Programa

Spalio 26 d. 15.00 val. Palangos koncertų salė, Vytauto g. 43, Palanga.

15.00 MUZIKOS DIENOS ATIDARYMAS
15.30 GRUPĖ ICHTHUS
16.10 OKSANA TIUCHTIJ
16.50 GRUPĖ ARTI
17.30 GRUPĖ NARDAS
18.10 RAMŪNAS BARTULIS
18.50 GRUPĖ KOPTI IR ARNOLDAS JALIANIAUSKAS
19.30 RUGILĖ DAUJOTAITĖ
20.10 ARTŪRAS CHALIKOVAS AND ZE TEAM
20.50 GRUPĖ CHRIST TEAM
21.30 JUSTINAS LAPATINSKAS

Šeštadienis, spalio 26 d. 15.40 val. Palangos Kurhauzas, Grafų Tiškevičių al.1

15.40 GRUPĖ ŠVIESA
16.20 FORTEPIJONINIS KVARTETAS NEXUS
17.00 KAROLINA MINT
17.40 GRUPĖ KARALIAUS VAIKAI
18.20 GIEDRĖ KISIELIŪTĖ
19.00 ARŪNAS RAUDONIUS
19.40 ANGELĖ JOKNYTĖ
20.20 GRUPĖ POEZIJOS MEDŽIOTOJAI
21.00 VICTOR OLEGOVICH MAKAROV (BULGARIJA)

The post Palangoje įvyko krikščioniškos muzikos ir menų festivalis „Sielos" appeared first on LAIKMETIS.

The post Tapybos diena festivalyje „Sielos". Interviu su Jolanta Voronenkoviene appeared first on LAIKMETIS.

Žaibas trenkė antrą kartą ten pat

Palangos koncerto salės sienas tiek minimos konferencijos, tiek spalio pabaigoje vykusio festivalio „Sielos“ metu puošė marijampoliečio Donato Pranckevičiaus fotografijų paroda „Kai atsimerkia siela“. Donatas – ne tik fotografas, bet ir „Marijos radijo“ technikos direktorius. Tiesą sakant, paroda Palangoje buvo jo pirmoji, bet, kaip šypsosi autorius, įvairių ženklų patvirtinta, kad tikrai – ne paskutinioji.

Kiekviena parodoje eksponuota fotografija turi unikalią savo istoriją. Pavyzdžiui, vienoje jų užfiksuotas žaibas.

„Pamačiau žaibą ir pagalvojau, kaip norėčiau jį užfiksuoti. Bet gi žinau, kad žaibas niekada netrenkia į tą pačią vietą du kartus. Ir vis tiek išsitraukiau fotoaparatą, užsidėjau objektyvą ir paprašiau Dievo, kad dėl manęs trinktelėtų dar kartą. Ir žaibas trenkė. Tad šioje nuotraukoje jau įamžintas, sakyčiau, toks fotografo maldos stebuklas“, – šypsosi marijampolietis.

Atsitiktinai ir ne

Bet dar labiau netikėtą istoriją turi kita D. Pranckevičiaus nuotrauka, kurioje matyti moteris su vaiku. Festivalio koordinatorė kaunietė Inga Dobilaitienė, renginio metu apžiūrinėdama nuotraukas, nustebo, pamačiusi savo draugę šlovintoją. Tad priėjusi prie Donato pasidžiaugė, kad jis įamžinęs jos bičiulę.

„Maniau, kad gal buvo susitikę kokiame nors krikščioniškame renginyje“, – pasakojo kaunietė.

Tačiau parodos autorius patikino nefotografavęs jokių pažįstamų žmonių, kad padaręs atsitiktinę nuotrauką. Ingai parodžius nuotrauką paaiškino, kad vasarą, po vieno renginio bažnyčioje, vaikštinėjęs po Kauną su fotoaparatu ir pamatęs nepažįstamą moterį su mažu vaiku.

„Kad nereiktų prašyti leidimo fotografuoti, naudojausi specialiu objektyvu, prisiartinau ir užfiksavau. Nuo jų stovėjau apie 500 metrų“, – pasakojo D. Pranckevičius.

„Ši nuotrauka tikrai nebuvo atsitiktinė“, – tepasakė Inga.

Nuotraukoje – ilgametė „Sielų“ dalyvė

Juk nuotraukos veidas, pasirodo, jau ne vieneri metai dalyvauja šiuolaikinės krikščioniškos muzikos ir menų festivalyje „Sielos“. Tai – kaunietė Julija Rušinskytė, lipusi į Palangos koncertų salės sceną ir šį kartą. Jau po pasirodymo moteris gavo žinutę su nuotrauka, tad išėjo apsižvalgyti ir pamatyti savo akimis.

Prie nuotraukos Julija ir susitiko su Donatu. Maloniai nustebusi Julija papasakojo apie tą dieną: „Vaikštinėjau su drauge, kuri turi dvejų metukų sūnelį. Su šiuo vaiku mus sieja ypatingas ryšys. Kartą bažnyčioje maldos metu jis pribėgo prie manęs, apsikabino, ir jutau, koks jis yra ypatingas vaikas, jaučiantis Dievo Dvasią, nors dar ir nekalba. O tą dieną parodė man į skrendantį lėktuvą. Ta akimirka, kaip matau, ir užfiksuota. Tai tikrai labai netikėta, nes dar niekada nebuvau patekusi į jokią svetimų darytą fotografiją“.

Po šio susitikimo D. Pranckevičius jau žinojo, kad pasibaigus parodai nuotrauką ir padovanos Julijai, tačiau buvo susirūpinęs, kaip ją perduoti. Ir kaip buvo maloniai nustebęs, kad šį savaitgalį atvykęs į Palangoje, toje pačioje salėje vykusią Pasaulinės lyderystės konferenciją, čia susitiko ir Juliją! Tad pasibaigus renginiui tiesiog beliko nuotrauką nukabinti ir padovanoti.

Festivalis Palangoje – jau trejus metus iš eilės

Šiuolaikinės krikščioniškos muzikos ir menų festivalis „Sielos“, Palangoje įvykęs jau trečiąsyk iš eilės, šaknis kurorte leidžia vis tvirčiau, virsdamas tradiciniu rudeniniu Palangos renginiu. „Sielos“ organizatorių jau suplanuotas ir kitąmet tuo pačiu metu – paskutinę pilną spalio savaitę. Unikalus krikščioniškas festivalis visą savaitę palangiškiams ir kurorto svečiams siūlo kasdien vis naujų renginių visą savaitę.

Jau 22-ą kartą Lietuvoje ir 3-ią sykį Palangoje įvykęs festivalis vienija įvairių krikščioniškų konfesijų – nuo katalikų iki evangelikų – tikinčiuosius, skelbdamas viltį ir amžinąsias vertybes per įvairias meno rūšis. Du dešimtmečius festivalis vykdavo tik vieną dieną, pristatydamas tik krikščionis muzikantus bei atlikėjus, kasmet keliaudavęs vis į kitą Lietuvos miestą.

„Tačiau jubiliejinį, 20-ąjį, festivalį paminėję Palangoje nusprendėme čia užsilikti, – sako festivalio organizatorius, didžiausios Lietuvoje krikščioniškos media organizacijos VšĮ „Gerosios Naujienos centras“ direktorius Remigijus Jucevičius. – Toji ypatinga Palangos atmosfera įkvėpė mums ir naujoms idėjoms. Nuo praėjusių metų festivalį išplėtėme iki visą savaitę vykstančio skirtingų menų rūšių festivalio. Žinoma, tam įtakos turėjo ir Palangos mero Šarūno Vaitkaus atvirumas renginiui. Meras atvirai pasakė besidžiaugiantis nauju, krikščionišku renginiu Palangoje. Labai džiugu, kad mums jau treti metai labai noriai talkina ir palangiškiams puikiai pažįstamas Nerijus Stasiulis“.

