Įrašas buvo parodytas per vėlai trečiadienį valstybės kontroliuojamos televizijos ONT transliuotą valandos trukmės laidą. 26 metų R. Pratasevičius įraše taip pat sako, kad protestai prieš Baltarusijos autoritarišką prezidentą Aliaksandrą Lukašenką dabar yra beprasmiai dėl griežto jų slopinimo, ir siūlo opozicijai palaukti palankesnio momento.

Laidoje teigta, jog Baltarusijos pareigūnai nežinojo R. Pratasevičių buvus iš Atėnų į Vilnių gegužės 23 dieną skridusiame „Ryanair“ lėktuve, kurį skrydžių kontrolieriai nukreipė į Minską dėl esą bombos grėsmės.

Nutūpusiame lėktuve jokios bombos nerasta, bet baltarusių pareigūnai areštavo juo skridusius R. Pratasevičių ir jo draugę, Vilniuje studijuojančią Rusijos pilietę.

A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti keleivinio lainerio. Europos Sąjunga reaguodama uždraudė Baltarusijos nacionalinės oro vežėjos „Belavia“ lėktuvams patekti į savo oro erdvę, paragino Europos kompanijas neskristi į Baltarusijos oro erdvę ir parengė naujų sankcijų svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams.

A. Lukašenka, kuris 9,3 mln. gyventojų turinčią Baltarusiją geležiniu kumščiu valdo jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus, kaltina Vakarus bandymu sankcijomis „pasmaugti“ jo šalį.

Po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, Baltarusiją kelis mėnesius purtė beprecedenčiai masiniai protestai. To balsavimo nugalėtoju buvo paskelbtas ir šeštą kadenciją užsitikrino A. Lukašenka.

Minsko režimas ėmėsi brutalių priemonių protestų judėjimui nuslopinti. Buvo areštuota per 35 tūkst. žmonių, keli protestuotojai žuvo, o visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.

Daugiau kaip 400 protestuotojų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

2019 metais iš Baltarusijos išvykęs R. Pratasevičius tapo vienu pagrindinių A. Lukašenkos priešininkų. Jis tvarkė populiarų susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalą „Nexta“, suvaidinusį svarbų vaidmenį organizuojant antivyriausybinius protestus, ir buvo apkaltintas masinių neramumų kurstymu. Už tai jam gresia įkalinimas iki 15 metų.

A. Lukašenka praėjusią savaitę apkaltino R. Pratasevičių „kruvino maišto“ kurstymu.

Minėtoje ONT laidoje R. Pratasevičius pripažino, kad protestai nuslopo, ir sakė, kad opozicijai reiktų palaukti, kol ekonominės problemos paskatins didelės visuomenės dalies nepasitenkinimą.

„Mums reikia palaukti, kol pablogės ekonominė padėtis... ir žmonės išeis į gatves dėl, tiesiai pasakius, sriubos dubenėlio“, – sakė jis.

A. Lukašenka „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą vadino teisėta reakcija į bombos grėsmę. ONT laida atrodo sumanyta šiai pozicijai paremti: joje teigta, jog baltarusių pareigūnai nežinojo, kad lėktuve yra R. Pratasevičius.

Vaizdo įraše iš kalėjimo jis sako, kad 40 minučių iki išvykimo apie savo kelionės planus pranešė darbiniame interneto pokalbyje su bendražygiais, ir teigia, kad pagrasinti bomba galėjo vienas su juo asmeniškai konfliktavęs žmogus. R. Pratasevičius sakė, kad šis žmogus, kurio vardo jis nenurodė, buvo susijęs su programišiais, praeityje atakuodavusiais oficialias Baltarusijos svetaines ir skelbdavusiais grasinimus apie bombas.

„Tarp pirmų dalykų, apie kuriuos pagalvojau, [buvo, kad] realiai mane paprasčiausiai „pakišo“! Niekur to nesakiau, o kai tik pasakiau, iškart atsidūriau Minske. Iškart!“ – sakė R. Pratasevičius. Pasak jo, jis konfliktavęs tik su vienu žmogumi.

