Klotzas yra Lenkijos pilietis. Rugsėjo pabaigoje Sočio centrinis apygardos teismas nusprendė, kad jis vykdė misionierišką veiklą neturėdamas reikiamo religinės organizacijos dokumento. Pats kunigas Klocas savo kaltės nepripažino, aiškindamas, kad yra parapijos vikaras, tačiau prarado dokumentą, patvirtinantį jo teisę Katalikų Bažnyčios vardu pamokslauti Sočyje.

Inkriminuojamo straipsnio sankcijos numato baudą nuo 30 iki 50 tūkst. rublių su administraciniu užsieniečio išsiuntimu iš šalies. Sočio teismas skyrė minimalią baudą ir nurodė išsiųsti katalikų kunigą iš Rusijos. Apeliaciniu skundu atsisakyta panaikinti šį sprendimą.

Klotzas gimė 1939 m. Lenkijoje (dabar Vakarų Ukrainos teritorija). 1958 m. priėmė vienuolio įžadus saleziečių bendruomenėje, o 1969 m. buvo įšventintas kunigu. Atsiliepęs į popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimą, 1984-1996 m. tarnavo Zambijoje, o 2001-2011 m. buvo Samaros katalikų parapijos rektorius.

The post Rusija išsiunčia iš šalies katalikų kunigą appeared first on LAIKMETIS.

„Šie trijų Europos šalių veiksmai yra priešiškos Vakarų politikos ir ekonominio terorizmo prieš Irano žmones tęsinys, dėl kurio Irano Islamo Respublika imsis atitinkamų ir proporcingų veiksmų“, – vėlai antradienį paskelbtame pareiškime teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani (Naseras Kananis).

Minėtos trys šalys antradienį apkaltino Iraną siunčiant balistines raketas į Rusiją, kad jos būtų panaudotos kare Ukrainoje, ir paskelbė naujas sankcijas Teherano oro transportui.

„Nedelsdami imsimės veiksmų, kad būtų panaikinti dvišaliai oro susisiekimo paslaugų susitarimai su Iranu“, – sakoma jų pareiškime ir priduriama, kad jos taip pat parengs sankcijas oro vežėjui „Iran Air“.

„Be to, sieksime, kad į sąrašą būtų įtraukti svarbūs subjektai ir asmenys, susiję su Irano balistinių raketų programa ir balistinių raketų bei kitų ginklų perdavimu Rusijai“, – sakoma jame. 

Iranas dar kartą paneigė nusiuntęs kokių nors ginklų Rusijai naudoti kare Ukrainoje.

„Bet koks tvirtinimas, kad Irano Islamo Respublika pardavė balistinių raketų Rusijos Federacijai, visiškai neturi pagrindo ir yra melagingas“, – sakė N. Kanani.

Anksčiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) teigė, kad Rusija gavo iš Irano balistinių raketų ir „tikriausiai per kelias savaites panaudos jas Ukrainoje“.

Jis pridūrė, kad dešimtys Rusijos kariškių treniruojasi Irane naudotis raketomis „Fath-360“, kurių veikimo nuotolis siekia 120 kilometrų.

The post Iranas apie Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos sankcijas: imsimės atitinkamų ir proporcingų veiksmų appeared first on LAIKMETIS.

„V. Putinas ir jo autoritarinis režimas skleidžia klaidingą naratyvą, kad Rusijos ekonomika yra stipri, o jos karo mašina – nepažeidžiama Vakarų sankcijų. Tai – melas. Matoma vis daugiau ženklų, kad Rusijos ekonomika braška, tačiau realią situaciją maskuoja milžiniškos valstybės išlaidos skiriamos karo pramonei, kurios palaiko BVP augimą. Visgi tai nėra ilgalaikis ir tvarus augimo šaltinis. Skirtingai nuo istorijos, kurią norėtų papasakoti Rusija, sankcijos, nukreiptos prieš karo mašiną, yra veiksmingos ir būtinos“, – sako G. Skaistė ir Švedijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Olandijos bei Lenkijos finansų ministrai.

Pasak ministrų, sankcijos pakeitė Rusijos užsienio prekybos geografiją ir apribojo jos prieigą prie prioritetinių karo prekių. Rusijos muitinės informacija rodo, jog 2022–2023 m. šalies eksporto pajamos sumažėjo maždaug trečdaliu. Spaudimą agresorei dar labiau didins birželį ES priimtas 14-tas sankcijų paketas, apimantis priemones suskystintoms gamtinėms dujoms ir Rusijos šešėliniam laivynui, gabenančiam sankcionuotą rusišką naftą po pasaulį.

