Būtingės bažnyčia, kurioje yra numatyta 320 sėdimų vietų, vakar vos talpino susirinkusiuosius. Čia matėme ir tuos, kurie jau ne vieną dešimtmetį pajūrio keliais ir takeliais skuba į pamaldas, ir tuos, kurie išvykę gyventi į kitus Lietuvos miestus ar užsienį vis tiek sako: mes – iš Šventosios, mes – iš Būtingės. Buvo be galo malonu matyti ir daug jaunų žmonių.

Būtingės bažnyčioje šventines pamaldas laikė ir kartu su tikinčiaisiais meldėsi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, kaimyninės Rucavos (Latvija) parapijos dekanas Ainars Jaunskalže ir Būtingės parapijos klebonas kunigas Saulius Varanavičius.

Daug gražių, nuoširdžių ir prasmingų sveikinimo žodžių tarė ir kitų Lietuvos evangelikų liuteronų parapijų vadovai, tarp jų ir svečiai iš Kauno, Klaipėdos bei Šilutės.

Tarp garbingų svečių buvo ir Latvijos ambasadorė Lietuvoje Solveiga Silkana.

Giesmių bei šventinių sveikinimų atsivežė Šilutės choras „Laudamus“ ir gražiai tautiškai kostiumais pasipuošusios Rucavos etnografinio ansamblio moterys.

Dabartinė evangelikų liuteronų bažnyčia Būtingėje, kurios jubiliejus buvo minėtas, yra ne tik seniausia mūsų savivaldybėje, bet ir viena iš keturių seniausių veikiančių bažnyčių Lietuvoje. Tai jau penktoji bažnyčia šioje parapijoje. Prieš tai buvusios keturios buvo nedidukės medinės ir, atlaikiusios pusę amžiaus, sunykdavo bei sugriūdavo. O štai dabartiniai Būtingės Dievo namai vakar pradėjo skaičiuoti trečiąjį gyvavimo amžių, o virš jos įėjimo išdidžiai puikuojasi čia įamžinti statybos metai – 1824.

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia bei parapija į Lietuvos istorijos puslapius įrašyta ir dėl to, kad ji pirmoji sovietmečiu pradėjo rengti stovyklas jaunimui. Pirmoji pievoje visai greta, šalia Šventosios upės, buvo surengta 1981 metais. Vakar prisiminta, kaip stovyklos rengėjams vėliau teko ne kartą pabuvoti ir aiškintis atitinkamuose sovietiniuose kabinetuose.

Dabartinė Būtingės bažnyčia pastatyta iš akmenų ir plytų – kad būtų tvirta ir galėtų minėti dar ne vieną jubiliejų. Džiaugiuosi, jog visiems kartu bei prisidėjus Palangos savivaldybei dabar šie Dievo namai iš pagrindų sutvarkyti bei restauruoti. Būtingės parapijos klebonas kunigas Saulius Varanavičius vakar ne kartą apie tai kalbėjo, džiaugėsi, dėkojo už tokį dėmesį bei pagalbą ir šypsojosi, jog paskutinieji – aplinkos tvarkymo darbai – buvo baigti visai šventės išvakarėse, o į talkas rinkosi ir patys parapijiečiai.

Būtingės bažnyčioje greta šviestuvų kabo išskirtinė bažnytinės bendruomenės relikvija – baltai mėlynas laivelis. Istorijos šaltiniai mini, kad pirmasis toks buvo pakabintas antroje šios parapijos bažnyčioje. Seniau prie šio bažnyčios prieangyje kabojusio jūrinio simbolio prieš išplaukiant į jūrą buvo „krikštijami“ Šventosios jūreivystės mokyklos kursantai. Dabartinis sukurtas maždaug prieš 30 metų, jo autorius – skulptorius Petras Baronas.

"Norėčiau palinkėti Būtingės bažnyčiai kartu su simboliniu laiveliu dar ne vieną šimtmetį būti žmonių širdyse ir dar ne vienai mūsų pajūriečių kartai padėti surasti Dievo palaimą.

Ačiū kunigui Sauliui, parapijos pirmininkui Edvardui Brigmanui ir visiems parapapijiečiams už tokią gražią, jautrią ir neišpasakytai šiltą bendruomenės šventę. Ačiū, kad esate, taip mylite ir taip rūpinatės savaisiais Dievo namais.

Man buvo labai didelė garbė vakar dieną būti kartu su Jumis," - savo feisbuko paskyroje rašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Parengta pagal Palangos savivaldybės informaciją

The post Būtingės evangelikų liuteronų parapijos bažnyčia paminėjo 200 metų jubiliejų appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS trečiadienį sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, nuo gaisro nukentėjusiai vienai šeimai buvo pasiūlyta apsigyventi savivaldybei priklausančiame „Teniso“ viešbutyje, žmonės ten apsistojo trečiadienio naktį.

