Sausio 8 dieną, antrąją stačiatikių Kalėdų dieną, Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyne (Aušros Vartų g. 10) vyko atsisveikinimas su metropolitu Chrizostomu (Martiškinu), daugiau nei du dešimtmečius vadovavusiu Lietuvos arkivyskupijai.

Žymų hierarchą, kurio išmintinga laikysena ir pilietinė pozicija 1991 m. pasmerkiant sovietų karinę agresiją, pasak Prezidento Gitano Nausėdos, prisidėjo atkuriant Lietuvos valstybę, į paskutinę kelionę palydėjo Prezidento, Ministro pirmininko, Seimo pirmininko, Vilniaus miesto mero ir tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių atstovai; taip pat Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai ir tikintieji.

Gedulingoms apeigoms vadovavo Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus. Po jų, pagal tradiciją, karstas su metropolito Chrizostomo kūnu buvo neštas aplink vienuolyno šventovę. Vėliau metropolitas Chrizostomas buvo palaidotas Šventosios Dvasios vienuolyno katedros hierarchų kriptoje.

Po laidotuvių dvasininkai ir tikintieji dalyvavo religinėje procesijoje iki Aušros Vartų koplyčios, kur yra stebuklinga Aušros Vartų Dievo Motinos ikona, jos atminimo dieną Stačiatikių Bažnyčia mini sausio 8-ąją. Koplyčioje vyko pamaldos, kurių metu buvo meldžiamasi už Lietuvą ir jos žmones, prašoma greitos karo Ukrainoje pabaigos bei už anapilin iškeliavusio metropolito Chrizostomo sielos ramybę.

Chrizostomas mirė sausio 6 dieną eidamas 91-uosius metus.

Jis Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai vadovavo nuo 1990 iki 2010 metų.

Rusijoje gimęs dvasininkas Maskvoje baigė dvasinę seminariją, ten buvo diakonas, vienuolis, kunigas, vyskupas. Dėl sovietų valdžios persekiojimų neteko darbo Maskvoje ir Kurske, o 1990 metais buvo paskirtas į Lietuvą. Čia jis ėjo Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupo pareigas.

Chrizostomas rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekį, pasmerkė Sausio 13-osios perversmininkus, 2005 metais pradėjo laikyti pamaldas lietuvių kalba.

2000 metais jam suteiktas metropolito vardas, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai Chrizostomas vadovavo iki 2010-ųjų gruodžio, kai dėl sveikatos būklės, pačiam prašant, tapo emeritu.

1992 metais metropolitas Chrizostomas buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.

The post Vilniuje atsisveikinta su stačiatikių metropolitu Chrizostomu appeared first on LAIKMETIS.

Bulgaras Maksimas Becharas, ukrainietis Oleksijus Kostiukevyčius, Marius Ramūnas Inkėnas, Sigitas Jakubka, Laimutis Kaselis, Raimondas Meilūnas, lenkas Jacekas Stanislawas Podwysockis (Jacekas Stanislavas Podvysockis) ir Leonardas Raginskas apdovanoti už tai, kad 1991 metais sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, saugojo visuomenės rimtį ir žmonių sveikatą.

1991 metais sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, saugojo visuomenės rimtį ir žmonių sveikatą

Medaliai bus įteikti vasario 16 dieną.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

The post Aštuoniems laisvės gynėjams skirtas Sausio 13-osios atminimo medalis appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Seimas, nuo 2021 metų rudens tvarkytą Sausio 13-osios memorialą ir jame pristatomą parodą „PRISIEKĘ NESITRAUKTI: Lietuvos laikysena 1991 m. sovietų agresijos akivaizdoje“ pirmieji lankytojai galės apžiūrėti ketvirtadienį nuo 15 iki 21.30 val. ir penktadienį  nuo 12.30 iki 14.30 valandos.

Parodoje eksponuojamos 1991 metų sausio–rugpjūčio nuotraukos, atspindinčios svarbiausias tų dienų akimirkas, iliustruojančios Lietuvos žmonių laikyseną – palaikyti Lietuvos nepriklausomybę ir nesitraukti Sovietų Sąjungos karinės agresijos akivaizdoje.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje vyks tradicinė Laisvės gynėjų iškilminga rikiuotė

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje vyks tradicinė Laisvės gynėjų iškilminga rikiuotė. Po jo laisvės gynėjai rinksis į susitikimą „Ko galima pasimokyti iš Ukrainos“ Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

Vakare prie Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei Seimo bus uždegti atminimo laužai.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

The post Lankytojams atveriamas Sausio 13-osios memorialas, prie Seimo suliepsnos atminimo laužai appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“, remdamasis vienu iš ieškovų Robertu Povilaičiu, kuris per sovietų agresiją neteko tėvo.

