Apaštališkosios bibliotekos vadovai Vatikano dalyvavimą Islamo meno bienalės Al Madaro, t. y. „orbitos“, skyriuje įvertino kaip gerą galimybę puoselėti brolybę per visuotinius simbolius. Pasak Romos Bažnyčios bibliotekos vadovo arkivysk. Angelo Zani, tai priemonės, skatinančios skirtingų kultūrų supratimą ir ryšį, dialogą ir bendradarbiavimą. Vatikano bibliotekos prefektas kun. Mauro Mantovano SDB patikino, kad Vatikanas labai džiaugiasi galėdamas prisidėti labai retais ir vertingais eksponatais iš savo kolekcijos, tačiau nenurodė, kurie Vatikano Apaštališkosios Bibliotekos objektai bus siunčiami į Džidos bienalę.

Pasak bibliotekos prefekto, nuo civilizacijos aušros skaičiai buvo nuolatinis žmonijos istorijos palydovas, kuriantis ryšius ir tiesiantis tiltus tarp tautų, kultūrų, visuomenių, taip pat filosofinių ir religinių perspektyvų – nuo paprasto kiekių ir santykių nustatymo iki sudėtingiausių matematinių sistemų ir pažangiausių skaitmeninių technologijų.

Bienalė Didžioje skirta islamo civilizacijos menui ir yra proga iškelti islamo meno ir kultūros indėlį į pasaulio civilizaciją. Joje pristatomas išsamus vaizdas nuo skaičių ištakų gamtoje iki jų pritaikymo islamo kultūroje, matematikos moksle, pasaulio ir dangaus žemėlapių sudaryme, navigacijoje ir prekyboje, ritualuose ir dvasiniame gyvenime, Korano dėstyme ir dekoravime, arabų tekstų ir architektūros geometrijoje, dizaine, pažymi komunikate Vatikano Apaštališkoji Biblioteka.

Islamo meno bienalę Džidoje kuruoja tarptautinė komanda, kuriai vadovauja trys meno vadovai: istorikas Adulas Rahmanas Azzamas, buvęs 2023 m. bienalės Al Madaro skyriaus patarėjas, profesorius Julianas Raby, buvęs Oxfordo universiteto islamo meno ir architektūros dėstytojas, Smithsonian instituto Azijos meno muziejaus direktorius ir Azijos ir Europos kultūrinių ryšių ekspertas Aminas Jafferis, Al Thani kolekcijos direktorius. Bienalės šiuolaikinio meno kuratorius yra Saudo Arabijos menininkas Muhannadas Shono, kūryboje dėmesį skiriantis dvasingumo temai ir vaizduotės vaidmeniui perkuriant tikrovę.

2025 m. Džidos islamo meno bienalėje dalyvaus daugiau kaip 30 institucijų ir per 20 menininkų iš viso pasaulio. 2023 metais Džidos bienalę aplankė 600 000 žiūrovų. 

The post Vatikano Apaštališkoji Biblioteka dalyvaus Islamo meno bienalėje Saudo Arabijoje appeared first on LAIKMETIS.

Birželio pabaigoje JAV valstybės departamentas paskelbė metinę ataskaitą apie tarptautinės religijos laisvės padėtį, o valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pastebėjo, kad ataskaita „skatina mūsų ateities viziją, kurioje kiekvienas gali pasirinkti ir praktikuoti savo įsitikinimus, įskaitant teisę netikėti ar netikėti".

„Pagarba religijos laisvei sustiprina kitas teises, pavyzdžiui, teisę laisvai kalbėti, taikiai susirinkti, ar teisę dalyvauti politikoje", - kalbėjo A. Blinkenas. Šalia jo stovėjo JAV ambasadorius tarptautinei religijos laisvei Rashadas Hussainas (Rašadas Huseinas). „Šios visuotinės teisės apsauga suteikia žmonėms galimybę išreikšti save, išnaudoti visą savo potencialą ir visapusiškai prisidėti prie savo bendruomenės."

Ataskaita, kasmet teikiama JAV Kongresui pagal 1998 m. Tarptautinės religinės laisvės aktą, apima laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Naujausioje ataskaitoje 12 šalių - Birma (Mianmaras), Kinijos Liaudies Respublika, Kuba, Šiaurės Korėja, Eritrėja, Iranas, Nikaragva, Pakistanas, Rusija, Saudo Arabija, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas - įvardijamos kaip ypatingą susirūpinimą keliančios šalys. Šis pavadinimas reiškia, kad šalis vykdo arba toleruoja „ypač šiurkščius religijos laisvės pažeidimus".

Kai kurie stebėtojai teigė, kad į sąrašą turėjo būti įtraukta dar viena šalis - Nigerija.

Štai keletas pagrindinių priežasčių, dėl kurių 12 šalių pateko į sąrašą:

Birma (Mianmaras)

Mianmaro, kurį JAV Valstybės departamentas vadina Birma, konstitucija garantuoja „teisę laisvai išpažinti ir praktikuoti religiją, jei tai neprieštarauja viešajai tvarkai, moralei ar sveikatai ir kitoms šios konstitucijos nuostatoms".