Šių metų festivalį atidarė palangiškės paroda

Šių metų festivalio pradžią spalio 23 d. paskelbė palangiškės Nijolės Jakštaitės-Štrupkienės tapybos ir mažosios skulptūros paroda „Sielos laiškai“ Nepriklausomybės aikštėje, Miniatiūrų mini galerijoje.

Kitą dieną buvo pristatyta vilnietės jaunosios kartos menininkės Gabrielės Krulytės kūrybos paroda „Išsiplanavimai“, sukurta akrilu ir markeriais. Jos darbus Palangos koncertų salėje bus galima pamatyti ir lapkričio 17-18 d. čia vyksiančios Pasaulinės lyderystės konferencijos metu.

„Sielos“ savo renginiais užėmė visas gražiausias kurorto erdves. Štai Kurhauze buvo pristatyta kaunietės režisierės Deboros Gvazdikaitės kino juosta „Gimęs antrą kartą“, sukurta pagal tikrą klaipėdiečio Vladislavo Pociaus gyvenimo istoriją. Filmas pasakoja apie tai, kaip buvęs narkomanas, kurio išsižadėjo net motina, atrado jį išlaisvinusį tikėjimą. Išsivadavęs iš priklausomybių vyras tapo net Lietuvos ir pasaulio fitneso čempionu, įkūrė reabilitacijos centrą, kuriam iki šiol vadovauja, pradėjo organizuoti ekstremalaus sporto varžybas „Alfa run“.

Į filmo pristatymą palangiškiams atvyko ir pats jo herojus, aptarime dalyvavo ir pagrindinį vaidmenį įkūnijęs aktorius Tomas Šeškus.

Festivalio renginiai Kurhauze tęsėsi net dvi dienas. Jau tradicija tampa penktadienį paskirti „Sielų“ teatrui. Čia uostamiesčio režisierė Laura Geraščenko pristatė judesio-mono spektaklį „Septynios“, kalbantį apie didžiąsias nuodėmes. Kito klaipėdiečio, Alekso Mažono, vadovaujamas Žvejų rūmų Pantomimos teatras „A“ žiūrovus užbūrė pantomimos spektakliu „Gyvenimo vynas“. Pasirodymus scenoje vainikavo vilnietė aktorės Aidos Maksvytytės vadovaujamos sakralinio šokio studijos „Džiaugsmas“ šokis su malda.

Pasirodė ir Lietuvos balso nugalėtojas

Kulminacinę, muzikinę, festivalio dieną šeštadienį Palangos koncertų salėje atidarė Lietuvos balso nugalėtojas Anyanya Udongwo. Įvairių stilių muzika nuo džiazo, gospel iki roko „Sielose“ skambėjo net trijose kurorto erdvėse: be koncertų salės, dar ir Kurorto muziejuje bei Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Visose scenose pasirodė atlikėjai ne tik iš įvairiausių Lietuvos kampelių (Kretingos, Klaipėdos, Plungės, Gargždų, Kėdainių, Šiaulių, Kazlų Rūdos, Kauno, Vilniaus), bet ir iš svetur – Lenkijos, Airijos, Jungtinės Karalystės.  

Sekmadienį Palangos evangelikų liuteronų bažnyčioje festivalį užbaigė Poezijos diena. Čia Sigito Gedos ir Justino Marcinkevičiaus poeziją skaitė aktorė Virginija Kochanskytė, per minimų poetų kūrybą pristatydama ir skausmingą, bet tuo pat metu – ir viltingą mūsų tautos tikėjimo išsaugojimo istoriją.

Savo poeziją skaitė Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus narė Eglė Perednytė, pristatydama savo naujausius kūrinius iš planuojamos išleisti jau dešimtosios knygos. Savo kūrybą pristatė ir vilnietės Aida Maksvytytė – eiles, bei Jūratė Kriščiūnaitė – giesmes. 

Kitų metų „Sielos“ – spalio 21-27 dienomis

Kitais metais sielą nuskaidrinantys renginiai Palangoje vyks spalio 21-27 dienomis. Naujienas galima sekti Sielos.lt ir Facebook SIELOS festivalis. Visi renginiai žiūrovams nemokami, bet matantieji tokio festivalio prasmę gali tapti jo rėmėjais, prisidėdami prie organizatorių išlaidų trumpuoju numeriu 1402. Vienu skambučiu festivaliui skiriama 3 eurų parama.

Festivalyje gyvai skambėjusios muzikos bei į ją panašios galima kasdien klausytis radijuje XFM, palangiškiams prieinamam Klaipėdos dažniu 91.4 arba internetu Xfm.lt

The post Rudenine Palangos tradicija tampantis festivalis „Sielos“ šiemet neapsiėjo be stebuklo appeared first on LAIKMETIS.

Vienybę skatinantis renginys

Kas tai per renginys – „Sielų“ festivalis? „Festivalis „Sielos“ suburia įvairiausių krikščioniškų konfesijų – nuo pranciškonų vienuolių iki krikščionių charizmatų – krikščioniškos muzikos (nuo šių metų – ir kitokių meno sričių) kūrėjus bei atlikėjus", – pasakoja R. Jucevičius.

„Pradžia įvyko 2002 m. Plungėje, kuomet Giedrius Surplys, dabartinis Seimo narys, organizuodamas pirmąjį festivalį, mane pakvietė į komisiją. O kitais metais jau aš skambinau jam, teiraudamasis, kurgi festivalis. Tada Giedrius jau buvo išvykęs į Angliją studijuoti politikos mokslų, tad man pasakė: ,Man jau ne festivalis galvoje. Jei tu nori, imk ir vežk šį renginį pats'. Taip ,Gerosios Naujienos centras' ir prisiėmė atsakomybę už šį festivalį.“

Pernai Palangoje įvyko jubiliejinis, 20-asis, festivalis. Iki šiol vykdavęs vis kitame mieste festivalis tam tikra prasme prisišvartavo, surado savo uostą.

„Kaip sutarėm su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi – bent jau penkeriems metams, – džiaugiasi organizatorius. – Esame labai dėkingi Palangos miesto savivaldybei, kuri prisideda prie šio festivalio, neatlygintinai skirdama ir nuostabiąją koncertų salę.“

Šiais metais koncertai vyks ir Kurhauze, ir „Ramybės“ klube. 

Po 20 metų – nuo muzikos iki kitų menų

Kaip nutiko, kad 20 metų buvusios tik muzikos šiemet „Sielos“ tapo daugybės meno žanrų festivaliu?

„Žengiant į trečią dešimtmetį norėjosi įnešti kažką naujo, todėl nusprendėme į programą įtraukti ir kitus menus. Todėl šiais metais kvietėme krikščionis kūrėjus, kurie ne tik kuria muziką, bet ir tapo, kuria skulptūras, fotografuoja, tai yra, įvairiais būdais pagauna ir užfiksuoja šviesią, viltingą žinutę,“ – sako R. Jucevičius.

Taip vienos dienos renginys išsiplėtė iki savaitės, pagimdęs Vizualiųjų menų, skulptūros, sakralinio meno, fotografijos, teatro bei šokio, žodžio ir poezijos dienas. Šeštadienį – daugiausiai dėmesio – bus skiriama muzikai, nes šioje srityje sukaupta jau 20 metų patirties.

