Suvažiavime patvirtintas partijos valdybos nutarimas Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose remti profesorių Igną Vėgėlę. Pataisyti ir papildyti partijos įstatai, patvirtinta bendroji partijos programa, kurioje pagrindiniai akcentai – krikščioniškųjų tradicinių vertybių, lietuvių kalbos ir tautiškumo, prigimtinės šeimos apsauga, demokratijos sugrąžinimas į politinį gyvenimą, kova su valstybingumo pamatams pavojinga Europos Sąjungos federalizacija.

Suvažiavime nutarta kartu su Lietuvos šeimų sąjūdžiu kurti naują politinę jėgą, į kurią kviečiami jungtis visi neabejingi šalies ateičiai žmonės ir organizacijos. Partijos valdyba papildyta nariais - Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovais. Jais išrinkti Edita Aleksandravičė, Artūras Orlauskas,  Vitolda Račkova, Tomas Senūta, Egidijus Visockas. Komisijų nariais išrinkti LŠS atstovai Ramutę Tervydytė, Andrius Švarplys. Partijos pirmininko pavaduotoju patvirtintas Algimantas Rusteika.

Partijos tikslas – dalyvaujant rinkimuose pasiekti, kad Lietuvoje pagaliau būtų sudaryta nacionalines vertybes atstovaujanti vyriausybė. Partijos rinkiminė programa, struktūra bus tvirtinami kitame partijos suvažiavime, apie kurią iš anksto bus paskelbta.

Partija išplatino tokio turinio kreipimąsi į visuomenę:

Mūsų valstybei atėjo išbandymų metas. Vos ne trečdalis tautos, milijonas aktyviausių, negalinčių pakęsti netiesos ir valdžios melo piliečių iš šalies jau pasitraukė. Išsivaikštančiai tautai dar sykį kyla grėsmė per keletą kartų išnykti, palikus tik pavadinimą žemėlapiuose, skyrelį istorijos vadovėliuose ir išsisklaidžiusią, tapatumą praradusią minią žmonių, nebežinančių nei savo kalbos, nei praeities.

Valstybingumo praradimas įsibėgėjant geopolitinei krizei, krikščioniškų vertybių išstūmimui iš viešo gyvenimo ir nesiliaujant ES institucijų pastangoms primesti šalims joms nepriimtinas ideologijas gali paversti niekais mūsų išsilaisvinusios Lietuvos siekius. Visuomenė vis labiau išstumiama į politinio gyvenimo paraštes, suskaldyta, mėginama papirkti lengvais tarptautinių projektų pinigais, pilietiški, Sąjūdžio vertybių neatsižadėję žmonės tampa patyčių objektu.

Nepriklausomoje Lietuvoje svarbiausi šaliai sprendimai nuo žmonių vis labiau nebepriklauso. Deklaratyvios politinių darinių programos, juolab reali jų veikla niekuo iš esmės tarpusavyje nesiskiria. Politinės, verslo ir finansinių interesų grupuotės, įteisinusios valstybinį didžiųjų "partijų" finansavimą ir užgrobę įtaką nacionalinei žiniasklaidai, sukūrė uždarą sistemą, kurios tikslas – bet kokia kaina išsaugoti susikurtą padėtį.

Valstybės turto prichvatizacijos ir tarpusavio karų procese susiformavę partinės grupuotės turi mažai ryšio su realiu žmonių gyvenimu. Vis labiau vienintelis jų tikslas einant į valdžią yra tik ateiti į valdžią, o ją gavus - išlaikyti. Beveik viskas padaryta tam, kad niekas nesikeistų.

Nei valdantieji, nei, deja, opozicija Seime nebeturi nei reikšmingų idėjų, nei jas įgyvendinančių asmenybių. Valdžios nutolimas nuo visuomenės pasiekė pavojingą ribą. Svetima piliečiams sistema kuria vis naujas problemas, nė vienos jų neišsprendžiant ir tai tampa didžiausia Lietuvos problema ir grėsme valstybingumui.