Tačiau 2023 m. pasirodė pranešimų apie grasinimus, sulaikymus ir smurtą, nukreiptą prieš religinių ir etninių mažumų grupes.

Kinijos Liaudies Respublika

Nors Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad piliečiai „naudojasi religinių įsitikinimų laisve", pamaldas leidžiama rengti tik religinėms grupėms, priklausančioms vienai iš penkių valstybės sankcionuotų „patriotinių religinių asociacijų", atstovaujančių oficialioms religijoms.

Taisyklėse reikalaujama, kad dvasininkai įsipareigotų būti ištikimi Kinijos komunistų partijai ir socializmui bei „priešintis neteisėtai religinei veiklai ir religinei ekstremistinei ideologijai, taip pat priešintis užsienio jėgų infiltracijai naudojant religiją".

2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujos administracinės priemonės, pagal kurias vienuolynai, bažnyčios, mečetės, šventyklos ir kitos „religinės veiklos vietos" privalo remti partijos vadovavimą, įgyvendinti „Xi Jinpingo mintį apie socializmą su Kinijos bruožais" ir skatinti religijos sinizaciją. Priemonėse taip pat nustatyta, kad pamokslų turinys turėtų atspindėti „socialistines pagrindines vertybes" ir būti integruotas į „tradicinę kinų kultūrą". Kai kurios žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) pranešė, kad, nepaisant laikino Šventojo Sosto ir Kinijos vyriausybės susitarimo dėl vyskupų skyrimo, vyriausybė toliau persekiojo, sulaikė, pradangino, areštavo, įkalino, o kai kuriais atvejais išbarė katalikų kunigus, kurie neprisijungė prie valstybės sankcionuotos Kinijos katalikų patriotinės asociacijos.

Kuba

Kubos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos dėl religijos laisvės ir draudžiama diskriminacija dėl religijos, tačiau baudžiamojo ir administracinio kodeksų nuostatos prieštarauja šiai apsaugai. Joje skelbiama, kad šalis yra pasaulietinė valstybė, ir numatomas religinių institucijų ir valstybės atskyrimas, tačiau Kubos komunistų partija per savo Religinių reikalų biurą ir Teisingumo ministeriją reguliuoja religinę praktiką. Pagal įstatymą visos religinės grupės turi kreiptis į biurą dėl oficialios registracijos.

Daugelis religinių grupių ir toliau teigė, kad, nepaisant konstitucinių nuostatų dėl sąžinės ir religijos laisvės, bei diskriminacijos dėl religijos draudimo, vyriausybė naudojo grasinimus, sulaikymus, smurtą ir kitas prievartos taktikas, kad apribotų kai kurių religinių grupių, vadovų ir pasekėjų veiklą, įskaitant kalinių teisę laisvai praktikuoti religiją. Šaltiniai minėjo nuolatinį valdžios stebėjimą, bauginimą ir kunigų, pasisakančių apie žmogaus teises, tardymą, taip pat valdžios spaudimą katalikų vadovybei, kad ši nutildytų atvirai kalbančius kunigus.

Šiaurės Korėja

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos Konstitucijoje numatyta religinių įsitikinimų laisvė. Tačiau 2022 m. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitoje teigiama, kad „teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę ... ir toliau yra paneigiama, o valdžios institucijos netoleruoja jokių alternatyvių tikėjimo sistemų".

Valstybės departamento ataskaitoje apie religijos laisvę teigiama: „Keli šaltiniai nurodė, kad padėtis iš esmės nepasikeitė nuo 2014 m., kai buvo paskelbta JT Tyrimo komisijos ataskaita dėl žmogaus teisių šalyje. Ji atskleidžia, kad valdžios institucijos beveik visiškai paneigė teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę ir nustatė, kad vyriausybė daugeliu atvejų vykdė žmogaus teisių pažeidimus, kurie laikytini nusikaltimais žmoniškumui. Pranešama, kad vyriausybė ir toliau vykdė mirties bausmes, kankino, suiminėjo ar fiziškai smurtavo prieš asmenis už jų religinę veiklą."

Eritrėja

Eritrėjos įstatymai ir Konstitucija, kuri vis dar nėra įgyvendinta, draudžia diskriminaciją dėl religinių priežasčių ir numato minties, sąžinės ir tikėjimo laisvę, taip pat laisvę praktikuoti bet kurią religiją. Vyriausybė pripažįsta keturias oficialiai įregistruotas religines grupes: Eritrėjos Stačiatikių Tevahedų Bažnyčią, sunitų islamą, Katalikų Bažnyčią ir Eritrėjos Evangelikų Liuteronų Bažnyčią.

