„Grėsmė, dėl kurios labiausiai nerimauju, kalbėdamas apie Europą, nėra Rusija. Tai ne Kinija ir ne bet kuris kitas išorės veikėjas. Tai, dėl ko nerimauju, yra grėsmė iš vidaus. Europos atsitraukimas nuo kai kurių savo svarbiausių vertybių“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė J. D. Vance'as. 

„Bijau, kad Britanijoje ir visoje Europoje žodžio laisvė mažėja“, – pareiškė jis. 

Simboliška, bet taip sutapo, kad J. D. Vance'as kalba nuskambėjo netrukus po to, kai Miunchene migranto - Afganistano piliečio vairuojamam automobiliui įsirėžus į žmonių minią buvo sužeista 30 žmonių. Tai buvo programinė kalba apie naujosios JAV administracijos vertybinę poziciją.

J. D. Vance'as kalbėjo: „Mane pribloškė tai, kad vienas buvęs Europos komisaras neseniai per televiziją džiūgavo, jog Rumunijos vyriausybė tiesiog panaikino rinkimų rezultatus. Jis netgi įspėjo, kad, jei reikalai nesusiklostys taip, kaip suplanuota, tas pats gali nutikti ir Vokietijoje. Tokie neatsargūs pareiškimai amerikiečiams skamba šokiruojančiai.“

Jau daugelį metų mums sakoma, kad viskas, ką finansuojame ir remiame, yra daroma demokratinių vertybių vardan. Bet kai matome, kad Europos teismai atšaukia vienus rinkimus, o aukšto rango pareigūnai grasina atšaukti kitus, turime savęs paklausti: ar tikrai laikomės pakankamai aukštų standartų? Ir aš sakau „mes“, nes esu įsitikinęs, kad esame vienoje komandoje.“

„Turime ne tik kalbėti apie demokratines vertybes. Turime jomis gyventi. Mes taip pat manome, kad artimiausiais metais Europa privalo žymiai stipriau prisidėti prie savo gynybos.“

„Daugelio iš jūsų atmintyje vis dar gyvas Šaltasis karas, kai demokratijos gynėjai stojo prieš daug tironiškesnes jėgas šiame žemyne. Pagalvokite apie tą pusę, kuri cenzūravo disidentus, uždarinėjo bažnyčias ir naikino rinkimus. Ar jie buvo geri vaikinai? Tikrai ne. Ir ačiū Dievui, kad jie pralaimėjo Šaltąjį karą. Jie pralaimėjo, nes nevertino ir negerbė nuostabių laisvės dovanų: laisvės kurti, suklysti ir statyti. Ir deja, kai žiūriu į šių dienų Europą, kartais sunku suprasti, kas nutiko kai kuriems Šaltojo karo nugalėtojams“, - stebėjosi JAV viceprezidentas.

„Pažvelkite į Briuselį, kur ES komisarai perspėja piliečius, kad esant neramumams gali išjungti socialinius tinklus vos tik pamatys kažką, ką jie laiko „neapykantos kurstymu“. Pažvelkite į šią šalį, kur policija surengė reidus prieš piliečius, įtariamus paskelbus antifeministinius komentarus internete, vykdydama „kovą su mizoginija internete“.

„Kartais garsiausi cenzūros balsai ateina ne iš Europos, o iš mano paties šalies, kur ankstesnioji administracija grasino ir spaudė socialinių tinklų bendroves cenzūruoti vadinamąją ‚dezinformaciją‘“.

„Pavyzdžiui, tokią „dezinformaciją“, kad koronavirusas galėjo išplisti iš laboratorijos Kinijoje. Mūsų pačių vyriausybė spaudė privačias įmones nutildyti žmones, kurie drįso pasakyti tai, kas vėliau tapo akivaizdžia tiesa. Jei Bideno administracija desperatiškai siekė nutildyti žmones dėl jų nuomonių, tai Trumpo administracija elgsis visiškai priešingai. Ir tikiuosi, kad galime kartu dirbti šiuo klausimu.

Vašingtone dabar atsirado naujas šerifas. Ir vadovaujant Donaldui Trumpui, galime nesutikti su jūsų pažiūromis, bet mes kovosime už jūsų teisę jas reikšti viešojoje erdvėje, nesvarbu, ar su jomis sutinkame, ar ne.“

„Geroji naujiena - aš tikiu, jog jūsų demokratijos yra kur kas stipresnės, nei daugelis žmonių mano. Ir iš tikrųjų tikiu, kad leidžiant savo piliečiams laisvai reikšti mintis, jos taps dar stipresnės. Ir visa tai vėl grąžina mus į Miuncheną, kur šios konferencijos organizatoriai uždraudė įstatymų leidėjams, atstovaujantiems populistinėms partijoms tiek iš kairės, tiek iš dešinės, dalyvauti diskusijose. Amerikoje mums atrodo, kad čia ne tiek siekiama apsaugoti demokratiją, kiek įsitvirtinę elito sluoksniai ginasi nuo kitaminčių,“ – pareiškė J. D. Vance'as.

