Vokietijos laikraščio „Süddeutsche Zeitung“ tyrimo duomenimis, 603 Romos katalikų bažnyčios ir 444 pagrindinės Vokietijos evangelikų bažnyčios maldos namai nebebus naudojami pamaldoms.

Pasak architektūros profesorės Stefanie Lieb, iki 2033 m. „kas ketvirtas ar penktas bažnyčios [pastatas] nebebus naudojamas pagal pirminę paskirtį“. Jos nuomone, praktiškai tai reiškia, kad 10 000 bažnyčių nebebus laikomos pamaldos.

Šios tendencijos pavyzdys - Eseno vyskupija dar 2006 m. paskelbė, kad nebegali finansuoti trečdalio savo pastatų.

Daugelis šių bažnyčių pastatų buvo parduoti, o naujieji savininkai juos naudoja privatiems verslams, pavyzdžiui, restoranams, sporto centrams ar parduotuvėms.

Viso to priežastis - nuolat mažėjantis abiejų bažnyčių narių skaičius. Nuo 2023 m. Romos katalikų bažnyčia Vokietijoje neteko 628 000 narių, o protestantų bažnyčia - 593 000.

Pagrindinė priežastis - sąmoningas parapijiečių, kurie nebesitapatina su šiomis bažnyčiomis, pasitraukimas. Tačiau neigiamai statistikai įtakos turi ir parapijiečių mirtis bei sumažėjęs kūdikių krikštų skaičius.

Su šiomis realijomis susijęs bažnytinių mokesčių, svarbių pajamų, kurias katalikų ir protestantų bažnyčios gauna iš visų savo registruotų narių, sumažėjimas.

Vokietijos žurnalo „Pro“ duomenimis, vien pietinėje Bavarijos žemėje katalikų pastatų išlaikymas kasmet kainuoja daugiau kaip 100 mln. eurų.

Ekspertai įspėja, kad kyla pavojus, jog daugelis istorinių krikščioniškų bažnyčių pateks į „godžių investuotojų“ rankas.

The post Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį Vokietijoje bus uždaryta 10 tūkst. bažnyčių appeared first on LAIKMETIS.

Rugpjūčio pradžioje islamo labdaros organizacijai buvo suteiktas leidimas pertvarkyti Švento Jono grigališką bažnyčią Hanlyje, Stafordšyro grafystėje, į musulmonų maldos namus.

Iš pradžių bažnyčia buvo tapusi kavine ir antikvarinių daiktų centru, o rugpjūčio 15 d. buvo parduota organizacijai „Zamir Foundation“, kuri gavo Stouko prie Trento miesto tarybos leidimą paversti ją mečete.

Tačiau Anglikonų bažnyčia, remdamasi teisine nuostata, draudžiančia pastatą naudoti bet kurios kitos religijos, išskyrus krikščionybę, garbinimui, užblokavo statybas.

„Labdaros organizacija planavo, kad pastate bus įrengtas muziejus, daugiareliginė biblioteka ir tik moterims skirta sporto salė, tačiau dabar Anglikonų bažnyčia pasakė „ne“.“ Bažnyčios taryba užblokavo pastatą taikydama teisinę sąlygą, draudžiančią bažnyčią naudoti bet kokioms nekrikščioniškoms apeigoms - šis apribojimas galioja nuo tada, kai 2009 m. Ličfildo vyskupija ją pardavė“, - sakoma pranešime.

The post Anglijoje norėta bažnyčią paversti mečete appeared first on LAIKMETIS.

Sprendimas priimtas po to, kai Šveicarijos federalinis teismas atmetė bažnyčios apeliaciją, kuri, daugelio evangelikų nuomone, liudija apie religijos laisvės padėties blogėjimą regione, praneša "Evangelical Focus".

Kreipimąsi remia Šveicarijos evangelikų aljansas kartu su savo Ženevos skyriumi ir Romos evangelikų bažnyčių federacija, kuriai priklauso Kolonjos bažnyčia. Jie siekia apskųsti Federalinio teismo sprendimą, tikrindami jo atitiktį tarptautinei teisei į religijos laisvę.