R. Pratasevičiaus komentarai nepaaiškino, kokio pobūdžio asmeninis konfliktas įvyko tarp jo ir to žmogaus.

„Kai lėktuvas leidosi, supratau, kad panikuoti neverta“, – sakė jis ir pridūrė, kad lėktuvui nutūpus ir sustojus pamatė laukiančius gerai ginkluotus specialiųjų pajėgų narius.

Kitą dieną po arešto Baltarusijos valstybinė televizija parodė nufilmuotą R. Pratasevičiaus pareiškimą. Jame jis greitakalbe monotoniškai sako prisipažįstantis dėl masinių neramumų organizavimo. Jo tėvai, šiuo metu gyvenantys Lenkijoje, sakė, kad prisipažinimas atrodo išgautas prievarta.

ONT laidoje R. Pratasevičius pasakojo po lėktuvo nutūpimo stengęsis laikytis atokiai nuo savo draugės ir vylęsis, kad pareigūnai jos neareštuos. Sofija Sapega šioje naujoje laidoje nepasirodė, bet praėjusią savaitę buvo paskelbtas kalėjime nufilmuotas įrašas, kuriame ji prisipažįsta redagavusi „Telegram“ kanalą „Baltarusijos juodoji knyga“, skelbiantį duomenis apie šalies saugumo pajėgas.

The post Po lėktuvo nutupdymo Baltarusijoje sulaikytas tinklaraštininkas pasirodė vaizdo įraše appeared first on LAIKMETIS.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Dosjė“, kartu su „The Daily Beast“ ir „Der Spiegel“ trečiadienio vakarą pranešė gavę „Hamas“ atstovų“ elektroninio laiško, siųsto Minsko oro uostui, kopiją.

Pagal laiško duomenis matyti, kad Minsko dispečeriai „Ryanair“ pilotui apie informaciją dėl galimo sprogmens orlaivyje pranešė 27 minutėm anksčiau, nei gautas pats laiškas.

Kaip rašo „Dosjė“, gegužės 23 dieną 12.25 val. Baltarusijos laiku iš adreso ahmed_yurlanov1988@protonmail.com Lietuvos oro uostų administracija gavo laišką, kuriame grasinama susprogdinti bombą reiso FR4978 lėktuve.

Jame rusų kalba rašoma: „Mes, „Hamas“ kariai, reikalaujam, kad Izraelis nutrauktų ugnį Gazos ruože. Mes reikalaujam, kad ES atsisakytų paramos Izraeliui šiame kare. Žinoma, kad „Delfų ekonomikos forumo“ dalyviai grįžta namo gegužės 23 dieną reisu FR4978. Šiame lėktuve padėta bomba. Jei jūs neįvykdysite mūsų reikalavimų, bomba sprogs virš Vilniaus. Allahu Akbar“. 

12.30 val. lėktuvas įskrido į Baltarusijos oro erdvę. Kaip matyti iš dispečerių pokalbio su „Ryanair“ pilotais šifruotės, tą pačią minutę Minsko atstovai informavo lėktuvo ekipažą apie numanomą sprogmens grėsmę lėktuve.

12.33 val. dispečeris pranešė pilotui, kad laiškas su pranešimu apie sprogmenį buvo nusiųstas į keletą oro uostų. Tačiau, kaip išsiaiškino „Dosjė“, tuo metu „teroristų“ laišką gavo tik Lietuvos oro uostai.

Graikijos civilinės aviacijos valdyba pranešė, kad Atėnų oro uostas laiško apie galimą bombą nėra gavęs.

 12.47 val.  lėktuvas pakeitė kryptį ir pradėjo skristi į Minską. Oficialiame Baltarusijos Transporto ministerijos Aviacijos valdybos pranešime nepateikiamos detalės apie tai, kuriuo laiku buvo gautas elektroninis laiškas.