„Tad mums ir labai didelis džiaugsmas, ir iššūkis visą paskutinę spalio savaitę – nuo spalio 24 iki 30 – užklupti Palangą su krikščioniškuoju menu, su žmonėmis, mylinčiais Dievą, kurie per savo meną, talentą, duotą dovaną pasakoja apie tai, kuo tiki“, – sako R. Jucevičius.

Startas – „Ramybėje“

Taigi, ką „Sielos“ dovanos palangiškių bei kurorto svečių širdims bei akims? Festivalį atidarys „Ramybės“ klube pirmadienį pristatoma jaunųjų kūrėjų – Aglaya Ray, Gabrielės Krulytės, Dominykos Čiplytės Bak – iš Vilniaus, Kauno bei Kopenhagos konceptualaus meno paroda „Ribos“. Jų darbus bus galima apžiūrėti kiekvieną festivalio dieną nuo 12 iki 20 val., bet organizatoriai labai kviečia atvykti į atidarymo renginį jau šį pirmadienį 18 val.

Parodą pristatys viena iš autorių, vilnietė Gabrielė. Apsilankyti tikrai verta! Žiūrovas tikrai bus nustebintas originalių biblinių interpretacijų. 

Antradienio vakarą meno mylėtojai kviečiami į Palangos širdį, Kurhauzą, kur skulptūros ir tapybos darbus bei piešinius pristatys du kūrėjai – Lietuvos dailininkų sąjungos narys ignalinietis Jonas Grunda ir vokietis Andreas Schoenian.

„Užtikrinu – šioje vyriškoje parodoje tikrai netruks netikėto švelnumo bei jautrumo“ , – sako R. Jucevičius.

Sakralinio meno diena

Trečiadienį nuo 17 val. veiksmas vyks Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Čia pamatysime palangiškiams jau pažįstamos menininkės iš Bučos Alinos Kosenko kelis viduramžių Bizantijos meno ikonografijos technika sukurtus darbus.

Alina ne tik Palangoje, bet ir plačiau Lietuvoje yra pristačiusi ne vieną tapybos parodą, bet šia technika darbus mūsų šalyje ji pristato pirmąsyk. Menininkė yra paatviravusi, kad jos siela iš tiesų atsiskleidžia net ne tapyboje, o ikonografijoje. Tiesiog iki šiol ji Palangoje tik tapė, nes paprasčiausiai neturėjo mylimai technikai tinkamų darbo priemonių, kurios labai brangios, naudojami net pusbrangiai akmenys. Lietuvoje neradusi jų net nusipirkti, tad specialiai festivaliui viskas, kas reikalinga, buvo atgabenta tiesiai iš jos namų, iš Bučos.

Šiuos darbus norintiems bus galima įsigyti, o surinktos lėšos atiteks nuo karo nukentėjusiems Bučos vaikams. Kurdama savo darbus tokią misiją yra išsikėlusi Alina.

Dokumentinė fotografija su viltingu palydėjimu

Palangos miesto partnerio-Bučos, siaubingai nukentėjusios nuo karo, nepamiršime ir ketvirtadienį. Katalikų bažnyčios šventoriuje 16 val. bus atidaroma Bučos fotografo Viktoro Ostapko dokumentinės fotografijos paroda „Viešpatie, jie trypia tavo tautą“.

„Dėl šios parodos daug dvejojome, nes „Sielos“ skleidžia viltį, o čia – visą pasaulį sukrėtusios tragedijos akis badanti realybė", – atvirauja R. Jucevičius.

Taip pat priduria: „Visgi nusprendėme nebėgti nuo tiesos, juk ir Šventasis Raštas skelbia, kad tiesa išlaisvina. Tačiau ir nepaliekame šio Bučos skausmo pliko, be atsakymų ir be paguodos, kiekvieną nuotrauką palydime Šventojo Rašto vieta, kurias parinko Palangos Evangelijos bažnyčios pastorius Algirdas Rimeikis".

„Todėl ši, bene dviprasmiškiausia, „Sielų“ paroda tampa kone labiausiai atskleidžiančia „Sielų“ esmę – vilties dovanojimą tam, kam jos dabar labiausiai reikia bei krikščionių vienybę. Juk parodos autorius – provoslavas, nuotraukoms parašus rinko protestantų charizmatų dvasininkas, o darbus visam mėnesiui savo šventoriuje priglaudžia Romos katalikų bažnyčia", - sako jis.   

Penktadienis „Sielų“ programoje – Teatro ir šokio diena, atidaroma jau nuo pietų. Klaipėdietis mimas Aleksas Mažonas 13 val. Palangos senojoje gimnazijoje kviečia jaunimą (jaunimą ir širdyje – ne tik kūne) į kūrybines judesio dirbtuves. Tai, ką komanda sukurs per dvi valandas, bus galima pamatyti 15 val.

O nuo 17 val. teatras ir šokiai persikels į Kurhauzą, kur iki pat vėlyvo vakaro bus pristatyti net 4 skirtingų kolektyvų spektakliai. 

Šeštadienį – 3 nemokami koncertai

Festivalio kulminacija – šeštadienį mieste vyksiantys net 3 koncertai. „Sielos“ turi gražią tradiciją – dovanoti karštą paskutinio vakaro pasirodymą su svečių iš užsienio programa. Šiemet organizatoriai džiaugiasi, kad sutikimą atvykti į Palangą davė Kyjivo atlikėjas, krikščionis reperis, hiphoperis, daugiavaikis tėtis Sasha Chef, kuriam su šeima pavyko pasitraukti į Vokietiją.

Sasha atvyksta kartu su didžėjumi, tad Palangos jaunimas ir kurorto svečiai 22 val. Palangos koncertų salėje turės puikią galimybę sudalyvauti kitokioje diskotekoje.

Ypač laukiamas Ukrainos jaunimas – ne tik iš Palangos, Kretingos ir Klaipėdos, bet iš visos Lietuvos. Todėl kiekvienas, kas pažįsta jaunų žmonių iš Ukrainos tegu pasiūlo ir, esant galimybei, sudaro sąlygas atvykti į Palangą kitą šeštadienį.

Beje, iš Vilniaus atvyks specialus autobusas, kuris po koncerto ir parveš atgal. Registracija vykdoma SMS žinute atsiuntus pranešimą į numerį 8 615 97601.

Kelionės išlaidas organizatoriai dalijasi su Lietuvos krikščioniškomis bendruomenėmis, tad šis koncertas taip pat yra bendra „Sielų“ ir visų mūsų šalies tikinčiųjų dovana nuo karo pabėgusiam Ukrainos jaunimui. Ir ne tik jiems. Visi festivalio renginiai nemokami. Tik bus sudaryta galimybė norintiems bei galintiems paremti renginį laisvos valios auka.

Oficialus muzikos dienos atidarymas Palangos koncertų salėje – šeštadienį 15 val.

„Džiaugiamės, kad jau antri meti iš eilės renginį savo pasirodymu papuošia Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos šokių kolektyvas „Vėtrungė“. Jau nuo praėjusių metų užmezgėme šiltą draugystę su kolektyvo vadove Birute Gikariene“, – sako R. Jucevičius. 

Palangos koncertų salės erdves festivalio metu ir iki pat gruodžio pradžios papuoš vilnietės Gedos Žyvatkauskaitės fotografijų paroda „Geras blogas laikas“.