„Šeima yra su vaikais ir augintinis. Šiuo metu jie gyvena viešbutyje ir 15 valandą ateis pas mus, spręsime toliau, kur juos apgyvendinti, ar palikti ten, ar į Krizių centrą, turime pritaikytą gyvenimui, gerą, modernų“, – kalbėjo meras.

Pasak jo, savivaldybės specialistams pavesta suskaičiuoti nuostolius, ieškoti įstatymuose numatytų galimybių padėti gyventojams.

„Nukentėjo ne tik jie, bet ir namo dalis. Reikės resursų ieškoti sutvarkyti namo dalį. (...) Čia yra ne individualus namas, daugiabučiai namai, tai kažkokia pagalba turi būti“, – sakė Š. Vaitkus.

Jo teigimu, ekstremalių situacijų atvejais gali būti panaudoti specialūs mero fondai, tačiau nesant aiškiems nuostoliams Š. Vaitkus skirtinos sumos kol kas įvardyti negalėjo.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, apie gaisrą Palangos Sodų gatvėje pranešta antradienį, apie 22 valandą.

„Įvyko didelė nelaimė, galimai sprogus paspirtuko kraunamai baterijai užsidegė butas. Laimei žmonės nenukentėjo. Žinoma, didelę dalį žmonių turto pasiglemžė ugnis. Buvome įvykio vietoje, žmonės tie kurie pareiškė norą, operatyviai apgyvendinome viešbutyje. Miesto tarnybos: komunalinis ūkis, šilumos tinklai vietoje įvertino situaciją, pašalino svarbiausias problemas. Ryt ryte prasidės teritorijos ir namo tvarkymo, valymo darbai", - įvykio dieną savo feisbuko paskyroje rašė miesto meras.

Gaisras kilo daugiabučio gyvenamojo namo trijų kambarių bute su virtuve. Atvykus ugniagesiams, butas pirmame aukšte degė atvira liepsna.

„Savivaldybė įvertins situaciją ir pagelbės kiek įstatymai leidžia finansiškai. Jau ryt imsimės veiksmų. Labai dėkoju ugniagesiams, policijos pareigūnams, medikams jūs tikrai nerealūs ir su didele širdimi ! Kartu su visa bendruomene padėsime kuo tik galėsime ir nepaliksime mūsų gyventojų nelaimėje. Kreipiuosi į visus kas gali taip pat padėti žmonėms ir kuo greičiau sutvarkyti jų namus ypač į statybininkus ar statybines bendroves. Ramios nakties", - informacija dalinosi Š. Vaitkus.

„Namas ką tik renovuotas. Žmonės kituose flanguose pasilikę gyventi, jiems pasekmių nėra. Namo konstrukcijos pagal pirminį vertinimą nėra pažeistos“, – teigė meras.

PAGD atstovė Edita Zdanevičienė BNS nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – elektrinio paspirtuko baterijos, kuri buvo įkraunama balkone, sprogimas.

„Gaisrą tiriantis inspektorius patvirtino tą versiją, kad gaisras kilo sprogus įkraunamai paspirtuko baterijai. (...) Buvo girdėti sprogimas ir ugnies pliūpsnis. Išdužo langai ir gaisras išplito į vieną kambarį“, – informavo E. Zdanevičienė.

Nelaimės metu visiškai sudegė kambarys ir jame buvę namų apyvokos daiktai, išdužo vidiniai ir balkono langai, aprūko gretimų kambarių ir koridorių lubos.

Gaisro metu žmonės nenukentėjo.

The post Nuo gaisro nukentėjusiai šeimai Palangoje padeda miesto savivaldybė appeared first on LAIKMETIS.

Internete pastarosiomis dienomis plinta sukrečiantis ir šokiruojantis vaizdo įrašas, kaip iš mamos paimamas vaikas. Berniukas klykia, rankomis apsivijęs mamos kaklą, atplėštas nuo mamos veržiasi pas ją, bet moterys iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos laiko mažametį, po to, padedant policijos pareigūnams, kurie tramdo vaiko neatiduodančių mamą ir močiutę, jėga vedasi iš buto.

Nežinau, kokių šaltų nervų turi būti žmogus, kad atlaikytų tą veriantį berniuko klyksmą.

