Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas sako, kad nuo gegužės įsivyravusi sausra labiausiai pakenkė gyvulininkystės ūkiams – šie metai yra vieni nepalankiausių ruošti gyvulių pašarus žiemai. 

„Derlius, ar labiau, ar mažiau nukentėjo, kad ir koks bebus, bet jis bus, tik ne toks pelningas, o gyvulininkai neturi susikaupę net pusės pašarų, ką praėjusiais ar užpraėjusiais metais turėdavome. Reiškia, žmonės turės išsiparduoti gyvulius“, – BNS sakė V. Buivydas. 

Beveik 70 melžiamų karvių ir prieauglio auginantis, bet tik pusę reikalingų pašarų bandai išmaitinti sukaupęs Upynoje, Šilalės rajone ūkininkaujantis Darius Viliušis rudenį ketina parduoti maždaug 20 galvijų. 

„Apie 20 karvių reikės susimažinti, nes maitinti nebus pašarų“, – BNS teigė jis. 

Anot jo, ūkį susimažins, nes visiškai nutraukti ūkininkavimo negali, kadangi reikėtų grąžinti iš Europos Sąjungos fondų gautą paramą: „Esu pririštas, negaliu pasitraukti, negaliu visiškai išsiparduoti“. 

Pasak jo, sunkiausia padėtis yra iki 25 melžiamų karvių turinčių ūkių: jie neturi už ką nusipirkti šieno, už pieną gauna mažai. 

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas, Rietave ūkininkaujantis Jonas Kuzminskas BNS teigė, kad iš laikomų 180 karvių, jaučių ir telyčių parduos 100 – pasiliks jauniausius ir stipriausius. 

„Jau pardavėme 20, liks gal 80. Jeigu palis kokias kelias dienas be perstojo ir bus šilta, gal parduosime mažiau, o gal daugiau, jeigu nepavyks dar pašienauti“, – svarstė J. Kuzminskas. 

Jis teigė gyvulių atsisakantis, kadangi nebus įmanoma išmaitinti – iš hektaro susuka vos porą rulonų, o karvei žiemai reikia 15-os. Anksčiau J. Kuzminskas žiemai turėdavęs apie 700 rulonų, o dabar – tik 250. 

„Iš rulonų jau šeriam, į pačio kviečius karvių banda buvo porą kartų įėjusi, negalėjau išvaryti, kol nepriėdė, nusiaubė, kviečių derliaus nebus“, – pridūrė J. Kuzminskas. 

Jis apgailestavo, kad Žemės ūkio ministerija šiemet, kitaip negu pernai dėl karo Ukrainoje, neleido apsėti žaliųjų pūdymų.  

V. Buivydas taip pat sakė pastebėjęs naują sausros pasekmių tendenciją – perdirbėjai pradėjo mažinti gyvų galvijų supirkimo kainas.  

„Pernai už mėsinių galvijų kilogramą gyvo svorio mokėjo po 2,4 euro, o kai prasidėjo sausra, kaina buvo nukritusi iki 2,2 euro, paskui iki 2 eurų, o dabar 1,6 euro. Labai didelė pasiūla. Ir norint gauti 1,6 euro, dar reikia laukti dvi savaites eilėje“, – teigė jis.

J. Kuzminskas baiminasi, kad žalio pieno kaina kris dėl kokybės, nes dėl blogo karvių šėrimo jame nebus baltymų.

Pasak V. Buivydo, tie galvijų turėtojai, kurie dar augina ir grūdines kultūras, pavyzdžiui, avižas, miežius, aukos derlių ir gamins sausus pašarus.   

J. Kuzminskas teigė jau nupjovęs visą 10-12 ha avižų lauką. Pasak jo, pirkti šieną iš kitų regionų, kur lietaus buvo, yra ir brangu, ir rizikinga: „Rulonas kainuoja 25-30 eurų. Ir kokybė dar neaiški. Ir atsivežti reikia“.  

Sausrą pirmasis ir labiausiai pajuto Pajūrio ir Vakarų Lietuvos regionas, čia savivaldybės skelbė ekstremalias situacijas: Plungė Rietavas, Skuodas, Kretinga, Tauragė, Šilalė, ŠiIutė. 

„Yra be galo sausa. Reikia aptverti aptvarą, tai su traktoriumi neįspaudžiam kuolo. Trečdalį kuolų reikės įgręžti, nes neįsismeigia – taip išdžiūvę“, – sakė J. Kuzminskas. 

Panaši situacija Utenos regione, kur skurdesnės žemės: smėliai, priesmėliai, o saulė ir šiluma daro vis daugiau žalos. 

Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, labiausiai nuo sausros kenčia Žemaitija – šalies dalis, kurioje daugiausia ūkininkų, užsiimančių gyvulininkyste. Pasak jo, žieminių kviečių derliaus tikimasi 20-30 proc., o vasarinių – iki 40 proc. mažesnio. 

The post Kai kurie ūkininkai sako dėl sausros išparduosiantys gyvulius appeared first on LAIKMETIS.