Konfliktas prasidėjo 2022 m. liepą, kai Ženevos valstybės taryba uždraudė Kolonjos bažnyčiai rengti krikšto apeigas Ženevos ežere, remdamasi kantono sekuliarizmo įstatymu. Įstatyme nustatyta, kad krikštyti viešose vietose gali būti leidžiama tik toms bažnyčioms, su kuriomis Valstybės taryba palaiko oficialius santykius.

Evangelikų aljanso direktoriaus pavaduotojas Stephanas Klopfensteinas išreiškė susirūpinimą: „Ženeva pamina savo tolerancijos tradicijas ir griauna savo, kaip žmogaus teisių sostinės, reputaciją.“

Po to, kai 2024 m. vasario mėn. federalinis teisingumo teismas atmetė bažnyčios apeliacinį skundą, jie kartu su evangelikų organizacijų parama nusprendė kreiptis į EŽTT.

2024 m. vasario mėn. sprendime Federalinis teismas dar kartą patvirtino sekuliarizmo koncepciją, pagal kurią krikštas viešoje erdvėje gali trikdyti religinę ramybę ir įžeisti kitų žmonių įsitikinimus. Šis sprendimas sukėlė evangelikų grupių susirūpinimą, kurios teigia, kad Ženevos kantonų nustatyta pripažinimo procedūra suteikia pernelyg daug galių valstybei nustatant, kurios religinės bendruomenės gali praktikuoti savo tikėjimą viešosiose erdvėse.

Po Federalinio teismo sprendimo Šveicarijos evangelikų aljansas balandžio mėn. paskelbė pareiškimą, kuriame apgailestavo dėl šio sprendimo ir pavadino jį reikšmingu žingsniu atgal religijos laisvės srityje Ženevoje. Jų teigimu, sprendimas atspindi sekuliarizmą, kuris labiau orientuotas į nepasitikėjimą bažnyčiomis nei į atvirumą ir socialinės struktūros praturtinimą.

Aljansas taip pat kritikuoja valstybės reikalavimą religinėms organizacijoms prisiimti įsipareigojimus, kurių nereikalaujama iš kitų viešosios erdvės naudotojų, ir pasisako už bažnyčių nepriklausomybę nuo valstybės kontrolės.

Kreipimusi į EŽTT siekiama atkurti Kolonjos evangelikų bažnyčios teisę krikštyti Ženevos ežere, kuri yra labai svarbi ginant religijos laisvę Šveicarijoje.

The post Evangelikų bažnyčia iš Šveicarijos kreipėsi į EŽTT dėl krikšto apeigų appeared first on LAIKMETIS.

„Susidaro įspūdis, kad sekuliarizmas ne visada tinkamai taikomas, kad dalykai nėra aiškūs“, – spaudos konferencijoje Paryžiuje sakė prezidentas, siekiantis sutelkti paramą prieš pirmalaikius rinkimus. 

„Turime [...] pradėti dideles diskusijas apie sekuliarizmą ir imtis aiškių priemonių tais klausimais, kuriuos reikia spręsti“, – sakė jis. 

Prancūzijos sekuliarumo įstatymais siekiama, kad valstybė būtų neutrali religijos klausimais, tačiau taip pat užtikrintų piliečių teisę išpažinti pasirinktą religiją. 

Tačiau žmogaus teisių grupės kritikuoja įstatymus, kuriuos vadina diskriminuojančiais. Prieš artėjančias Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes musulmonėms sportininkėms, dėvinčioms galvos apdangalus, uždrausta atstovauti Prancūzijai. Tie patys įstatymai taikomi futbolo ir krepšinio klubuose. 

Susidaro įspūdis, kad sekuliarizmas ne visada tinkamai taikomas, kad dalykai nėra aiškūs“, – spaudos konferencijoje Paryžiuje sakė prezidentas.

E. Macronas pažymėjo, kad į diskusijas dėl naujų pasaulietiškumo taisyklių turėtų įsitraukti visi išrinkti pareigūnai, asociacijos ir įmonės, kasdien susiduriančios su panašiais klausimais. 

Pasak prezidento, visi sprendimai turėtų būti grindžiami ne emocijomis, o sveiku protu. 

