„Viena vertus, aš tikrai nepritariu, kad valstybė turėtų diriguoti ir kaip nors akceptuoti vieną ar kitą idėją kalbant apie vieno ar kito asmens įamžinimą, tai tikrai ne. Bet kad yra eliminuojamos istorinės atminties įamžinimo komisijos arba jų net nėra, tai, mano galva, toks kelias yra netinkamas“, – BNS sakė ministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad iniciatyva, statyti paminklą buvusiam prezidentui A. M. Brazauskui, kuriai pritarė Kauno miesto savivaldybės taryba, nesvarstyta Istorinės atminties komisijoje, nors tam poreikį ministras teigė matęs.

Anksčiau siūlyta politikui paminklą statyti Istorinės Prezidentūros kiemelyje, tačiau idėjai sulaukus kritikos sprendimas dėl tikslios įamžinimo vietos buvo nukeltas. Dėl šios iniciatyvos vietos bus rengiama gyventojų apklausa.

„Kai tokių komisijų nėra, ta diskusija atrodo labai tokia mėgėjiška ir tiesiog toks norų pildymas. To neturėtų būti tokiam procese“, – sakė S. Kairys.

„Jeigu mes turime įvairiausių komisijų, kurias numato, tarkime, Vietos savivaldos įstatymas, kurios turėtų privalomai būti savivaldybėse, tai čia gal irgi yra tam tikras kelias, kad, na, nebūtų tik kokių nors užgaidų įgyvendinimas, o tas procesas būtų pasvertas, būtų aiški ekspertų nuomonė ir panašūs dalykai“, – svarstė jis.

Ministras teigė, kad ministerija gali inicijuoti įstatymo pakeitimus, tačiau apie detalesnius planus dar nediskutuota. 

„Pasižiūrėsime, kaip čia vyks diskusija, kiek bus matoma prasmės tokius dalykus turėti. Ministerijos komandos esu prašęs, kad išanalizuotų situaciją, bet, kaip ir minėjau, valstybė tikrai negali kištis. Bet kad, na, tokia komisija turėtų būti prie savivaldybės, mano nuomone, tai būtų gerai“, – kalbėjo ministras.

Nesutarimai dėl istorinių asmenybių įamžinimo yra kilę ir Vilniuje.

Praėjusios savaitės pabaigoje nuo Vilniaus apygardos teismo pastato savivaldybė pašalino be leidimo pakabintą atminimo lentą prieštaringai vertinamam XX amžiaus pulkininkui Kaziui Škirpai. Lentą pakabinę Nacionalinio susivienijimo atstovai teigė taip pasielgę, nes savivaldybė jau trejus metus atsisako derinti K. Škirpos įamžinimą.

Anksčiau vyko ginčai dėl paminklo poetui Justinui Marcinkevičiui, atminimo lentos Jonui Noreikai–Generolui Vėtrai.

The post S. Kairys mano, kad savivaldybėse turėtų būti privalomos istorinės atminties komisijos appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Policijos departamentas, penktadienį, apie 7.30 val., nuo Birutės gatvėje esančio namo sienos, iš laikiklio, išimta Klaipėdos miesto savivaldybės vėliava, ji supjaustyta ir numesta ant žemės.

Kitas panašus incidentas praėjus kiek daugiau nei valandai fiksuotas Turgaus gatvėje.

Pareigūnų teigimu, apie 8.45 val. pastebėta, jog nuo pastato sienos, iš laikiklio, išimta uostamiesčio savivaldybės vėliava, ji suplėšyta bei numesta ant žemės.

Dar vėliau, apie 9.55 val., Kuosų gatvėje pastebėta, kad nuo namo teritorijoje esančio stiebo galimai nupjauta virvė, laikanti Lietuvos valstybės istorinę vėliavą, ji numesta ant žemės.

Visais trimis atvejais dėl viešosios tvarkos pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Antradienį uostamiestyje nuo pastato sienos, iš laikiklio, taip pat buvo išimta Lietuvos vėliava, ji rasta apgadinta ant grindinio. Panašus incidentas Klaipėdoje fiksuotas praėjusią savaitę.

Lietuvos vėliava uostamiestyje rasta išniekinta ir gegužės pabaigoje. 

The post Klaipėdoje - vėliavų niokojimai appeared first on LAIKMETIS.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui ministerijos pateiktas variantas numato, kad nuo birželio jaunoms šeimoms su valstybės parama būstą įsigyti būtų galima ir trijų didžiųjų miestų žiedinėse savivaldybėse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose. Ten perkamo būsto vertė neturėtų viršyti vidutinės konkrečios savivaldybės daugiabutyje esančio būsto vertės. 

Tokiam siūlymui šią savaitę komitetas pritarė, dabar jį vertins Biudžeto ir finansų komitetas, o paskui svarstys visas Seimas. 

Socialinių reikalų komiteto pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė BNS teigė, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose įsigyti būstą būtų galima „tik krašteliuose“.

„Taip būtų teisinga“, – teigė ji.  

„Jeigu jau žiedinė savivaldybė, tai nereiškia, kad kiekvienas gabalėlis yra prilipęs prie miesto. Yra skirtingi nutolimo atstumai“, – BNS sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Pasak parlamentaro, siūloma nauja tvarka savivaldybės iš dalies patenkintos, o, anot jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad būstus su valstybės parama būtų galima įsigyti dviejuose trečdaliuose Vilniaus rajono teritorijos, Klaipėdos rajone – maždaug pusėje, o Kauno rajone – trečdalyje teritorijos.

„Žiedinės savivaldybės nėra apvalios tiek, kad būtų galima teritoriškai nuspręsti. Jeigu žiedines savivaldybes išmeti, Medininkuose, Riešėje negalėtum įsigyti būsto, o jau Lentvaryje galėtų. Tai neteisinga. pavyzdžiui, Klaipėdos rajonas eina į Žemaitijos gilumą. Pusėje jo galėtum, kaimuose, miesteliuose galėtum, bet Gargžduose – ne“, – BNS teigė demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Linas Kukuraitis.  