„Dosjė“ išsiaiškino, kad vartotojo Ahmed Yurlanov laiško kopija Minsko oro uosto elektroninį paštą (info@airport.by) pasiekė 12.57 val. vietos laiku. Tai yra - beveik pusvalandžiu vėliau, nei Minsko dispečerių perduotas pranešimas lėktuvo ekipažui. 

Tuo metu Aliaksandras Lukašenka trečiadienį kalbėdamas Baltarusijos parlamente teigė, kad pranešimas apie orlaivio užminavimą gautas Atėnų, Minsko ir Vilniaus oro uostų vienu metu. Po to, kai Minsko dispečeriai perdavė neva iš spectarnybų gautą informaciją apie sprogmenį „Ryanair“ pilotams, priimtas sprendimas nutupdyti lėktuvą Minske. Palydėjimui pakeltas naikintuvas MiG-29. 

Kaip rašo „Dosjė“,  laiškas siųstas iš apsaugoto elektroninio pašto „Protonmail“ serviso, registruoto Šveicarijoje. Iš šio pašto siunčiamuose pranešimuose  rodoma nuoroda į „Protonmail“ serverio IP-adresą (185.70.40.138), tačiau tikslios vartotojo vietos nustatyti neįmanoma. Todėl Aliaksandro Lukašenkos teiginiai, jog pranešimas gautas iš Šveicarijos, kaip rašo „Dosjė“, byloja apie techninį neraštingumą arba apie klaidinimą.

Kiek anksčiau Minsko režimo informaciją apie „Hamas“ grasinantį laišką yra paneigęs ir pats „Hamas“.

Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę. 

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Šiuo lėktuvu skrido žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

The post Minsko dispečeriai „Ryanair“ pilotą apie bombą įspėjo anksčiau, nei gautas „Hamas“ laiškas appeared first on LAIKMETIS.

Po kilusio tarptautinio skandalo Minskui nutupdžius keleivinį lėktuvą, BNS klausia atsakingų institucijų, kada ir kokiems nurodymams turi paklusti civilinės aviacijos orlaiviai.

Kokiais atvejais ir kokiais teisiniais, saugumo pagrindais pagal galiojančias taisykles gali būti duodami nurodymai keleiviniam lėktuvui keisti skrydžio kryptį, kai nėra lėktuvo gedimo?

* Įvertinus grėsmę skrydžių saugumui – jei kyla grėsmė keleiviams (pvz. įvyksta lėktuvo užgrobimas, gaunamas pranešimas apie sprogmenį, grasinama).

* Įvertinus grėsmę skrydžių saugai – jei įvyksta lėktuvo gedimas (pvz. variklio gedimas ir pan.).

* Visais atvejais sprendimą priima pilotas. Priėmęs sprendimą, jis gali keisti skrydžio planą.  

Ar kilus saugumo grėsmei (pvz.: pranešimui apie sprogmenį orlaivyje), lėktuvas turėtų būti tupdomas artimiausiame oro uoste?

* Sprendimą priima orlaivio pilotas ir pats sprendžia kaip elgtis vadovaudamasis savo aviakompanijos taisyklėmis. Jei incidentas įvyktų Lietuvos oro erdvėje, pavyzdžiui, skrydžių vadovams būtų pasakyta, kad lėktuve galimai yra sprogmuo, skrydžių vadovai suteiktų pirmenybę šiam orlaiviui leistis ir tada lauktų pilotų sprendimų. Pilotai galėtų rinktis – ar leistis, ar skristi toliau.

Ar šiuo atveju Minskas buvo artimiausias oro uostas?

* Remiantis skrydžių duomenų informacija, artimesnis buvo Vilniaus oro uostas.

Ar lėktuvo įgula privalo paklusti dispečerių ar lydinčių karinių orlaivių nurodymams, jei mato, kad keliami reikalavimai neatitinka protokolų?