Praėję dešimtmečiai mus atvedė į situaciją, kurios dabar jokia – nei sena, nei nauja – politinė partija ar organizacija viena nebegali pakeisti. Šalies perspektyvos priklausys nuo to, ar pagaliau pabus esminių permainų siekiančių visuomenės sluoksnių sveikas protas ir realybės jausmas.

Susitelkti visuomenei, sutelkti asmenis ir organizacijas galima tik apie vieną tikslą, kuris būtų suprantamas, brangus kiekvienam piliečiui ir išreikštų Lietuvos interesą - susigrąžinti nepriklausomą valstybę, kuri yra kiekvieno žmogaus ir šeimos interesų įgyvendinimo būtina sąlyga.

Tą galima padaryti tik visos visuomenės bendra, vieninga veikla ir pastangomis. Turime užbrėžti raudoną brūkšnį ir pamiršti visas praeities nuoskaudas, nesutarimus, klaidas ir nuodėmes. Ši būtinybė visuomenės suvokta ir vienijimasis stichiškai jau prasideda. Ir verslas, ir žmonės, ir net esamų partijų eiliniai nariai nebenori tylėti.

Krikščionių sąjunga ir Lietuvos šeimų sąjūdis pareiškia:

pradedame kurti atsinaujinusią politinę jėgą, kurios tikslas – dalyvaujant rinkimuose pasiekti, kad Lietuvoje būtų sudaryta nacionalines vertybes atstovaujanti vyriausybė. Jos rinkiminė programa, struktūra bus tvirtinami kitame suvažiavime, apie kurį iš anksto paskelbsime.

Kviečiame jungtis visas neabejingas šalies ateičiai visuomenės jėgas ir organizacijas, žinomus Lietuvos žmones, tikinčiųjų ir savivaldos bendruomenes, profsąjungas, socialines grupes, aktyvius piliečius. Laikas tikrosioms permainoms atėjo.

Už Dievą! Už Šeimą! Už Tėvynę!

The post Įvyko Krikščionių sąjungos suvažiavimas, nuspręsta jungtis su Šeimų sąjūdžiu appeared first on LAIKMETIS.

Egidijus Visockas ragino politikus priimti deklaraciją „Prienų rajono savivaldybė be genderizmo ir LGBT ideologijos“.

Tokiam siūlymui pritarė šeši politikai, keturi pasipriešino, o devyni – susilaikė.

Deklaracija siekta išreikšti nepritarimą „agresyviam homoseksualumo, translytiškumo ir genderistinio „socialinės lyties pasirinkimo“ skatinimui mokyklose, (...) ankstyvam vaikų seksualizavimui mokyklose, dangstantis lytiniu švietimu, (...) spaudimui dėl genderizmo, translytiškumo ir LGBT ideologijos propagandos, (...) moralinių normų nuosmukio ir natūralaus, sveiko šeimos, mokyklos ir visuomenės modelio sunaikinimo socialinei techninei praktikai“.

Savivaldybės Švietimo, Ekonomikos, Bendruomenių ir kaimo reikalų bei Sveikatos bei socialinių reikalų komitetai tokiam siūlymui taip pat nepritarė.

Raimondas Grinevičius BNS teigė, kad kitą savaitę dėl panašios deklaracijos planuoja balsuoti Marijampolės savivaldybės taryba

E. Visockas į Prienų rajono savivaldybės tarybą pateko kaip Šeimų sąjūdžio kandidatas, rinkimuose dalyvavęs su Regionų partija.

Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius BNS teigė, kad kitą savaitę dėl panašios deklaracijos planuoja balsuoti Marijampolės savivaldybės taryba.

Klausimą dėl deklaracijos ketinama kelti Kauno rajone, Šilalėje, Šilutėje, Pagėgiuose, Gargžduose.

„Mes kviečiame, kad pereitų šis klausimas per visas savivaldybes“, – sakė R. Grinevičius.

Pasak jo, šia deklaracija domisi ir kitų savivaldybių tarybų nariai.