„The Guardian“ publikacijoje akcentuojama, jog Kremliaus karo gamyklos dirba didžiausiu pajėgumu, tuo metu kai šalis susiduria su milžinišku darbo jėgos trūkumų.  Yra pranešimų, kad dėl to V. Putinas pritarė įkalinimo pakeitimui priverstiniu darbu. Situacija darbo rinkoje lemia didėjančius gamybos kaštus, o silpnėjantis rublis didina importo kainas ir prisideda prie vis didesnės infliacijos, nepaisant Rusijos centrinio banko pastangų su ja kovoti aukštomis palūkanų normomis.

Ministrai pažymi, jog daugeliui rusų Kremliaus ekonominė politika turėtų sukelti deja vu jausmą, kai grįžtama prie sovietinės taktikos: kapitalo kontrolė, eksporto draudimai ir didelės investicijos tik į karo pramonę.

„Norėdama finansuoti karą, Rusija panaudojo likvidžias nacionalinio gerovės fondo lėšas. „Bloomberg“ vertinimai rodo, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą fondo dydis sumažėjo beveik perpus, nes šalis aukoja savo būsimą gerovę, kad galėtų tęsti karą Ukrainoje. Siekiant užtikrinti vidaus tiekimą, buvo įvesti benzino ir cukraus eksporto draudimai. Įdiegta griežta kapitalo kontrolė, kad būtų išvengta privačių lėšų ištekėjimo iš šalies, o rublis būtų gelbėjimas nuo laisvo kritimo. Nepaisant to, yra pranešimų apie tolesnį didelės apimties kapitalo pasitraukimą iš šalies. Tai, ką klaidingai galima suprasti kaip Rusijos augimo „skatinimą“, iš tikrųjų yra ekonomikos resovietizacijos pradžia“, – situaciją Rusijoje iliustruoja G. Skaistė su kolegomis ES ministrais.

Plataus masto rinkos kontrolė, didelės valstybės išlaidos, finansuojamos nusavinant privatų turtą, ir ekonomikos perorientavimas į karo pramonę, visiškai neatsižvelgiant į socialinę ir ekonominę gyventojų gerovę yra dabartinės Rusijos ekonomikai būdingi bruožai.

„Istorija aiškiai rodo, kad tai nėra sėkminga ilgalaikė strategija. Trumpalaikis ekonomikos perkaitimas, kurį skatina didelės investicijos į karo pramonę ir labai ribotos galimybės naudotis technologijomis, stabdys produktyvumo augimą ir sukels privataus sektoriaus stagnaciją, dar labiau siaučiančią infliaciją ir didėjantį spaudimą Rusijos namų ūkiams. Siekdamas padengti būsimą deficitą, V. Putinas turės panaudoti piniginį finansavimą, dar labiau padidindamas infliaciją ir toliau eikvodamas grynųjų pinigų atsargas. Jei V. Putinas eis šiuo keliu, ilgalaikė žala Rusijos ekonomikai bus didelė“, – sakoma G. Skaistės ir dar 7 ES finansų ministrų publikacijoje.

Lietuvos, Švedijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Olandijos bei Lenkijos finansų ministrai vieningai teigia, jog šiuo metu būtina kuo greičiau įgyvendinti Didžiojo septyneto sutarimą dėl 50 mlrd. dolerių paskolos Ukrainai, kuri bus finansuojama iš įšaldyto Rusijos turto generuojamo pelno. Neabejotinai, reikia ir toliau išlaikyti paramą Ukrainai, tiekti daugiau ginklų ir amunicijos. Taip pat būtina plėsti sankcijų Rusijai aprėptį, ypatingai tokiuose sektoriuose kaip energetika, finansai ir technologijos bei mažinti sankcijų apėjimo galimybes – tam ypač svarbu siekti sankcijų režimo suvienodinimo ir Baltarusijai.

The post G. Skaistė „The Guardian“: Rusija meluoja apie savo ekonominę galią - sankcijos veikia appeared first on LAIKMETIS.

