Trečiadienį A. Blinkenas lankysis Moldovos sostinėje Kišiniove, o ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje, Čekijoje.

Šis susitikimas bus paskutinis svarbus karinio aljanso diplomatinis susitikimas prieš vadovams susitinkant aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame paminėti NATO 80-ąsias metines Vašingtone liepą.

Prieš dvi savaites A. Blinkenas atvyko iš anksto nepaskelbto vizito į Ukrainą, siekdamas patikinti Kyjivą, kad Vašingtonas jį remia suintensyvėjusių Rusijos išpuolių šalies šiaurėje akivaizdoje.

Taip pat nerimaujama dėl ženklų, kad Rusija gali svarstyti galimybę imtis naujų veiksmų Moldovoje ir yra susijusi su antivakarietiškais veiksmais Sakartvele. Tai, JAV manymu, prieštarauja Moldovos ir Sakartvelo siekiui integruotis į Europą.

Pirmoje stotelėje Kišiniove A. Blinkenas susitiks su Moldovos prezidente Maia Sandu (Maja Sandu) ir dar kartą patvirtins JAV paramą Moldovos siekiui įstoti į Europos Sąjungą, pranešė Valstybės departamentas.

Šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės nematome.

Vyriausiasis JAV diplomatas Europai Jamesas O'Brienas (Džeimsas O'Brajenas) teigė, kad A. Blinkenas paskelbs apie didelį paramos paketą Moldovai, kurios ginčijamoje Padniestrės teritorijoje dislokuota 1,5 tūkst. Rusijos karių.

„Šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės nematome, tačiau vyksta Rusijos įtakos operacijos, ir tai kelia susirūpinimą“, – žurnalistams sakė J. O'Brienas. Jis nepateikė detalių apie paramos paketą.

Moldova, kaip ir Ukraina, yra kandidatė į ES ir ne kartą kaltino Rusiją, kad ši vykdo hibridinį karą prieš šią šalį, kišasi į vietos rinkimus ir rengia plataus masto dezinformacijos kampanijas, siekdama bandyti nuversti vyriausybę ir sužlugdyti jos kelią į 27 šalių ES.

Rusija kaltinimus neigia, tačiau Moldovos vyriausybė atsargiai vertina Maskvos ketinimus, ypač po to, kai Padniestrės valdžia vasarį kreipėsi į Maskvą prašydama „apsaugos“ dėl, jos teigimu, padidėjusio Kišiniovo spaudimo.

Prieš dalyvaudamas NATO susitikime Prahoje A. Blinkenas susitiks su Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavsky (Janu Lipavskiu) ir kitais pareigūnais aptarti paramos Ukrainai, įskaitant Čekijos iniciatyvą tiekti Kyjivui daugiau šaudmenų.

Svarbiausias darbotvarkės klausimas – Ukraina, tačiau NATO ministrai taip pat nagrinės įvykius Sakartvele, kuri, kaip ir Ukraina, siekia įstoti į NATO ir yra įsitraukusi į ginčus dėl teisės aktų, kurie, kritikų nuomone, palankūs Rusijai ir kuriais siekiama užkirsti kelią Sakartvelo siekiams suartėti su Vakarais.

Ketvirtadienį A. Blinkenas pareiškė, kad JAV įvedė vizų apribojimus Sakartvelui ir peržiūri tarpusavio bendradarbiavimą.

The post Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius atvyks į Rytų Europą appeared first on LAIKMETIS.

Šiam susitarimui, kuris buvo patikslintas ir priimtas ketvirtadienį, vasario 8 d., griežtai prieštarauja Vidurio Europos šalys, nes juo iš esmės bandoma "valdyti, o ne stabdyti migraciją, verčiant valstybes nares priimti nepageidaujamus migrantus arba mokėti baudas".

"Mes, slovakai, vengrai ir lenkai, balsavome prieš teisės aktus, kuriuose kalbama apie vadinamąjį solidarumą. Deja, kelios valstybės narės mus nustelbė", - sakė Slovakijos vidaus reikalų ministras Matúš Šutaj Eštok apie susitarimą, kuriame numatytas "privalomas solidarumo mechanizmas" - verčiantis šalis rinktis, arba priimti migrantus, ar mokėti dideles sumas į bendrą fondą.