The post Prienai atmetė Šeimų sąjūdžio atstovo pasiūlymą paskelbti rajoną „be LGBT ideologijos“ appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius, dar vasarą nuspręsta, jog organizacijos atstovai rinkimuose dalyvaus su keturiomis partijomis: su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tautos ir teisingumo sąjunga, Krikščionių sąjunga ir Regionų partija.

Raseiniuose trys kandidatai taip pat dalyvauja su komitetu „Raseinių žemaitis“, įsteigtu drauge su kitais bendraminčiais.

Pasak R. Grinevičiaus, daugiau komitetų Šeimų sąjūdis steigti nesivargino, nes „valdžia padarė viską, kad tų komitetų nepavyktų įsteigti“.

„Net neprasidėjome, nes buvo neįmanoma padaryti. Per daug vargo“, – kalbėjo jis.

Iš viso savivaldos rinkimuose kandidatuoja apie pusšimtis šios visuomeninės organizacijos narių.

Pasak R. Grinevičiaus, daugiau komitetų Šeimų sąjūdis steigti nesivargino, nes „valdžia padarė viską, kad tų komitetų nepavyktų įsteigti“

Daugiausia Šeimų sąjūdžio atstovų – 16 – kandidatuoja Kaune. Čia jie įrašyti Krikščionių sąjungos bei Tautos ir teisingumo sąjungos koalicijos sąraše „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ sąrašuose. Pastarajame sąraše į merus keliamas ir organizacijos atstovas Darius Trečiakauskas.

Kauno rajone su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į merus keliamas Šeimų sąjūdžio narys Artūras Orlauskas.

Pats R. Grinevičius į tarybą kandidatuoja Marijampolėje su Krikščionių sąjunga.

Prienų rajone į merus Lietuvos regionų partija kelia Egidijaus Visocko kandidatūrą.

Šeimų sąjūdžio kandidatai taip pat dalyvauja rinkimuose Druskininkų, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Šilutės rajono, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybėse.

Pasak R. Grinevičiaus, tarp asmenų, kurie yra pateikiami kaip Šeimų maršo kandidatai, yra tiek partijos nariai, tiek rėmėjai. Nariais laikomi tie asmenys, kurie yra sumokėję nario mokestį. 

Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną.

The post Šeimų sąjūdis rinkimuose dalyvaus su keturiomis partijomis dešimtyje savivaldybių appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę priimtu sprendimu LVAT panaikino šio renginio organizatoriams palankų žemesnės instancijos teismo sprendimą, patenkino Vilniaus savivaldybės apeliacinį skundą bei atmetė vieno iš renginio organizatorių, Šeimų sąjūdžio vadovo Raimondo Grinevičiaus skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas liepą buvo pripažinęs, kad savivaldybės sprendime neišduoti leidimo nurodytas susirinkimų laisvės apribojimo tikslas – visuomenės saugumas ir žmonių sveikata – yra numatytas įstatyme, tačiau toks ribojimas buvo neproporcingas.

„Teisėjų kolegija, atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis nesutinka ir mano, kad susirinkimų laisvės ribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje ir buvo proporcingas“, – konstatavo LVAT. 

nesutinka ir mano, kad susirinkimų laisvės ribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje ir buvo proporcingas

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pernai birželio 16-ąją šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija, karantinas, „plito ir iki šiol plinta koronavirusas, sukeliantis mirtinas ir kitaip sunkias sveikatos pasekmes“.

Anot LVAT, pirmosios instancijos teismas neįvertinto aplinkybių, kad pareiškėjo teisė organizuoti susirinkimą nebuvo ribojama absoliučiu mastu – siekta, kad susirinkimas įvyktų, tačiau įvyktų laikantis teisės aktų reikalavimų, būtų užtikrintas žmonių saugumas, sveikata, kiti teisėti interesai.