„Bet ar iš tikrųjų tikime demokratija? Jei tikime, privalome išklausyti savo piliečių balsą. Ir jei bijote savo rinkėjų – nėra nieko, ką Amerika gali dėl jūsų padaryti.

Vašingtone dabar atsirado naujas šerifas. Ir vadovaujant Donaldui Trumpui, galime nesutikti su jūsų pažiūromis, bet mes kovosime už jūsų teisę jas reikšti viešojoje erdvėje, nesvarbu, ar su jomis sutinkame, ar ne.

Tačiau, jeigu iš tiesų norite klestinčios demokratijos, kurioje sprendimai priimami piliečių valia, tuomet negalite jų ignoruoti ar nutildyti. Demokratijos esmė – tai piliečių balsas,“ – įsitikinęs JAV viceprezidentas.

„Mūsų tautos susiduria su daugybe iššūkių, tačiau didžiausias iš jų yra masinė migracija. Šiandien beveik kas penktas žmogus šioje šalyje yra atvykęs iš užsienio. Tai istorinis rekordas. Panaši situacija ir Jungtinėse Valstijose – taip pat rekordinis skaičius. Niekas Europoje per rinkimus nebalsavo už tai, kad būtų atvertos durys milijonams nepatikrintų migrantų. Bet vis daugiau žmonių balsuoja už lyderius, kurie žada užbaigti šią nekontroliuojamą migraciją. Ir jei mes nepriimsime sprendimų šiuo klausimu, tai mūsų piliečiai priims sprendimus už mus.“

„Demokratija slypi mūsų piliečių išmintyje ir jų balse. Kaip sakė popiežius Jonas Paulius II: „Nebijokite“. Nebijokime savo žmonių, net jei jų nuomonė skiriasi nuo mūsų. Ačiū visiems. Sėkmės jums. Telaimina jus Dievas.“

Vertė Valdas Sutkus

The post JAV viceprezidento J. D. Vance'o kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje santrauka appeared first on LAIKMETIS.

Tai įvyko po to, kai abeji Rusijos parlamento rūmai pritarė prezidento Vladimiro Putino pasiūlytam įstatymo projektui, kuriuo negaliojančia paskelbiama Sutartis dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE). V. Putinas įstatymą pasirašė šių metų gegužę.

Sutartis, kuria buvo siekiama užkirsti kelią Šaltojo karo varžovėms sutelkti pajėgas prie tarpusavio sienų arba netoli jų, buvo pasirašyta 1990-ųjų lapkritį, tačiau iki galo ratifikuota tik po dvejų metų. Tai viena iš keleto svarbių Šaltojo karo laikų Rusijos ir JAV sutarčių, pastaraisiais metais nustojusių galioti.

2007 metais Rusija sustabdė savo dalyvavimą, o 2015 metais paskelbė ketinanti visiškai pasitraukti iš CFE.

2022-ųjų vasarį Maskva pasiuntė šimtus tūkstančių Rusijos karių į kaimyninę Ukrainą, kuri taip pat ribojasi su NATO narėmis Lenkija, Slovakija, Rumunija ir Vengrija.

Sutartis, kuria buvo siekiama užkirsti kelią Šaltojo karo varžovėms sutelkti pajėgas prie tarpusavio sienų arba netoli jų, buvo pasirašyta 1990-ųjų lapkritį

Antradienį ministerija pranešė, kad oficialaus pasitraukimo iš CFE procesas baigtas. Dėl pasitraukimo Maskva kaltina JAV ir jų sąjungininkes bei Vakarų neva destruktyvią poziciją sutarties atžvilgiu.

„Palikome atviras duris dialogui dėl būdų, kaip atkurti įprastinės ginkluotės kontrolės gyvybingumą Europoje, – sakoma pranešime. – Tačiau mūsų oponentai šia galimybe nepasinaudojo.“

Pareiškime taip pat teigiama, kad net formalus sutarties išsaugojimas tapo nepriimtinas esminių Rusijos saugumo interesų požiūriu, nurodant įvykius Ukrainoje ir NATO pastarojo meto plėtrą.

The post Rusija išstojo iš Šaltojo karo laikų sutarties ir dėl to kaltina JAV bei jų sąjungininkes appeared first on LAIKMETIS.

Pirmoji J. Bideno, kaip JAV prezidento, kalba metinėje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke gali būti sunkiai sutikta.

Per visą savo prezidentavimo laikotarpį tokias šalis kaip Kinija ir Rusija jis vadino demokratijų priešininkėmis pasaulio kartų kovoje tarp autokratijų ir demokratijų.

Artima JAV sąjungininkė Prancūzija taip pat yra suirzusi dėl, jos teigimu, Vašingtono dūrio į nugarą, kai Australija atšaukė milijardų dolerių vertės kontraktą dėl prancūziškų povandeninių laivų, sudariusi su JAV ir Jungtine Karalyste naują gynybos aljansą (AUKUS) ir paskelbusi apie planus pirkti amerikietiškus atominius povandeninius laivus.