Nežinau, kokių šaltų nervų turi būti žmogus, kad atlaikytų tą veriantį berniuko klyksmą, tą jau užkimusiu balsu maldavimą palikti jį su mama. Ir tuos berniuko kartojamus žodžius: „Aš mirsiu, mirsiu“. Ir visa tai trunka ne vieną ar dvi minutes, atrodo, kad tai vyksta amžinybę...

Man, kaip tėvui, auginančiam 3 vaikus, buvo sunku žiūrėti.

Bet dar labiau baisu ir baugu galvoti, ką gi išgyvena tuo metu vaikas ir ar jam bus įmanoma atsitiesti po tokio tikriausiai paties didžiausio jo, nė dešimties metų nesiekiančiame, gyvenime streso. Kaip suprantu, jam galimai prireikė ir medikų pagalbos, nes vaizdo įraše girdėti, kad reikia kvieti greitąją pagalbą.

Skelbiama, jog taip rugsėjį buvo įvykdytas teismo sprendimas perduoti vaiką tėvo žinion.

Vaizdo įraše užfiksuotą vaiko paėmimą vykdo Palangos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie ministerijos specialistės.

Šiandien skelbiama, kad dėl situacijos tyrimą pradėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taip pat atliks vidinį tyrimą ir įvertins tarnybos darbuotojų veiksmus.

Bet ar šioje situacijoje nebus ieškoma tik iešmininkų, o toji vaizdo įraše užfiksuota mažo vaiko tragedija ar tėra vienintelė tokia Lietuvoje?

Aš suprantu, kad teismų sprendimai, kokie jie bebūtų, turi būti vykdomi, bet ar taip ir ar tokiu brutaliu ir nežmonišku būdu?

Manau, kad didžiausias iešmininkas čia yra ne kas kitas, o pati valstybės įvairių tesės aktų sukurta tvarka, kuri leidžia ir net toleruoja, kad vaikai šitaip be gailesčio būtų traumuojami.

Akivaizdžiai būtina nedelsiant pergalvoti, koks iš tikrųjų civilizuotas ir mažiau vaikus luošinantis mechanizamas turi būtų įjungtas nelengvose situacijose, kai tenka paimti vaiką. Būtina keisti sistemą ir surasti tokius įstatymo vykdymo būdus, kurie netraumuotų ir nežalotų mažamečių psichikos.

Būtina labai aiškiai numatyti, kas privalomai turi dalyvauti tokiose situacijose – psichologas, kuris pagalbą teiktų čia ir dabar, tas pats tėvas, kuriam patikėta vaiko globa, kokie veiksmai leistini Vaiko teisių apsaugos tarnybos žmonėms ar net policijos pareigūnams ir kur ta riba, ta raudoniji linija, kurios peržengti jokiais būdais negalima.

Priešingu atveju mes visam gyvenimui sutraumuosime vaikus, jie visam gyvenimui prisimins savo vaikystę, kai kažkokie dėdės ir tetos tiesiog norėjo jį pagrobti.

Ar turime teisę šitaip elgtis su mūsų vaikais ir juos psichologiškai luošinti?

The post Šarūnas Vaitkus. Ar turime teisę šitaip elgtis su mūsų vaikais ir juos luošinti? appeared first on LAIKMETIS.

Nuo šios kadencijos tiek savivaldybių tarybos, tiek merai turės dirbti vadovaudamiesi naująja Vietos savivaldos įstatymo redakcija ir nauju vietos savivaldos veiklos modeliu. Tačiau tai nėra vienintelis iššūkis mums – pasirodo, tam, kad mūsų įgaliojimai taptų teisėti ir mes galėtume pradėti dirbti, mums teks prisiekti iš naujo.

Taip nusprendė ir Palangos savivaldybės rinkimų komisijai nurodė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Tokios situacijos dar niekada nėra buvę.

Tokios situacijos dar niekada nėra buvę.

Praėjusį pirmadienį, balandžio 17 d., dešimtojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės taryba jau rinkosi į pirmąjį savo posėdį, jame prisiekė ir naujosios kadencijos miesto Tarybos nariai, ir aš.

Visi prisiekusieji perskaitėme ir pasirašėme po tokiu priesaikos tekstu: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“. Prisiekiant paskutinis sakinys nebuvo privalomas.

Ir jau visai netrukus po posėdžio prasidėjo, mano manymu, sveiku protu sunkiai suvokiami dalykai.

Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad mums prisiekiant buvo perskaitytas priesaikos tekstas, kuriame buvo du pertekliniai žodžiai. O tie du žodžiai – Lietuvos Respublika.