„Laiške Baltijos valstybių ministrai palankiai įvertina Europos Sąjungoje ir G-7 jau atliktą darbą nagrinėjant galimybes panaudoti imobilizuotą Rusijos valstybės turtą tiek Ukrainai remti, tiek ir jos atstatymui ir kviečia G-7 toliau, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjunga, tarptautiniais partneriais ir sąjungininkais ieškoti teisinių sprendimų, kaip panaudoti visą Rusijos valstybės turtą Ukrainoje padarytai žalai kompensuoti“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą yra brutalus ir akivaizdus Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės tvarkos grindžiamos teisės viršenybe ir tarptautine teise pažeidimas. Tai ne tik karas prieš Ukrainą. Jei agresorius liks nenubaustas ir agresoriui nereikės atlyginti padarytos žalos, tokiu būdu bus pasiųsta klaidinant žinia, kad agresija lieka nenubausta“, – laiške teigia Baltijos valstybių ministrai.

G-7 šalių lyderiai ketvirtadienį viršūnių susitikime Italijoje sutarė dėl naujos 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos panaudojant pelną iš įšaldyto Rusijos turto.

Europos Sąjunga anksčiau šiais metais sutarė Ukrainai skirti pelną iš palūkanų už Rusijos turtą, įšaldytą Vakaruose Maskvai 2022-ųjų vasarį užpuolus savo kaimynę.

Tačiau G-7 siūlo idėją šiuos pinigus panaudoti teikiant didesnę ir skubesnę pagalbą didžiule išankstine paskola.

Paskola galiausiai būtų apmokėta iš būsimo pelno, nors esama rizikos, kad šis finansavimo šaltinis išseks, jei Rusijos turtas bus atblokuotas, pavyzdžiui, taikos susitarimo atveju.

URM pabrėžia, kad Pasaulio banko duomenimis, Ukrainos atstatymui ir rekonstrukcijai per ateinantį dešimtmetį reikės mažiausiai 486 mlrd. dolerių, o visa rekonstrukcija gali siekti iki 1 trln. dolerių.

The post Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai ragina panaudoti visas įšaldytas Kremliaus lėšas appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvai perimant pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai pirmadienį susitiks Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerės Ingrida Šimonytė, Evika Silina bei Kaja Kalas.

Vyriausybės vadovės aptars aktualiausius saugumo ir gynybos, paramos Ukrainai, pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vašingtone temas.

Taip pat bus kalbama apie sankcijas Rusijai, bendrų Baltijos valstybių projektų energetikos ir infrastruktūros srityje pažangą, ES darbotvarkės ir kitus aktualius trišalio bendradarbiavimo klausimus.

Baltijos Ministrų Taryba – Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių bendradarbiavimą koordinuojanti institucija – įkurta 1994 metais Taline.

Pirmininkavimas Baltijos šalių bendradarbiavime vykdomas rotacijos būdu, kiekvienai Baltijos valstybei pradedant pirmininkavimą nuo naujų kalendorinių metų.

The post Vilniuje rinksis Baltijos šalių premjerai appeared first on LAIKMETIS.

„Privalome pripažinti taiką ir vienybę, kuri kadaise buvo laikoma savaime suprantamu dalyku ir kurios nebėra kai kuriose Europos dalyse. Privalome dirbti kartu, kad išsaugotume taiką, kurią turime Europoje“, – pirmadienį pasirašant susitarimą sakė Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas.

Dėl vienodų kontrolės priemonių taikymo įgyvendinant ES sankcijas Rusijai ir Baltarusijai šių metų sausį jau susitarė Baltijos šalys.

Sausį susitarimu Lietuvos, Latvijos bei Estijos muitinės patvirtino pernai gruodžio 20 dieną pasirašytą tai numatančią Baltijos šalių premjerių deklaraciją bei susitarė griežtinti į trečiąsias šalis per Rusiją ir Baltarusija eksportuojamų arba tranzitu gabenamų sankcionuotų prekių kontrolę – pavyzdžiui, reikalauti pateikti prekių gamintojo deklaraciją.

Vakarų šalys ekonominių, diplomatinių ir kitų sankcijų prieš Rusiją bei ją remiančią Baltarusiją ėmėsi Maskvai prieš daugiau nei dvejus metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.

The post Penkių šalių muitinių vadovai susitarė dėl vienodų sankcijų Rusijai įgyvendinimo appeared first on LAIKMETIS.

Briuselis vis dažniau perspėja, kad Rusija prieš rinkimus skleidžia dezinformaciją ir siekia susilpninti Vakarų šalių paramą Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija.