Be to, J. Bidenas gali sulaukti skeptiškų vertinimų po nerimą keliančio tarptautinių pajėgų pasitraukimo iš Afganistano, kur pergalę iškovojęs Talibanas privertė JAV vadovaujamą aljansą skubiai, vietomis chaotiškai išvesti savo pajėgas.

Tačiau J. Bidenas iš JT Generalinės Asamblėjos tribūnos turėtų pareikšti, jog Jungtinės Valstijos imasi veiksmų, kad išgelbėtų pasaulį nuo COVID-19 pandemijos, pirmauja taikydamos kovos su klimato kaita priemones ir atkuria jo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pakrikusius demokratinius ryšius.

J. Bidenas pasakys, kad „jis netiki naujo Šaltojo karo sąvoka, kai pasaulis yra padalintas į blokus“

Jis taip pat kalbės, kad jo siekis tvirtinti JAV pozicijas Azijoje – naujasis branduolinių povandeninių laivų pirkimo kontraktas su Australija yra tik viena jo dalis – nebūtinai reiškia konfrontaciją su Kinija.

J. Bidenas pasakys, kad „jis netiki naujo Šaltojo karo sąvoka, kai pasaulis yra padalintas į blokus“, kad „jis tiki veržlia, intensyvia, principinga konkurencija“, sakė vienas JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Tęsdamas temą, kad JAV nori užversti du dešimtmečius trukusių konfliktų lapą, J. Bidenas turėtų pažadėti pereiti prie diplomatinės lyderystės, sakė pareigūnas.

„Prezidentas iš esmės privers įsisąmoninti, kad karo pabaiga Afganistane užbaigė etapą, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas karui, ir pradėjo kitą etapą, skirtą asmeninei, tikslingai ir veiksmingai Amerikos diplomatijai “, – sakė pareigūnas.

Naujojo Irano prezidento debiutas

J. Bidenas nebus vienintelis lyderis, pirmą kartą pasirodysiantis Jungtinių Tautų sesijoje.

Naujasis Irano prezidentas ultrakonservatorius Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) debiutuos tarptautinėje arenoje su iš anksto įrašyta kalba; joje galbūt bus užuominų, ar pavyks išsaugoti 2015 metais sudarytą branduolinį susitarimą.

Viršūnių susitikimą pradės Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru) – kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderis, nusprendęs skristi į Niujorką, nors atsisakė paisyti rekomendacijų pasiskiepyti nuo COVID-19.

J. Bidenas savo kalboje akcentuos JAV įsipareigojimus kovoti su pandemija ir klimato kaita.

Vienas JT pareigūnas pirmadienį užsiminė, kad J. Bidenas paskelbs „gerų naujienų“ dėl penktadalio sumos trūkumo 100 mlrd. dolerių (86 mlrd. eurų) fonde. Šio fondo lėšas išsivysčiusios šalys pažadėjo 2020–2025 metų laikotarpiu kasmet išmokėti skurdesnėms šalims, siekiant padėti joms prisitaikyti prie klimato kaitos.

Kalbant apie COVID-19, J. Bidenas tikriausiai primins, kad Jungtinės Valstijos yra didžiausios vakcinų donorės pasaulyje. Kartu jis turėtų pripažinti, kad reikia dar daug nuveikti, kol bus išlygintas skiepų disbalansas. Pavyzdžiui, daugelyje Afrikos šalių tik nedidelė dalis gyventojų yra visiškai imunizuoti, o tarptautinės paramos toli gražu nepakanka, kad situacija pasikeistų.

Trečiadienį J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose surengs pasaulio viršūnių susitikimą dėl atsako į pandemiją.

Jis ragins „sutelkti visas jėgas, kad būtų galima daug greičiau sustabdyti šią pandemiją“, sakė JAV pareigūnas.

Prancūzų pasipiktinimas

Užbaigdamas intensyvią diplomatijos savaitę J. Bidenas penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su Australijos, Indijos ir Japonijos lyderiais. Šios trys šalys drauge su JAV sudaro „Ketverto“ („Quad“) aljansą Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono centre.

Laviruodamas šios savaitės daugiašaliuose labirintuose, J. Bidenas turės nepamiršti ir santykių su Prancūzija.

Paryžius konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vašingtone, pasipiktinęs JAV ir Australijos susitarimu dėl povandeninių laivų, o prancūzų užsienio reikalų ministras J. Bideno diplomatijos stilių pavadino „brutalumu“.

Baltieji rūmai, regis, yra įsitikinę, kad gali numalšinti šį ginčą, tuo pačiu neatitraukdami dėmesio nuo, pasak amerikiečių, pagrindinio dalyko: regioninių tinklų stiprinimo siekiant atsverti stiprėjančias Kinijos karines ir prekybines pozicijas.

Pirmadienį JAV vyriausybė patenkino svarbų Europos reikalavimą ir sušvelnino kelionių draudimą, įvestą kilus COVID-19 pandemijai. Nuo lapkričio visiems visiškai paskiepytiems keliautojams bus leidžiama atskristi į Jungtines Valstijas.

The post J. Bidenas savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje žadės sugrąžinti JAV lyderystę appeared first on LAIKMETIS.