Po triukšmingojo šeštadienio „Sielos“ kvies į Poezijos ir žodžio dieną Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 13 val., kur Bernardo Brazdžionio, Justino Marcinkevičiaus poeziją bei Šventojo Rašto ištraukas skaitys aktorė Aldona Kumpytė-Janušonienė, ir į Palangos liuteronų evangelikų bažnyčią 15 val., kur savo kūrybos poeziją skaitys architektas Linas Poniškaitis bei kaunietė Jolanta Toločkaitė.

Daugiau informacijos apie renginį.

Programa.

The post Visą savaitę nuo pirmadienio Palangoje – krikščioniško meno renginiai appeared first on LAIKMETIS.

Festivalyje pasirodys 24 atlikėjai ir grupės iš Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, Kauno, Klaipėdos, Kelmės rajono, Kretingos, Palangos.

Renginio atidarymas – 16 val. Palangos koncertų salėje. Po atidarymo, apie 16.30 val., koncertinė programa pasidalins į tris erdves: Palangos koncertų salę, Muzikos klubą „Ramybė” ir Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią.

Planuojama, kad „Ramybėje” ir bažnyčioje bus koncertuojama iki 21 val., o Koncertų salėje tuo metu lauks karščiausias pasirodymas. Scenoje išvysime elektroninės pop muzikos grupės „LZ7” atlikėjus iš Jungtinės Karalystės.

„Šis festivalis vienintelis šalyje, kurio tikslas - padrąsinti jaunus krikščionis nešti bendraamžiams amžinąsias vertybes ir uždegti Lietuvos jaunimą kasdien gyventi dorą, pilną meilės Dievui, artimui ir Tėvynei gyvenimą. Jis stiprina ekumeninį katalikų, protestantų ir kitų krikščioniškų konfesijų bei denominacijų bendravimą. Iš atsiliepimų aišku, kad šis festivalis gyvybiškai svarbus kiekvienam ieškančiam tiesos ir norinčiam kurti aplink save gražią, šviesią, pilną tiesos ir gerumo Lietuvos ateitį," - teigia festivalio organizatoriai.

Festivalio programa:

Koncertinė scena (Palangos Koncertų Salė, Vytauto g. 43):

16:00 Festivalio atidarymas

16:30 Justinas Stanislovaitis ir grupė

17:10 Viktorija Miškinytė ir grupė

17:50 Poezijos medžiotojai

18:30 Testimony

19:10 Iš arčiau

19:50 Christ Team

20:30 Angelė Joknytė su grupe

21:10 Artūras Chalikovas ir tarptautinė grupė

21:50 pertrauka

22:00 LZ7

23:30 renginio uždarymas

Akustinė scena (Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Vytauto g. 51):

16:30 Audronė Juozauskaitė

17:00 2K

17:30 Malda

18:00 Šv. Mišios

18:30 Karolina Mint

19:30 Elvina Milkintaitė

20:00 Karaliaus vaikai

20:30 Saksofonistė Karina

21:00 Petras ir Edita

21:30 Ama Deus

Šlovinimo scena (Kultūros centras RAMYBĖ, Vytauto g. 35):

16:30 Šlovinimo grupė „Gyvenimas ir Ramybė“

17:00 Svajūnas Cibulskis

17:30 Inventum

18:00 Algimantas Bartkus

18:30 Gerda ir Ilja

19:00 Gabrielė Gvazdikaitė

19:30 Arnoldas Jalianiauskas

20:00 Šlovinimo grupė "Šviesa"

20:30 Vakare Vineyard

Tiesioginių transliacijų nuorodos:

The post Palangoje vyksta krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos” (tiesioginė transliacija) appeared first on LAIKMETIS.

Pirmąja „Sielų“ sostine 2002 metų lapkritį tapo Plungė. Nuo kitų krikščioniškų festivalių šis skyrėsi grupių gausa, profesionalumu ir konkursinėmis sąlygomis. Pagrindinė renginio misija – supažindinti visuomenę su šiuolaikine krikščioniška muzika ir padrąsinti bei palaikyti jos kūrėjus.

Kokios jums buvo pirmosios „Sielos“?

Giedrius: Tai buvo pirmasis toks jaunatviškas ir entuziastingas festivalis. Buvo daug spontaniškų idėjų ir daug bendruomeniško džiaugsmo. Dalyvių buvo daug mažiau nei šiuo metu, visi vienas kitą pažinojome – tai buvo lyg didelis senų draugų susitikimas.

Remigijus: Festivalis paliko tikrai šiltą įspūdį. Supratau, kaip svarbu, kai Dievo žmonės suvažiuoja kartu pasidalyti savo kūryba. Supratau tikrąją šiuolaikinės krikščioniškos muzikos prasmę.

Kuris festivalis jums buvo pats įsimintiniausias ir įdomiausias?

Giedrius: Atsakyti sunku. Man įsimintiniausi yra šventės užkulisiai, kur tu pajuokauji su kitais dalyviais, po renginio eini kartu pasėdėti, pasijuokti ir dalytis prisiminimais.

Remigijus: Įsimintiniausias ir įdomiausias visoje istorijoje tikrai buvo praėjusių metų festivalis, turėjęs vykti Rokiškyje, tačiau likus savaitei iki renginio mums buvo praneša, kad visos durys šiame mieste užrakintos. Tai buvo didelis smūgis ir geras šokas. Reikėjo mobilizuotis ir sugalvoti, kaip per savaitę kokybiškai nufilmuoti ir ištransliuoti visą tai, ką Dievo žmonės, broliai ir seserys, turėjo atvežti į gyvą sceną.

Kodėl apskritai kilo poreikis surengti „Sielas“?

Giedrius: Tuo metu situacija buvo kitokia – jaunimas neturėjo finansinių galimybių pasirūpinti aparatūra ir muzikos instrumentais. Šiuo festivaliu norėjosi juos padrąsinti, pasakyti, kad yra auditorija, kuriems reikia jų kūrybos. Siekėme pakylėti juos šiek tiek į aukštesnį profesionalumo lygį, todėl buvo įvesta konkursinė programa, kad dalyvaujantys atlikėjai varžytųsi tarpusavyje. Tikiu, kad festivalis prisidėjo prie tokių grupių kaip „Garbanotas“ (festivalyje pasirodžiusių tuomečiu „Apaštalų“ pavadinimu ir tapę 2008 m., 2009 m., 2010 m. festivalių laureatais – red. past.) iškilimo ir įžengimo į profesionaliąją, populiariosios muzikos sceną.

Kokia buvo pirmoji krikščionių ir vietos bendruomenių reakcija į tokio pobūdžio renginį?

Giedrius: Žmonės noriai įsigijo bilietus ir ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Aš prisimenu pirmąjį festivalį Plungėje ‒ surengėme spaudos konferenciją, kurios metu pristatėme idėją ant kultūros namų stogo. Žurnalistus patraukė vien jau tai. Teigėme, kad esame arčiau dangaus, bet iš tikrųjų galimybė užlipti ir pamatyti miestą iš kito kampo irgi domino. Lygiai taip pat ir festivalis buvo gaivaus vėjo gurkšnis, parodantis, kad yra tokių žmonių, kurie kuria iš savo tikėjimo patirčių ir įsitikinimų. Tai buvo liudijimas apie krikščionišką bendruomenę Lietuvoje.