Tačiau 2023 m. ataskaitoje teigiama, kad Eritrėjos vyriausybė areštavo asmenis dėl religijos. Krikščionių nevyriausybinė organizacija „Release International" pranešė, kad sausio-balandžio mėn. buvo suimti 177 neregistruotų krikščionių grupių nariai, susirinkę privačiuose namuose melstis ar įrašinėti garbinimo muziką. Liepos mėn. krikščionių NVO „Kankinių balsas Kanadoje" pranešė, kad du pastoriai nuo 2004 m. tebėra sulaikyti nepateikus kaltinimų. Informacijos apie šių sulaikytųjų laikymo sąlygas ar jiems pateiktus kaltinimus, jei tokių buvo, nėra. Nevyriausybinės organizacijos teigė, kad anksčiau valdžios institucijos kai kuriuos sulaikytus krikščionis laikė jūriniuose konteineriuose, mušė ir kankino, bandydamos priversti atsisakyti tikėjimo.

Vyriausybė toliau valdė anksčiau katalikams, stačiatikiams ir musulmonams priklausiusias mokyklas, kurios buvo konfiskuotos pagal Proklamacijos 73/1995 draudimą religinėms institucijoms teikti socialines paslaugas, įskaitant švietimą.

Iranas

Irano Konstitucijoje šalis apibrėžiama kaip islamo respublika, o oficiali valstybinė religija - dviejų atšakų Džafaro šiitų islamas. Joje teigiama, kad visi įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti grindžiami „islamo kriterijais" ir oficialiu šariato aiškinimu. Konstitucijoje teigiama, kad piliečiai naudojasi žmogaus, politinėmis, ekonominėmis ir kitomis teisėmis pagal islamo kriterijus". Baudžiamajame kodekse numatytos šariato numatytos bausmės, įskaitant amputaciją, nuplakimą ir užmėtymą akmenimis. Jame nurodyta mirties bausmė už „moharebeh" („priešiškumą Dievui") ir „sabb al-nabi" ("Pranašo įžeidimą"). Už kitų religijų, išskyrus islamą, skelbimą baudžiama iki 10 metų kalėjimo.

Nikaragva

Nikaragvos Konstitucija draudžia diskriminaciją dėl religijos, numato tikėjimo, religijos ir kulto laisvę ir teigia, kad niekas „negali būti verčiamas prievartos priemonėmis deklaruoti savo ideologiją ar įsitikinimus".

Tačiau, remiantis daugeliu žiniasklaidos, NVO ir tarptautinių organizacijų pranešimų, vyriausybė paspartino išpuolius prieš Katalikų Bažnyčią ir evangelikų krikščionių grupes. Per metus policija suėmė 27 katalikų kunigus ir du katalikų seminaristus, daugelį kitų katalikų kunigų trumpam sulaikė tardymo tikslais, iš šalies išsiuntė 18 Nikaragvos ir tris užsienio šalių kunigus.

Vasario mėn. teisėjas be teismo nuteisė vyskupą Rolando Alvarezą 26 metams kalėjimo ir panaikino jo pilietybę už išdavystę ir kibernetinius nusikaltimus. Tą patį mėnesį vyriausybė išsiuntė į Jungtines Valstijas 222 politinius kalinius, kuriems buvo priimtas humanitarinis lygtinis paleidimas, įskaitant šešis katalikų kunigus ir penkis kitus su Katalikų Bažnyčia susijusius asmenis. Buvusiems politiniams kaliniams atvykus į Jungtines Valstijas, Managvos apeliacinis teismas paskelbė šiuos asmenis „išdavikais" ir pareiškė, kad vyriausybė atėmė iš jų pilietybę.

Taip pat vasario mėn. apeliacinis teismas dar 94 Nikaragvos piliečius, įskaitant 10 katalikų kunigų, paskelbė „išdavikais" už „sąmokslą, kuriuo siekiama pakenkti nacionaliniam vientisumui" ir „melagingų žinių skleidimą", atėmė iš jų pilietybę ir nurodė konfiskuoti jų turtą. Kovo mėnesį Šventasis Sostas uždarė savo nunciatūrą Managvoje po to, kai Nikaragvos vyriausybė „sustabdė" diplomatinius santykius, reaguodama į tai, kad popiežius Pranciškus palygino Ortegos administraciją su nacių Hitlerio diktatūra.

Balandžio mėnesį prezidentas Danielis Ortega šalies katalikų hierarchus pavadino „šėtono vyskupais". Rugpjūčio mėn. vyriausybė uždarė jėzuitų valdomą Centrinės Amerikos universitetą, teigdama, kad jis yra terorizmo centras.

Pakistanas

Pakistano Konstitucijoje islamas įtvirtintas kaip valstybinė religija ir reikalaujama, kad visos įstatymų nuostatos atitiktų islamą. Konstitucijoje teigiama: „Laikantis įstatymų, viešosios tvarkos ir moralės, kiekvienas pilietis turi teisę išpažinti, praktikuoti ir propaguoti savo religiją." Baudžiamajame kodekse nustatytos bausmės už šventvagystę - nuo 10 metų kalėjimo iki mirties bausmės, nors vyriausybė dar niekam nėra įvykdžiusi už ją mirties bausmės.