„Pareiškėjui buvo pasiūlyti net keli variantai, kaip galėtų įvykti jo organizuojamas susirinkimas, pavyzdžiui, pareiškėjui buvo siūloma kontroliuoti susirinkimų dalyvių skaičių, kad būtų laikomasi saugių atstumų tarp asmenų. Pareiškėjui pasiūlyta susirinkimą organizuoti kitoje, daugiau žmonių talpinančioje vietoje. Pats pareiškėjas nusprendė susirinkimų neorganizuoti saugesniais jam siūlomais būdais“, – pažymi LVAT.

Teismas taip pat nurodė, jog be Konstitucijoje įtvirtinto susirinkimų laisvės principo egzistuoja ir kitos vertybės, kurių gynimą numato Konstitucija, pavyzdžiui, žmogaus gyvybė ir orumas, be to, „žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas“.

2021-ųjų gegužę Vingio parke Vilniuje šeimų marše dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių, kituose panašiuose renginiuose dalyvaudavo mažiau žmonių, savivaldybė keletui jų taip pat yra neišdavusi leidimų.

Dėl neišduoto leidimo 2021-ųjų birželio viduryje planuotam renginiui sostinės meras Remigijus Šimašius viešai teigė, kad tai yra „politinis festivalis“, o jo dalyviai, kaip parodė ankstesnis gegužę vykęs renginys, nesilaiko karantino reikalavimų.

The post Teismas: Vilniaus savivaldybė teisėtai neišdavė leidimo Šeimų gynimo maršui  appeared first on LAIKMETIS.

„Viena vertus, tai yra pilietinės pozicijos išraiška, kita vertus, matant pastaruosius skaičius, daryčiau prielaidą, kad šeimų maršo darbotvarkė išsikvepia“, – trečiadienį Žinių radijui sakė ji.

Taip Seimo pirmininkė komentavo šeštadienį Vilniuje vykusį Lietuvos šeimų sąjūdžio protesto mitingą, į kurį ginti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių susirinko iki 1 tūkst. žmonių, nors leidimo prašyta 15 tūkstančių.

Pasak Seimo vadovės, Šeimų sąjūdžio mitingai nebesutraukia tūkstančių žmonių greičiausiai dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos.

dabar yra kitos aktualijos, karas Ukrainoje ir grėsmė, kuri tvyro ore

„Gal priežastys tos, kad COVID-19 pandemijos metu susierzinimas ir psichologinė įtampa buvo tokia ryški, kad emocinių jungiklių buvo daugiau, o dabar yra kitos aktualijos, karas Ukrainoje ir grėsmė, kuri tvyro ore, ji kitus procesus visuomenėje įjungia – telkiančius, o ne skaldančius“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat teigė, kad šeimų maršo negalima sieti su šeimomis ir jų interesų gynimu.

„Nesiečiau su šeimomis, tai, matyt, yra tam tikras žongliravimas terminais ir kažkokiais emociniais jungikliais“, – tvirtino politikė.

Pernai pavasarį Vingio parke Vilniuje šeimų marše dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.

The post V. Čmilytė - Nielsen: šeimų sąjūdžio klausimai nebeaktualūs, nes vyksta karas Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

Leidimą sostinės savivaldybė išdavė 15 tūkst. dalyviu, jo rengėjų nurodoma tema – „Mitingas apginkime LR Konstituciją“.

Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius BNS sakė, kad renginys organizuojamas artėjant Konstitucijos dienai spalio 25-ąją bei Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 24-ųjų metinių minėjimui.

Vis dėlto jis sako, kad renginio deklaracija dar rengiama ir tikslios protesto temos paaiškės vėliau.

„Jei skaitytumėte Konstituciją, praktiškai iš visų esamų straipsnių kas antras yra neveikiantis. Nieko šiuo metu negalima išskirti – nei šeimos politikos, nei švietimo, nei medicinos. Praktiškai Konstitucija tapusi niekine“, – dėstė R. Grinevičius.

Anot jo, organizacija nuogąstauja, kad kai kurių politikų, Generalinės prokuratūros atstovų pasisakymai, jog Konstitucija turi atitikti šių dienų realijas, reiškia, jog politikai imsis dažniau kaitalioti pagrindinį šalies įstatymą. 