Remigijus: Kiekvieną kartą atvykus į naują miestą, susiduri su nežinia, koks tai renginys ir kas yra krikščioniška muzika. Kai 2015 m. organizavome festivalį Telšiuose ir užėjome į vietinės žiniasklaidos biurą susitikti su redaktoriumi, manęs paklausė, kiek vargonininkų atvešiu ir kiek chorų dalyvaus. Supratau, kad žmonės nežino ir nėra supažindinti su šiuolaikinės krikščioniškos muzikos žanru. Krikščionys turi pilną spektrą ir apima visus stilius: nuo dainuojamosios poezijos iki sunkiausio roko.

Kaip per visus 20 metų festivalis „Sielos“ formavo Lietuvos požiūrį į šiuolaikinę krikščionišką muziką?

Giedrius: Man buvo labai gražu, kai prieš keletą metų festivaliui atvykus Šakius, žiūrovų simpatijų prizą laimėjo iki tol bent jau man negirdėta grupė iš pačių Šakių. Tai įrodo, kad kai festivalis atvažiuoja vis į kitą miestą, gali tapti paskata paruošti dainas, jas įrašyti, sudalyvauti konkurse, o gal net ir jį laimėti. Manau, jog miestų bendruomenės ir kuriančio jaunimo įkvėpimas bei paskatinimas gali būti laikomas didžiausiu festivalio nuopelnu.

Marta, anksčiau savanoriavai festivalyje, o kaip pasikeitė tavo požiūris į renginį, kai pradėjai jį organizuoti?

Marta: Požiūris visiškai pasikeitė. Kai dalyvauji ar savanoriauji, matai tik labai mažą renginio dalį, turi tik vieną konkrečią užduotį. Organizuodamas visą festivalį, apie jį galvoji ir jam ruošiesi ištisus metus. Regi didžiulį paveikslą: kiek reikia resursų, pagalbos, kiek reikia žmonių, dovanų, talentų, idėjų ir darbo.

Kokios bus „Sielos“ šiais metais?

Marta: „Sielos“ bus ypatingos, nes tai jubiliejinis, 20-asis, festivalis ‒ mums labai ypatinga data. Festivalis pirmą kartą atvyksta į kurortą, visiems labai gerai žinomą ir mylimą Palangą. Žiūrovų laukia net 3 erdvės: Palangos koncertų salė, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir kultūros centras „Ramybė“. Užsiregistravo virš 20 atlikėjų ir beveik visi jie gros savo autorinius kūrinius. Jubiliejinį festivalį vainikuos iki šiol Lietuvoje neviešėjusi, tačiau Europoje žinoma krikščioniškos šokių muzikos grupė „LZ7“ iš Jungtinės Karalystės.

Kodėl jubiliejiniam renginiui jūs pasirinkote būtent Palangos miestą?

Remigijus: Visų pirma, Palanga – tai Lietuvos auksas, gintaras. Jubiliejui norisi tikrai gražios vietos, kurią lanko visa Lietuva, o tai ir yra pajūris. Norisi visiems drauge čia susirinkti, pradžiuginti palangiškius šilta krikščioniškos muzikos švente ir padėkoti Dievui už tuos gražius 20 metų, už 20 nuostabių susitikimų.

Kaip matote „Sielas“ ateityje, kokių svajonių turite?

Marta: Svajonių yra labai daug. Norėtųsi, kad tai būtų ne tik muzikos festivalis, bet pamatytume ir daugiau meno šakų: šokių, teatro ar tapybos. Norėtųsi visą miestą apimti krikščionišku menu, supažindinti svečius su kuriančiais krikščionimis, skleisti Evangeliją įvairiausiomis meno formomis.

Pats pagrindas ir pati festivalio esmė yra siekti, kad kuo daugiau žmonių išgirstų apie Kristų, kuo daugiau žmonių širdžių pasiektų krikščioniška muzika ir Evangelijos žinia. Svajoju, kad renginys nuolat būtų pilnas liudijimų, kaip žmonių gyvenimai pasikeitė ir kaip jie buvo paliesti per festivalį.

Giedrius: Iš tikrųjų norėtųsi, kad atsirastų entuziastingo jaunimo, kurie perimtų estafetę, keltų vėliavą ir festivalį sukonstruotų pagal savo laikmetį. Mes jaunimo kultūrą jau vertiname tik per savo vaikus, tad pirmiausia yra lūkestis, kad atsirastų žmonių, kurie norėtų perimti festivalio organizavimą ir keliautų toliau su idėjomis, kurios jau atitiktų šių dienų aktualijas.

Ką kiekvienas iš mūsų galėtume padaryti, kad „Sielos“ Lietuvoje peraugtų į dar didesnį ir galbūt net kitas meno šakas apimantį renginį?

Giedrius: Mes, krikščionys, dar niekaip nesugebame suprasti, kad krikščionybė neegzistuoja pati savaime. Kas nors turi imtis atsakomybės ir groti, kai kas turi imtis atsakomybės ir organizuoti koncertus, o kai kas turi imtis atsakomybės ir aukoti. Tai turi būti kompleksinis darinys, už kurį atsakingi esame mes visi. Todėl svarbiausia, kad būtų žmonių, kurie imtųsi šių atsakomybių.

Ko palinkėtumėte Lietuvai ir jos kūrėjams?

Remigijus: Norisi palinkėti didelio kūrybinio džiaugsmo kuriant muziką, tapant paveikslus, galvojant ir rašant gražiausius žodžius. Dalinkitės ta patirtimi, tuo išgyventu tikėjimu. Linkiu, kad menas prabiltų, kad kūriniai būtų įsišakniję Jo žodyje, toje nuostabioje tikėjimo patirtyje. Norisi palinkėti didelių palaiminimų ieškant tiesos ir prabylant apie tiesą per meną. Tegul Dievas laimina kūrybingus meno žmonės, kad jie būtų drąsūs kalbėti apie tai, kaip yra iš tikrųjų.

Jubiliejinis šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalis vyks spalio 30 d. Palangoje. Visą informaciją apie renginį ir žiūrovių registracijos formą galima rasti „Sielų“ Facebook paskyroje.

Garso įrašas.

The post Festivaliui „Sielos“ – 20: sulaukdavome klausimų, kiek vargonininkų ir chorų atvešim appeared first on LAIKMETIS.

Kaip į Jūsų gyvenimą atėjo tikėjimas?

– Liudijimą apie savo dvasinį augimą, savo vaikystę pradedu nuo apaštalo Pauliaus 2-ojo laiško Timotiejui, kuriame jis rašo: „Aš vis prisimenu tavo nuoširdų tikėjimą, kuris pradžioje gyveno tavo senelėje ir tavo motinoje“. Ir darau prielaidą – nors moksliškai ir nepagrįstą – matyt, tikrai yra tam tikras tikėjimo DNR, pasiekiantis mus iš praeities kartų. Mano abi prosenelės buvo pranciškonės tretininkės. Beje, tą išsiaiškinau tik tada, kai nuėjau nemažą kelią tikėjimo kelionėje. Vadinasi, protėvių tikėjimas ir jų maldos veltui nenueina. Todėl labai raginu močiutes, mamas melstis už savo už savo vaikus, anūkus ir proanūkius.

Ar žinote vengrų pedagogo Zoltan Kodaly atsakymą į klausimą, kada reikia pradėti vaiko muzikinį auklėjimą? Devyni mėnesiai prieš gimstant jo motinai! Matyt, tai galioja ir kitoms auklėjimo sritims. Juk mano močiutė visą gyvenimą giedojo bažnyčioje chore. Mama augo bažnyčioje ant viškų (vargonams ir giedotojams skirta bažnyčios galerija ties įėjimu – aut. pastaba). Močiutė ją atsinešdavo dar visai mažą į choro repeticijas ir Mišias. Taigi, mano šeimoje labai stiprios tikėjimo šaknys.