Anot VRK, prisiekti reikėjo ne mūsų valstybės Konstitucijai, o tiesiog Konstitucijai. Todėl laikytina, kad visi mes, kurie priesaikos metu ištarėme, jog gerbsime ir vykdysime „Lietuvos Respublikos Konstituciją“, perskaitėme neva klaidingą priesaikos tekstą, ir turime prisiekti iš naujo.

Praėjusį trečiadienį Palangos savivaldybės rinkimų komisija raštu kreipėsi į VRK, išdėstydama savo poziciją, kad priesaikos metu perskaitytas pilnas pagrindinio mūsų šalies dokumento pavadinimas neturėtų būti traktuojamas kaip klaida.

Palangos miesto savivaldybių rinkimų komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai ir kariai prisiekia Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai. Tapdami mūsų šalies piliečiais asmenys taip pat prisiekia laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

O štai savivaldybių tarybų nariai ir merai, pasirodo, nuo šiol turi prisiekti tik Konstitucijai (nesvarbu, kad neaišku, kokiai), kitaip jų priesaika ir įgaliojimai neįgyja teisėtumo. Nes toks priesaikos tekstas, be žodžių „Lietuvos Respublikos“ įrašytas naujojoje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje. Tačiau net pačioje mūsų šalies Konstitucijoje vienuose straipsniuose ji minima pilnu pavadinimu, kituose – vienu žodžiu.

Vien tam, kad galėtume kuo greičiau vykdyti Palangos rinkėjų mums patikėtas pareigas ir mums netektų varstyti teismų duris, ateinantį trečiadienį mes prisieksime iš naujo. Tačiau, koks bus tos priesaikos „skonis“, kai visiems ateinantiems laikams žinosime, kad dėl nesuprantamos VRK rekomendacijos reikalaujant priesaikoje nevartoti žodžių „Lietuvos Respublika” priesaika, duota mūsų malstybei, yra niekinė.

Nesuprantu ir niekada nesuprasiu, kaip galima taip pažeminti ir mūsų valstybę, ir mus, ir pagrindinį mūsų šalies dokumentą, jei Lietuvos Respublikos Konstitucijai duota priesaika laikytina negaliojančia.

The post Šarūnas Vaitkus. Priesaika negalioja? appeared first on LAIKMETIS.

„Įvertinus tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Tyrimas pradėtas sausio 16-ąją Palangos merui Šarūnui Vaitkui paskelbus informaciją apie galimai neteisėtas statybas ant jūros kranto – miesto vadovas kėlė klausimą, ar Kunigiškėse teisėtai rekonstruojamas lokatorius aptarnavęs pastatas, kuris oficialiuose dokumentuose įvardijamas radiotechniniu postu.

Anot jo, 1968 metais statytas pastatas apšiltintas ir pakeistas jo fasadas, sienose iškirstos angos ir įrengti vitrininiai langai bei įėjimas, ant stogo įrengiamos būsimos kavinės ar restorano terasos, prie pastato įrengti laiptai, o rengiant statybų aikštelę išstumdytos kopos.

Prokuratūra nurodė, kad vykdomi radiotechninio posto paprastojo remonto darbai, projektas, remonto aprašas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomi, sausio 12-ąją įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą, o Statybos inspekcija teisės aktų pažeidimų nenustatė.

Pasak prokuratūros, dėl kopų stumdymo Aplinkos apsaugos departamentas nustatė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo bei Pajūrio juostos įstatymų pažeidimus, už juos gresia administracinė atsakomybė.

The post Prokuratūra nemato pažeidimų Palangos kopose statant restoraną appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien 13.00 susitikime prie Palangos baseino, kurorto bendruomenės organizuojamoje akcijoje STOP baseino neatiduosime! Tai pat ryte gavau kreipimąsi iš Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, kuri vienija 59 612 narių visoje Lietuvoje. Jie palaiko savivaldybės poziciją. Ačiū!", - savo feisbuko paskyroje rašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Bendruomenė šia akcija siekia pareikšti nepalaikanti Konkurencijos tarybos reikalavimui Palangos miesto baseiną perduoti valdyti verslui.

Baseiną nuo jo atidarymo valdo Palangos savivaldybei priklausanti įmonė „Palangos investicijų valdymas“.

„O jūs ateisite? O jūs pasakysite STOP tiems, kurie gviešiasi atimti iš mūsų MŪSŲ VISŲ BASEINĄ? Palanga daugiau kaip 20 metų neturėjo savo baseino – siūlėme privataus kapitalo verslui: ateikite, pastatykite! Rasime ir žemės sklypą, penkerius metus atleisime ir nuo nekilnojamojo turto, ir nuo žemės mokesčių. Norinčiųjų neatsirado", - kiek anksčiau rašė Š. Vaitkus.