Pastarosiomis savaitėmis, kai Čekija pranešė jos žvalgybą nustačius, kad europarlamentarams būdavo siūloma pinigų už prisidėjimą prie Rusijos propagandos per Prahoje įsikūrusią naujienų svetainę, šis klausimas ypatingai išryškėjo. Šie įtarimai dabar tiriami Belgijoje, kur įsikūrusios aukščiausios ES institucijos.

Po pirmosios Briuselyje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo dienos Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pareiškė, kad ES vadovai atkreipė dėmesį į Rusijos kišimosi grėsmę ir susitarė suvienyti jėgas kovai su ja.

„Turime būti daug budresni, privalome daug daugiau bendradarbiauti“ ir parodyti Rusijai, kad „nesame naivūs“, sakė jis žurnalistams. 

„Turime sutelkti turimas priemones, viena vertus, Europos institucijas, kita vertus, nacionalines valdžios institucijas“, – nurodė jis.

Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo (Aleksandras De Kro) ir jo kolega iš Čekijos Petras Fiala kreipėsi į kitus ES lyderius, prašydami apsvarstyti galimybę taikyti naujas sankcijas siekiant kovoti su Rusijos „piktybine veikla“.

ES vadovai aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų projekte užsiminė apie šią grėsmę ir pažadėjo atidžiai stebėti ir suvaldyti riziką, įskaitant „manipuliavimą informacija iš užsienio ir kišimąsi į rinkimų procesus“.

A. De Croo taip pat sakė, kad ES pirmininkaujanti Belgija ir Europos Parlamentas įsteigs bendrą darbo grupę, stebėsiančią pokyčius ir palaikysiančią ryšius su nacionalinėmis valdžios institucijomis.

Tačiau atsižvelgiant į Rusijai palankius Vengrijos  ir Slovakijos vadovus Viktorą Orbaną ir Robertą Fico (Robertą Ficą) atrodė mažai tikėtina, kad ES vadovai imsis tolimesnių veiksmų prieš birželį įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus.

Įtariami įstatymų leidėjai

Europos parlamento kaltinimai susiję su naujienų svetaine „Voice of Europe“, garsėjančia tuo, kad skelbia straipsnius, kuriais atkartojami Rusijos pranešimai, ir suteikia eterio laiko rusų propagandą skleidžiantiems svečiams.

„Kai man pateikiamos ataskaitos su konkrečiais įrodymais apie pinigus, kuriais buvo daroma įtaka rinkimų rezultatams, man to pakanka“, – po aukščiausiojo lygio susitikimo žurnalistams sakė A. De Croo.

„Mūsų žvalgybos tarnybos gali tai aptikti, tačiau dabar kyla klausimas, kaip su tuo kovoti, – sakė jis. – Negalime laukti, kol bus paskelbti rinkimų rezultatai, kad imtumėmės veiksmų.“

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) anksčiau kreipdamasi į vadovus įspėjo, kad Rusijos bandymai „iškreipti faktus ir sustiprinti prokremliškas nuotaikas“ prieš birželio rinkimus jau yra „ne tik grėsmė, bet ir galimybė, kuriai turime būti pasirengę pasipriešinti“.

„Europos Parlamentas pasirengęs visais įmanomais būdais padėti valstybėms narėms kovoti su piktybiniu kišimusi į mūsų demokratinius sprendimų priėmimo procesus“, – pabrėžė ji.

ES pareigūnų nustatyta Rusijos dezinformacijos taktika neapsiriboja vien atvirai melagingos informacijos skelbimu. Į melagingas istorijas įmaišyti faktai gali suklaidinti skaitytojus ir paskatinti juos nebepasitikėti visais naujienų šaltiniais, net tais, kurie laikomi patikimais. 

Praha įvedė sankcijas žiniasklaidos priemonei „Voice of Europe“, taip pat prokremliškam Ukrainos oligarchui Viktorui Medvedčukui ir jo bendrininkui Artiomui Marčevskiui dėl šio tinklo veiklos.

Europos Parlamento Žaliųjų frakcija ir vienas Čekijos dienraštis teigė, kad Europos politikai, kurie įtariami Rusijos propagandos skleidimu per „Voice of Europe“, yra iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos.

Čekijos ir Vokietijos žiniasklaida įvardijo du kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kandidatus – Petrą Bystroną ir Maximilianą Krahą (Maksimilianą Krahą), įtariamus gavus Rusijos lėšų. Abu jie neigė gavę bet kokius mokėjimus.

ES teisės aktų leidėjams taikomos griežtos nepriklausomumo ir etikos taisyklės, o jas pažeidus gresia finansinės ir kitokios nuobaudos.