„Ieškinys priimtas. Šiandien teisėjas priėmė rezoliuciją“, – teigė jis.

Civilinis ieškinys pateiktas šešių asmenų, kurie 1991 metų sausio 13 dieną neteko savo artimųjų, vardu.

Ieškinyje nurodoma, kad M.Gorbačiovas būdamas sovietų ginkluotųjų pajėgų vadu 1991 metų sausio 11–13 dienomis nesiėmė priemonių užkirsti kelią kariuomenės vykdomiems nusikaltimams.

Vilniaus apygardos teismas 2019-ųjų kovą Sausio 13-osios byloje nuteisė dešimtis buvusių sovietų pareigūnų ir kariškių

Vilniaus apygardos teismas 2019-ųjų kovą Sausio 13-osios byloje nuteisė dešimtis buvusių sovietų pareigūnų ir kariškių. Jie pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimus žmoniškumui. Dauguma iš jų nuteisti už akių.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

The post Vilniaus teismas imsis bylos prieš M. Gorbačiovą appeared first on LAIKMETIS.

„Tik ką paskelbtas sprendimas. Neišduoda“, – sakė D. Dmitriadis.

Pasak jo, A. Radkevičius paleidžiamas į laisvę.

Teismo sprendimo motyvus D. Dmitriadis žadėjo pakomentuoti vėliau trečiadienį, tačiau anksčiau jis teigė, kad skundas teismui dėl A. Radkevičiaus išdavimo grįstas argumentais dėl galimų procedūrinių Interpolo ir Graikijos prokuratūros pažeidimų.

A. Radkevičius Graikijoje sulaikytas pernai rugsėjį, tačiau abiejų šalių institucijos kurį laiką tikrino, ar asmuo iš tikrųjų yra nuteistasis už indėlį į sovietų agresiją per kruvinus 1991-ųjų įvykius.

Perdavimo bylą išnagrinėjęs šalies Aukščiausiasis Teismas keliskart atidėjo sprendimo paskelbimą. Pastarąjį kartą Atėnuose viešasis gyvenimas buvo paralyžiuotas dėl snygio, neveikė valstybės įstaigos.

Teismas Europos arešto orderį A. Radkevičiaus atžvilgiu išdavė pernai rugpjūtį, juo remiantis ukrainietis ir sulaikytas Graikijoje.

53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje

Gruodį jis šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. A. Radkevičius turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes jo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių. Apeliacinis teismas dar savo sprendimo nepaskelbė.

Lietuvos apeliaciniame teismui perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį pobūdį. Tokią išvadą jis padarė dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžių, esą ši byla esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje. 

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti. 

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

The post Graikijos teismas atsisakė išduoti Sausio 13-osios byloje nuteistą A. Radkevičių Lietuvai  appeared first on LAIKMETIS.

„Nemanau, kad tinkamai reagavau į negražius garsus žuvusiųjų atminimo valandą“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje parašė jis.

„Reikėjo tiesiog užsikimšti ausis ir galvoti: kaip gerai, kad žuvusieji negirdi. Tačiau aš irgi žmogus, ir man išsprūdo netinkami žodžiai apie kai kuriuos dalyvavusius“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas.

„Mes tiek nuėjome kartu, tiek ištvėrėm. Turim iškovotą laisvą tėvynę, o nelengva matyti, kaip tėvynė byra gabalais. Gali žmogus iš sopulio, iš nuovargio ir nesusikontroliuoti – atleiskite“, – rašė V. Landsbergis.

Sausio 13-ąją Nepriklausomybės aikštėje kalbas sakant Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, premjerei Ingridai Šimonytei, parlamentarei Paulei Kuzmickienei, Laisvės premijos laureatei, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolei Bernadetai Mališkaitei Šeimos sąjūdžio į protesto mitingų sukviesti žmonės švilpė, rėkė „Gėda“, mušė būgnais ir pan.

