarusiją dirbtinai provokuojant migracijos krizę pasienyje, stumiant per sieną žmonių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos antplūdį. Baltarusija tai neigė.

The post Lenkija, Lietuva ir Latvija svarsto visiškai uždaryti sieną su Baltarusija appeared first on LAIKMETIS.

„Svarstymai – realūs, – žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. – Sienos uždarymo galimybė egzistuoja.“

Taip jis kalbėjo Lenkijos vidaus reikalų ministrui ketvirtadienį pareiškus, kad tokia galimybė su kaimynėmis yra svarstoma. Jį citavo naujienų agentūra „Reuters“.

„Wagner“ samdiniams už kelių kilometrų nuo Lenkijos sienos pradėjus mokyti Baltarusijos specialiąsias pajėgas, Varšuva praėjusią savaitę įsakė perkelti dalį savo karinių junginių iš šalies vakarų į rytus.

A. Abramavičius teigė turintis informacijos, kad ketvirtadienį Lenkijos vyriausybės atstovai lankėsi pasienyje su Baltarusija, vertino grėsmes.

„Jie ten identifikavo apie 1,2 tūkst. „Wagner“ kovotojų, kurie yra Baltarusijos teritorijoje ir dalis iš jų yra arti sienos“, – sakė viceministras.

Jis teigė nemanantis, kad Lenkiją gali įbauginti Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos komentarai apie tai, jog grupė „prašo vykti į Vakarus, prašo manęs leidimo... vykti į Varšuvą, į Žešuvą“.

„Kaip karinei jėgai, Lenkijai didelio pavojaus tai nesudaro, aš taip įsivaizduoju. Bet kaip provokacijų galimybė, taip, sudaro. Tai gali būti kažkokios grupuotės pabėgėlių, neteisėtų migrantų permestos, siekiant sukelti kažkokius neramumus“, – sakė A. Abramavičius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įkurtas Nacionalinis pasipriešinimo centras šią savaitę pranešė, kad „Wagner“, Baltarusijoje mokydami vietos karius, į samdinių grupę verbuoja naujus narius.

Centro teigimu, viena iš sutarties sąlygų yra pasirengimas dalyvauti kariniuose veiksmuose kaimyninių šalių, ypač Lenkijos ir Lietuvos, teritorijoje.

Jis taip pat praneša, kad šimtas „Wagner“ samdinių atvyko į Baltarusijos pasienį, siekiant surengti provokacijas prieš Lenkiją ir Lietuvą.

„Didžioji dalis naujai atvykusių teroristų turi nelegalių migrantų kontrabandos ir gabenimo patirties. (...) Priedangai nusikaltėliai gauna Baltarusijos pasieniečių uniformą, o prisidengę baltarusių darbuotojais lydės pabėgėlius bandant kirsti sieną“, – nurodo įstaiga.

„Wagner“ į Baltarusiją ėmė keltis po birželį nepavykusio maišto Rusijoje, kurį užbaigti, kaip manoma, padėjo A. Lukašenka, leidęs į savo šalį atvykti rusų samdiniams.

The post Lietuva ir Lenkija svarsto drauge uždaryti sieną su Baltarusija appeared first on LAIKMETIS.

„To dar nėra, aš pabrėžiu, Baltarusijoje, jeigu taip atsitiktų, mes tikrai būsime pasiruošę. Ir aš iš karto kokią žinią fiksuoju – mes tai neišvengiamai, ar tai bus kontroliuojama, ar nekontroliuojama, su žinia kažkieno ar ne su žinia, siesime su Baltarusijos režimu tiesiogiai bet kokius veiksmus, nes jie suteikė prieglobą arba ketina suteikti prieglobą tokiam kriminaliniam ir karo nusikaltėlių elementui“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Po savaitgalį nutrūkusio „Wagner“ žygio į Maskvą Kremlius paskelbė, kad „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas bus išsiųstas į Baltarusiją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pridūrė, kad į Baltarusiją pasitraukti galės ir „Wagner“ kariai. Pats J. Prigožinas pareiškė, jog A. Lukašenka pasiūlė būdus, kaip „Wagner“ galėtų tęsti veiklą.

„Mes jį turėdami prie sienos turėsime daugiau dėmesio skirti ir sienai, ir tai, kas vyksta Baltarusijoje, ir siųsti labai aiškią žinutę, kur mūsų tolerancijos ribos. Jos bus nulinės“, – sakė K. Budrys.

Prezidento patarėjas sakė, jog J. Prigožino pajėgos yra pavojingiausios dėl savo galimybės veikti „pilkojoje zonoje“ vykdant sabotažą, prasiskverbimo operacijas – tai „Wagner“ ne kartą įrodė veikdama Afrikoje, Sirijoje ir Jungtinėse Valstijose.

J. Prigožino pajėgos yra pavojingiausios dėl savo galimybės veikti „pilkojoje zonoje“ vykdant sabotažą, prasiskverbimo operacijas

„Aišku, kad toks nekontroliuojamas elementas yra rizikos veiksnys ir mes turėsime tikrai adaptuotis ir tikrai ne (Baltarusijos lyderio Aleksandro) Lukašenkos režimui suvaldyti tai, kas bus pas jį pašonėje“, – kalbėjo pareigūnas.

Pasak jo, samdiniai taip sudaro galimybę „nuneigti valstybės dalyvavimą“ veikiant hibridiniais metodais ir nevaldomai, tai yra, nesilaikant jokių taisyklių.

Dėl to, K. Budrio teigimu, jeigu jie būtų fiksuojami, pavyzdžiui, kitos šalies teritorijoje, atsakas į juos būtų kitoks nei į kariuomenės įsiveržimą.

„Valstybės turės turėti ir kitus įrankius kovoti prieš tokį galimą veikimą – nebūtinai karinius, bet ir su vidaus jėgos struktūromis galbūt susijusius, antiteroristinius. Tai yra labiau veikimas prieš sabotažines grupes negu kad prieš konvensines pajėgas“, – sakė prezidento patarėjas.

The post Prezidentūra: J.Prigožinui pasitraukus į Baltarusiją Lietuvai teks stiprinti sieną appeared first on LAIKMETIS.

Indijos ir Kinijos kariai ginčijamame pasienyje Himalajuose praėjusią savaitę įsitraukė į naujus „susirėmimus“, per kuriuos buvo sužeisti keli žmonės iš abiejų šalių, pirmadienį pranešė šaltiniai Indijoje. 

„Kaip suprantame, padėtis prie Kinijos ir Indijos sienos bendrai yra stabili“, – antradienį sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas). Jis pridūrė, kad abi šalys „netrukdomai palaiko dialogą sienos klausimu diplomatiniais ir kariniais kanalais“.

Indijos gynybos ministras Rajnathas Singhas (Radžnathas Singhas) antradienį apkaltino Kiniją bandymu „vienašališkai pakeisti status quo"

Indijos gynybos ministras Rajnathas Singhas (Radžnathas Singhas) antradienį apkaltino Kiniją bandymu „vienašališkai pakeisti status quo" prie ginčijamos šalių sienos Himalajuose.

„2022 metų gruodžio 9 dieną PLA (Kinijos liaudies išvadavimo armijos) kariai pabandė vienašališkai pakeisti status quo, pasikėsindami į Faktinės kontrolės liniją (de facto sieną) Tavango sektoriaus Jangcės rajone“, – sakė R. Singhas.

The post Kinijos ir Indijos pasieny - kariniai susirėmimai appeared first on LAIKMETIS.