E. Macronas sakė manantis, kad sekuliarizmas turi užtikrinti saugumą „gerbiant sąžinės laisvę ir leidžiant visiems gyventi kartu“.

Prieš du dešimtmečius Prancūzija uždraudė mokiniams dėvėti „ženklus ar drabužius, aiškiai parodančius jų religinę priklausomybę“. Prie tokių ženklų priskiriami galvos apdangalai, turbanai, dideli kryžiai ir kipos. 

Tačiau kai kurie aktyvistai tvirtina, kad šios taisyklės neproporcingai išstumia musulmones moteris iš viešojo gyvenimo.

Pernai Prancūzijos vyriausybė uždraudė mokyklose dėvėti abają – musulmonių moterų drabužį, dengiantį kūną nuo kaklo iki pėdų.

Prancūzijoje gyvena didžiausia Europoje musulmonų bendruomenė. 

The post Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia riboti religinius simbolius appeared first on LAIKMETIS.

Pavandenės miestelyje Telšių rajone pagal paskutinį Lietuvos gyventojų surašymą gyvena viso labo 254 žmonės. Suprantama, kad parapija turi aptarnaujamos statusą, jos tikinčiųjų dvasiniai poreikiai patikėti Janapolės klebonui.

Praėjusią savaitę Pavandenės krašto bendruomenės paskyroje feisbuke pasirodė nuotraukos iš Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos "žaismingo" minėjimo Pavandenės Šv. Onos bažnyčioje. Renginio metu užfiksuotose akimirkose matyti bažnyčioje žmones sveikinantis didelių gabaritų rožinio lapiuko personažas.

Toks bažnyčios erdvės naudojimas sukėlė nevienareikšmes tikinčiųjų reakcijas.

"Laikmečio" redakcija kreipėsi į Telšių vyskupijos kuriją su klausimu dėl renginio Pavandenės Šv. Onos bažnyčioje.

"Telšių vyskupijos kurija tokį Pavandenės Šv. Onos bažnyčios erdvės naudojimą vertina vienareikšmiškai neigiamai. Bus kalbamasi su minėtos parapijos klebonu ir jam priminta, kad bet kokie renginiai, koncertai ar minėjimai bažnyčioje gali būti organizuojami kiekvienu atveju tik gavus raštišką vietos ordinaro leidimą.

Šiuo atveju joks prašymas, susijęs su Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos minėjimu, nebuvo gautas. Kurija nuoširdžiai atsiprašo visų geros valios tikinčiųjų, kuriuos pagrįstai papiktino toks netinkamas sakralios erdvės naudojimas", - rašoma Telšių vyskupijos kurijos kanclerio Haroldo Šneideraičio atsakyme.

Pavandenės parapijos klebonas Kęstutis Zybartas į redakcijos atsiųstus klausimus neatsakė.

The post Telšių vyskupijos kurija atsiprašo tikinčiųjų už renginį Pavandenės bažnyčioje appeared first on LAIKMETIS.

J. Künzelis pardavė savo įmonę ir gautas lėšas investavo į katalikų bažnyčios pirkimą ir jos pertvarkymą į automobilių muziejų.

"Ilgai ieškojau didelio pastato, kuriame galėčiau eksponuoti savo klasikinius automobilius", - sakė Künzelis.

Bažnyčioje bus eksponuojami senoviniai motociklai, kurių Künzelis turi 27, ir aštuoni automobiliai. Už zakristijos ir altoriaus apsidos vokiečių verslininkas planuoja įrengti savo butą. Prie pat altoriaus jis ketina įrengti virtuvę.

The post Vokietijoje katalikų bažnyčia taps senovinių automobilių muziejumi appeared first on LAIKMETIS.

„Grėsmės religijos laisvei pasireiškia įvairiomis formomis. Nesuskaičiuojama daugybė kankinių ir toliau miršta už tikėjimą visame pasaulyje", - sakė 77 metų kardinolas. - Tačiau religijos laisvei gresia pavojus ir Vakaruose".

„Dažnai tai nėra atviras grasinimas ar neapykanta tikėjimui", - pridūrė jis, o „užslėptas nusistatymas prieš krikščionybę".