Jis, be kita ko, prognozuoja, kad, Seimui priėmus ministerijos pasiūlytą variantą, atsirastų daugiau teritorijų, kur jaunos šeimos su valstybės parama galėtų įsigyti būstą.   

Jeigu Seimas naują paramos skirstymo tvarką patvirtintų, susidarytų dvi laukiančiųjų paramos eilės – vienoje būtų iki šiol finansinės paskatos jau paprašiusios, bet jos dėl lėšų stygiaus negaunančios jaunos šeimos, kurių yra apie tūkstantis, o kitoje – paramos prašysiančios pagal naujas taisykles.

Pagal naują tvarką subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų). Tai reiškia, kad maksimali subsidijos suma būtų 6,5 tūkst. eurų.

Dabar subsidija siekia 15-30 proc. paskolos, šeima gali tikėtis vidutiniškai 15 tūkst. eurų paramos, jeigu ji turi vaikų.

Ateityje įsigyjamo būsto maksimali vertė, ko iki šiol nebuvo, siektų 120 tūkst. eurų. Taip pat ketinama įpareigoti šeimas, gavusias subsidiją, penkerius metus deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame bute.

Seimui ministerija taip pat siūlo nebeleisti jaunoms šeimoms būstų statytis pačioms, būtų galima pirkti tik stovinčius pastatus. Taip pat paramos dydis nebepriklausytų nuo vaikų skaičiaus, kaip yra iki šiol.  

Paramai jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose iš biudžeto 2018-2022 metais buvo skirta 64,2 mln. eurų, pernai – 12 mln. eurų, o šiemet – 8 mln. eurų, bet visos 2024 metams numatytos lėšos jau yra išdalintos.

The post Aktualu jaunoms šeimoms - siūloma nauja tvarka dėl paramos pirmajam būstui appeared first on LAIKMETIS.

Vienos jau ėmėsi keitimo procedūrų, o kitos vis dar laukia oficialių raštų.

Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, vasario pabaigoje nusprendė, kad rašytojos S. Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos.

Ji rekomendavo pakeisti S. Nėries vardo gatves Vilniuje, Klaipėdoje, Molėtuose, Pakruojyje, Rumšiškėse, Simne ir Žagarėje.

Šiam komisijos sprendimui pritarė ir LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys. Jis priėmė sprendimą, kad tam tikrose savivaldybėse viešieji pavadinimai, kur minimas S. Nėries vardas, turi būti pakeisti. Tokiu sprendimu pasipiktino grupė mokslininkų, paraginusių komisiją iš naujo svarstyti klausimą užsakant  objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų mokslinę ekspertizę.

„Klausime gyventojų nuomonės“

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šėraitė-Gogelienė BNS sakė, kad sostinė keis Fabijoniškių mikrorajone esančios S. Nėries gatvės pavadinimą.

Anot savivaldybės atstovės, gyventojų netrukus bus prašoma siūlyti naujus pavadinimus.

„Darysime taip pat, kaip su Liudo Giros gatve: klausime gyventojų nuomonės, siūlysime jiems pateikti pavadinimų variantus ir tuomet grįšime su tais variantais į komisiją“, – kalbėjo K. Šėraitė-Gogelienė.

„Tikrai įtrauksime gyventojus, kad jie pasisakytų, kokie variantai galėtų būti“, – pridūrė ji.

Pasak K. Šėraitės-Gogelienės, gatvės pavadinimo keitimo procesas įsibėgės artimiausiu metu.

Laukia oficialiaus rašto

Tuo metu Klaipėdos miesto, Pakruojo, Alytaus rajono savivaldybės laukia, kol gaus oficialų raštą iš LGGRTC.

Kaišiadorių rajono savivaldybė taip pat laukia oficialaus rašto iš centro. Tokį raštą ji jau yra gavusi dėl Petro Cvirkos gatvių pavadinimų Kaišiadoryse ir Rumšiškėse, Liudo Giros gatvės Kaišiadoryse, Jurijaus Gagarino gatvės Žiežmariuose.

Anot savivaldybės, gyventojams bus siūlomi nuo vieno iki trijų naujų gatvių pavadinimų, iš kurių jie galės rinktis.

„Jei bus gautas sprendimas pakeisti S. Neries pavadinimą, analogišką procedūrą taikysime ir šios gatvės keitimui – Istorinės atminties komisija pateiks naujus pavadinimų siūlymus, vyks juos pristatyti gyventojams ir kartu ieškos bendro sutarimo“, – rašoma savivaldybės komentare.

Joniškio rajono savivaldybė BNS informavo, kad dėl Žagarėje esančios S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo šiuo metu savivaldybės administracija rengia sprendimo projektą ir jį tarybai ketina teikti kitą mėnesį.

Molėtų rajono savivaldybė taip pat patikino, kad S. Nėries pavadinimą keis, šiuo metu diskutuojama dėl naujo pavadinimo.

Sprendimo laukia ir daugiau savivaldybių

Dėl S. Nėries vardo gatvių į vadinamąją Desovietizacijos komisiją kreipėsi ir daugiau savivaldybių, viena jų – Marijampolė. Jos kreipimąsi komisija svarstė kovo 13-osios posėdyje

„Nekantriai laukiame oficialaus šios komisijos sprendimo, kuris taps pagrindu diskutuoti ir priimti sprendimus Marijampolės savivaldybės taryboje“, – prieš posėdį BNS sakė Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis.

Visgi komisija sprendimo dėl Marijampolėje esančios gatvės kol kas nepriima.

Dalis šalies mokslo bendruomenės praėjusią savaitę ragino desovietizacijos komisiją iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries vardo naudojimo viešųjų objektų pavadinimuose ir užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę.

Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS sakė, kad nors anksčiau priimtų sprendimų neatšauks, komisija atsižvelgs į mokslininkų išsakytas pastabas, kai nagrinės konkrečius atvejus.

Pirmasis toks atvejis ir buvo kovo 13-osios posėdyje, sprendžiant dėl Marijampolės savivaldybės kreipimosi.

Anot jo, komisija šio klausimo nagrinėjime padarė pertrauką ir paprašė pažymos, ar S. Nėris mokėsi Marijampolės mergaičių gimnazijoje.

„Reikia truputį kitaip žiūrėti į Salomėją Nėrį Marijampolėje. Mes paprašėme pažymos, kur jos biografija būtų aiškiai išdėliota iki 1940 metų“, – teigė V. Karčiauskas.

Gyventojai nepritarė

V. Karčiausko teigimu, komisija visais atvejais pažymės, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose bei okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

Tačiau jei viešasis objektas susijęs su S. Nėrimi, kaip poete, anot V. Karčiausko, komisija nesiims teikti rekomendacijos dėl vardo pakeitimo.

„Tam tikrais atvejais, net ir Salomėjos Nėries atveju, rekomenduosime palikti tai, kas susiję su ja, kaip poete. Nes daugybė gatvių Lietuvoje pavadintos tose vietose, kurios neturi nieko bendro nei su jos biografija, nei su ja, kaip poete, tai yra pavadinta dėl to, kad ji parvežė „Stalino saulę“, – dėstė komisijos pirmininkas.

Šiauliuose taip pat yra S. Nėries gatvė, tačiau kaip BNS informavo savivaldybė, artimiausiu metu gatvių ir objektų pavadinimų klausimus svarstanti komisija į posėdį neketina rinktis. Vėliau, jei klausimas bus iškeltas, ketinama atsižvelgti į desovietizacijos komisijos ir LGGRTC poziciją.

Klausimas dėl S. Nėries gatvės pavadinimo mieste buvo svarstytas prieš ketverius metus. Tuomet atlikus gyventojų apklausą ir kreipusis į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialą, nuspręsta pavadinimo nekeisti.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Tuo metu dalis literatūrologų ir kitų mokslininkų pabrėžia S. Nėries kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, jos vėlesnę atgailą dėl bendradarbiavimo su sovietų valdžia.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

The post Ketinama pakeisti S. Nėries vardo gatves appeared first on LAIKMETIS.

Taip ji kalbėjo pirmadienį pristatydama priedangų žemėlapį, kuris nurodo situaciją kiekvienoje savivaldybėje.

„Šiandien turime jau dvylika savivaldybių, kurios yra pasiekusios šį Vyriausybės nustatytą tikslą“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mes nuo nulio pradėjome kurti priedangų tinklą, tą paskatino karas Ukrainoje. Tai paskatino mus sukurti visiškai naują priedangų sistemą, kuri užtikrintų mūsų žmonių saugumą“, – pridūrė ji.

Per pusantrų metų šalyje, ministerijos duomenimis, sukurtas 3 310 priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo. 

„Tai yra procesas, kuris juda į priekį, tai nėra baigtinis sąrašas“, – teigė ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu laikina apsauga galėtų pasinaudoti daugiau nei 900 tūkst. arba 31 proc. šalies gyventojų. Vyriausybės tikslas, kad priedangose laikiną apsaugą gautų apie 50 proc. gyventojų – 60 proc. didmiesčiuose ir 40 proc. rajonuose.

Pagal įstatymą, savivaldybės atsakingos ir už priedangų parinkimą, žymėjimą bei parengties organizavimą. Priedangų situaciją šalyje kartu su savivaldybėmis koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Kaip teigė PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, Lietuva yra priedangų plėtros lyderė Baltijos šalyse. Anot jo, Estijoje priedangose laikiną apsaugą gautų 10 proc. gyventojų, Latvijoje priedangų procesas kol kas išvis nereglamentuotas.

Estijoje priedangose laikiną apsaugą gautų 10 proc. gyventojų, Latvijoje priedangų procesas kol kas išvis nereglamentuotas

E. Geda tarp gerųjų pavyzdžių išskyrė Kauno rajoną, kuriame prieglobstį priedangoje gautų pusė savivaldybės gyventojų. Viena prasčiausių situacijų Vilniaus rajone, kur priedangų užtektų vos 6 proc. gyventojų.

Pristatytame priedangų žemėlapyje savivaldybės pažymėtos trimis spalvomis. Raudona spalva pažymėtos savivaldybės, kurios nėra pasiekusios Vyriausybės numatytos 50 proc. ribos, geltona spalva pažymėtos savivaldybės, kuriose situacija kiek geresnė, žalia spalva nuspalvintos savivaldybės, kurios pasiekė ministrų kabineto iškeltą tikslą.

Prieš dvejus metus įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę suprojektuoti ir įrengti priedangas visuose naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose, skirtuose daugiau nei šimtui žmonių, bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose.

The post A. Bilotaitė: penktadalis savivaldybių pasiekė Vyriausybės iškeltą priedangų tikslą appeared first on LAIKMETIS.

Savivaldybės skirtingai sprendžia problemą – dalis perka jau įrengtus būstus, kiti statosi naujus, treti pripažįsta – galimybės suteikti būstą jo prašantiems žmonės itin ribotos dėl ilgai trunkančių statybų planavimo procedūrų, teisės aktuose numatytų reikalavimų pastatų dydžiui.

Ilgiausia eilė – 13 metų

Kaip BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), šalies mastu vidutinė laukimo trukmė trumpėja ir praėjusiais metais siekė 5,74 metų. 

Praėjusių metų duomenimis, ilgiausiai socialinio būsto laukia Neringos savivaldybės gyventojai – daugiau nei 13 metų.  
 
Dvylika metų socialinio būsto laukia Vilniaus miesto, daugiau nei dešimt metų – Klaipėdos miesto ir Vilniaus rajono gyventojai, daugiau nei aštuonerius metus eilėje tenka stovėti Plungės rajono gyventojams. 
 