O mano vaikystė prabėgo sovietiniais laikais, kai jutome tikėjimo suvaržymus. Tiesa, Palangos bažnyčioje tuomet nesilankydavau, tačiau pas močiutę, kaime, turėjome nuostabų kleboną, vargonininkę. Todėl visų mokyklinių atostogų metu kiekvieną dieną skirdavau laiko bažnyčiai. Ten mane dažniausiai būdavo galima rasti ant vargonų. Be abejo, vien buvimas bažnyčioje nepadaro žmogaus tikinčiu. Tačiau aplinka, kurioje augi, tie žmonės, kurie tampa tikėjimo autoritetais, jaunam žmogui daro didžiulę įtaką. Be to, žinojau, kad mano močiutė už mane labai meldėsi. 

Aštuoniasdešimt devintų lapkričio pabaigoje Kretingos vienuolynas buvo grąžintas pranciškonų vienuoliams. Su bendraminčių grupele ten apsilankiau vos dvi savaitės po jo grąžinimo. Akimis žiūrint, jame nebuvo nieko, plikos sienos, tačiau ten ištartas brolių pranciškonų Astijaus ir Edmundo kalbėtas žodis, jų tikėjimo liudijimas įkvėpė mane sąmoningai pasirinkti tikėjimo kelią.

Ką reiškia šių dienų visuomenėje būti sąmoningu krikščioniu?

– Tai reiškia atsiliepti į Dievo kvietimą bendrystei ir labai atsakingai prisiimti įsipareigojimą  tapti bendradarbiu Dievo kuriamojoje veikloje. Tai tikrai nereiškia, kad atsisakai gyvenimo, bet būtent – eini į gyvenimą, kuriame krikščioniškos vertybės tampa kelrode žvaigžde. Taip, būti krikščioniu – didelis iššūkis. Ši kelionė yra nuolatinė, be poilsio dienų, be galimybės „pailsėti“ nuo Viešpaties, atsitraukti, tartum šiandien esi tikintis, rytoj – ne. Kita vertus, eidamas šiuo keliu gyveni tą patį žemišką gyvenimą, kaip ir visi, niekas tavęs iš šios žemės nepaima ir niekas negarantuoja, kad tu neturėsi problemų, rūpesčių. 

Šventoji Rožė Limietė yra pasakiusi: „Šitos yra vienintelės kopėčios į rojų, ir be kryžiaus niekas neras kelio, kuriuo pakiltų į dangų.“ Taigi, krikščionio gyvenimas neatsiejamas nuo kryžiaus. Kasdienis šventumo siekimas yra nepaprastai nepatogus. Tačiau turint būrį puikių bičiulių, siekiančių to paties tikslo, yra kur kas drąsiau ir lengviau keliauti.

Kasdienis šventumo siekimas yra nepaprastai nepatogus.

Taip, krikščionio gyvenimas pilnas iššūkių, bet tuo pačiu – nepaprastai intensyvus, įdomus savo netikėtumais, savo siurprizais ir nuotykiais. Ir – kas svarbiausia – kiekviename tame iššūkyje, kiekvienoje problemoje, kiekviename sunkume suvoki, kad tu nesi vienas. Žinai, kad kas benutiktų, šalia visuomet bus Tas, kuris tave myli, drąsina ir yra pasiruošęs išgelbėti iš pačių beviltiškiausių situacijų. Ta galimybė turėti gyvą santykį su Jėzumi Kristumi, galimybė dalyvauti Šv. Mišiose, priimti sakramentus nepaprastai sustiprina ir atgaivina. Visa tai ir suteikia viską, kas reikalinga šiam gyvenimui.

Šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“, kurio vienoje iš trijų scenų – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios – pasirodysite ir Jūs, skatina ekumeninę krikščionių vienybę. Kaip Jūs į tai žiūrite?

– Tai be galo svarbu, nes Bažnyčia yra Kristaus kūnas. Bažnyčia nuo pat pradžių yra Dievo sukurtas  įrankis, Dievo – ne žmogaus – įsteigta institucija, per kurią Jis lieja savo malonę į šitą žemę. Ir kuo vieningesnis bus šitas Kristaus kūnas, tuo ji bus stipresnė. Didysis paradoksas slypi tame, kad kuo labiau pažįstame Dievą, kuo labiau artėjame prie Jo, tuo labiau išryškėja kiekvieno mūsų pašaukimo unikalumas ir tuo labiau esame vienijami Dievo Dvasios. Ir būtent vienybė Dievuje neniveliuoja, bet netgi skatina skirtybes – kaip ir mūsų žmogiškasis kūnas nėra viena akis ar vienos rankos. Turime skirtingus kūno narius su skirtingomis funkcijomis, bet visi jie sudaro vieną kūną.

Lygiai tie patys principai veikia ir Kristaus kūne – Bažnyčioje. Todėl mums labai svarbu atrasti savo unikalumą, autentiškumą, į kurį mes kviečiami. Ir pastebėti tai, kas mus vienija, ieškant ne skirtybių, o dialogo. Ir toks renginys – be abejonės, labai geras būdas surinkti įvairių konfesijų tikinčiuosius ir parodyti bei patiems patirti, kad galime būti vieningi.

Apie šią vienybę ir kalba mano giesmė „Pakilk ir šviesk, Dievo bažnyčia!“ O kaip mes visi krikščionys galime susijungti, kokiu pagrindu? Dievo Žodžio – nes mes  visi turime vieną pamatą, kuris yra Kristus. Galbūt tad net nestebėtina, jog šią giesmę savinasi labai daug konfesijų: protestantai, katalikai, netgi atskiros parapijos perkuria tekstą, pritaikydamos sau. Prieš kurį laiką ši giesmė buvo pasirinkta ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos himnu. Beje, ji net įtraukta į seminarijos kompaktinį diską „Tu gimei iš Mergelės“, nenurodant autorystės – tuo metu sudarytojai buvo įsitikinę, jog giesmė versta iš anglų kalbos.

Kovojate dėl autorinių teisių?

– Visuomet, kiek tik galiu, kovoju dėl teisingo tiek mano pačios, tiek kitų autorių giesmių teksto ir natų atlikimo, dėl teisingos autorystės nurodymo. Tai yra svarbu ir to privalu visiems laikytis. Bet, kita vertus, kai matau, jog giesmės gyvena savo gyvenimą, kelia širdis aukštyn – galiu atleisti ir šiuos nedidelius griekus. Bičiulis Liudas Mikalauskas, kuris, beje, taip pat daro klaidų, atlikdamas mano kūrinius, man kartą pasakė: „Čia jau nebe tavo giesmė, o visų“ (juokiasi).

O kaip gimsta Audronės giesmės, kurios paskui tampa visų?

– Mane Dievas pašaukė kaip pianistę. Aš mąstau melodijom, mano mintys skamba garsais. Muzika – mano širdies kalba ir mano maldos kalba. Tos giesmės yra širdies šauksmas, mano malda, mano išsakymas, iškalbėjimas to, ko pilna širdis, to, kas joje susitvenkė. „Pakilk ir šviesk“ sukūriau, skaitydama rusišką Bibliją – tais laikais lietuviškų nebuvo galima gauti. Skaičiau pranašo Izaijo 60-ą skyrių ir pajutau, kad „ateina“ melodija ir „ateina“ lietuviškas tekstas. Beliko čiupti pieštuką ir skubiai visa tai užrašyti. Kitais atvejais būna, kad suskamba giesmės motyvas, kuris neduoda ramybės. Tada tenka padirbėti, pagalvoti, kaip įsodinti tą brangakmenį į išbaigtą kūrinį. Tu sėdi ir kuri, nes negali nekurti.