Interviu, kuris bus transliuojamas per EWTN programą „Vaticano" sekmadienį, lapkričio 27 d., Gvinėjos kardinolas atkreipė dėmesį į Išėjimo knygą, kurioje pasakojama apie dešimt rykščių Egiptui, hebrajų išvykimą ir Egipto sunaikinimą. Pasak jo, šie įvykiai nutiko, „kad Dievo tauta turėtų laisvę tinkamai Jį garbinti".

„Religinė laisvė neturi būti laikoma savaime suprantamu dalyku, neturi būti sukompromituota ar apleista".

Liberalioji demokratija neturi pamiršti Dievo.

Naujausia kardinolo knyga „Dvasinio gyvenimo katekizmas" išleista spalio mėnesį anglų kalba.

Tai jau septintoji jo knyga, kurioje - išsamūs apmąstymai apie septynis Katalikų Bažnyčios sakramentus ir apie tai, kaip daryti pažangą dvasiniame gyvenime. Viena pagrindinių knygos temų - Mišių ir Eucharistijos svarba.

„Turime susirinkti į šv. Mišias ir priimti mūsų Viešpatį Eucharistijoje", - sakė kardinolas R. Sarah valandą trukusiame interviu Romoje.

Jis kritikavo tai, ką pavadino plačiu pritarimu „drakoniškiems apribojimams" dėl dalyvavimo Mišiose COVID-19 pandemijos metu.

„Negalime to pamiršti: Eucharistija yra krikščioniškojo gyvenimo šaltinis ir viršūnė", - pabrėžė jis.

„Prisitaikymas, - tęsė jis, - kartais yra būtinas. Susidursime su daugiau pandemijų ir kitų nepaprastųjų situacijų, ir bus diskutuojama kokie geriausi sprendimai Eucharistijos šventimo atžvilgiu. Tai yra gerai.

Liberalioji demokratija reikalauja debatų, tačiau per juos niekada negalima pamiršti ar apleisti mūsų Dievo garbinimo svarbos. Liberalioji demokratija neturi pamiršti Dievo."

The post Vakarų krikščionys neturėtų religijos laisvės laikyti savaime suprantamu dalyku - kardinolas R. Sarah appeared first on LAIKMETIS.

Dvejose ataskaitose apie krikščionių persekiojimą visame pasaulyje nurodoma, kad represijos didėja. Europoje 2021 m. įvyko šimtai incidentų.

Trečiadienį paskelbtame asociacijos „Pagalba vargstančiai Bažnyčiai“ tyrime nustatyta, kad nuo 2020 m. spalio iki 2022 m. rugsėjo mėn. 75 proc. iš 24 tirtų šalių (tai šalys, kurios žinomos dėl savo pažeidinėjimų į religijos laisvės teisę) padidėjo represijų ar persekiojimo mastas, o ši tendencija pastebima jau kelis dešimtmečius.

Sirijoje krikščionių sumažėjimas drastiškas

Pasak asociacijos „Pagalba vargstančiai Bažnyčiai“ prezidento Thomas Heine-Geldernas (Tomas Hainė - Geldernas) pastaruoju metu labai pablogėjo krikščionių padėtis šalyse, esančiose į pietus nuo Sacharos – Burkina Fase, Nigeryje, Nigerijoje ir Malyje.

Tenykščiai krikščionys kenčia nuo nusikalstamų grupuočių savivalės. Dėl valdžios institucijų ir policijos korupcijos jie lieka praktiškai be teisinės apsaugos.

Klimato kaita taip pat daro neigiamą poveikį, nes kai kuriuose regionuose piemenys, ieškodami maisto savo bandoms, palieka jas ganytis valstiečių laukuose. Tai kelia socialinę įtampą, kuri dažnai virsta tarpreliginiais nesusipratimais.

Kitokia padėtis Sirijoje, kur liko tik keli šimtai tūkstančių krikščionių. Dėl jau vienuolika metų vykstančio karo daug krikščionių išvyko iš šalies, o tie, kurie pasiliko, gyvena labai sunkiomis sąlygomis.