Žiniasklaidos pranešimais, policija kartais nužudydavo religinių mažumų atstovus arba fiziškai prieš juos smurtaudavo, arba nesugebėjo apsaugoti asmenų nuo smurto, susijusio su religija. Dažnai policija, kaltinama piktnaudžiavimu, švelniai nubausdavo arba iš viso nebausdavo. Vienu atveju policija nesugebėjo apsaugoti suimtojo, kuriam buvo pateikti kaltinimai piktžodžiavimu Pendžabo Nankana Sahabo rajone; vasario 11 d. minia įsiveržė į policijos nuovadą ir jį nulinčiavo.

Rusija

Rusijos Konstitucijoje skelbiama, kad valstybė yra pasaulietinė, ir garantuojama religijos laisvė, lygios teisės nepriklausomai nuo religinių įsitikinimų, teisė garbinti ir išpažinti savo religiją. Įstatyme teigiama, kad valdžios pareigūnai gali uždrausti religinės asociacijos veiklą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ar užsiėmimo „ekstremistine veikla". Įstatymas leidžia vyriausybei kriminalizuoti platų spektrą veiklos kaip ekstremistinę, tačiau tiksliai neapibrėžia ekstremizmo. 2022 m. priimtu įstatymu leidžiama sukurti konfidencialią ekstremistine laikomos medžiagos duomenų bazę ir „vieningą registrą" asmenų, priklausančių teroristinėmis ar ekstremistinėmis laikomoms organizacijoms. Kitu 2022 m. įstatymu reikalaujama, kad tam tikros organizacijos, įskaitant religines grupes ir pavienius asmenis, viešai prisistatytų kaip užsienio agentai, o kritikai teigia, kad taip siekiama jas diskredituoti. Įstatyme krikščionybė, islamas, judaizmas ir budizmas įvardijami kaip keturios „tradicinės" šalies religijos ir pripažįstamas ypatingas Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vaidmuo.

Rusijos karas prieš Ukrainą iškėlė daug religijos laisvės klausimų, ypač Rusijos pajėgų okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Šiose vietose Rusija neleido Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios, Ukrainos graikų apeigų katalikų, Krymo totorių musulmonų, Jehovos liudytojų, evangelikų, baptistų ir kt.

Saudo Arabija

Pagal 1992 m. Pagrindinį valdymo įstatymą oficiali Saudo Arabijos religija yra islamas, o Konstitucija - Koranas ir Suna (tradicijos ir praktika, pagrįsta pranašo Mahometo gyvenimu). Teisinė sistema daugiausia grindžiama šariatu, kaip jį aiškina sunitų islamo jurisprudencijos Hanbalio mokykla. Įstatymai nenumato religijos laisvės. Įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę „kiekvienam, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai meta iššūkį karaliaus ar kronprinco religijai ar teisingumui". Įstatymas draudžia „bet kokios formos ateistinių ideologijų propagavimą", „bet kokius bandymus sukelti abejonių dėl islamo pagrindų", publikacijas, kurios „prieštarauja islamo teisės nuostatoms", ir kitus veiksmus, įskaitant neislamiškas viešas pamaldas, viešą neislamiškų religinių simbolių demonstravimą, musulmono atsivertimą į kitą religiją ir ne musulmono prozelitizmą.

Turkmėnistanas

Turkmėnistano Konstitucija nustato, kad respublika yra pasaulietinė valstybė, bei numato religijos laisvę bei asmenų teisę pasirinkti religiją, reikšti ir skleisti savo religinius įsitikinimus, dalyvauti religinėse apeigose ir ceremonijose. Konstitucija atskiria valdžios ir religijos vaidmenis ir nustato, kad religinėms organizacijoms draudžiama „kištis" į valstybės reikalus. Konstitucijoje numatyta piliečių lygybė prieš įstatymą, nepaisant jų religinių įsitikinimų.

Rugpjūčio 30 d. opozicinė žiniasklaida pranešė, kad Rusija deportavo Turkmėnijos pilietį Aširbajų Bekijevą į Turkmėnistaną už Rusijos migracijos įstatymų pažeidimą. Žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė, kad Dašoguzo regioninis teismas nuteisė A. Bekijevą 23 metams kalėjimo dėl „sufabrikuotų kaltinimų" islamo ekstremizmu. Jehovos liudytojai pranešė apie 14 tokių atvejų, kai saugumo pareigūnai sulaikydavo jų narius, iškviesdavo juos atvykti į teisėsaugos institucijas, kelias valandas apklausdavo ir paleisdavo. Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo Turkmėnistano tarnyba pranešė, kad rugpjūčio viduryje Balkanų provincijoje policija surengė reidus į musulmonų namus ir konfiskavo religinę literatūrą

2023 m. metinėje ataskaitoje krikščionių nevyriausybinė organizacija „Open Doors" pažymėjo: „Musulmonų kilmės krikščionys patiria spaudimą tiek iš valstybės, tiek iš savo šeimos ir bendruomenės, kuri gali taikyti jiems namų areštą, priverstines santuokas ir mušimą, kad priverstų juos grįžti į islamą."