Be to, esu sau labai reikli. Nemoku atsisėsti ir kažko sukurti vien tam, kad reikia kurti. Jaučiu didžiulę atsakomybę prieš tuos, kurie giesmes klausys ir giedos, nes tai dovana ne tik man, bet ir bendruomenei. Mūsų dovanos skirtos ne pavieniui jomis džiaugtis, o bendruomenei praturtinti. Tad atsakingai žiūriu į kūrybą. Trokštu, kad kiekviena giesmė kalbėtų ne tik man, bet ir klausytojui – jį sustiprintų, paguostų, padėtų gauti atsakymą.

Ką iš Jūsų išgirsime šį šeštadienį „Sielose“?

– „Sielose“ pristatysiu autorinių giesmių programą. Ir tikrai kviesiu visus drauge giedoti „Pakilk ir šviesk!“ Šioje giesmėje Bažnyčia kviečiama būti stipria, šventa. Ji – tas šaltinis, iš kurio galime semtis jėgų. Kviesiu ir nuoširdžiam pokalbiui – savo liudijimui. Kaip kad apaštalas Paulius kviečia pasiguosti mūsų ir jūsų tikėjimu. Tad ir kviečiu palangiškius bei kurorto svečius tokiai paguodai, pamąstymui šiame festivalyje.

Ačiū už pokalbį.

Pokalbis tiesioginiame radijo stoties XFM eteryje (vedėja Jūratė Kriščiūnaitė) 

The post „Sielose“ Palangai atstovausianti Audronė Juozauskaitė: darau prielaidą, kad egzistuoja tikėjimo DNR appeared first on LAIKMETIS.

Krikščioniškos muzikos renginiai – nuo Kretingos pranciškonų

Pirmuosius krikščioniškos muzikos renginius Lietuvoje prieš tris dešimtmečius suorganizavo  vienuoliai pranciškonai vadinamoje lietuviškojoje Romoje – Kretingoje. Atsikūrus pranciškonams Kretingoje, pranciškonas vienuolis Gediminas Numgaudis vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo propaguoti šiuolaikinius muzikos stilius su krikščionišku turiniu, pradėjo megzti ryšius su užsienyje esančiomis muzikos grupėmis.

Vėliau iniciatyvą perėmė broliai dominikonai ir jaunimas, Vilniuje ir Palangoje dvejus metus rengę festivalį „Ieškau ugnies Tavyje“.

Apie 1997–1998 m. Kaune tarptautinį krikščioniškos muzikos festivalį su dalyviais net iš Italijos organizavo kunigas brolis pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas (dabartinis Kretingos parapijos klebonas). Kartu su dabar žinomu TV laidų prodiuseriu Gediminu Jauniumi, tada planavusiu tapti jėzuitu. Renginys šiame mieste vyko dvejus metus, bet vienuoliui išvykus į Jungtines Amerikos Valstijas, nutrūko.

Vis dėlto krikščioniško žanro muzika Kaune paliko įspaudą. Čia vyko ir solidžiausias iki „Sielų” vykęs festivalis – „Musica aeternitatis“, kurį Kaune organizavo to paties pavadinimo organizacija. Deja, jis irgi nutrūko – dėl lėšų stygiaus.

2002 m. lapkritį ir vėl Žemaitijoje, tik kitame mieste – Plungėje, įvyko pirmasis „Sielų“ festivalis. Šį kartą iniciatyvos ėmėsi tuometis Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro jaunimo referentas, LRT laidos „Būk artistas“ vedėjas (dabar – Seimo narys) Giedrius Surplys. Jam talkino Plungės kultūros namai.

Nuo ankstesnių festivalių šis skyrėsi tiek grupių gausa bei profesionalumu, tiek konkursinėmis sąlygomis. Nors  „Sielos” vyko Plungėje, sutraukė daugybę žiūrovų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir kitų šalies miestų.

Nuo 2003 m. „Sielas” organizuoja VšĮ „Gerosios Naujienos centras”.

Prisiminkime, kas gi vyko “Sielose” per šiuos du dešimtmečius:

2002-ieji. Plungė

Plungės rajono savivaldybės kultūros centre įvyko pirmasis „Sielų” festivalis, kuriame savo kūrybą pristatė 13 grupių ir atlikėjų.

Geriausia festivalio grupe išrinkta „Atika“ iš Klaipėdos, daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnė vilniečių  „The password”.

                                                                      2003-ieji. Vilnius

„Sielos 2003“ vyko Vilniuje „Karolinos“ klube, kur koncertavo 15 grupių ir atlikėjų iš visos Lietuvos. Į festivalį atvyko apie 1200 jaunų žmonių.

Geriausia daina išrinkta „Take My Hand“, kurią atliko grupė vilniečių „The password”, geriausia festivalio grupe pripažinta  „A4” iš Vilniaus, geriausia žiūrovų grupe – vilniečių “Gyvai”.

2004-ieji. Šiauliai

2004 m. Šiaulių kino ir kultūros centre „Saulė“ koncertavo 23 grupės ir atlikėjai.

Trečiasis „Sielų” festivalis iš kitų krikščioniškos muzikos renginių Lietuvoje išsiskyrė tuo, kad čia buvo renkami geriausieji Lietuvos krikščioniškos muzikos atlikėjai. O grupių pasirodymą stebėjo gana autoritetinga komisija, sudaryta iš žinomų Lietuvos muzikos padangėje žmonių – Dariaus Užkuraičio, Jono Kulikausko, Eladijaus Kirijanovo ir kitų.

Geriausia grupe išrinkta vilniečių „Mustard seed”, geriausia daina – Arnoldo Jalianiausko „Neskubėk”. Už geriausią debiutą apdovanotą grupė „SOS” iš Naujosios Amenės.

Daugiausiai žiūrovų balsų pelnė Tomas Bieliūnas iš Šiaulių.

2005-ieji. Klaipėda

2005 m. lapkritį 34 kolektyvai ir atlikėjai koncertavo Klaipėdoje, LCC, Michealsen centre. Čia susirinko daugiau nei 1500 jaunų žmonių.

Geriausia  „Sielų 2005” grupe išrinkta biržiečių „Gil”, geriausia daina pripažinta vilniečių  „Trise valtimi” –  „Stand By Me”.

Uostamiestyje debiutavo 12 atlikėjų, geriausiu debiutu pripažintas vilnietės Raimondos Kirijanovienės pasirodymas.

Geriausia žiūrovų grupe išrinkta „Gyvai“ iš Vilniaus.

2006-ieji. Marijampolė

2006 m. festivalis vyko Marijampolėje, subūręs apie 2000 jaunų žmonių.

Geriausia grupe iš visų dalyvavusių 23-jų pripažinta (debiutininkė!) vilniečių  „Positive ritual”, geriausia daina – taip pat vilniečio, Juro Grinevičiaus – „Draugams“.

Daugiausiai žiūrovų pelnė ištikimiausias  „Sielų” dalyvis Arnoldas Jalianiauskas.

2007-ieji. Kaunas

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusį festivalį globojo Kauno Arkivyskupas Metropolitas Sigitas Tamkevičius.

Renginyje dalyvavo 16 kolektyvų ir atlikėjų, bet festivalyje skambėjo ne tik muzika. Į VDU Katalikų teologijos fakultetą žmonės rinkosi pasiklausyti ir teminių seminarų.