Trumpiausiai, pasak SADM, eilėje gauti socialinį būstą stovi Ukmergės, Akmenės, Šakių, Biržų rajonų ir Visagino gyventojai – jiems tenka laukti apie dvejus metus.

„Įtakos laukimo trukmei (...) gali turėti asmens teisė vieną kartą atsisakyti jam siūlomo būsto, taip pat galimybė teikiant prašymą išreikšti reikalavimus dėl vietovės, kurioje yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukšto“, – teigiama BNS perduotame SADM komentare. 
 
2023 metais daugiausiai socialinių būstų buvo trijuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje – 1 284, Kaune – 1 219, Klaipėdoje – 664. Mažiausiai Neringoje – 20, Pagėgiuose – 39, Palangoje – 44. 
 
Laukiantys Vilniuje gali naudotis kompensacija 
 
Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovė Gražina Petrušauskienė BNS teigė, kad preliminariais praėjusių metų duomenimis, Vilniuje socialinio būsto laukė 1 631 asmuo ir šeima. 
 
Pasak jos, nors vilniečiai eilėje stovi vidutiniškai 12 metų, laukiantieji gali naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. 

„Tačiau tie, kuriems priklauso teisė išsinuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka, jo sulaukia daug greičiau“, – sakė G. Petrušauskienė. 

Jos teigimu, eilė susidaro neretai dėl to, kad žmonės atsisako jiems siūlomo socialinio būsto ir toliau laukia eilėje.

„Būna, kad jiems nepatinka rajonas arba aukštas, kuriame yra būstas, ir jie pasirenka laukti kito, kuris jiems patiks labiau, tuo metu naudodamiesi būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ir nuomodamiesi būstą šeimos poreikius atitinkančiame mikrorajone – arčiau vaikų ugdymo įstaigos, darbovietės, poliklinikos ar panašiai. Taip pat, kai išreiškia pageidavimus nuomai konkrečiame mikrorajone, jiems tenka palaukti, kol atsilaisvina socialinis būstas, atitinkantis jų šeimos poreikius“, – sakė „Vilniaus miesto būsto“ atstovė.

„Socialinio būsto plėtra šiuo metu Vilniuje finansuojama tik tikslinėmis Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, todėl atliepti visų laukiančiųjų asmenų poreikį yra itin sudėtinga“, – pridūrė ji.

Anot G. Petrušauskienės, tikslines lėšas įsigyti socialinį būstą savivaldybė gauna parduodama sau priklausantį turtą. 

„O valstybės biudžeto lėšos šiuo metu yra skiriamos tik būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijų mokėjimui“, – pasakojo ji.

„Vilniaus miesto būsto“ atstovės teigimu, šiemet sostinės savivaldybė ketina įsigyti apie 65 socialinius būstus, o iki 2026-ųjų – 200. 

Neringoje plėtrą riboja teisinės galimybės
 
Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė BNS sakė, kad šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia dešimt asmenų ir šeimų. 
 
Pasak savivaldybės atstovės, Neringoje fiksuojamas rekordinis šalyje stovėjimo eilėje laikas – 13 metų – nes yra labai ribotos galimybės statyti socialinį būstą, o pirkti jį sudėtinga dėl itin aukštų būsto kainų rinkoje.
 
„Jų praktiškai nėra, o teritorijų planavimo procedūros sudėtingos ir ilgos. Šiuo metu teritorijų planavimo dokumentai (...) tokio būsto galimybę numato tik Pervalkoje“, – teigė S. Vaišvilaitė. 
 
Anot jos, dar viena galimybė įrengti socialinį būstą atsirado, kuomet Vyriausybė savivaldybei perdavė administracinės paskirties patalpas Juodkrantėje, šiuo metu rengiama dokumentacija, kad šių patalpų paskirtis būtų pakeista į gyvenamąją. 
 
S. Vaišvilaitė pažymi, kad Neringoje labai apribojama ir architektūrinė pastatų išraiška, dėl to socialiniams būstams skirti daugiabučiai yra nedideli ir netipiški kitoms šalies teritorijoms.  
 
Pavyzdžiui, praėjusiais metais įgyvendintos daugiabučio Preiloje statybos – namas, kaip reikalauja teisės aktai, pasižymi Kuršių nerijai būdinga architektūrine išraiška ir primena senųjų šio krašto žvejų gyvenamąjį namą. Jame įrengti 6 socialiniai būstai. 
 
Pasak jos, namo statyboms finansavimas gautas dar 2016 metais, tačiau dėl teritorijų planavimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrų, projekto įgyvendinimas užtruko kur kas ilgiau nei buvo planuota ir namo statybos pradėtos tik 2022 metais. 
 
Jei kitos savivaldybės socialinius būstus perka, Neringa tokių galimybių nelabai turi. 
 
„Neringoje nekilnojamojo turto kainos yra vienos didžiausių šalyje, tad socialinių būstų įsigijimas šiandien sunkiai įsivaizduojamas“, – sakė S. Vaišvilaitė. 
 
Uostamiestis statys daugiabutį 
 
Nors, SADM duomenimis, Klaipėdoje socialinio būsto eilėje reikia laukti virš dešimt metų, uostamiesčio savivaldybė tikina, kad vidutinė laukimo trukmė – šešeri metai. Anot savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos Linos Murauskienės, šiuo metu eilėje gauti socialinė būstą laukia 556 asmenys ir šeimos. 
 
Šiemet uostamiestis ketina įsigyti šešis socialinius būstus. 
 
„Poreikis yra didesnis, todėl savivaldybė taip pat planuoja naujo daugiabučio statybą socialinio būsto laukiantiems gyventojams. Naujas 60 butų daugiabutis per artimiausius kelerius metus iškils šiaurinėje miesto dalyje, Tauralaukio gyvenamajame mikrorajone“, – BNS sakė L. Murausienė. 
 