Jis sako nežinantis, ar į renginį gali susirinkti leidime nurodyti 15 tūkst. dalyvių, tačiau tikisi gausaus dalyvavimo.

„Tas tikėjimasis – priklauso, ar žmones tenkina, ar netenkina dabartinė situacija. Mes negalime įtakoti žmonių, jie patys turi nuspręsti, ar sėdėti geriau ant sofos, ar kažką daryti“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Tas tikėjimasis – priklauso, ar žmones tenkina, ar netenkina dabartinė situacija. Mes negalime įtakoti žmonių, jie patys turi nuspręsti, ar sėdėti geriau ant sofos, ar kažką daryti.

R. Grinevičius taip pat sakė, kad Seimui šiemet sugriežtinus politinių komitetų registravimo tvarką, Šeimų sąjūdis nusprendė jų artėjantiems savivaldos rinkimams nesteigti, nes to padaryti „praktiškai neįmanoma“.

Asociacija bendradarbiaus su keturiomis politinėmis jėgomis: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Krikščionių sąjunga, Lietuvos regionų partija bei „Tauta ir teisingumu“.  

Tai pirmasis masinis Šeimų maršo planuojamas renginys sostinėje po metų pertraukos – savivaldybė šiemet neišdavė leidimo burtis organizacijai prie J. Basanavičiaus paminklo Vasario 16-ąją, motyvuodama, kad organizatorių planai kertasi su oficialiais valstybiniais renginiais. 

The post Šeimų sąjūdis rengs mitingą sostinėje Konstitucijai apginti, leidimas išduotas 15 tūkst. žmonių appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų valdžios atstovai įsivaizduoja, kad yra valdžia, jie neatstovauja mums, čia yra esminis dalykas. Kitaip sakant, jeigu nepatinka kas nors, išsirinksit po ketverių metų naujus. Čia esminis mąstymo dalykas, kuris Seime yra nepriimtinas“, – sakė akcijoje dalyvaujantis vilnietis Rimas Labrencas.

Vyras teigė nepritariantis Seime svarstomoms iniciatyvoms dėl civilinės sąjungos, kuri leistų nesusituokusioms tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų poroms įteisinti savo santykius.

„Mes esam krikščionys katalikai, todėl mums svarbu Konstitucijoje įteisinta šeimos samprata. Šeima yra vyro ir moters santuoka, Dievo laiminama vaikais, ir valstybė yra įsipareigojusi globoti tėvystę, motinystę ir vaikystę. Mes todėl ir atėjome, ginti  savo konstitucines teises“, – kalbėjo R. Labrencas.

Šeima yra vyro ir moters santuoka, Dievo laiminama vaikais, ir valstybė yra įsipareigojusi globoti tėvystę, motinystę ir vaikystę. Mes todėl ir atėjome, ginti  savo konstitucines teises

Lietuvos šeimų sąjūdis antradienį vykstant Seimo posėdžiui surengė protesto akciją prieš valdančiosios daugumos ir Vyriausybės iniciatyvas, kaltindami valdžią griaunant valstybės pamatus.

„Mes, t. y. Lietuvos visuomenė, nesutinkame su tuo, ką daro valdančioji dauguma ir Vyriausybė“, – sakoma kvietime į protesto akciją.

Anot protesto rengėjų, „Seime vykstant precedento neturintiems įstatymų stūmimo buldozerio principu procesams“, tai verčia reaguoti visuomenę ir visuomenines organizacijas. Kreipimesi taip pat minimos kylančios kainos, planuojami nauji mokesčiai.

Protesto akcijoje dalyvavo kai kurių opozicinių partijų atstovai, nuo scenos į dalyvius kreipėsi parlamentarai Petras Gražulis, Beata Petkevič, Vilija Targamadzė, Mindaugas Puidokas, Dainius Kepenis.

Ties scena iškelti užrašai „Kas miega demokratijoje – atsibus diktatūroje“, „Gink Lietuvos Respublikos Konstituciją“, renginyje dalyvaujantys žmonės atsinešė Lietuvos trispalvę, regionų vėliavas.