Iškart po minėjimo V. Landsbergis žurnalistams sakė: „Kokie čia žmonės, čia „Jedinstvo“

Komentuodamas tokį elgesį iškart po minėjimo V. Landsbergis žurnalistams sakė: „Kokie čia žmonės, čia „Jedinstvo“. Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis – fašistai, „Jedinstvo“. Problema, žinoma. Pamišėlių pakankamai daug.“

Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius tuomet teigė, kad žmonės į Nepriklausomybės aikštę sausio 13-ąją atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, reikalavo atstatydinti Vyriausybę.

Po kelių dienų Lietuvos šeimų sąjūdis pareiškė apgailestaujantis dėl „pavienių nepagarbių išsišokimų“ per Laisvės gynėjų dienos minėjimą prie Seimo kalbant Laisvės premijos laureatei Bernadetai Mališkaitei. Anot Lietuvos šeimų sąjūdžio, „neigiama reakcija buvo skirta ne Laisvės gynėjams ar sausio 13-sios įvykiams, o politikams“.

The post V. Landsbergis atsiprašo dėl Sausio 13-ąją pasakytų žodžių apie protestuotojus appeared first on LAIKMETIS.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad tokių priemonių imtasi, nes į Laisvės dienos gynėjų minėjimą planuoja atvykti ne tik įprastiniai tokių renginių dalyviai, bet ir protesto grupių atstovai.

„Mes informaciją renkame, sekame, kas vyksta elektroninėj erdvėj, kontaktuojame su žvalgybos institucijų vadovais ir tam tikrų grėsmių mes tikrai matome, todėl siekiant užkirsti kelią galimiems tų grėsmių pasireiškimams mes imamės papildomų saugumo priemonių“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė R. Požėla.

R. Požėla: policija bus pasiruošusi galimiems scenarijams

Policijos generalinis komisaras teigė, kad pareigūnai stebi elektroninę erdvę, raginimus per Sausio 13-osios minėjimą burtis protestui prieš koronaviruso pandemijos valdymo priemones, ir yra pasiruošusi įvairiems galimiems scenarijams.

Anot policijos vadovo, jei įprastai į tokius renginius rinkdavosi Laisvės kovų gynėjai, jų artimieji, patriotiškai nusiteikę gyventojai, šiuo metu turima informacijos, kad „rytoj prie šitų asmenų gali prisijungti ir įvairios kitos visuomenės grupės, tai ir protesto grupės ir asmenys, kurie turi kitų intencijų išsakyti vieną ar kitą savo poziciją“.

R. Požėla informavo, kad renginyje dirbs sustiprintos pareigūnų pajėgos, taip pat prie Vilniaus bus įrengti automobilių patikros punktai, prie Seimo bus įrengtas fizinis barjeras, dalis teritorijos aptverta, uždarytas eismas.

„Tos priemonės nukreiptos, kad rytojaus renginys praeitų sklandžiai, kad niekas nenukentėtų, o tiems asmenims, kurie turi kitų kėslų ir planuoja vykti čia, kad sudrumstų šitą renginį, noriu pasiųsti žinutę, kad negadinkime sau gyvenimo ir kitiems“, – sakė policijos vadovas.

Tiems asmenims, kurie turi kitų kėslų ir planuoja vykti čia, kad sudrumstų šitą renginį, noriu pasiųsti žinutę, kad negadinkime sau gyvenimo ir kitiems

„Policija bus pasiruošusi galimiems scenarijams. Progai esant noriu priminti, kad dėl įvykių rugpjūčio 10 dieną Vilniaus policija su prokuratūra baigia ikiteisminį tyrimą ir planuoja perduoti bylą į teismą“, – kalbėjo jis, turėdamas omenyje pernai vykusias riaušes prie Seimo.

Pareigūnas teigė, kad policija situaciją stebi šalies mastu, tačiau tikslių duomenų, kiek protesto dalyvių gali susirinkti į minėjimą, neturi, bet dalyvių gali būti iki kelių tūkstančių.

„Tikslių duomenų neturime, nes šis renginys yra valstybinis renginys, ne mitingas, kuriame reikalaujama išduodant leidimą nurodyti asmenų skaičių. Tikrai manome, kad gali būti bent keletas tūkstančių, o gal ir daugiau asmenų, kurie gali būti atvykę iš visos Lietuvos“, – sakė R. Požėla.

„Fiksuosime autobusus, kitas transporto priemones, kurios vyks į Vilnių iš kitų Lietuvos regionų, siekiant išvengti tam tikrų grėsmių, prie Vilniaus bus įrengti patikros punktai, kur mes pasirinktinai tikrinsime transporto priemones ir kontroliuosime, ar nėra vežama draudžiamų daiktų. Kalbant apie Nepriklausomybės aikštę, policijos bus pakankamai, ir mes planuojame rytoj ties dalimi Seimo perimetro įrengti fizinį barjerą“, – planuojamas priemones pristatė policijos vadovas.