Prieš mėnesį Palangos savivaldybės administracija gavo Konkurencijos tarybos pranešimą, kuriame pranešama, kad ketinama priimti nutarimą, jog Palangos miesto savivaldybė per 12 mėnesių nuo nutarimo priėmimo ir paskelbimo perduotų miesto baseiną privačiam verslui.

Savivaldybė pateikė savo atsiliepimą į Konkurencijos tarybos pranešimą. Po to seks galutinė procedūra – Konkurencijos taryba priims savo nutarimą.

Palangos valdžia šią savaitę rengė spaudos konferenciją, kurioje akcentavo, kad jai nesuprantamas reikalavimas už 6,2 mln. eurų pastatytą baseiną, kuriame daugelis palangiškių paslaugas gauna nemokamai arba su didele nuolaida, perduoti į privačias rankas. 

Palangos baseinas buvo atidarytas 2019 metais. 

The post Palangos meras kviečia palaikyti palangiškius „Stop! Palangos baseino neatiduosime!“ akcijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Lygiai prieš savaitę Seimas patvirtino, jog ateinantys tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną. Manau, jog būtų sąžininga jau dabar pasakyti, kokia mano pozicija dėl dalyvavimo rinkimuose į Palangos mero pareigas”, – šiandien parašė Š. Vaitkus.

„Niekada per savo gyvenimą nesu išvykęs iš gimtosios Palangos ilgiau kaip mėnesiui, ir, kaip pamenate, kai turėjau nuspręsti, ar kandidatuosiu į Seimą, pasakiau: ,Lieku namuose'. Ir niekada nė vienos akimirkos nepasigailėjau dėl šio savo sprendimo. Dabar, šiomis dienomis, privalėjau spręsti, ar darsyk kandidatuosiu į Palangos vadovo pareigas, nes tai praėjusią savaitę turėjau pasakyti mūsų partijos skyriaus žmonėms, specialiai tam susirinkusiems”, – teigia Š. Vaitkus.

Dabartinės kadencijos merui liko vos penki mėnesiai. Š. Vaitkus pabrėžia, kad Palanga nuolat keičiasi, gražėja ir itin džiugina svečius.

The post Šarūnas Vaitkus: dalyvausiu Palangos mero rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

Tikriausiai esate girdėję apie Eliziejaus laukus Prancūzijos sostinėje Paryžiuje? Eliziejaus laukai arba Avenue des Champs-Elysée yra vienas iš Paryžiaus simbolių ir dažnai vadinami gražiausia bei populiariausia alėja pasaulyje, kurią būtina pamatyti viešint Paryžiuje.

Eliziejaus laukuose, be viso kito, yra daug garsiausių prekės ženklų parduotuvių ir ypač daug prabangių bei kultinių restoranų, kur vienai kelių asmenų vakarienei gali nepakakti statistinio lietuvio vidutinio viso mėnesio darbo užmokesčio. Šioje dviejų kilometrų ilgio gatvėje turistai iš viso pasaulio zuja bet kuriuo paros metu ir bet kuriais metų laikais – jie tiesiog nori įkvėpti paryžietiškos prabangos ir tam tikro gyvenimo būdo subtilybių.

aš tikrai myliu Lietuvą, aš tikrai myliu Palangą, ar mylit ją jūs?

Dabar įsivaizduokime, kad kur nors Eliziejaus laukuose, gal prie kurio prabangaus restorano, atsistoja operatorius su kamera, o žurnalistas transliuoja viso pasaulio ir vietos turistams, kad šie nevyktų į Paryžiaus Eliziejaus laukus, nes visuotinai pripažinta, kad tai yra penktoji pagal brangumą alėja pasaulyje, o įvairios paskirties – biurų, prekybos ar restoranų salių – nuomos kainos čia net pasaulio mastu yra „visiškas kosmosas“, kas galutiniame rezultate atsispindi pirkėjų ir lankytojų gaunamose sąskaitose.

Jūs tikriausiai žinote, kad prancūzai yra itin dideli savo šalies patriotai, tad, ko gero, tokie žiniasklaidos priemonės reportažai būtų įvertinti mažų mažiausiai triukšmingais skandalais prie žiniasklaidos priemonės būstinės ir didžiulėmis pasipiktinimo bangomis.

O kas vyksta pas mus?