* Jeigu yra normali kasdienė situacija, vyksta įprastas skrydis, pilotas turi klausyti skrydžių vadovų nurodymų – tūpti, parinkti greitį, eiti į vadinamąjį „antrą ratą“ ir panašiai.

* Esant situacijai, susijusiai su skrydžių sauga ir saugumu, visa sprendimų teisė atitenka orlaivio pilotui ir jis pats sprendžia, kokių veiksmų imtis.

Kokiais atvejais ir pagal kokias tvarkas keleivinių orlaivių „palydėjimui“ gali būti keliami karinės aviacijos vienetai?

* Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijoje, sudarytoje 1944 metais Čikagoje, nurodyta, kad civilinių orlaivių perėmimas reglamentuojamas Čikagos konvencijos valstybių narių kiekvienos atskirai – tam numatyti nacionaliniai reikalavimai.

* Pagrindiniai principai, kurių turi laikytis Čikagos konvencijos valstybės narės, nustatant reikalavimus orlaivių perėmimui:

–  civilinis orlaivis gali būti perimtas tik esant neatidėliotinai būtinybei;

–  jei įvykdomas orlaivio perėmimas, jis turi apsiriboti orlaivio tapatybės nustatymu, nebent to reikia siekiant grąžinti orlaivį į numatytą kelią, nukreipti jį toliau nuo nacionalinės oro erdvės ribos, nukreipti jį nuo draudžiamos, ribojamos ar pavojingos zonos, arba nurodyti nusileisti tam tikrame aerodrome;

– navigacinis orientavimas ir susijusi informacija turi būti perduodama perimtam orlaiviui radijo telefonijos pagalba (jei galima užmegzti radijo ryšį);

– nepavykus užmegzti radijo ryšio, informacija perduodama specialiais ženklais;

– kai perimtas civilinis orlaivis turi nusileisti teritorijoje, per kurią skrido, paskirtas tūpimo aerodromas  turi būti tinkamas saugiam orlaivio nutūpimui.

 ***

BNS primena, kad sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo priverstinai nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę. 

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Be to, Baltarusija priverstiniam keleivinio lainerio nutupdymui buvo pasitelkusi naikintuvą MiG-29 ir karinį sraigtasparnį Mi-24.

„Ryanair“ lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas, žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų Sciapaną Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.

Tokį Baltarusijos režimo elgesį Vakarai pasmerkė, taip pat ėmėsi ir skrydžių ribojimų lėktuvams, skrendantiems pro Baltarusiją.

The post Kada keleivinis lėktuvas turi paklusti nurodymams keisti skrydžio kryptį? appeared first on LAIKMETIS.

Posėdis bus uždaras, į jį kviečiami Valstybės saugumo departamento, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, civilinės aviacijos ekspertai, BNS sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Dėl Baltarusijos režimo specialiosios operacijos, siekiant sulaikyti vieną iš Baltarusijos opozicijos atstovų, kurios metu, panaudojant karines oro pajėgas, neteisėtai Minske buvo priverstas nusileisti civilinės aviacijos lėktuvas, skridęs maršrutu Atėnai-Vilnius, šaukiame neeilinį posėdį. Lėktuve buvo beveik šimtas Lietuvos piliečių, tiesiog skridusių namo ir kuriems buvo sukelta rimta grėsmė“, – sakė jis.

Sekmadienį prie Lietuvos sienos priverstinai apgręžtas ir Baltarusijos sostinėje nutupdytas keleivinis „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių.

Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, tam panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.

Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta, kad būtų sulaikytas šiuo lėktuvu skridęs Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius. 

Sekmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas laikinasis Baltarusijos reikalų patikėtinis ir pareikalauta nedelsiant paleisti visus keleivius. To paties iš Aliaksandro Lukašenkos režimo pareikalavo ir Lietuvos, Europos Sąjungos valstybių vadovai.

Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.

Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.

Incidentą pasmerkė NATO, Europos Komisijos, dalies ES valstybių vadovai.