Išnykusio San Chuano Kečulos miestelio bažnyčia, dedikuota apaštalui Jokūbui vyresniajam ir pastatyta dominikonų vienuolių, XVI a. evangelizavusių regioną (vadovaujamų vienuolio Bartolomė de las Kasaso), buvo užlieta 1966 m. pastačius Nezahualcóyotl hidroelektrinės užtvanką, dar vadinamą Malpaso užtvanka.

Pastaraisiais metais viršutinė bažnyčios dalis išliko matoma ir turistai prie jos galėjo priplaukti valtimis.

Tačiau šių metų sausra leido pamatyti visą šimtmečius gyvavusią katalikų bažnyčią.

Tai viena iš mažiausiai septynių bažnyčių, palaidotų po vandeniu ar akmenimis įvairiuose Meksikos regionuose.

Tečpatano miesto savivaldybės interneto svetainėje rašoma, kad bažnyčia pastatyta 1564-1606 m., tačiau „1776 m. ji buvo apleista dėl aplinkines bendruomenes užklupusių epidemijų".

Birželio 9 d. Tečpatano savivaldybė paskelbė, kad bažnyčia pastaruosius du mėnesius tapo matoma dėl lietaus trūkumo regione.

Tukstlos Gutjereso vyskupija pareiškime pripažino, kad bažnyčia yra bent iš dalies matoma kiekvienais metais.

„Kritęs (vandens, - red past.) lygis leidžia įžvelgti didingą bažnyčios struktūrą, kuri atsilaikė prieš laiko tėkmę ir vandens antplūdį", - teigė jos atstovas, pabrėždamas, kad šiemet visą bažnyčios pastatą galima apžiūrėti dėl sausros ir vėluojančio lietaus sezono.

Jis pabrėžė, kad dabar bažnyčios nebereikia pasiekti valtimi - prie jos galima privažiuoti net mikroautobusu ar motociklu.

The post Dėl sausros 400 metų senumo Meksikos bažnyčia pilnai išniro iš vandens appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą centras penktadienį priėmė specialiame posėdyje išklausius Žemės ūkio, Finansų, Aplinkos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinės miškų urėdijos ekspertų vertinimus.

„Išklausius ekspertinius vertinimus centras priėmė sprendimą šiuo metu nesiūlyti Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos. Toks sprendimas priimtas įvertinus esamą sausros poveikį žemės ūkiui, gaisringumui, vandens lygiui ir žuvingumui“, – teigiama centro pranešime.

Anot jo, rizikos šiuo metu valdomos. Centras kitą savaitę vėl įvertins galimus orų pokyčius bei situacijai keičiantis į ją žada operatyviai reaguoti.

The post Sausra Lietuvoje - siūloma kol kas neskelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos appeared first on LAIKMETIS.

Šį mėnesį šalies meteorologijos agentūra pranešė, kad pastarieji treji metai dėl grėsmingai mažo kritulių kiekio ir aukštos temperatūros buvo oficialiai pripažinti ilgiausiai trunkančia sausra Ispanijos istorijoje.

Praėjusieji metai buvo šešti sausringiausi Ispanijos istorijoje ir karščiausi per keturiasdešimt paskutinių metų. Katalonija, esanti šalies šiaurės rytuose, buvo vienas iš labiausiai nuo sausros nukentėjusių regionų.

Kalnų kaimelio Espunjolo, esančio už pusantros valandos kelio į šiaurę nuo Barselonos, gyventojų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra agroturizmas ir ūkininkavimas.

Espuñolo gyventojai surengė maldą už lietų ir procesiją. Tikintieji per kaimą nešė Mergelės Marijos statulą, šlovino ją ir meldė Dievo malonės.

Duodamas interviu naujienų agentūrai „Associated Press", vyskupas Francesco Conesa sakė, kad tai buvo ne kažin kokia magija, o vilties ir tikėjimo Viešpaties gailestingumu aktas.

Ūkininkai žurnalistams sakė, kad jei per artimiausias dvi savaites neiškris lietus, nebus jokių galimybių išgelbėti pasėlius. Vietos teisininkas Eduardas Perarnau mano, kad žmonėms šios maldos liko paskutinė viltis, nes vyriausybė įvedė vandens taupymo režimą, o vandens lygis visuose trijuose vietos rezervuaruose jau nukrito iki rekordinių žemumų.

Kaimo gyventojai atnaujino ilgametę tradiciją rengti pamaldas prašant lietaus ir kryžiaus procesiją kartu su maldomis į Dievo Motiną. Vietos žiniasklaidos duomenimis, paskutinį kartą tokias pamaldas gyventojai surengė 2008 m.

The post Ispanijoje vyksta procesijos ir maldos prašant lietaus appeared first on LAIKMETIS.

Diena anksčiau Milano arkivyskupas Mario Delpini (Marijus Delpinis) sakė, kad melsis rožinį „už vandens dovaną" ir Milanas sulaukė 45 min. trukmės lietaus, kuris atgaivino didmiesčio orą ir palengvino ūkininkų vargus.

Maldos akcija toliau tęsiama vyskupijos bažnyčiose.

The post Po arkivyskupo maldos Milane prapliupo lietus appeared first on LAIKMETIS.