„Londone papietaučiau pigiau nei Palangoje“, „Poilsiautojai pakraupę nuo Palangos kainų“, „Kas nutiko bulvinių blynų kainoms – gal jie auksiniai?“, „Palangoje išgirdę kainas išpučia akis“, „Poilsiautojus stebina kainos už šaltibarščius“ ir panašios nuolat eskaluojamos „naujienos“, kuriamos išskirtinai iš J. Basanavičiaus gatvės, teisingiau būtų pasakius – mitai apie Palangą, kurių visiškai savanaudiškas tikslas yra nuolat lipti jums ant nuospaudų ir tokiu būdu didinti vieno ar kito portalo skaitomumą ar TV kanalo žiūrimumą…

Susidaro įspūdis, kad viskas Palangoje, ir ypač J. Basanavičiaus gatvėje, turi kainuoti ne daugiau nei traškučių pakelis prekybos centre, priešingu atveju bus istorija apie „kainas ir brangu“. Ir paskutinis tiesiog pribloškiantis topų topas, cituoju: „Ką kainos (Palangoje) šokiruoja – ir toliau galės pigesnių ieškoti Lenkijoje“. Aš vis spėlioju, koks užtemimas veikia panašius reklaminių užsakymų vykdytojus, kad jie sukuria tokio turinio reportažą, kurio esmė – nevažiuokite atostogų į Palangą, atostogas leiskite kaimyninės valstybės prekybos centruose?

Iš tikrųjų, J. Basanavičiaus gatvė yra labiausiai žinoma Palangoje ir, ko gero, visoje Lietuvoje.

Iš tikrųjų, J. Basanavičiaus gatvė yra labiausiai žinoma Palangoje ir, ko gero, visoje Lietuvoje. Ji turi ir savo Triumfo arką – jūrinės valstybės simbolį jūros tiltą. Tačiau ši gatvė anaiptol nepatenka tarp brangiausių pasaulyje, ji jokiais būdais net nėra pati brangiausia Lietuvoje. Ir, be viso kito, J. Basanavičiaus gatvė nėra visa Palanga, kaip ir Eliziejaus laukai nėra visas Paryžius.

Palangos savivaldybės Rinkliavų skyriaus duomenimis, šiuo metu Palangoje yra išduoda ir galioja 307 licencijos prekiauti alkoholiu. Tai reiškia, kad Palangoje ir Šventojoje yra apie 300 (!) įvairių restoranų, kavinių ir kavinukių, o kur dar tos viešojo maitinimo didesnės ar mažesnės įstaigos, kurios neparduoda alkoholio. Tačiau J. Basanavičiaus gatvėje tėra tik vos per dvidešimt restoranėlių ar kavinių. Tad pasiūla Palangoje, kaip ir nakvynė, išskirtinai didelė ir pakankamai liberali įvairių pajamų ir poreikių atostogautojams.

Neketinu pasakoti iš ko susideda vieno ar kito patiekalo, tiekiamo restorane ar kavinėje, kaina. Geriau pakalbėsiu apie naująsias tendencijas Palangoje, viešojo maitinimo srityje.

Labai džiugina tai, kad kiekvieną pavasarį ar vasaros pradžioje Palangoje atsidaro bent penki nauji viešojo maitinimo taškai. Jau tapo tradicija, kad kas vasarą mūsų kurorte savo filialus atidaro garsūs šalies restoranai, kuriuose darbuojasi geriausi ir žinomiausi Lietuvos virtuvės šefai. Jie čia atveža ne tik šviežiausias gastronomijos naujienas, bet ir kuria kitokias atostogų tradicijas bei verčia pasitempti jau dirbančius Palangoje. Akį džiugina tokie pokyčiai, kai, pavyzdžiui, sovietmečiu buvusi valgykla, toks neišvaizdus „stiklainis“, tampa prestižine pietų ar vakarienės vieta, į kurią dėl didelio populiarumo patekti galima dažniausiai tik su išankstine rezervacija.

Beje, išankstinė rezervacija – tai dar viena pastarųjų vasarų tendencija Palangoje

Beje, išankstinė rezervacija – tai dar viena pastarųjų vasarų tendencija Palangoje bei neretai vienintelė galimybė vasaros įkarštyje ir ypač savaitgaliais patekti ne tik į mūsų garsiojo krepšininko sutuoktinės Ingridos vadovaujamą restoraną, bet ir į didžiąją daugumą kitų pačių brangiausių restoranų Palangoje. Kitaip prie įstaigos durų teks lūkuriuoti tikrai ne vieną valandą. Ši pastarųjų vasarų tendencija liudija apie tai, kad prabangos sektorius Palangoje vis dar plėtotinas.