„Open Doors" taip pat pranešė, kad „musulmonų kilmės atsivertę krikščionys yra labiausiai pažeidžiami persekiojimo, ypač kaimo vietovėse. Jie gali patirti spaudimą, o kartais ir fizinį smurtą iš savo šeimų, draugų ir vietos bendruomenės, kad būtų priversti grįžti į islamą. Kai kuriuos atsivertėlius jų šeimos ilgam uždaro, muša ir galiausiai gali išvaryti iš bendruomenės. Vietos imamai skelbia prieš juos nukreiptus pamokslus ir taip dar labiau didina spaudimą. Dėl to atsivertėliai daro viską, kad nuslėptų savo tikėjimą - jie tampa slaptais tikinčiaisiais."

Kai kurios religinės grupės pranešė, kad per pastaruosius 30 metų šalyje padaugėjo to, ką vienas katalikų lyderis pavadino „religiniu smalsumu" - didesniu susidomėjimu religiniais klausimais. Vadovas teigė, kad požiūris į religiją pasikeitė dėl to, kad žmonės domėjosi krikščionybe, o kiti norėjo atkurti ryšius su savo šeimos protėviais, kurie buvo religingi. Religiniai vadovai sakė, kad jie nevykdė prozelitizmo, o atvirkščiai - atvėrė duris visiems žmonėms.

O kaip Nigerija?

Be šių šalių, ataskaitoje Alžyras, Azerbaidžanas, Centrinės Afrikos Respublika, Komorosas ir Vietnamas yra įtraukti į specialųjį stebėjimo sąrašą dėl to, kad šiurkščiai pažeidinėja arba netoleruoja religijos laisvės.

Tačiau nė viename iš šių sąrašų nėra Nigerijos, ir nemažai žmonių, įskaitant nigeriečius, toliau klausia, kodėl. JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija (USCIRF), nepriklausoma, dviejų partijų JAV federalinės vyriausybės agentūra, įsteigta 1998 m. Tarptautinės religijos laisvės įstatymu, nurodė, kad Nigerija ne kartą atitiko teisinius reikalavimus, kad JAV būtų įtraukta į sąrašą.

„Skaudu girdėti, kad Bideno administracija vėl nutylėjo apie persekiojamą Bažnyčią Nigerijoje", - anksčiau šį mėnesį „Crux" sakė tėvas Moses Lorapuu, Makurio vyskupijos Nigerijoje, Benue valstijoje, komunikacijos direktorius ir generalinis vikaras.

The post Dvylika šalių, kuriose sąlygos religijos laisvei yra pačios blogiausios appeared first on LAIKMETIS.

„Deja, mirusiųjų skaičius pasiekė 1 301. 83 proc. jų neturėjo leidimo atlikti hadžą ir ėjo ilgus atstumus tiesioginiuose saulės spinduliuose, be tinkamos pastogės ar patogumų“, – pranešė oficialioji Saudo Arabijos spaudos agentūra (SPA).

Praėjusią savaitę naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialiais pareiškimais ir kelių šalių diplomatų pranešimais, suskaičiavo, kad aukų skaičius viršija 1 100.

Arabų šalių diplomatai AFP sakė, kad gyvybės neteko 658 egiptiečiai. 630 iš jų buvo neregistruoti piligrimai.

Rijadas iki sekmadienio viešai nekomentavo mirčių ir nebuvo pateikęs savo duomenų apie žuvusiuosius.

Tačiau penktadienį vienas aukšto rango Saudo Arabijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad per dvi įtempčiausias hadžo dienas mirė 577 žmonės: birželio 15 dieną, kai piligrimai kelias valandas meldėsi po kaitria saule ant Arafato kalno, ir birželio 16 dieną, kai dalyvavo vadinamajame velnio užmėtymo akmenimis rituale Minoje.

Pareigūnas taip pat gynė Rijado atsaką, sakydamas: „Valstybė nesuklydo, tačiau žmonės, kurie neįžvelgė rizikos, neteisingai įvertino situaciją.“

Saudo Arabijos sveikatos apsaugos ministras Fahdas al Jalajelis (Fahdas Džaladželis) sekmadienį sakė, kad šių metų hadžas organizuotas sėkmingai, pranešė SPA.

Jis sakė, kad sveikatos apsaugos sistema „suteikė daugiau kaip 465 tūkst. specializuoto gydymo paslaugų, įskaitant 141 tūkst. paslaugų tiems, kurie negavo oficialaus leidimo atlikti hadžą“, praneša SPA, paskelbusi jo interviu su valstybe susijusiam kanalui „Al-Ekhbariya“ santrauką.

Hadžas yra vienas iš penkių islamo ramsčių, kurį bent kartą gyvenime turi atlikti visi tam išteklių turintys musulmonai.