The post Prie Seimo rūmų surengtas Šeimų sąjūdžio protestas appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus apskrities policija ir teismas nustatė, kad Dainiaus Liškevičiaus videoperformansas „Kliaksas/Restartas“ neteisėtai viešai buvo rodomas ne tik šiame renginyje per pakabintus ekranus, bet ir neteisėtai viešai su renginio įrašu buvo paskelbtas internete. 

Videoperformansą „​Kliaksas/Restartas“ D. Liškevičius sukūrė 2000-siais metais. Jame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą.

Šį menininką „Šeimų maršo“ organizatoriai apkaltino valstybės simbolių – Lietuvos vėliavos – išniekinimu ir apskundė prokuratūrai. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau jis nutrauktas dėl senaties.

Per tyrimą nustatyta, kad vaizdo įrašas sukurtas 2000 metais. 2013 metais vasarį iš autoriaus šį vaizdo įrašą kaip meno kūrinį įsigijo MO muziejus bei tais pačiais metais patalpino socialiniame tinkle „YouTube“.

Anot D. Liškevičiaus, tai yra meno kūrinys, kuriame XXI amžiaus pradžioje kalbėta apie tai, kad Lietuva ateityje taps pilietiniu, o ne tautiniu pagrindu vieninga valstybe. Kalbėta apie kaitą, apie patriotizmo ribas ir suvokimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį paskelbė, kad mitingo vaizdo įrašo patalpinimas „YouTube“ platformoje ir šiame įraše palikus dalį, kurioje buvo viešai rodomas videoperformansas „​Kliaksas / Restartas“ laikytinas netiesioginiu kūrinio atgaminimu.

Pasak teismo, tokie R. Grinevičiaus padaryti išimtinių autoriaus teisių pažeidimai įstatymo prasme laikytini neteisėtu minėto kūrinio panaudojimu.

Baudą R. Grinevičiui šiemet sausį skyrė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius.

Skiriant administracinę nuobaudą, buvo įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo manė, jog viešai praneša apie padarytą nusikaltimą. 

Šeimų sąjūdžio vadovas su nuobauda nesutiko ir kreipėsi į teismą, teigė, kad kūrinio versija yra paskelbta viešai, nutarime aiškiai nurodyta, kad  videoperformansas yra viešas kūrinys, kas suponuoja išvadą, jog R. Grinevičius viešai parodė jau viešą kūrinį, todėl nepažeidė nei autorinių, nei gretutinių teisių.

R. Grinevičiaus atstovas teisme aiškino, kad jo klientas neturėjo duomenų apie tai, kad kūrinys yra saugomas autorinių teisių ir yra priskiriamas meno kūriniui, todėl jo atstovaujamojo veiksmai nėra uždrausti ar pavojingi.

„Jais buvo išreiškiama pilietinė pozicija ir pranešama apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką ir pradėtą ikiteisminį tyrimą, o ne siekiama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymu“, – sakė advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius.

Nukentėjusio asmens – asociacijos LATGA atstovė advokatė Birutė Strimaitytė atsiliepimu prašė R. Grinevičiaus skundą atmesti, atlyginti nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėt

LATGA teismui nurodė, kad yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, tarp LATGA ir kūrinio-videoperformanso autoriaus D. Liškevičiaus yra sudaryta narystės sutartis. Todėl LATGA, gavusi informaciją apie kūrinio panaudojimą renginyje, kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo R. Grinevičiui.

LATGA teisme akcentavo, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu.

„Renginio organizatorius, siekdamas panaudoti kūrinį, privalėjo gauti sutikimą iš autoriaus ar jo įgaliotos institucijos“, – teigia LATGA.

Teismas konstatavo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju nekyla abejonių, jog videoperformansas laikytinas meno kūriniu įstatymo prasme.

Įvertinęs bylos medžiagoje surinktus įrodymus bei nagrinėjamoje situacijoje reikšmingą teisinį reguliavimą, teismas nusprendė, kad skundžiamas policijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Be to, iš R. Grinevičiaus nuspręsta išieškoti LATGA naudai 406 eurus advokatų išlaidų.