Pati naujausia šios vasaros tendencija – restoranų ir kavinių dėmesys jų prieigoms, aplinkai ir terasoms. Neretai kuriami ištisi sodai, lankytojų aptarnavimo vietos skendi žalumoje ir gėlynuose, kuriamas ir tam tikras madingas terasų interjeras, investuojama į naujausius lauko baldus ir apšvietimą. Gražu, akiai malonu laiką leisti tokiose terasose, kuriose būtinai bus pasirūpinta pavėsiu ar užuovėja, ir skanauti čia siūlomų virtuvės šefų patiekalų.

Beje, manau, pastebėjote ir tai, kad ir pats miestas labai puoselėja kurorto aplinką bei investuoja tikrai daug lėšų į tai, kad atvykę pas mus jaustumėtės kaip tikrame žaliame parke ir gėrėtumėtės želdinių spalvomis. Vien per septynis šių metų mėnesius želdiniams ir gėlynams sodinti bei prižiūrėti jau panaudota daugiau kaip ketvirtis milijono eurų, o visam kurortui prižiūrėti, tvarkyti, švarinti – 1,6 mln. eurų.

Be viso kito, Palanga investavo milijonus ir iš pagrindų sutvarkė absoliučiai visus įvažiavimus į kurortą – kelius, šaligatvius, apšvietimą, atnaujino dviračių takus. Beje, tam panaudotos ir Palangoje dirbančių verslininkų lėšos, kurios į miesto biudžetą pateko jų sumokėtų mokesčių dėka.

Palanga keičiasi ir gražėja ne dienomis, o valandomis. Pasivaikščiokite po ją, atraskite naujas savo mėgiamas vietas, atraskite įvairias kainas.

Štai, pavyzdžiui, dienos pietūs viename iš prabangiausių viešbučių kainuoja apie 10 – 11 eurų. Galite pasirinkti, pavyzdžiui, salotas su aštuonkoju (6,50 euro), karštąjį patiekalą iš antienos (10,50 euro), įvairių karštų žuvies patiekalų (nuo 7,50 iki 10 eurų). Ir tai - penkių žvaigždučių viešbutyje!

Nuoširdžiai klausiu – gal jau gana?

Madingame restoranėlyje Vytauto gatvėje rūgštynių sriubos porcija tikrai įperkama – 2 eurai, kepta menkė su bulvytėmis – 6,90 eurai, tortilija su vištiena ir daržovėmis – 6,70 eurai. Centrinė miesto gatvė, pakankamai didelės porcijos.

Toje pačioje J. Basanavičiaus gatvėje galite papietauti už 6 eurus! Į šią kainą įskaičiuota sriuba ir pasirinktinai vienas net iš dešimties tądien gaminamų karštųjų patiekalų! Arba čia pat netoliese galite papusryčiauti dviese už 10,90 euro. Ir tokių kainų bei Jūsų piniginei malonių pasiūlymų yra tikrai daug!

Žinau, kad tikrai mylite Palangą ir mūsų Baltijos pajūrį, kurio turime vos 25 kilometrus, su išpuoselėtais paplūdimiais ir išskirtinio purumo smėliu. Žinau, kad mylite visą mūsų Lietuvos pajūrį ir esant progai ar galimybei būtinai atvažiuojate į mūsų kurortą, Klaipėdą ar Neringą. Tad tas nuolatinis spekuliavimas ir manipuliavimas Palangos kainų korta – yra ne kas kita, o totalus ir nuoseklus mūsų kurorto, vadinasi, ir viso Lietuvos turizmo sektoriaus diskreditavimas šalies bei pasaulio turizmo rinkoje.

Nuoširdžiai klausiu – gal jau gana?

The post Šarūnas Vaitkus. Apie šaltibarščius, bulvinius blynus ir „auksines“ Palangos kainas appeared first on LAIKMETIS.

„2020 metais, kai buvo planuojamas parkas, atstumas nuo kranto buvo numatytas devyni kilometrai, šiandien atstumas yra 30 kilometrų. Tai rodo, kokią galią bendruomenė turi savivaldybės ir Vyriausybės bei ministerijos derybose“, – ketvirtadienį po susitikimo su Palangos savivaldos bei visuomenės atstovais žurnalistams sakė D. Kreivys.  

Palangos meras Šarūnas Vaitkus, pradžioje pristatant projektą prieštaravęs, kad jėgainės yra pernelyg arti kranto,  ketvirtadienį teigė, kad kompromisas visuomenę tenkina, nes parko iš miesto nesimatys. 

„Džiaugiuosi, kad ministerija ir Vyriausybė atsižvelgs į mūsų visuomenės pastabas, į Lietuvos gyventojų, kurie ilsisi pajūryje, pastabas (...) Devyni kilometrai būtų ryškiai matyti, o nuo 30 kilometrų matomumas yra labai nežymus, praktiškai jo nesimatys. Iš esmės nėra ginčo, nes į visas savivaldybės pastabas atsižvelgta“, – ketvirtadienį Palangoje žurnalistams sakė Š. Vaitkus.

