Vyskupas savo laiške išsakė nuogąstavimus dėl Seimo statuto pataisų.

„Vyskupo pareigos pranoksta mano, kaip paprasto žmogaus, gebėjimus ir kompetencijas, todėl visuomet naudojuosi aplinkinių įžvalgomis, pastebėjimais ir patarimais, - vyskupijos feisbuko paskyroje tikintiesiems savo sprendimą paaiškina A. Jurevičius. - Tarp daugelio patarėjų yra ir keli teisininkai, tačiau iniciatyva šiam mano žingsniui kilo iš vieno LR Seimo nario, kuris įžvelgė Statuto pakeitimo tikslą – kad būtų lengviau atmesti Prezidento veto ir priimti civilinės sąjungos (partnerystės) įstatymą".

„Tad iš pažiūros nekaltas Seimo statuto pakeitimas gali ateityje atnešti daug moralinės žalos. Būtent tai ir paskatino pasidalinti nuogąstavimais su LR Seimo nariais, iš kurių sulaukiau padėkos už pilietiškumą ir pagalbą geriau įsigilinti į teikiamą svarstyti įstatymą", - apie iniciatyvą sako vyskupas.

Taip pat jis priduria: „Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje nuskambėjo mintis, kad net 80 procentų mūsų tautos žmonių bijo viešai išreikšti savo nuomonę, bet džiugu, kad jie pasitikėjo manimi ir išsakė savo baimes dėl įstatymo projekto. Spėju, kad priklausau tiems likusiems 20 procentų, todėl dalinuosi šiomis mintimis su jumis".

Laiške vyskupas pateikė tokią savo nuomonę:

1) Šiuo Projektu Teisės departamentui kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu de facto suteikiama konstitucingumo kontrolės funkcija kaip galutinio arbitro teisę turinčiam subjektui. Tokia funkcija neturėtų būti patvirtinama Seimo, nes de facto redukuoja Prezidento veto reikšmę. Kadangi Prezidentas yra visuotine rinkimų teisė renkamas valstybės vadovas, o ne parlamento renkamas – tokio redukavimo neturėtų būti Seimo statute, nes apriboja Prezidento kaip tautos atstovo teisę užimti vertybinę poziciją ir bandyti ją ginti naudojantis Konstitucijos nustatytomis procedūromis.

2) Siūloma Statuto pataisa tuo pačiu išplečia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kartu su Teisės departamentu, konstitucinės kontrolės funkciją riboti Prezidento veto teisinę reikšmę. Pažymėtina, kad žiūrint retrospektyviai visoje eilėje vertybinių klausimų Teisės departamentas neretai yra užėmęs vertybinę (vertybiškai ne neutralią) poziciją, todėl mažai tikėtina, kad ir ateityje būtų kitaip. Konstitucingumo kontrolė Lietuvoje nėra a priori (kaip pavyzdžiui Prancūzijoje), bet šią funkciją atlieka Konstitucinis teismas.

3) Objektyvumo dėlei kaip alternatyva galėtų būti, kad vertybiniais klausimais, kuriuos Prezidentas grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, būtų galimybė organizuoti referendumą, nes tuomet vertybinius klausimus išspręstų ne departamentas kartu su Teisės komitetu, bet spręstų pati tauta. Priėmus Projektą galios svertai sutelkiami faktiškai Seimo rankose, eliminuojant Prezidento konstitucinę reikšmę, kai tuo tarpu, Prezidentas yra vienas iš valdžios vykdytojų (Konstitucijos 5 str. „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“) ne mažiau reikšmingas už Seimą ar Vyriausybę.

4) Prezidento veto neturėtų būti „apeinamas“ biurokratine procedūra, apibrėžta Statute. Projektu siūloma nuostata savo esme yra konstitucinio lygmens nuostata ir turėtų būti aprašyta Konstitucijoje. Priešingu atveju, teisinį santykį, kuris savo esme yra reguliuotinas tik Konstitucijos lygmeniu, Seimas sureguliuotų daug žemesniu teisės aktu t. y. Seimo Statutu.

5) Projektas prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, nes iš jo de facto atimama galutinio arbitro teisė dėl vertybiškai jautrių projektų svarstomų Seime.

Kasmet Seimo nariai dalyvauja Telšių vyskupo organizuojamame susitikime. Jame diskutuojama moralinėmis, visuomeninėmis ir politinėmis temomis.

The post Telšių vyskupas kreipėsi į Seimo narius dėl Seimo statuto pataisų appeared first on LAIKMETIS.