 Prie Seimo bus ribojamas eismas

Ketvirtadienį aplink Seimą nuo ryto bus ribojamas eismas, į Nepriklausomybės aikštę bus galima patekti iš Gedimino prospekto pusės, S. Tumėno gatvė bus uždaryta, išskyrus čia dirbantiems žmonėms.

„Eismas S. Tumėno gatve bus ribojamas nuo 7.30 val. iki 13 val., į ją galės patekti asmenys, dirbantys įstaigose, parodydami tam tikrus dokumentus, pažymėjimus, kad važiuoja į darbo vietą, jie bus praleidžiami ir galės patekti“, – sakė Vilniaus apskrities policijos viršininkas Saulius Gagas.   

Taip pat nuo 10 val. iki 13 val. bus ribojamas eismas Gedimino prospektu nuo Gynėjų iki A. Goštauto gatvės, taip pat nuo Gedimino prospekto iki „Circle K“ degalinės. 

„Eismas bus ribojamas nuo 10 val. iki 13 val., rytinio piko metu asmenys galės pravažiuoti be jokių apribojimų. Į renginį bus galima patekti iš Gedimino prospekto, nuo Katedros ir Žvėryno tilto, A. Goštauto gatve, tačiau nebus galima patekti per S. Tumėno gatvę, prie fontano nebus laisvo praėjimo“, – tvirtino S. Gagas.

Pasak jo, pareigūnai taip pat galės tikrinti susirinkusius asmenis, kad nebūtų įnešami draudžiami daiktai, „kurie gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir panašiai“.

Sostinės policijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra leidusi Lietuvos šeimų sąjūdžio akciją prie Seimo, į ją gali rinktis iki 1 tūkst. žmonių.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad yra išduotas leidimas Šeimų sąjūdžio renginiui, toliau nuo Seimo laikantis 75 metrų, iki tūkstančio žmonių, jie turės teisę toje vietoje būti ir protestuoti, kas išduota savivaldybės leidime“, – pažymėjo S. Gagas.

Laisvės gynėjų dienos minėjimas 12 val. prie Seimo yra valstybinis renginys, tad patekimas į jį neribojamas. Tačiau, pasak S. Gago, pareigūnai, „esant poreikiui, jei matys, kad minia labai didelė, gali priimti sprendimus riboti patekimą į Nepriklausomybės aikštę, siekiant užtikrinti saugumą“.

Prieš Laisvės gynėjų dienos minėjimą socialiniuose tinkluose pasirodė raginimai atvykti į renginį protestui prieš valstybės institucijų sprendimus, tarp jų – koronaviruso ribojimo priemones.

Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo ketvirtadienį 12 val. vyks Sausio 13-osios-Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

The post Policija ruošiasi Sausio 13-osios minėjimui Vilniuje: matome grėsmių appeared first on LAIKMETIS.

A. Radkevičius Graikijoje sulaikytas rugsėjo mėnesį, tačiau abiejų šalių institucijos kurį laiką tikrino, ar asmuo iš tikrųjų yra nuteistasis už indėlį į sovietų agresiją per kruvinus 1991-ųjų įvykius.

Teismas Europos arešto orderį jo atžvilgiu išdavė rugpjūtį, juo remiantis ukrainietis ir sulaikytas Graikijoje.

Ukrainos piliečio advokatas Dmitris Dmitriadis BNS sakė, kad bylą teismas turėtų išnagrinėti per vieną posėdį, tačiau sprendimą skelbs kitą dieną.

53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.

A. Radkevičiaus įkalinimas Lietuvoje gali sukelti politinę įtampą tarp Vilniaus ir Kijevo

Gruodį jis nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui. A. Radkevičius turėjo teisę tai padaryti net ir įsiteisėjus sprendimui, nes jo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta už akių.

A. Radkevičiaus įkalinimas Lietuvoje gali sukelti politinę įtampą tarp Vilniaus ir Kijevo, nes jis yra Ukrainos karo su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose veteranas.

A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje. 

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti. 

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

The post Graikijos Aukščiausiasis Teismas spręs dėl Sausio 13-osios byloje nuteisto A. Radkevičiaus išdavimo Lietuvai appeared first on LAIKMETIS.