Devyni kilometrai būtų ryškiai matyti, o nuo 30 kilometrų matomumas yra labai nežymus, praktiškai jo nesimatys

Pagal susitarimą parkui pradėjus veiklą jo vystytojas savivaldybei kiekvienais metais privalės sumokėti fiksuotą sumą nuo nuo pagamintos elektros kiekio – maždaug 3 mln. eurų, kurie bus panaudoti miesto reikmėms. Šią sąlygą, pasak Š. Vaitkaus, teisiškai įtvirtinti ruošiamasi artimiausiu metu.    

„Matys, bus teisės aktai, vienas iš jų artimiausioje ateityje ir ten bus įvardinta, kokios jėgainės nuo kokio galingumo bus pastatytos, tiek savivaldybės, esančios toje teritorijoje, ir gauna. Iš esmės, kas dabar planuojama pastatyti ties Šventąja ir Palanga, tai savivaldybės biudžetas kasmet gautų 3 milijonus eurų“, – aiškino Š. Vaitkus.

Energetikos ministras sako, jog sąlyga dėl kompensacijos bendruomenei atsirado pritaikius tokią pat tvarką, kaip sausumos vėjo parkų vystytojams – jie privalo skirti tam tikrą lėšų dalį bendruomenėms.  

„Lėšų skyrimas savivaldybei tapo akivaizdus pavasarį, kai buvo priimti įstatymai dėl sausumos vėjo parkų plėtros, ir buvo numatyta, kad bendruomenėms kas metus skiriami pinigai. Tai kuo skiriasi jūros parkas nuo sausumos parko? Niekuo. Natūralu, kad savivaldybė, kurioje statomas parkas, turi gauti lėšas. Kai buvo pristatomas jūros vėjo parkas, tokios nuostatos nebuvo, nes nebuvo net tokios idėjos“, – sakė D. Kreivys.

Anot Palangos mero, derybose su Vyriausybe buvo įvykdytos visos pagrindinės Palangos sąlygos.

„Mūsų pagrindinis dalykas tose derybose buvo ne finansinis – buvo atstumas nuo jūros kranto, mūsų prašymas buvo atitraukti jas kuo toliau nuo krantų“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Jo manymu, jėgainių parkas nepakenks jūros biologinei įvairovei ir nepadarys kitos žalos – kitų šalių pavyzdžiai įrodo, jog tokie statiniai yra nekenksmingi.

„Aš nesu specialistas, bet manau, kad ministerija atliks visus būtinus tyrimus ir turės atsakymus, bet tokius parkus turi Vokietija, Danija, tai, patikėkit manimi, jeigu kažkas būtų blogai, tai tokių parkų nebūtų“, – sakė Š. Vaitkus.

Būsimojo parko vietoje šiuo metu atliekami jūros dugno, vėjo greičio ir kiti tyrimai, vyksta poveikio aplinkai vertinimas. Projekto vystytojo konkursą tikimasi skelbti 2023 metų pabaigoje, o jo statyba gali prasidėti 2025-aisiais, sako ministras. 

„Tikimės, kad kitų metų pabaigoje bus konkursas, 2025 metais prasidės statybos, 2028 metais parkas pradės veikti“, – Palangoje teigė D. Kreivys. 

Anot jo, Lietuvos įmonės yra pajėgios dalyvauti šiame konkurse atskirai arba kartu su užsienio bendrovėmis, o  konkurencija gali būti tokia didelė, kad laimėtojas sumokėtų valstybei už galimybę statyti parką.

„Manau, kad konkursas bus didelis, dalyvaus tiek lietuviškos kompanijos, tiek užsienio, lietuviškos įmonės konsorciumuose su tarptautinėmis kompanijomis. Galiu pasakyti, kad gali būti ir taip, kad konkursą laimėjusios įmonės primokės valstybei už tai, kad leistume statyti tą parką, net tokia galimybė yra“, – kalbėjo D. Kreivys. 

Parkas, pasak jo, preliminariai gali kainuoti apie 1,5 mlrd. eurų.

Planuojama, kad pirmojo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje galia sieks 700 megavatų (MW), jis pagamins iki 3 teravatvalandžių elektros – tai patenkintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio. Projektas taip pat sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų.

The post Vėjo parkas Baltijos jūroje bus 30 km. nuo kranto, sutarė Palanga ir Vyriausybė appeared first on LAIKMETIS.