Festivalio „Sielos 2007” nominacijas susirinko Kuršėnų (grupė „Spirit”, Ingrida Rušinskienė) ir Švėkšnos (grupė „Mista”) atlikėjai.

2008-ieji. Panevėžys

Renginį, kuriame pasirodė 27 grupės ir atlikėjai, globojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.  „Sielos 2008” sulaukė daugiau nei 2000 klausytojų.

Geriausio debiuto apdovanojimas atiteko Vilniaus bernardinų grupei „Apaštalai“, geriausia grupe pripažinta panevėžiečių „Massive“, geriausia daina – kauniečių grupės „Aukštyn bures” kūrinys „Dievas yra meilė“.

2009-ieji. Mažeikiai

Festivalyje pasirodė 21 atlikėjas. Renginio globėjas – Telšių vyskupas Jonas Boruta.

Pirmą kartą festivalyje skambėjo senovinės armėniškos giesmės, kurias atliko Justina Arutiunian su grupe.

Didžiausių publikos simpatijų susilaukusi dar 2008-aisiais, grupė  „ Aukštyn bures” išsaugojo pozicijas. Šįkart geriausia daina pripažintas jos kūrinys „Išgirsk mane“.

Prieš metus  „Sielose” debiutavusi grupė „Apaštalai“ 2009-aisiais pripažinta geriausia festivalyje.

2010-ieji. Utena

26-ių festivalio dalyvių ir kolektyvų bei tūkstančių klausytojų pasveikinti atvyko Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.

Geriausia grupe išrinkta jonaviškių  „Juoda Balta“, geriausia daina pripažinta „Apaštalų” – „Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“.

2011-ieji. Kėdainiai

Jubilienis, dešimtasis, festivalis sutiktas Lietuvos centre Kėdainiuose. Pirmą kartą – net keturiose scenose: šlovinimo, koncertinėje, kamerinėje ir akustinėje.

Festivalį drąsiai galima vadinti rekordiniu, kuriame dalyvavo net 43 atlikėjai iš visos Lietuvos.

Jubilieniame renginyje nominacijos nebuvo skiriamos.

2012-ieji. Biržai

Biržų kultūros centre ir Biržų krašto muziejuje „Sėla“ koncertavo 33 kolektyvai ir atlikėjai.

Geriausia debiutininke pripažinta Telšių grupė „Šienas“, geriausia festivalio grupe – Biržų „G – LOVE”, geriausia daina – kauniečių grupės „Chebra” kūrinys „Yra vienas Dievas trijuose asmenyse”.

2013-ieji. Tauragė

Dvyliktasis “Sielų” festivalis vyko Tauragės kultūros centre, Evangelikų liuteronų bažnyčioje Šv. Trejybės parapijos namuose. Festivalio globėjas – Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis.

Savo kūrybos vaisius pristatė 36 grupės ir atlikėjai. Muzikos šventę pradėjo Tauragės jungtinis gospel choras. Oficialiai programai pasibaigus visi sukviesti į diskoteką.

Geriausia grupe išrinta klaipėdiečių „Misija”, geriausia daina – Kretingos pranciškonų jaunimo grupės  „Crowing terra” kūrinys.

2014-ieji. Druskininkai

28 atlikėjai ir grupės Druskininkuose koncertavo keturiose erdvėse. Festivalį globojo vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Geriausios festivalio dainos nominaciją pelnė keturių vaikinių iš Vilniaus ir Elektrėnų grupės „ jautì” kūrinys „Debesys“, geriausia grupe pripažinta kauniečių „Chebra”.

2015-ieji. Telšiai

Net 40 atlikėjų sukvietęs festivalis vyko Telšių katedroje, „Žemaitės dramos teatre“, „ Žemaitės“ gimnazijoje ir Telšių menų inkubatoriuje. Festivalio globėjas – Linas Vodopjovas.

Geriausia festivalio grupe ir vėl išrinkta „Chebra”, geriausia daina išrinktas klaipėdiečių grupės „Misija” kūrinys „Tavim tikiu”.

2016-ieji. Alytus

Penkioliktasis  „Sielų” festivalis vyko Dzūkijos sostinėje Alytuje – Dramos teatre, Kultūros ir komunikacijos centre, Šv. Angelų sargų bažnyčioje. Reginį globojo vyskupas Rimantas Norvila.

Geriausia grupe pripažinta  „IF”, geriausia festivalio daina – grupės  „Chebra” kūrinys „Yra vienas Dievas“, geriausia radijo XFM daina  – jungtinės Klaipėdos ir Kauno grupės „Poezijos medžiotojai” kūrinys „Ella“.

Iš viso festivalyje pasirodė 24 atlikėjai ir grupės.

2017-ieji. Naujoji Akmenė

Renginyje koncertavo 30 atlikėjų ir grupių, iš kurių 4 – iš kaimyninės Latvijos. Renginio globėjas – vyskupas Linas Vodopjanovas.

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos jaunimas pristatė Reformacijos 500 metų jubiliejui skirtą miuziklą.

Festivalio grupe išrinkta kauniečių  „Chebra”, o jų kūrinys  „Yra vienas Dievas” – festivalio daina.

Antroji vieta tarp grupių atiteko Klaipėdos  „Misijai”, tarp dainų – jungtinio choro „Bičiuliai“ (Chór łączony „Przyjaciele“) iš Vilniaus kūriniui „Halleluja“.

2018-ieji. Jonava

2018 m. festivalis vyko Jonavoje dviejose Kultūros centro salėje ir sporto arenoje. „Sielų 2018” globėjas –  vyskupas Lionginas Virbalas.

Geriausia daina išrinkta Gabrielės Gvazdikaitės ir Grupės – „Tu mane sukūrei“.

Daugiausia žiūrovų palaikymo sulaukė Arūno Raudoniaus ir Andriaus Kulikausko duetas.

2019-ieji. Šakiai

2019 m. festivalis vyko Šakiuose: Šakių kultūros centre, „Varpo” gimnazijoje bei Šakių evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Geriausia metų grupe pripažinta šventės šeimininkų šakiečių „Mėlyna”.

2020-ieji. Rokiškis

Pernai Rokiškyje suorganizuotas pirmasis virtualus „Sielų” festivalis. Tiesioginė transliacija vyko iš Rokiškio kultūros centro.

Renginį stebėjo ne tik žiūrovai iš visos Lietuvos, bet ir Airijoje, Danijoje, Anglijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje gyvenantys lietuviai.

2021-ieji. Palanga

Jubiliejinis, 20-asis, „Sielų” festivalis paskutinį spalio šeštadienį, spalio 30 d., vyksta gražiausiame Lietuvoje kurorte – Palangoje.

Festivalyje pasirodys 24 atlikėjai ir grupės iš Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, Kauno, Klaipėdos, Kelmės rajono, Kretingos, Palangos.

Renginio atidarymas – 16 val. Palangos koncertų salėje. Po atidarymo, apie 16.30 val., koncertinė programa pasidalins į tris erdves: Palangos koncertų salę, Muzikos klubą „Ramybė” ir Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią.

Planuojama, kad „Ramybėje” ir bažnyčioje bus koncertuojama iki 21 val., o Koncertų salėje tuo metu lauks karščiausias pasirodymas. Scenoje išvysime elektroninės pop muzikos grupės „LZ7” atlikėjus iš Jungtinės Karalystės.

Registracija į festivalį.

The post Apie dviejų dešimtmečių „Sielas” – prisimenant, kas svarbiausia appeared first on LAIKMETIS.