Generalinė prokuratūra sekmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dėl tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų, priverstinio dingimo ir orlaivio užgrobimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jei Minsko oro uoste sulaikytas Baltarusijos opozicijos žurnalistas R. Pratasevičius nebus paleistas, Europos Sąjungos (ES) lygiu bus kalbama apie „labai rimtas sankcijas“.

„Reikalauju, kad  Baltarusijos režimas nedelsiant paleistų sulaikytą asmenį ir leistų jam tęsti kelionę į Vilnių. Kreipiuosi į NATO ir ES sąjungininkus kviesdamas nedelsiant reaguoti į Baltarusijos režimo keliamą grėsmę tarptautinei civilinei aviacijai. Tarptautinė bendruomenė turi skubiai imtis veiksmų, kad panašūs incidentai nebegalėtų pasikartoti. Apie tai kalbesiu jau rytoj Briuselyje prasidėsiančioje Europos Vadovų Taryboje", - buvo rašoma Prezidentūros puslapyje.

Vyriausybė, Minskui sekmadienį prievarta nutupdžius į Vilnių skridusį lėktuvą, vadino tai „valstybinio terorizmo veiksmu“ ir pranešė sieksianti Baltarusijos erdvės uždarymo tarptautiniams skrydžiams.   

G. Nausėda Briuselyje dalyvaus EVT, vadovai svarstys naujas sankcijas Baltarusijai

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame žada kelti klausimus dėl naujų sankcijų Baltarusijai. 

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Mišelis (Šarlis Mišelis) išvakarėse pranešė, kad sankcijų klausimas bus įtrauktas į EVT darbotvarkę po to, kai sekmadienį priverstinai Minske buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs keleivinis „Ryanair“ lėktuvas.

„ES lyderiai šį beprecedentį incidentą rytoj aptars per Europos [Vadovų] Tarybą. Šis incidentas neliks be pasekmių“, – sekmadienį sakė jis.

Apie „labai rimtas sankcijas“ Aliaksandro Lukašenkos režimui sekmadienį kalbėjo ir Lietuvos bei kitų ES šalių vadovai.

Minėtu „Ryanair“ lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas.

Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių. Praleidę Minsko oro uoste maždaug septynias valandas, jie, išskyrus R. Pratasevičių, jo draugę ir dar keturis asmenis, parskrido į Vilnių. 

Civiliniam orlaiviui nutupdyti Baltarusija pasitelkė naikintuvą ir karinį sraigtasparnį.

Lietuvos vadovas ir užsienio reikalų ministras tai pavadino valstybinio terorizmo aktu, Lietuvos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl orlaivio užgrobimo.

G. Nausėda sekmadienį sakė kelsiąs klausimą, kad Baltarusijos oro erdvė būtų pripažinta nesaugia civilinei aviacijai erdve, o Baltarusijos aviakompanijos „Belavia“ lėktuvai netektų teisės leistis ES ir NATO valstybių oro uostuose.

Pirmadienį neeilinis EVT sušauktas aptarti kovą su klimato kaita ir bendrijos santykiams su Rusija.

Praėjusią savaitę per parengiamąjį susitikimą Lietuvos vadovas teigė, kad Lietuva pritaria ES siekiui iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 55 proc., o iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.

Anot G. Nausėdos, siekiant šių ambicingų tikslų, būtinas sąžiningas pastangų ES viduje pasiskirstymas ir tinkamo finansavimo užtikrinimas.

Dėl ES santykių su Rusija Lietuva siekia naujų sektorinių ir individualių sankcijų įvedimo. Tačiau planuota išsami diskusija apie santykius su Rusija vėl gali būti atidėta kitam ES vadovų susitikimui.

Lyderiai taip pat planuoja aptarti pandemijos valdymą, poziciją dėl Izraelio ir Palestinos konflikto, santykius su Jungtine Karalyste.

EVT vyks pirmadienį ir antradienį Briuselyje.