Saudo Arabijos pareigūnai teigė, kad šiemet hadže dalyvavo 1,8 mln. piligrimų – panašiai kaip ir pernai, o 1,6 mln. atvyko iš užsienio.

Pastaruosius kelerius metus daugiausia po atviru dangumi vykstančias apeigas lydi vasaros karščiai.

Šiais metais temperatūra Mekoje kilo iki 51,8 laipsnio Celsijaus.

Šeštadienį Egipto ministras pirmininkas Mostafa Madbouly (Mustafa Madbulis) nurodė atimti licencijas iš 16 turizmo bendrovių ir perduoti jų vadovus prokurorams dėl neteisėtų piligriminių kelionių į Meką, pranešė Egipto vyriausybė.

Ji teigė, kad neregistruotų egiptiečių piligrimų mirčių padaugėjo dėl kai kurių bendrovių, „organizavusių hadžo programas panaudojant asmeninių vizitų vizas, dėl kurių jų turėtojai negali patekti į Meką“ oficialiais kanalais.

Hadžo leidimai šalims skirstomi pagal kvotų sistemą. Piligrimams jie atitenka loterijos būdu.

Tačiau dėl didelių išlaidų daugelis žmonių ryžtasi leistis į hadžą be leidimo, nors taip rizikuoja būti suimti ir deportuoti.

The post Saudo Arabija: per hadžą dėl didelių karščių mirė apie 1,3 tūkst. tikinčiųjų appeared first on LAIKMETIS.

Tikimasi, kad iki penktadienio, kai oficialiai prasidės ši musulmonų piligriminė kelionė, jų skaičius dar padidės. 

Pasak pareigūnų, tikimasi, kad šiemet piligrimų skaičius viršys 2023 metų mastą, kai hadžą atliko daugiau nei 1,8 mln. žmonių. Prognozuojama, kad penktadienį vyksiančio hadžo dalyvių skaičius priartės prie lygio, buvusio iki COVID-19 pandemijos. 2019-aisiais hadžą atliko daugiau nei 2,4 mln. musulmonų.

Tarp jau atvykusių maldininkų yra 4,2 tūkst. palestiniečių iš Izraelio okupuoto Vakarų Kranto, pranešė palestiniečių religinių reikalų ministerija. Tačiau palestiniečiai iš Gazos Ruožo negalėjo atvykti dėl daugiau nei aštuonis mėnesius trunkančio Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo. 

Antradienį prie didžiosios mečetės Mekoje susirinkę maldininkai septynis kartus apėjo ritualinį ratą aplink Kaabą – didelį juodą kubą, laikomą švenčiausia islamo vieta.

„Man palengvėjo, kai atvykau į Mekos Didžiąją mečetę ir pamačiau Kaabą, – sakė marokietė Rabeia al Raghi (Rabėja Ragi), atvykusi su vyru ir dukterimi. – Esu labai laiminga.“ 

Naktį didžiulė marmurinė aikštė aplink Kaabą buvo sausakimša. Maldininkai žingsniavo beveik petys į petį, dažnai atsitrenkdami į saugumo pajėgų pastatytas barikadas, nukreipiančias didžiulį žmonių srautą į Didžiąją mečetę ir aplink ją.

Šią apeigą piligrimai atlieka atvykę į Meką. Minios žmonių aplink Kaabą eis iki pat pirmosios hadžo dienos. 

Penktadienį piligrimai visą dieną budės Arafato kalne, o paskui eis į už kelių kilometrų esančią uolėtą Muzdalifos lygumą. Muzdalifoje piligrimai renka akmenėlius, kuriais apmėtys velnią simbolizuojančius stulpus Minoje.

Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi tam lėšų.

Hadžas yra labai svarbi dvasinė piligrimų patirtis, vienijanti daugiau nei 1,8 mlrd. pasaulio musulmonų. 

The post Daugiau nei 1,5 mln. musulmonų atvyko į šventąjį Mekos miestą appeared first on LAIKMETIS.

Tarp hadžo ritualų yra ėjimas aplink Kaabą – didelį juodą kubą Mekos Didžiojoje mečetėje, meldimasis ant Arafato kalno ir akmenukų mėtymas į Šėtoną simbolizuojančias tris dideles betono sienas.

Šiemet pirmą kartą nuo COVID-19 pandemijos pradžios, viename didžiausių religinių renginių pasaulyje vėl neberibojamas dalyvių skaičius.

Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi tam lėšų.

Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi tam lėšų

Hadžas yra labai svarbi dvasinė piligrimų patirtis, leidžianti jiems išpirkti nuodėmes, priartėti prie Dievo ir suvienyti daugiau nei 1,8 mlrd. pasaulio musulmonų.

Kai kurie tikintieji ne vienerius metus taupo pinigus, kad galėtų vykti į šią kelionę.

Saudo Arabijos karališkoji šeima, užėmusi Meką 3-e dešimtmetyje, didžiuojasi šventosiomis vietomis ir kasmet rengia hadžą. 

Kartais šią piligriminę kelionę aptemdo tragedijos, pavyzdžiui, 2015 metais, kuomet per  spūstį ir grūstį žuvo daugiau kaip 2 400 žmonių.