Jos teigimu, šio namo statybai gali būti suteikta ir Europos Sąjungos parama, priklausomai nuo to, kiek jame apsigyvens daugiavaikių šeimų ir žmonių su judėjimo negalia.  
 
Klaipėda taip pat ketina per artėjančius trejus metus įsigyti 36 butus socialiniam būstui. 

„Norint iškart patenkinti visą socialinio būsto poreikį, reikėtų didžiulių lėšų. Kai savivaldybė įsigyja butus socialinio būsto fondui plėsti, vienam butui, priklausomai nuo dydžio, būklės ir vietos tenka išleisti apie 70–80 tūkst. eurų, o šiuo metu eilėje, kaip minėjome, laukia 556 asmenys ir šeimos“, – sakė L. Murauskienė.

Kaip ir Vilniuje, Klaipėdoje sąlygas atitinkantys ir socialinio būsto eilėje stovintys gyventojai naudojasi kompensacija būsto nuomai. Savivaldybės atstovės teigimu, siekiama, kad 2027-aisiais socialinio būsto laukimas sutrumpėtų bent iki 5 metų. 

Nors SADM Panevėžio neišskyrė tarp savivaldybių, kur yra ilgiausios eilės laukiančiųjų socialinio būsto, anot savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Rimšienės, gyventojams tenka laukti apie dešimtmetį. 
 
Kaip BNS sakė R. Rimšienė, Panevėžyje šiuo metu yra 255 socialiniai būstai, eilėje laukia 264 šeimos.  
 
Savivaldybės atstovė teigė, kad Panevėžys planuoja didinti turimų socialinių būstų skaičių, tačiau tikslaus skaičiau įvardinti negalėjo, kol nėra patvirtintas šių metų biudžetas. 
 
Kauno prioritetas – remontuoti susigrąžintus būstus 
 
Kaunas – antras pagal socialinių būstų kiekį miestas šalyje. Kaip BNS sakė Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, šiuo metu socialinio būsto laukia apie 500 kauniečių. 

„Šiais metais savivaldybė teiks prioritetą suremontavimui ir išnuomavimui per praeitą laikotarpį iš nuomininkų susigrąžintiems būstams“, – teigė D. Valiukas.  
  
Kauno miesto savivaldybė ateityje ketina įsigyti daugiau socialinių būstų, tačiau nekonkretizuoja kiek.  
  
„Be abejo, poreikis įsigyti būstus ateityje išliks“, – sakė Kauno miesto savivaldybės atstovas.  
  
Anot jo, sunku pasakyti, kiek vidutiniškai kauniečiai laukia socialinio būsto.  
  
„Tikslas laukti kuo trumpiau, tai yra iki metų“, – sakė D. Valiukas. 

Šiaulių miesto savivaldybė šiuo metu turi 347 socialinius būstus, o laukiančiųjų – 459, BNS informavo savivaldybės atstovas Vitalis Lebedis.

Anot jo, šiemet Šiauliai ketina įsigyti tris socialinius būstus, tam taip pat tikimasi pritraukti 2,5 mln. eurų ES lėšų.

„Jei viskas vyks sklandžiai, pirmasis butų pirkimas projekto lėšomis gali būti paskelbtas šių metų rugsėjo mėnesį. Planuojamo projekto įgyvendinimo laikotarpis truktų iki 2028 metų, jo metu planuojama įsigyti penkis vieno kambario butus, tris dviejų kambarių butus ir 23 trijų kambarių butus“, – pasakojo V. Lebedis.

Skiria dešimtkart mažiau lėšų, nei ES
 
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pernai birželį pristatė studiją apie būsto prieinamumą Lietuvoje ir rekomendavo, kaip spręsti būsto problemas šalyje. Organizacijos akiratyje atsidūrė ir socialinis būstas. 
 
Studijoje nurodoma, kad socialinio būsto sektorius Lietuvoje yra labai mažas ir sudaro vos vieną procentą visos šalies būsto rinkos, o valstybės skiriamos lėšos šiai sričiai yra mažos.    
 
Pasak EBPO, Lietuvoje išlaidos socialiniam būstui sudaro vos dešimtadalį ES vidurkio. Studijoje pažymima Europos Komisijos (EK) kritika Lietuvai, kad šalis neturi strategijos atliepti chronišką socialinio būsto kokybę ir tokių būstų trūkumą. 

EBPO rekomenduoja Lietuvai sukurti ilgalaikį finansavimo mechanizmą prieinamam būstui ir socialiniam būstui. 
 
Paklausta, ar Lietuvoje vykdomi pokyčiai, atsižvelgus į EBPO rekomendacijas, SADM teigė, kad socialinis būstas ir jo plėtra yra tik dalis bendros būsto politikos, už kurią pagal savo kompetencijos sritį atsakinga ne viena institucija ir ministerija. 
 
„Šiuo metu renkami papildomi duomenys būsto prieinamumo problematikai pagrįsti, siekiant kartu su suinteresuotomis institucijomis įvertinti poreikį nustatyti ilgalaikes būsto prieinamumo, įskaitant socialinio būsto, vystymo kryptis“, – rašoma ministerijos komentare.  
 
Kas gali gauti? 
 
Teisę į socialinį būstą turi tie asmenys ir šeimos, kurie yra deklaravę turtą ir pajamas, neturi nuosavo būsto, jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo. 
 
Gyventojai turi būti deklaravę gyvenamą vietą savivaldybėje, kurioje nori gauti socialinį būstą, arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. 
 
Jie taip pat turi būti deklaravę savo turtą ir pajamas, kurios turi neviršyti įstatyme numatytų ribų. 
 
Socialinis būstas ne eilės tvarka gali būti suteiktas asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, specialių poreikių turintiems senjorams, daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems.  
 
Asmenims ir šeimoms, netekusiems būsto dėl force majeure socialinis būstas suteikiamas ne ilgiau nei vieneriems metams. 