Pagal paktą 30 000 prieglobsčio prašytojų kasmet būtų paskirstyti po visą bloką, o valstybės narės privalėtų mokėti 20 000 eurų kompensaciją už kiekvieną atmestą migrantą. Slovakijos atveju tai reikštų 285 migrantus, arba 5,7 mln. eurų per metus.

Krizės atveju valstybių narių būtų prašoma priimti papildomą migrantų skaičių, tačiau be galimybės mokėti baudą užuot priėmus migrantus. Kritikuodamas susitarimą, Vengrijos ministro pirmininko vyriausiasis patarėjas vidaus saugumo klausimais György Bakondi sakė Vengrijos žiniasklaidai:

Tai rimtas mūsų suvereniteto pažeidimas: dėl to, ką norime priimti, spręstų ne Vengrijos valdžios institucijos ar Vengrijos įstatymai, o ES būstinė.

Ir Slovakija, ir Vengrija kritikavo tai, kad krizės atveju kai kurios prieglobsčio suteikimo procedūros būtų perkeltos iš pasienio šalių, siekiant palengvinti joms tenkančią naštą, o kitos valstybės būtų priverstos priimti migrantus ir nagrinėti jų prieglobsčio prašymus. "Prieglobsčio procedūros bus perkeltos į Slovakiją, o tai de facto reikš, kad atitinkami migrantai daugiau niekada neišvyks iš Slovakijos", - skundėsi Matúš Šutaj Eštok.

Lenkija taip pat nepritaria šiam paktui, teigdama, kad jame "neužtikrinama tinkama atsakomybės ir solidarumo pusiausvyra, todėl ateityje jis gali tapti ginčų tarp ES institucijų ir valstybių narių sritimi". Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo vyriausybė atsisakys priimti bet kokius pagal paktą perkeliamus prieglobsčio prašytojus, nors, pasak opozicijos parlamento nario, ji gali būti pasirengusi mokėti Europos Komisijos nustatytas sumas.

Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo vyriausybė atsisakys priimti bet kokius pagal paktą perkeliamus prieglobsčio prašytojus

Čekijos ambasadorius ketvirtadienio balsavime susilaikė, nors vyriausybė pritarė gruodžio mėn. pasiektam susitarimui. Požiūris galėjo pasikeisti dėl to, kad Čekijos opozicija, vadovaujama buvusio Ministro Pirmininko Andrejaus Babišo, kritikavo paktą, apibūdindama jį kaip "kvietimą milijonams migrantų į Europą", ir ragino Prahą sekti Budapešto ir Varšuvos pėdomis. Centro dešiniųjų liberalų vyriausybė gali sugriežtinti savo poziciją prieš šiais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, kuriuose migracija bus viena iš svarbiausių temų.

Naujosiose taisyklėse bandoma veiksmingiau tikrinti migrantus, taip pat siekiama greičiau grąžinti nepatvirtintus prieglobsčio prašytojus į jų kilmės šalis. Žmonėms, kurių prieglobsčio prašymai greičiausiai nebus patenkinti, bus neleidžiama atvykti į bloką ir jie bus laikomi sulaikymo centruose pasienyje, kaip ir asmenys, laikomi keliančiais grėsmę saugumui. Kadangi pakte numatyta, kad prieglobsčio prašymai bus įvertinti ne vėliau kaip per šešis mėnesius, migrantai tokį laiką galėtų likti sulaikymo centruose, o tuo yra nepatenkintos žmogaus teisių grupės.

Tam, kad paktas būtų galutinai priimtas, priemones turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba (valstybės narės). Taryba būtina pritarti kvalifikuota balsų dauguma, t. y. atskiros šalys negalės šio sprendimo vetuoti.

The post ES patvirtino migracijos paktą, Rytų Europos šalys tai laiko „grubiu suvereniteto pažeidimu" appeared first on LAIKMETIS.