The post Du Seimo komitetai rengia neeilinį posėdį, prezidentas Briuselyje dalyvaus EVT appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareikalavo paleisti sekmadienį režimo sulaikytą Baltarusijos opozicijos žurnalistą R. Protasevičių, o tarptautinę bendruomenę – imtis veiksmų.

Galimybių pasas. Šeštadienį aktyvuota interneto svetainė gpasas.lt, iš jos patvirtinus tapatybę galima atsisiųsti galimybių pasą. Oficialiai pasas, suteikiantis daugiau galimybių lankytis maitinimo įstaigose, laisvalaikio ir pramogų įstaigose, renginiuose, pradės galioti pirmadienį.

Skundai dėl COVID-19. Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sulaukė 24 skundų, priimta 14 sprendimų, tačiau žala nenustatyta, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Ji nurodė neturinti informacijos, ar šie žmonės vėliau kreipėsi į teismą.

Vadovo nušalinimas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sekmadienį pranešė, kad gavus informacijos iš Generalinės prokuratūros, nuo pirmadienio bus nušalintas Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika. Pasak ministro, ministerija yra gavusi prokurorų informaciją ir pavedimą ištirti situaciją dėl gydymo įstaigoje buvusio psichologinio smurto.

Pasitraukimas. Lietuva traukiasi iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kur dalyvauja daugiausia Vidurio ir Rytų Europos šalys. Apie šį sprendimą BNS šeštadienį patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis minėtą formatą vadino „skaldančiu“.

Netektis. Eidamas 57-uosius metus šeštadienį mirė Lietuvos ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ilgametis diplomatas Edminas Bagdonas.

Parama Palestinai. Apie pusantro šimto žmonių, šeštadienį susirinkę į akciją Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje, išreiškė paramą Palestinai. Mitingo dalyviai, laikydami Palestinos vėliavėles ir plakatus, skandavo „Laisvę Palestinai!“, aikštėje prie Vyriausybės buvo išdėlioti vaikų bateliai, simbolizuojantys per raketų antskrydžius gegužę Gazos Ruože žuvusius vaikus, taip pat kitų civilių aukas. 

Eurovizija. Šeštadienį Roterdame vykusio „Eurovizijos“ dainų konkurso finale Lietuvos atstovai grupė „The Roop“ užėmė aštuntą vietą. Jie atliko kūrinį „Discoteque“. Konkurse triumfavo Italijos grupė „Maneskin“ su daina „Zitti e buoni“. Konkurso finale šeštadienį iš viso varžėsi 26 atlikėjai.

Gaisras ligoninėje. Šeštadienio dieną kilus gaisrui Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vienoje iš Chirurgijos skyriaus palatų aštuntame aukšte, žuvo žmogus, buvo evakuoti 39 pacientai. Ligoninė pranešė, kad per gaisrą žuvo palatoje buvęs pacientas – asocialus asmuo, turėjęs psichikos sutrikimų, kuris, įtariama, ir sukėlė gaisrą.

Aktyvisto mirtis. Baltarusijos kalėjime mirė šalies politinis aktyvistas, įkalintas dėl dalyvavimo mitinguose, rengtuose po pernai metais vykusių prezidento rinkimų, Vakarų šalyse laikomų suklastotais. Kaip pranešė vietos naujienų portalas „Naša Niva“, 50-metis Vitoldas Ašurokas mirė sustojus širdžiai pataisos kolonijoje Baltarusijos rytuose. Jis buvo opozicinės „Baltarusijos liaudies fronto“ partijos narys ir judėjimo „Už laisvę“ koordinatorius.

Pavogti duomenys. Oro bendrovė „Air India“ šeštadienį pranešė, kad įsilaužėliai pavogė maždaug 4,5 mln. keleivių visame pasaulyje duomenis. Tarp pavogtų duomenų yra vardai, mokėjimų kortelių, asmens dokumentų informacija. Valstybinė oro susisiekimo milžinė teigė „besiimanti veiksmų, siekiant užtikrinti pažeistų serverių saugumą“.