The post Dalies savivaldybių gyventojai socialinio būsto negauna ilgiau nei dešimtmetį appeared first on LAIKMETIS.

Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su su šių savivaldybių merais pasirašė bendradarbiavimo sutartis.

„Narkotikų prevenciją Lietuvoje vykdo daugybė institucijų ir organizacijų, tačiau didžiausia problema, jog trūksta koordinavimo, aiškaus atsakomybių pasidalijimo, – teigia ministrė. – Šio bandomojo projekto metu ypatingas dėmesys bus skiriamas visų prevencijos dalyvių įtraukimui ir jų kryptingam veikimui – subūrėme virš 20 prevenciją vykdančių institucijų ir organizacijų.“

„Bendromis jėgomis turime padaryti viską, kad stabdytume narkotikų plitimą tarp nepilnamečių. Tikimės, jog sukurtas efektyvus narkotikų prevencijos mokyklose mechanizmas ateityje bus pritaikytas visų šalies mokyklų mastu“, – kalbėjo ministrė. 

Pasak jos, nors Lietuvoje ir šiuo metu yra vykdoma narkotikų vartojimo prevencija, ji yra „fragmentiška, trūksta koordinacijos“ – tikimasi, kad tai išspręs naujoji iniciatyva.

Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas projektas nuo gruodžio iki kitų metų gegužės 31-osios bus įgyvendinamas septyniose pasirinktose šių savivaldybių mokyklose.

„Yra mokykla, kurioje bus taikomos priemonės, ir yra kontrolinė mokykla, kurioje nebus taikomos priemonės tam, kad būtų galima pataikyti tą patį priemonių efektyvumą ir turėti tuos tyrimo objektyvius rezultatus“, – kalbėjo ministrė.

Kad projektas būtų efektyvesnis, konkrečių mokyklų sąrašas neskelbiamas.

Didins kontrolę, atsparumą

Kaip informavo ministerija, bandomuoju projektu siekiama rasti būdus efektyviau spręsti narkotikų paplitimo tarp nepilnamečių problemą, ypatingą dėmesį skiriant visų prevencija užsiimančių institucijų ir organizacijų įtraukimui. 

Jo metu bus dirbama ir su mokinių tėvais, mokyklos administracija, bendruomene.

Projekto metu bus įvertintas ir atnaujintas narkotinių medžiagų vartojimo atpažinimo ir reagavimo mokyklose algoritmas, patikrintas dabar taikomų prevencinių priemonių paveikumas. 

Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu tokio mechanizmo Lietuvoje nėra, o institucijos prevencinę veiką vykdo fragmentiškai. 

Bandomojo projekto metu numatoma didinti mokinių saugumą ugdymo įstaigose ir jų prieigose, tam pasitelkiant tokias fizines priemones kaip dūmų detektoriai, vaizdo kameros, fiziniai barjerai, patekimo į mokyklą kontrolė.

Įgyvendinant prevencines programas, gyvenimo įgūdžių pamoką, Jaunųjų policijos rėmėjų veiklą, užtikrinant užimtumą, pagalbos algoritmų panaudojimą, bus formuojama teisės pažeidimams atspari aplinka, skatinamas nepakantumas teisės pažeidimams.

Be to, švietimo, edukacinėmis veiklomis bus stiprinamas ir ugdomas moksleivių sąmoningumas ir atsparumas narkotikų vartojimui ir platinimui, sudaromos prielaidos moksleivių elgesio keitimui.

švietimo, edukacinėmis veiklomis bus stiprinamas ir ugdomas moksleivių sąmoningumas ir atsparumas narkotikų vartojimui ir platinimui

Taip pat rengiamasi sukurti programėlę jaunimui informuoti jiems patraukliu būdu.

Įgyvendinant projektą, jame dalyvaujančios savivaldybės dalinsis gerąja praktika, bus stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir koordinavimas. Vidaus reikalų ministerija taip pat planuoja sustiprinti bendruomenių pareigūnų ir jaunųjų policijos rėmėjų kompetencijas, jų įsitraukimą į prevencines veiklas.

Rengs rekomendacijas

Po pusės metų, kuriuos vyks šis projektas, bus siekiama išsiaiškinti, kurios priemonės yra veiksmingos ir sukurti modelį, kuriuo galės remtis visos Lietuvos savivaldybės.

„Tikslas yra toks, kad mes galėtumėme padarę šitą bandomąjį modelį turėti galutinai išsigrynintą, efektyviai veikiantį priemonių paketą, kad mes galėtume vėliau per teisės aktus, per kitus sprendimus užtikrinti, kad jis būtų taikomas visoje Lietuvoje“, – sakė A. Bilotaitė.

Projekto stebėsenai vykdyti sudaryta darbo grupė įvertins projekto veiklas, jų poveikį ir parengs rekomendacijas.

„Mes turime ne vieną priemonę, kuri veikia Lietuvoje, tačiau labai svarbu įsivertinti, kurios iš šitų priemonių yra tikrai efektyvios ir tada galutinai prieiti prie to, kad galutinai turėtumėme vieningą modelį, kuris būtų tinkamas ir efektyvus“, – sakė ministrė.

Į darbo grupę įtraukti atstovai iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, projekte dalyvaujančių savivaldybių administracijų, Visuomenės sveikatos biurų, Pedagoginių psichologinių tarnybų, taip pat iš Policijos departamento, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Lietuvos dienos centrų asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Jaunimo reikalų agentūros ir kitų. 

Šių priemonių imamasi, kaip skelbia ministerija, pastebint nepilnamečių narkotikų vartojimo didėjimą. Šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais registruoti 75 nepilnamečiai, įtariami padarę nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda. Pernai tuo pačiu laikotarpiu – 66 nepilnamečiai.