Vis didesnį susirūpinimą kelia į religiją atsiremiantis nacionalizmas Indijoje ar Mianmare, totalitarinės ideologijos Kinijoje ir Šiaurės Korėjoje bei Pakistano visuomenės radikalizacija.

Katalikų padėtis Rusijoje taip pat pablogėjo po Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Pasak kenčiančius krikščionis remiančios organizacijos vadovo, tai susiję ir su popiežiaus Pranciškaus kritika Maskvos patriarchui Kirilui, kuris, kaip žinoma, visiškai remia Rusijos prezidentą.

Libane sunki ekonominės padėtis lemia tai, kad vis daugiau krikščionių ryžtasi emigruoti.

Pavyzdžiui, organizacijos atstovai kalbėjosi su Nigerijos pastoriumi, kuris 2022 m. Sekminių sekmadienį per išpuolį neteko 40 savo bendruomenės narių. Jis sakė, kad jo bendruomenė yra „sugniuždyta sielvarto“. Niekas neatėjo jai padėti, nei policija, nei praeiviai, o nusikaltėliai iki šiol nežinomi.

Ne tik Nigerija, bet ir visas Afrikos žemynas kenčia nuo augančio islamo ekstremizmo. Boko Haram, Al-Shabaab ir Vakarų Afrikos provincijos Islamo valstybė (ISWAP) skleidžia grasinimus ir žudo.

Artimuosiuose Rytuose krizės ir besitęsianti migracija kelia grėsmę trijų seniausių pasaulyje krikščionių bendruomenių - Irake, Sirijoje ir Pakistane - išlikimui.

Paradoksalu, bet esama ženklų, kad kai kuriose Artimųjų Rytų dalyse krikščionių padėtis yra blogesnė nei Islamo valstybės okupacijos metu. Emigracija labiausiai pastebima Sirijoje, kur krikščionių skaičius sumažėjo nuo 1,5 milijono (10 proc. gyventojų) 2011 m. iki maždaug 300 tūkst. dabar (mažiau nei 2 proc. gyventojų).

Europoje krikščionys taiko savicenzūrą

Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis Europoje stebėsenos organizacija (Oidac) 2021 m. užregistravo 500 smurto ir kitų nusikaltimų, motyvuotų netolerancija krikščionims, atvejų.

Europoje dauguma jų (apie 300) užfiksuoti kaip „neapykantos nusikaltimai“ susiję su vandalizmu, pavyzdžiui, bažnyčios pastato išniekinimu ar turto sugadinimu. Vienas iš šūkių paliktų grafičio būdu buvo toks: „Vienintelė bažnyčia, kuri duoda šviesą yra deganti“.

Apie 80 atvejų buvo susiję su aukų ar religinių daiktų vagystėmis, o 60 - su tyčiniais ar netyčiniais padegimais. Taip pat žinoma 14 fizinio smurto, įžeidinėjimų ar grasinimų atvejų ir keturios žmogžudystės.

Prancūzija ir Vokietija yra antikrikščioniškų nuotaikų sukeltų incidentų viršūnėje.

Pavyzdžiui, vienas dainininkas buvo pavadintas protiškai atsilikusiu, nes buvo krikščionis.

Pagal žymes (grafičių purškėjų parašus ar simbolius) ir studijuojant internetines žinutes galima susidaryti vaizdą apie nusikaltėlių praeitį. Kartais jie būna satanistai, sakoma pranešime, kartais - islamo grupuotės. Kitus išpuolius vykdo kraštutinių kairiųjų grupės, feministės arba LGBT aktyvistai.

Taip pat ataskaitoje kalbama apie „didėjančią pasaulietinę netoleranciją“ Europoje. Oidac gavo „nerimą keliančių skaičių“ apie neigiamus stereotipus, smurto pateisinimus ir įžeidimus krikščionių ir krikščioniškų konfesijų atžvilgiu iš visuomenės veikėjų ir net politikų bei žurnalistų. Pavyzdžiui, vienas dainininkas buvo pavadintas protiškai atsilikusiu, nes buvo krikščionis. Žurnalistai krikščionybę apibūdino kaip „pavojingą ideologiją“, o tikinčiuosius - kaip „kvailus religinius fanatikus“.