J. Bideno pažadas. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pažadėjo padėti organizuoti pastangas atstatyti Gazos Ruožą ir sakė, kad Palestinos valstybės įkūrimas greta Izraelio yra „vienintelis atsakymas“ į konfliktą. J. Bidenas taip pat pareiškė paraginęs izraeliečius nutraukti „kovas tarp bendruomenių“ susirėmimų židiniu tapusioje Jeruzalėje. Vis dėlto jis pabrėžė, nekeičiąs įsipareigojimų Izraelio saugumui ir pridūrė, kad kol regionas vienareikšmiškai nepripažins Izraelio egzistavimo, „taikos nebus“.

Koronaviruso situacija:

* Per pastarąsias dvi paras nustatytas 1281 naujas užsikrėtimo koronavirusu atvejis, mirė 19 žmonių. Sekmadienį ligoninėse gydyta beveik 1,1 tūkst. COVID-19 pacientų, 109 iš jų – reanimacijoje. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 464,7 atvejo. 

* Mažiausiai 100 alpinistų ir jų pagalbininkų užsikrėtė koronavirusu būdami Everesto bazinėje stovykloje. Apie tai šeštadienį pranešė vienas profesionalus kalnų vedlys, pirmasis pateikęs išsamesnių duomenų apie padėtį ant aukščiausio kalno šlaitų, nors Nepalo pareigūnai neigia gandus apie COVID-19 protrūkį. Šį sezoną leidimą kopti į Everestą gavo 408 užsieniečiai alpinistai. Jiems padeda keli šimtai vedlių šerpų ir pagalbinių darbininkų, esančių bazinėje stovykloje nuo balandžio.

The post Svarbiausi savaitgalio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.

„Lėktuvas ką tik pakilo“, – Vilniaus oro uoste esantiems žurnalistams patvirtino Lietuvos oro uostų Komunikacijos vadovas Marius Zelenius.

Lietuvos institucijos pranešė, jog iš Atėnų į Vilnių sekmadienį kompanijos „Ryanair“ lėktuvu skrido 171 keleivis, tarp jų – 94 Lietuvos piliečiai.

Lėktuvas Vilniuje turėjo nusileisti sekmadienį 13 val., tačiau skrendant per Baltarusijos teritoriją, jau buvęs netoli Lietuvos sienos, netikėtai pasuko į Minską ir ten nusileido.

Kompanija „Ryanair“ sekmadienį pranešė, jog lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepasitvirtino.

Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, apgręžti civilinį orlaivį panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.

Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta, kad būtų sulaikytas šiuo lėktuvu skridęs Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas  Ramanas Pratasevičius. 

Sekmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas laikinasis Baltarusijos reikalų patikėtinis ir pareikalauta nedelsiant paleisti visus keleivius. To paties iš Aliaksandro Lukašenkos režimo pareikalavo ir Lietuvos, Europos Sąjungos valstybių vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda pareikalavo paleisti režimo sulaikytą Baltarusijos žurnalistą. 

Lenkijos premjeras: Baltarusijos įvykdytas lainerio nutupdymas – „valstybinis terorizmas“

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sekmadienį pareiškė, kad baltarusių opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymas, kai jį skraidinusį oro bendrovės „RyanAir“ keleivinį lainerį Baltarusijos valdžia privertė neplanuotai nusileisti Minske, yra „valstybinio terorizmo aktas“.

Minsko oro uoste sekmadienį nutupdytas bendrovės „RyanAir“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, jis buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, tam pasitelkti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.

Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir tinklaraštininkas, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas.

„Kuo griežčiausiai smerkiu Baltarusijos valdžios įvykdytą Ramano Pratasevičiaus sulaikymą, kai buvo užgrobtas „RyanAir“ keleivinis orlaivis. Tai yra smerktinas valstybinio terorizmo aktas“, – per „Twitter“ parašė lenkų premjeras.