Didėja ir administracinių nusižengimų skaičius, kuriuos dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo padaro nepilnamečiai iki 16 metų, negalintys būti traukiami administracinėn atsakomybėn dėl savo amžiaus. Pernai per visus metus tokių nepilnamečių buvo nustatyta 94, o per šių metų nepilnus devynis mėnesius – 121.

The post VRM ir trys savivaldybės vykdys bandomąjį narkotikų prevencijos projektą appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus rajono savivaldybės Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriaus vedėja, Nacionalinės šeimos tarybos narė Kristina Malinovska sveikindama diskusijos dalyvius atkreipė dėmesį į šviesios atminties docentės Ramunės Jurkuvienės, buvusios NŠT pirmininkės, keltas mintis apie tai, kad ieškant sprendimo būdų smurto problemai spręsti, pirmiausia reikalinga dialogo kultūra, kuri nekaltina, nesmerkia, bet nuoširdžiai siekia įsiklausyti į visas konflikto puses.

Renginio dalyvius sveikino Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič bei dr. Lijana Gvaldaitė – laikinai atliekanti Tarybos pirmininko pareigas, Vilniaus universiteto docentė, Nacionalinės šeimos tarybos narė.

Apskritojo stalo diskusijoje pranešimus skaitė Moterų informacijos centro konsultantė Nomeda Cibarauskienė, Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus viršininkas Javgenijus Liepis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimai skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingienė, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė Teisės psichologijos tyrimų centro vadovė dr. Ilona Laurinaitytė, VŠĮ Sotas psichologas Andrius Atas.

Po pranešimų vyko bendra diskusija, kurioje specialistai bei NVO atstovai aptarė praktinius apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje pagalbos teikimo taikymo aspektus. Apskritojo stalo diskusijoje išsakytas mintis ir pasiūlymus apibendrins organizatorių rengiama rezoliucija.

Labai džiugu, kad specialistai nevengia kalbėti šia itin jautria ir sudėtinga tema, kad mes, kaip visuomenė, tampame vis jautresni, empatiškesni esantiems šalia ir netoleruojame jokių smurto formų. Tačiau specialistų pateikti skaičiai nuteikia dviprasmiškai. Nors dėmesys ir valstybės skiriamos lėšos problemai spręsti auga, tačiau smurto atvejų nemažėja ir intervencija į šeimas pastaraisiais metais išaugo kone dvigubai. Iš vienos pusės, tai gali kalbėti apie tai, jog tapome jautresni ir atviresni smurto problemai įvardinti. Kita vertus, toks didelis intervencijų skaičius rodo ir labai aiškias pirminės prevencijos spragas.

Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus viršininkas Javgenijus Liepis pristatydamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio teisinį reglamentavimą, pateikė ir praktinių pavyzdžių. Tačiau labiausiai dėmesį patraukė menama tendencija– numatoma, jog ši intervencinė priemonė gali būti skiriama net 36 000 atvejų per metus. Kokiais kriterijais remiantis daromos tokios prielaidos, pareigūnas atsakyti negalėjo. Kyla pagrįstas klausimas, ką mes su tokia prognoze darome? Koks mūsų esminis tikslas– prevencija ar intervencija?

Visi diskusijos dalyviai pabrėžė, kad siekiant efektyviausių prevencinių priemonių smurtui artimoje aplinkoje mažinti, turime orientuotis į psichosocialinius veiksnius. Būtinas ir paslaugų, mokančių visus šeimos narius nesmurtinio bendravimo, tarpusavio supratimo santykių puoselėjimo, plėtra bei tokių programų tęstinumo užtikrinimas.  

Alkoholizmas ir kt. priklausomybės, skurdas, nedarbas, depresija, žiaurus charakteris, nesutarimai šeimoje, nuolatiniai priekaištai  ir nemokėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, ir kt.– gausybė smurto priežasčių tik parodo, koks sudėtingas reiškinys tai yra. Akivaizdu, kad vien smurto orderiu šios problemos neišspręsime. Reikalingos kompleksinės priemonės, kad smurtas artimoje aplinkoje neįvyktų. Tai apima mokymus, konsultacijas, pokalbius, viešųjų ryšių akcijas ir t.t. Kai atvykstama  į artimą aplinką ir taikomos asmens suvaržymo ar laisvės apribojimo priemonės, tokie veiksmai yra intervencija.

Apsaugos nuo smurto orderio taikymas yra išties reikalingas tiesioginio pavojaus atveju, t.y. kai galimas fizinis užpuolimas, grasinimas ar elgesys, reikšmingai pažeidžiantis psichinę sveikatą. Bet nepamirškime, kad tai yra intervencinė priemonė, susijusi su  asmens teisių apribojimu ar net suvaržymu, todėl turėtų būti taikoma proporcingai ir teisiškai užkardomi piktnaudžiavimo atvejai, kai apsaugos nuo smurto orderis tampa sutuoktinio „auklėjimo“ priemone.

Kaip pastebėjo Laisvos visuomenės instituto direktorė Diana Karvelienė, jei į kiekvieną asmenį (tiek smurtautoją, tiek auką) būtų žiūrima kaip į žmogų, o ne kažkieno klientą ar statistikos (neretai pateikiamos be konkrečių šaltinių) vienetą - situacija, tikiu, pradėtų taisytis gerokai sparčiau. Įvairūs praktiniai taikymo modeliai būtų efektyvesni ir poveikis ilgalaikiškesnis. Pagarba, nuoširdžiai ir atsidavusiai dirbantiems šį nelengvą darbą.

The post Intervencija smurto artimoje aplinkoje atvejais. O kas po to? appeared first on LAIKMETIS.

Siūloma aiškiau atskirti savivaldybės institucijų funkcijas, aiškiau reglamentuoti savivaldybės komitetų ir komisijų darbo tvarką, įtraukti į Etikos ir Antikorupcijos komisijas visuomenės atstovus, spręsti su mero pavadavimu, vicemerų paskyrimu ir kitas praktikoje kylančias problemas, aiškinamajame rašte nurodo VRM.