Įstatymų pasiūlymai ar nauji įstatymai, susiję su krikščioniškąja etika, pavyzdžiui, abortų, eutanazijos ir lyčių klausimais, kelia nesutarimus visoje Europoje, pažymi Oidac.

Iš dalies dėl didėjančios įtampos krikščionys vis dažniau taiko savicenzūrą. Kitaip tariant, jie atsargiau viešai reiškia savo įsitikinimus, bijodami diskriminacijos ar sankcijų. Oidac aiškiai įvardija poveikį: „Tai netiesiogiai veikia religijos laisvę ir turi įtakos jų psichinei sveikatai“.

The post Krikščionys išgyvena sunkius laikus, net Europoje appeared first on LAIKMETIS.

Vyskupas Jan Hendricksas (Janas Hendriksas) per susitikimą su maždaug 90 parapijų administratorių pristatė Harlemo-Amsterdamo vyskupijos planus.

Hendricksas, kuris vyskupijai vadovauja nuo 2020 m., sakė, kad akivaizdu, jog „koronaviruso pandemija paspartino mažėjimo procesą, kuriame jau buvome: ištikimi garbaus amžiaus bažnyčios lankytojai dar labiau pagyveno ir kartais nustojo lankyti bažnyčią; kiti priprato prie kitokio sekmadienio ryto formato, sumažėjo savanorių, nustojo giedoti chorai".

Vyskupijos valdžia teigė, kad per penkerius metus teks uždaryti 99 iš dabartinių 164 katalikų bažnyčių. Iš likusių 65 bažnyčių 37 galėtų veikti 5-10 metų kaip „pagalbinės bažnyčios", o ilgalaikėje perspektyvoje liktų tik 28 „centrinės bažnyčios".

Susitikimas parodė, kad Mišių lankytojų skaičius sumažėjo nuo daugiau nei 25 tūkst. 2013 m. iki 12 tūkst. 2021 m.

„Dalyvavimas pamaldose per daugelį metų smarkiai sumažėjo. Tai nėra naujas reiškinys", - sakė vyskupijos generalvikaras monsinjoras Putteris, pažymėjęs, kad XX a. šeštajame dešimtmetyje Mišiose dalyvaudavo apie 80 % katalikų, palyginti su maždaug 3 % iš 425 000 pakrikštytų vyskupijos katalikų šiandien.

Vyskupija, nuo 2004 m. siekianti sumažinti bažnyčių skaičių, garsėja stipriomis tarptautinėmis katalikų bendruomenėmis tokiuose miestuose kaip Amsterdamas ir Almerė. Praėjusiais metais Almere, kuris laikomas naujausiu Nyderlandų miestu, buvo atidaryta nauja bažnyčia.

Kun. Putteris sakė, kad bažnyčių koncentracija miestuose vargu ar artimiausiais metais bus didelė kliūtis katalikams, norintiems dalyvauti Mišiose.

„Jaunesni žmonės ir šeimos, kurių turime, yra pasirengę važiuoti 15, 30 ar 45 minučių, kad nuvyktų į bažnyčią", - sakė jis. „Taigi jiems ateityje tai nebus problema. Ir, žinoma, infrastruktūra čia, Nyderlanduose, yra labai gera, todėl tai nėra problema."

„Anksčiau kiekvienas kaimas, kiekviena miesto dalis turėjo savo bažnyčią, bet dabar to neįmanoma išlaikyti, o žmonės, kurie tikrai nori eiti į bažnyčią, dabar yra labiau motyvuoti nei anksčiau. Tačiau jų yra mažiau."

Harlemo-Amsterdamo vyskupija nėra vienintelė Nyderlandų vyskupija, susidurianti su finansinėmis problemomis.

Pranešama, kad Roermondo vyskupija, esanti tradicinėje katalikų širdyje pietų Nyderlanduose, paprašė kai kurių parapijų sumažinti Mišių skaičių dėl didėjančių sąskaitų už energiją ir kunigų trūkumo.