Pernai hadže dalyvavo 926 tūkst. žmonių, nes po pandemijos buvo nustatytas vieno milijono limitas.

2019-aisiais dalyvavo apie 2,5 mln. žmonių. 2020-aisiais, per COVID-19 pandemijos piką, buvo leista dalyvauti tik 10 tūkst. maldininkų. 2021-aisiais dalyvių buvo beveik 59 tūkstančiai.

The post Saudo Arabijoje prasidėjo kasmetinis hadžas appeared first on LAIKMETIS.

Nuosprendį Salmai al Shehab (Salmai Šehab) už pagalbą disidentams, siekiantiems „trikdyti viešąją tvarką“ karalystėje, rugpjūčio 9 dieną paskelbė Saudo Arabijos apeliacinis teismas, rodo dokumentai.

Be to, nuosprendžiu S. al Shehab, Jungtinės Karalystės Lidso universiteto doktorantei ir dviejų vaikų motinai, taip pat buvo uždrausta dar 34 metus keliauti į užsienį.

Apie 2,6 tūkst. sekėjų „Twitter“ turinti S. al Shebab dažnai rašydavo apie moterų teises konservatyvioje musulmonų sunitų šalyje.

Nuosprendis paskelbtas naftos turtingos Persijos įlankos valstybės valdžiai tęsiant susidorojimą su žmogaus teisių aktyvistais. Daugeliui jų skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir įvedami draudimai keliauti.

Be to, verdiktas paskelbtas praėjus mažiau nei mėnesiui po JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizito Saudo Arabijoje. J. Bidenas buvo kritikuojamas dėl sprendimo nuvykti į karalystę, nepaisant tenykštės prastos žmogaus teisių padėties.

S. al Shehab buvo sulaikyta Saudo Arabijoje 2021 metų sausį, kai buvo išvykusi atostogų.

Birželį 34-erių moteriai buvo skirta šešerių metų nelaisvės bausmė, iš jų treji metai lygtinai, ir tokios pat trukmės draudimas keliauti. Tačiau šį mėnesį apeliacinis teismas bausmę sugriežtino.

Naujausią nuosprendį ji per 30 dienų gali apskųsti karalystės aukščiausiajam teismui, nurodoma teismo dokumentuose.

Londone įsikūrusi teisių gynimo grupė ALQST pasmerkė šį verdiktą ir pavadino jį „griežčiausia Saudo Arabijos valdžios kada nors skirta laisvės atėmimo bausme taikiai aktyvistei“.

„Šis pasibaisėtinas nuosprendis yra pasityčiojimas iš Saudo Arabijos valdžios teiginių apie moterų reformas ir teisinę sistemą“, – pabrėžė ALQST komunikacijos vadovė Lina al Hathloul (Lina Hatlul).

Viena artima S. al Shehab draugė AFP su anonimiškumo sąlyga sakė: „Negalvojau, kad jos veikla „Twitter“ sukels jai kokių nors problemų, kol nenustebino jos suėmimas.“

Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas), faktinis karalystės vadovas, giriamas dėl įvairių moterims palankių reformų – pavyzdžiui, jis panaikino draudimą vairuoti ir reikalavimą dėvėti galvos apdangalą.

Tačiau šios reformos lydimos moterų teisių aktyvistų persekiojimo, kuris yra platesnės kampanijos prieš kitamančius dalis.

The post Saudo Arabijoje už veiklą „Twitter“ universiteto doktorantei, motinai skirta 34 metų kalėjimo bausmė appeared first on LAIKMETIS.

Hadžo ministerija „leido 1 mln. maldininkų – tiek užsieniečių, tiek vietinių – atlikti hadžą šiais metais“, sakoma pranešime.

Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi lėšų tai padaryti. Vis dėlto daugeliui šios svajonės išsipildymo tenka laukti daug metų.

Hadžo apeigos paprastai tampa vienu didžiausių pasaulyje religinių sambūrių. 2019 metais šiose apeigose dalyvavo apie 2,5 mln. žmonių.

Tačiau 2020 metais prasidėjus koronaviruso pandemijai Saudo Arabijos valdžia leido dalyvauti tik tūkstančiui maldininkų.

2021-aisiais jų skaičius buvo padidintas iki 60 000. Dalyvauti buvo leidžiama tik visiškai pasiskiepijusiems nuo COVID-19 karalystės gyventojams; pageidaujantys atlikti hadžą buvo išrinkti loterijos būdu.

šiemet hadžą atlikti bus leidžiama tik pasiskiepijusiems jaunesniems kaip 65 metų maldininkams

Šie suvaržymai kurstė užsienio musulmonų nepasitenkinimą. Šeštadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad šiemet hadžą atlikti bus leidžiama tik pasiskiepijusiems jaunesniems kaip 65 metų maldininkams.