Pagal pataisas, Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai, visuomenės atstovai, bendruomeninių organizacijų atstovai ar savivaldybės gyventojai turėtų sudaryti ne mažiau kaip trečdalį komisijos narių.

Siūloma aiškiau atskirti savivaldybės institucijų funkcijas, aiškiau reglamentuoti savivaldybės komitetų ir komisijų darbo tvarką

Įstatyme būtų įrašoma, kad savivaldybės tarybos komitetų sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, būtų balsuojama dar kartą. Jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirstytų po lygiai, balsavimas būtų tęsiamas reglamento nustatyta tvarka.

Taip pat būtų nustatyta, kad  savivaldybės tarybos komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, įtvirtinama analogiška kaip komitetų balsavimo tvarka.

Po savivaldos rinkimų šių metų pavasarį naujai sudarytos tarybos pradėjo dirbti pagal naują modelį, kai jos liko atstovaujamosios valdžios institucija, o meras tapo vykdomoji institucija, jis nebėra nebėra savivaldybės tarybos narys.

The post Vyriausybė spręs dėl pataisų, kuriomis taisomos naujo savivaldos modelio spragos appeared first on LAIKMETIS.

Penktadienį feisbuke jis atsakė į anksčiau Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) paskelbtą viešą laišką.

„Džiaugiuosi, kad sukėliau šią diskusiją. Jei bent viename rajone nepasikartos scenarijus, kuris jau įvyko trijose savivaldybėse, vadinasi, tikslas pasiektas ir pavyko apginti medikų bei pacientų interesus. Iš Jūsų viešo laiško girdžiu norą ir toliau tęsti bendradarbiavimą, darant tai glaudžiau. Tai teikia vilties, kad nepaisant viešų apsižodžiavimų, bus peržengti siauri interesai ir išgirsti perspėjimai bei argumentai ir bus susivienyta vardan pacientų gerovės užtikrinimo“, – rašo sveikatos apsaugos ministras. 

A. Dulkys sako, kad niekam ne paslaptis, kad politinis ciklas apima ne tik pokyčius savivaldybių tarybose, savivaldybės administracijoje, tačiau ir savivaldybei pavaldžiose įstaigose, tarp jų ir pirminiame ir antriniame gydymo įstaigų lygyje.

„Mes turime bent tris atvejus per pastaruosius mėnesius – Vilniaus Centro poliklinikoje, Zarasų ir Raseinių rajonuose, – kai gydymo įstaigas masiškai paliko medikai ir kitas medicininis personalas, tai nepavyksta kalbėti apie vienetinius atvejus. Visus šiuos atvejus vienija tai, kad jos pavaldžios savivaldybėms. Čia kilo gydymo įstaigų personalo nesutarimai, iš medikų pusės skriejo kaltinimai nepagarbiu elgesiu, neskaidriais vadovų konkursais. Rezultatas toks, kad Zarasuose ligoninės veikla paralyžiuota, Raseiniams, panašu, tai gresia ne tik antriniame, tačiau ir pirminiame lygyje. Teko įsikišti užtikrinant pagalbą rajonų žmonėms nacionalinėms tarnybos, kurių steigėju yra Sveikatos apsaugos ministerija“, – sako sveikatos apsaugos ministras.

Liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 medikų ir vadovas. Savo ruožtu Raseiniuose dalis medikų, abejodami konkurso į ligoninės direktoriaus vietą skaidrumu, pateikė prašymus išeiti iš darbo.

Tuo metu Vilniaus Centro polikliniką per pirmą šių metų pusmetį palikus 40 darbuotojų, iš pareigų atleistas jos vadovas.

„Tikiu, kad LSA valdybos dienotvarkėje buvo tokie klausimai kaip pagalba Zarasų ir Raseinių žmonėms, gal ir LSA atstovų apsilankymai savivaldybėse, ištiesiant pagalbos ranką kolegoms. Jei tokių bandymų buvo, tikiu, bus gerokai greičiau normalizuota situacija, o šiuo, pereinamuoju laikotarpiu, užtikrintos sveikatos paslaugos rajonų žmonėms. Jei nebuvo, tai dar ne vėlu“, – sako A. Dulkys.

Jis teigia, kad nekvestionuojamos merų ir savivaldybių teisės ir pareigos organizuoti vadovų konkursus ir rūpintis gydymo įstaigomis.

„Bet su teisėmis ateina ir pareigos. Šioje vietoje atsakomybės pasigedau, apie tai buvo mano žodžiai. Ir ne tik aš pasigedau. Jų pasigedo išeinantys medikai, jų pasiges ir pacientai, kurie negali gauti paslaugų savo rajono gydymo įstaigose“, – sako ministras.

LSA savo viešame laiške teigė, kad sveikatos apsaugos ministro komentarai apie paslaugų teikimą savivaldoje remiantis vienu atveju yra neatsakingi ir atskleidžia pačios sveikatos politikos bei skubotų reformų spragas.

Taip šalies savivaldybės reagavo į ministro interviu LRT radijui, kuriame jis teigė, kad Zarasų ligoninės atvejis, kai vienu metu iš darbo išėjo 12 medikų ir vadovas, gali rodyti, jog savivaldybėms sveikatos paslaugų teikimas yra per sunki funkcija.

Savivaldybių vadovai taip pat pabrėžia, kad ne vienerius metus stebima tendencija centralizuoti rajonines ligonines turėtų prasmę tik vienu atveju – jei pagerėtų teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas.

LSA valdybos nariai atkreipė dėmesį, kad rajoninės ligoninės savivaldybėms ir jose gyvenantiems žmonės – labai svarbios, o savivaldybės visomis turimomis galimybėmis ir resursais siekia, kad sveikatos klausimus būtų galima spręsti laiku ir kuo arčiau namų.

The post A. Dulkys teigia, kad jam rūpi medikų ir pacientų gerovė appeared first on LAIKMETIS.