Belgijos federalinė prokuratūra tiria užsienio asmenis ar organizacijas, įtariamus teikus „dovanas, paskolas ar lengvatas“, kad įgytų įtakos.

Pagrindinės Europos Parlamento frakcijos paragino įstatymų leidžiamąjį organą ištirti įtariamą propagandos skleidimą.

Belgijos ir Čekijos vadovai taip pat paragino Europos prokuratūrą ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybą patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tokį politinį kišimąsi.

The post Turime parodyti Rusijai, kad „nesame naivūs“ - Europos Vadovų Tarybos pirmininkas appeared first on LAIKMETIS.

Jis teigia, kad ribotą sankcijų poveikį rodo Rusijos makroekonominiai rodikliai.

„Tenka pripažinti, kad tie trylika sankcijų paketų – dar neįgyvendintas tryliktasis – iš esmės davė labai ribotą poveikį Rusijos ekonomikai, tą mes matome iš jos makroekonominių rodiklių“, – šeštadienį Miunchene žurnalistams sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, būtina griežčiau kontroliuoti būdus apeiti sankcijas, nes dėl jų ribojimai nėra efektyvūs.

„Būtina sustiprinti antrines pasekmes ir būdus apeiti šitas sankcijas, kurie yra tiek išvešėję, kad praktiškai padaro patį sankcijų mechanizmą neefektyviu ir tuščiu“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas sako, kad reikia greičiau apsispręsti ir dėl to, kaip Ukrainos atstatymui panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas.

„Kur kas spartesnis sprendimas, ką daryti su tais įšaldytais aktyvais Rusijos, kuriuos mes dabar turime ir nežinome, ką su jais daryti, nes nerandame teisinių priemonių, kaip būtų galima tuos realius aktyvus panaudoti Ukrainos atstatymui“, – kalbėjo G. Nausėda. 

ES taiko sankcijas apie 1,5 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei 207 subjektams.

Dėl šių sankcijų ir priemonių ES valstybėse narėse įšaldyta 215 mlrd. eurų vertės turto, taip pat ES ir G-7 šalyse imobilizuota apie 300 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.

The post Būtina griežčiau kontroliuoti ES sankcijų apėjimo būdus, sako G. Nausėda appeared first on LAIKMETIS.

Kremlius patvirtino, kad trečiadienį V. Putinas davė interviu T. Carlsonui, ir tai buvo pirmasis prezidento interviu Vakarų žurnalistui nuo tada, kai prieš dvejus metus jis įsiveržė į Ukrainą.

Tačiau dėl šio interviu jis gali tapti Europos Sąjungos įstatymų leidėjų taikiniu, "Newsweek" sakė dabartiniai ir buvę Europos Parlamento nariai.

Buvęs Belgijos premjeras ir Europos Parlamento narys Guy Verhofstadtas sakė, kad dėl Carlsono darbo Rusijoje jis gali patekti į nemalonę su ES.

Jis sakė "Newsweek", kad Carlsonas yra buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir V. Putino "ruporas", ir pridūrė: "Kadangi Putinas yra karo nusikaltėlis, o ES taiko sankcijas visiems, kurie jam padeda, atrodo logiška, kad Išorės veiksmų tarnyba taip pat išnagrinėtų jo bylą.

ES Išorės veiksmų tarnyba yra bloko diplomatinė institucija, atsakinga už užsienio politiką.

Europos Parlamento narys Urmas Paetas pabrėžė, kad V. Putinas yra ieškomas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir kaltinamas genocidu bei karo nusikaltimais.

Jis teigė:"Karlsonas nori suteikti tribūną žmogui, kaltinamam genocido nusikaltimais - tai neteisinga.

"Jei Putinas nori ką nors pasakyti, jis turi tai pasakyti TBT. Kartu Karlsonas nesielgia kaip tikras žurnalistas, nes aiškiai išreiškė savo simpatijas Rusijos režimui ir Putinui ir nuolat menkino Ukrainą, kuri yra Rusijos agresijos auka.

"Taigi, už tokią propagandą nusikalstamam režimui galite atsidurti sankcijų sąraše. Tai pirmiausia susiję su draudimu keliauti į ES šalis".

Antradienį Carlsonas paskelbė vaizdo įrašą iš Maskvos, kuriame sakė, kad ims interviu iš V. Putino.