Vyskupijos atstovas spaudai Matheu Bemelmansas sakė: „Kartais tiesiog neįmanoma rasti kunigo, kuris galėtų laikyti pamaldas kiekvienoje bažnyčioje kiekvieną savaitgalį. Jei yra bažnyčių, kuriose apsilanko tik keletas lankytojų, mes sakome: būkite praktiški, praleiskite savaitę ir užtikrinkite, kad kiti žmonės galėtų dalyvauti Mišiose kitoje bažnyčioje."

Nyderlanduose gyvena maždaug 3,7 mln. katalikų, tai sudaro 21,7 proc. visų beveik 18 mln. gyventojų. 1970 m. katalikai sudarė beveik 40 % gyventojų.

The post Amsterdamo vyskupija planuoja uždaryti 60 proc. bažnyčių appeared first on LAIKMETIS.

Iš pažiūros toks pareiškimas atrodo taip, tarsi neokomunistai ir socialistai staiga suvoktų Jėzaus Kristaus gimimo svarbą. Tačiau priešingai, tokia gimimo scenos tradicijos apsauga yra jų bandymas apibrėžti religines vertybes kaip kultūrines.

Oficialiame pranešime pripažįstama, kad gimimo scena atsirado dėl „populiaraus religingumo“, tačiau toliau aiškinama, kad „šiandien Kristaus gimimo scena peržengia griežtai religines ribas, kad tilptų į platesnę, kultūrinę dimensiją, paverčiant tai sociologiniu faktu“.

Kultūros ir sporto ministerija nori, kad gimimo scenos tradicija būtų saugoma dėl jos „kultūrinių vertybių“, įskaitant „dalijimąsį visuose Ispanijos regionuose esančiu kolektyviniu identitetu, jos indėlį į populiariosios kultūros, parodančios tradicinius amatus ir būdus, perdavimą“. Ministerija nori pagerbti „specializuotų amatininkų amatų išsaugojimą ir jų ekonominį bei gamybinį aspektą“ ir glaudų ryšį su Kristaus gimimo tradicija.

Tokia gimimo scenos tradicijos apsauga yra jų bandymas apibrėžti religines vertybes kaip kultūrines

Projekte siūlomi trys tradicijos išsaugojimo būdai. Pirma, „muziejinimas“ kataloguojant ir tiriant tradiciją, be esamų gimimo scenų išsaugojimo. Antra, tradicijos išlaikymo įgūdžių mokymas. Trečia, informuoti ir „įjautrinti visuomenės nuomonę apie tai, ką ji atstovauja visuose sektoriuose ir apie grėsmes“, su kuriomis ji susiduria.

Ispanijoje Kristaus gimimo scena yra neatsiejama Kalėdų šventimo dalis tiek privačiuose namuose, tiek viešose erdvėse. Gimimo scenos Ispanijoje, kaip ir daugelyje kitų Europos vietų, paprastai yra įmantrios, vaizduojančios ne tik Kalėdų istoriją, bet ir Betliejaus miestą. Bažnyčios ir viešosios įstaigos, pvz., miesto rotušės, išsaugojo ir su pasididžiavimu demonstravo šimtmečių senumo gimimo scenas, turinčias istorinę ir meninę vertę. Devynioliktame amžiuje namuose daugėjant gimimo scenų kūrimo, atsirado nedidelė figūrėlių, dažniausiai parduodamų Kalėdų mugėse, kūrimo pramonė.

Gali būti per daug prašyti Kultūros ir sporto ministerijos, kad ji propaguotų pamatines dvasines Gimimo scenos vertybes – vertybes, kurios buvo prieš kultūros vertybes, kurias ji siekia puoselėti. Tačiau ar užteks kultūrinių vertybių, kad iš esmės religinė praktika išliktų gyva? Ar gimimo sceną, be dvasinės esmės, verta išsaugoti? Ar kultūrinė gimimo scena negali tapti tiesiog dar vienu komercializuotų Kalėdų aspektu, išsaugomu pirmiausia dėl atmosferos, nostalgijos ir ekonominės vertės?

The post Ispanija sekuliarizuoja Jėzaus gimimą appeared first on LAIKMETIS.