Nutartis dar gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

The post Nustatyta, kad D. Liškevičiaus videoperformansą R. Grinevičius rodė neteisėtai appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atmetė Šeimų sąjūdžio skundą.

Pasak teismo, Susirinkimų įstatymas nustato, kad minint valstybės šventes: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės ar savivaldybių institucijoms.

Vilniaus savivaldybės administracija sausio 26 dieną gavo Šeimų sąjūdžio pirmininko Raimondo Grinevičiaus pranešimą apie vasario 16 dieną, 11–14 valandomis, planuojamą mitingą su edukacine programa prie paminklo J. Basanavičiui. Buvo nurodyta, kad mitinge dalyvautų iki tūkstančio žmonių.

Vėliau administracija R. Grinevičiui pranešė, kad negali suderinti pareiškėjo planuojamo mitingo, kadangi minėta vieta įtraukta į valstybės ir savivaldybės institucijų organizuojamus renginius.

Vėliau administracija raštu informavo pareiškėją apie Vilniaus kultūros centro organizuojamus renginius, vyksiančius vasario 16-ąją, be kita ko, ir prie J. Basanavičiaus paminklo.

Savivaldybei atmetus Šeimų sąjūdžio prašymą leisti Vasario 16-ąją rengti mitingą J. Basanavičiaus aikštėje, judėjimas pateikė naujus prašymus leisti mitingus Rotušės ir Katedros aikštėse.

Leidimas Šeimų sąjūdžiui neišduotas žvalgybos institucijoms įspėjus apie galimas provokacijas Vasario 16-ąją.

Pernai rugpjūčio 10-osios vakarą prie parlamento rūmų Vilniuje kilo riaušės. Jos prasidėjo po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Nepasitenkinimą protestuotojai reiškė ir Sausio 13-osios minėjimo metu Nepriklausomybės aikštėje, kai nušvilpė kalbas sakiusias premjerę Ingridą Šimonytę bei Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

The post Vilniaus savivaldybė pagrįstai Šeimų sąjūdžiui neišdavė leidimo mitingui – teismas appeared first on LAIKMETIS.

Išplatintame pareiškime teigiama, kad tokiais veiksmais bus toliau skaldoma ir supriešinama visuomenė, keliamas nepasitikėjimas valdžia ir jos institucijų veiksmais, tai palies kiekvieną šeimą, kiekvieną Lietuvos pilietį, visų mūsų gerovę, buitį ir ateitį. Tokie valdančiųjų veiksmai pavojingi, nes propaguoja karą šalies viduje, tarp mūsų.

Prasidėjus karui tolesnis visuomenės skaldymas ir supriešinimas yra antivalstybinis ir nusikalstamas

„Apie šiuos pasiūlymus teikiančių Seimo narių moralę, pamatinių valstybingumo vertybių supratimą ir esamos pavojingos situacijos suvokimą nėra net ką ir kalbėt. Visuotinio pavojaus valstybei akivaizdoje panieka didžiajai daugumai Lietuvos Respublikos piliečių ir visuomenės valios nepaisymas kelia įtampą valstybėje ir grėsmę nacionaliniam saugumui. Prasidėjus karui tolesnis visuomenės skaldymas ir supriešinimas yra antivalstybinis ir nusikalstamas", - teigė pranešimo autoriai.

Savo reikalavimų sąraše valdžiai Lietuvos šeimų sąjūdis ragino Seimą išbraukti visuomenę skaldančius vienalytės partnerystės, Stambulo konvencijos, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo ir narkotikų dekriminalizavimo įstatymų projektus. Taip pat ragino Respublikos prezidentą stabdyti minėtas iniciatyvas ir kviečia visą pilietinę visuomenę reikalauti minėtų įstatymų projektų išbraukimo iš Seimo darbotvarkės.

The post Lietuvos šeimų sąjūdis išplatino pranešimą dėl numatomų svarstyti antikonstitucinių įstatymų appeared first on LAIKMETIS.