Klipe jis teigė, kad Vakarų žurnalistai ne kartą ėmė interviu iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, bet negalėjo pasivarginti paimti interviu iš Rusijos prezidento.

V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad J. Carlsonas interviu buvo pasirinktas todėl, kad jo pozicija skiriasi nuo kitos anglų kalba transliuojamos žiniasklaidos.

D. Peskovas taip pat atmetė D. Karlsono prielaidą, kad jokie Vakarų žurnalistai nepateikė prašymų imti interviu iš V. Putino. Jis sakė, kad Kremlius yra gavęs daugybę prašymų iš didžiųjų Vakarų televizijos kanalų ir laikraščių, kurie, jo teigimu, "laikosi subjektyvios pozicijos".

Karlsono pozicija, sakė Peskovas, "jokiu būdu nėra nei prorusiška, nei proukrainietiška, o veikiau proamerikietiška".

Interviu su V. Putinu bus nemokamai platinamas jo interneto svetainėje ir "X", anksčiau žinomoje kaip "Twitter".

Karlsonas, kuris balandžio mėn. buvo atleistas iš "Fox News", gruodžio mėn. paskelbė, kad pradeda teikti savo transliacijų paslaugą.

V. Putinas labai apribojo savo ryšius su tarptautine žiniasklaida nuo tada, kai 2022 m. vasario mėn. pradėjo karą Ukrainoje.

Rusijos valdžia griežtai susidorojo su žiniasklaida, priversdama uždaryti kai kurias nepriklausomas Rusijos žiniasklaidos priemones, blokuodama kitas ir liepdama daugeliui užsienio reporterių išvykti iš šalies.

Du JAV naujienų organizacijoms dirbantys žurnalistai - "The Wall Street Journal" žurnalistas Evanas Gerškovičius ir "Laisvosios Europos / Radijo laisvės" radijo žurnalistė Alsu Kurmaševa - yra įkalinti dėl kaltinimų, kuriuos atmeta.

The post ES: interviu iš V. Putino ėmęs žurnalistas T. Carlsonas gali sulaukti sankcijų appeared first on LAIKMETIS.

„Tai reikštų, kad lošimų organizatoriai privalėtų sekti lošėjų išleidžiamas sumas, būtų nustatyti kažkokie limitai, kitaip tariant, turėtų stebėti lošėjus ir užkardyti jų galimą priklausomybę“, – antradienį LRT radijui sakė tarnybos Kontrolės skyriaus vedėja I. Žaldarienė.  

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį pasikvietė LPK, Finansų ministerijos, FNTT, policijos, Lietuvos banko ir kitų institucijų atstovus aptarti situacijos paaiškėjus, kad „BaltCap“ infrastruktūros fondo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pralošti milijonus fondo įmonių lėšų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ ir Estijos „OB Holding 1“. 

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako remiantis tokį tvarkos griežtinimą. Pasak jo, 2022 metais lošimų įmonės gavo 53 mln. eurų pelno, o jų bendrosios pajamos viršijo 222 mln. eurų. 

kol nėra imperatyvas, kol nėra sankcijų, tol tas sektorius save nelinkęs kažkaip labiau suvaržyti

„Tai ta (pelno – BNS) dalis ir yra tas atsakymas, kuris, deja, to sąmoningumo arba to noro įgyvendinti tas rekomendacijas, kurios dabar veikia kaip rekomendacijos, ir, kaip girdime ir iš priežiūros tarnybos, kad bendrovės realiai nieko nėra padariusios, tai suprantame, kad kol nėra imperatyvas, kol nėra sankcijų, tol tas sektorius save nelinkęs kažkaip labiau suvaržyti“, – LRT radijui M. Lingė.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, jog lošimų bendrovės nepadarė visko, kad užkardytų Š. Stepukonio lošimų galimai grobstant įmonės lėšas. Jos teigimu, ministerijai atlikus sisteminį vertinimą bus galima spręsti dėl poreikio keisti lošimų reguliavimą ar jų priežiūrą.

Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba BNS anksčiau yra sakęs, kad probleminių lošimų prevenciją sugriežtinti bandyta nuo 2021 metų, bet to padaryti nepavyko – priimti pataisas trukdė lošimų organizatoriai ir lobistai.  

Pasak jo, dabar įstatymai nenumato, kad lošimų organizatoriai galėtų stabdyti lošėjų veiksmus, įtariant, kad jie priklausomi nuo lošimų. 

The post Siūloma griežtinti lošimo bendrovių veiklą appeared first on LAIKMETIS.