M. Morawieckis taip pat nurodė paprašęs Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio), kad pirmadienį ES surengtų diskusijas dėl „nedelsiamų sankcijų“ Baltarusijai, pabrėžęs, kad R. Pratasevičiaus sulaikymas „negali likti nenubaustas“.

Baltarusijos ambasados Varšuvoje laikinasis reikalų patikėtinis buvo iškviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl šio incidento, pranešė televizija TVN24.

„Įvykiai Baltarusijoje, susiję su priverstiniu keleivinio lėktuvo nutupdymu, yra dar vienas tarptautinės teisės pagrindinių taisyklių pažeidimimo pavyzdys. Tarptautinė bendrija negali likti abejinga. Būtini ryžtingi veiksmai Baltarusijos valdžios atžvilgiu“, – per „Twitter“ parašė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Lenkija griežtai kritikuoja Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą ir kartu su Lietuva ėmėsi vadovaujamo vaidmens Europoje, ragindamos Minskui įvesti vis griežtesnių sankcijų už kruviną susidorojimą su protestuotojais ir tolesnes represijas.

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, kuris taip pat yra buvęs Lenkijos premjeras, per „Twitter“ sekmadienį parašė, kad A. Lukašenka „tapo grėsme ne vien savo paties piliečiams, bet ir tarptautiniam saugumui“.

Jis pareiškė, kad šis incidentas turi sulaukti „nedelsiamos ir griežtos visų Europos vyriausybių ir institucijų reakcijos“.

NATO reikalauja tyrimo dėl „pavojingo“ keleivinio lainerio nutupdymo Baltarusijoje

NATO sekmadienį pareikalavo atlikti tarptautinį tyrimą dėl incidento Baltarusijoje, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs keleivinis lėktuvas buvo priverstas nusileisti Minske ir buvo sulaikytas vienas iš keleivių – ieškomas baltarusių opozicijos veikėjas Ramanas Pratasevičius.

„Atidžiai stebime į Vilnių skridusio [lėktuvo] priverstinį nutupdymą #Baltarusijoje ir pranešimus apie opozicijos veikėjo Ramano Pratasevičiaus sulaikymą, – per „Twitter“ parašė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. – Tai rimtas ir pavojingas incidentas, reikalaujantis tarptautinio tyrimo.“

„Baltarusija privalo užtikrinti įgulos ir visų keleivių saugų grįžimą“, – pridūrė jis. 

Baltarusijos valdžia grasino numušti „Ryanair“ lėktuvą, teigia opozicijos atstovas

Baltarusijos opozicijos koordinavimo tarybos prezidiumo narys, buvęs šalies kultūros ministras Pavelas Latuška pareiškė turintis duomenų, kad Minske priverstinai nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo įgulai buvo grasinta ginklų panaudojimu.

„Remiantis informacija, kuria disponuoja Tautos antikrizinė valdyba, Baltarusijos civilinės aviacijos institucijos – Minsko antrojo oro uosto dispečeriai pagrasino, kad civilinis „Ryanair“ orlaivis su keleiviais gali būti numuštas. Tam buvo pakeltas naikintuvas Mig-29“, – sekmadienį savo "Telegram" kanale parašė P. Latuška.

„Tai dar kartą patvirtina, kad šis įvykis yra valstybinio terorizmo aktas, į kurį Europos valdžios institucijos ir viso pasaulio bendruomenė turi nedelsiant reaguoti“, – nurodė P. Latuška. 

Airijos aviakompanija „Ryanair“ sekmadienį pranešė, jog lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstas nusileisti Minske, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Atlikus lėktuvo patikrą ši informacija nepasitvirtino.

Baltarusijos opozicija sako, jog tai padaryta siekiant sulaikyti šiuo lėktuvu skridusį Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir blogerį, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją Ramaną Pratasevičių.

The post Tarptautinis skandalas: Minsko oro uoste nutupdytas bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių appeared first on LAIKMETIS.