Atvykstantieji iš užsienio turės pateikti pažymą, kad jų COVID-19 PGR testo, atlikto ne anksčiau kaip 72 valandos prieš atvykstant, atsakymas yra neigiamas.

Vyriausybė nori užtikrinti maldininkų saugumą, „tuo pačiu užtikrindama didžiausią hadžą galėsiančių atlikti musulmonų iš viso pasaulio skaičių“, sakoma šeštadienį Saudo Arabijos paskelbtame pranešime.

Hadžas apima virtinę religinių apeigų, rengiamų penkias dienas islamo švenčiausiame mieste Mekoje ir aplinkinėse teritorijose Saudo Arabijos vakaruose.

Saudo Arabijos valdytojų turimas švenčiausių islamo vietų sergėtojų statusas yra jų politinio legitimumo tvirčiausias pagrindas, todėl organizuoti hadžą Rijadas laiko prestižo reikalu.

The post Saudo Arabija paskelbė, kiek maldininkų šiemet leis atlikti hadžą appeared first on LAIKMETIS.

„Rytoj, šeštadienį, bus pirmoji palaimintojo ramadano mėnesio diena“, – sakoma oficialiame pranešime, penktadienį išplatintame valstybinės naujienų agentūros SPA.

Daugelis musulmoniškų šalių Ramadano pradžią tradiciškai skelbia remdamosi Saudo Arabijos religinių institucijų nustatyta data, bet pastaraisiais metais daugelis šiuo tikslu remdavosi savais astronominiais apskaičiavimais.

Keturios kitos Persijos įlankos arabų valstybės – Bahreinas, Kuveitas, Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai – taip pat Ramadaną pradės šeštadienį, bet Omanas paskelbė, kad šis laikotarpis veikiausiai prasidės viena diena vėliau.

Ramadanas yra šventasis mėnuo daugiau kaip 1,5 mlrd. pasaulio musulmonų.

Musulmonai tiki, kad per Ramadaną Dievas apreiškė pranašui Muhammadui (Muhamadui) pirmuosius Korano tekstus.

Ramadano, devintojo ir švenčiausio mėnesio musulmonų kalendoriuje, pradžią tradiciškai nurodo jauno Mėnulio pasirodymas. Kiekvienais metais šis šventasis mėnuo pradedamas 11 dienų anksčiau.

Šventojo mėnesio metu musulmonai nuo aušros iki sutemų turi susilaikyti nuo maisto, gėrimų ir lytinių santykių. Per Ramadaną dienos metu gyvenimo ritmas sulėtėja, tačiau suaktyvėja nuo iftaro – pasninko nutraukimo saulei leidžiantis, iki suhuro, paskutinio valgio prieš aušrą. Tuo metu saikingai valgoma, lankomi draugai ir artimieji.

Ramadano pasninko laikymasis yra vienas iš penkių pagrindinių islamo stulpų.

Keturi kiti – tikėjimo išpažinimas (šahada), pareiga penkis kartus per parą atlikti salatą – apeiginę maldą, šelpti neturtinguosius ir atlikti šventąją kelionę į Meką (hadžą).

Pasninkauti per Ramadaną privalo visi brandos sulaukę musulmonai. Vaikams daroma išimtis, tačiau patariama, kad jie palaipsniui būtų pratinami laikytis šios papročio. Pasninkauti taip pat nebūtina nėščioms arba krūtimi maitinančioms moterims, ligoniams ir keleiviams.

The post Musulmonai pradeda šventąjį pasninko mėnesį - Ramadaną appeared first on LAIKMETIS.

Mečetės darbuotojai pašalino ant grindų buvusį žymėjimą, kuris buvo pasitelktas siekiant užtikrinti, kad aplink juodos spalvos Kaabos kubą pastatytos mečetės viduje ir aplink ją būtų laikomasi socialinio atstumo.

„Tai susiję su sprendimu švelninti prevencines priemones ir leisti piligrimams ir lankytojams visiškai užpildyti Didžiąją mečetę“, – pranešė oficialioji šalies naujienų agentūra.

Jau pasirodė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti šalia vienas kito pirmą kartą nuo pandemijos pradžios besimeldžiantys žmonės. Tačiau nors socialinio atstumo laikymosi priemonės buvo panaikintos, valdžia ir toliau nurodo, kad mečetės lankytojai privalo būti pilnai paskiepyti nuo koronaviruso ir privalo mečetės teritorijoje dėvėti kaukę. Be to, Kaabos akmuo ir toliau lieka aptvertas ir prie jo negalima prieiti.

Saudo Arabija rugpjūtį pranešė pradėsianti įsileisti skiepytus piligrimus iš užsienio. Šalis pamažu atsiveria ir nuo rugpjūčio 1 dienos įsileidžia paskiepytus užsieniečius turistus.

Iki šiol Saudo Arabijoje užfiksuota daugiau nei 547 tūkst. koronaviruso atvejų, o nuo viruso mirė 8 760 žmonių.

The post Mekos didžiojoje mečetėje atsisakyta socialinio atstumo apribojimų appeared first on LAIKMETIS.