Šeštadienio vidurdienį prie Rusijos ambasados vyko akcija, skirta solidarizuotis su nežmoniško žiaurumo ir skausmo savaites gyvenančiomis Ukrainos moterimis ir vaikais.

Ja buvo ne tik siekiama atkreipti dėmesį į Rusijos sukelto karo Ukrainoje aukas – rusų karių išprievartautas mergaites, merginas ir moteris, bet nebyliai paraginti Kremlių baigti agresiją prieš ukrainietes. 

80 protestuotojų baltomis kelnaitėmis ar pėdkelnėmis, susiteptomis „krauju“, o kai kurios iš viso be jokių apatinių drabužių, už nugaros susirištomis „kruvinomis“ rankomis ir uždengtais veidais 20 minučių stovėjo tyloje. 

Prie ambasados vykęs solidarumo su ukrainietėmis ir jų vaikais protestas, analogiškas buvusiam Taline. 

„Tokias akcijas reikia organizuoti tol, kol problema neišnyksta, o ji yra ir greit nedings“, – BNS sakė Neringa Butkutė akciją organizavusi su Rūta Liutkute ir Indre Kukučionyte.  

Į protestą, pasak jos, merginos ir moterys susirinko ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų. 

„Atvažiavo ir iš kitų miestų“, – BNS sakė viena iš akcijos organizatorių. 

20-metė Arneta Keburytė BNS teigė su draugais atvykusi iš Kauno. 

„Stovėjau šaltyje ir galvojau, kad mes galime ir turime padaryti kur kas daugiau, negu pastovėti kažkiek minučių, kai kiaurai pučia vėjas. Išgersiu arbatos, sušilsiu, nupirksiu ko nors ir perduosiu ukrainietėms, juk ir pas jas – greit Velykos“, – teigė viena iš akcijos dalyvių.   

Protesto metu be kita ko buvo renkamos aukos kontracepcijos tabletėms, atiteksiančioms ukrainietėms – jos bus siunčiamos į karo siaubiamą šalį. Kol vyko akcija, surinkta apie 150 eurų, bet viena akcijos sumanytojų N. Butkutė sakė tikinti, kad pavyks sukaupti didesnę sumą. 

 Po 5-10 ar daugiau eurų aukojo ir kai kurios akcijoje dalyvavusios moterys bei merginos, ir ją stebėję vilniečiai, kurių buvo susirinkę apie dvi-trys dešimtys.   

„Nespėjau pasiimti grynųjų, bet su organizatoriais susisieksiu ir perduosiu, nes ukrainietėms reikia pagalbos, ypač nukentėjusioms nuo agresijos, patyrusioms psichologinę prievartą, negalinčioms įsigyti kontraceptikų“, – po akcijos skubėdama apsirengti sakė Irma Danskienė. 

Simbolinėje akcijoje merginos ir moterys nekalbėjo, veidus slėpė po juodais maišais. Kelios buvo apsigobusios Ukrainos ir Lietuvos vėliavomis. Dar kelios rankose laikė po vaikišką žaislą, pora  minkštų žaisliukų, sutepti „krauju“, voliojosi šalia. 

Prieš apsirengdama 35 metų vilnietė Rūta Langaitė BNS sakė, kad atėjo į akciją, norėdama pasiųsti palaikymo žinutę, nes to nepadariusi jaustųsi „tokia  silpna“.  

„Sėdint ant sofos labai sunku pajusti, ką išgyvena žmonės ten. Suvoki, apsiverki, bet iki galo negali suvokti. Dar buvo abejonių, kad reiks su kelnaitėmis stovėti. Tarsi gėdos jausmas. Bet kai pagalvoji Ukrainoje moterys ne tik, kad patiria asmeninę gėdą, jos  turi apie tai viešai papasakoti, o dar tūkstančiai žmonių socialinėje erdvėje kvescionuoja, netiki jų istorijomis. Čia pajunti tik sekundės dalį to, ką jos jaučia“, – kalbėjo moteris, į akciją atėjusi su vyru ir vaiku. 

„Kai jį (vaiko balsą – BNS) girdėjau šalia, buvo šimtą milijonų kartų baisiau (nei tik išsirengus šaltyje stovėti – BNS). Jos irgi turi vaikus, kai joms tai daro (prievartauja – BNS), gal jos irgi fone girdi savo vaikus. Kaip jos turi dėl jų pergyventi, ar jis liks gyvas, ką jam gali padaryti... Tai jausti yra beprotiškas skausmas ir baisumas“, – pridūrė R. Langaitė. 

Į renginį prie ambasados atėjęs 33 metų Paulius Justonis BNS piktinosi, kad tokiame šaltyje Lietuvos moterys agresoriams turi parodyti tai, „ko normaliame pasaulyje negali ir neturi būti“.  

„Vaizdai iš Ukrainos kraupūs. Mes turime parodyti ir perduoti tą baisumą tiems, kurie šalia mūsų, bet yra akli, nenori matyti ar žiūri tik į kitą pusę“, – BNS tvirtino vyras. 

Su juo buvusi, bet nenorėjusi prisistatyti Lietuvoje studijuojanti rusaitė Ania tikino, kad tokie „vaizdai būtini siekiant parodyti pasauliui karo Ukrainoje žiaurumus“.  

„Reikia jų daugiau, kasdien, nes jūs galite, o mes suvaržyti, susivaržę, bijantys. Man gėda, kad esu gimusi Rusijoje, kad tėvai rusai, seneliai, kad kai kurie rusai daro tokius nusikaltimus. Viską fotografuoju ir siunčiu savo draugams, artimiesiems Rusijoje, toks mano prisidėjimas“, – laužyta lietuvių kalba teigė ji.  

„Vaizdas sukrečiantis, tačiau realybė pačioje Ukrainoje yra kur kas žiauresnė“, – pabrėžė 68-erių Irena Sinkevičienė, paklausta, kokios mintys ją aplankė stebint akciją. 

The post Prie Rusijos ambasados moterys susirinko protestuoti prieš rusų karių žiaurumą appeared first on LAIKMETIS.

Katalikų Bažnyčios vadovas Romoje įsikūrusioje ambasadoje praleido ilgiau kaip pusantros valandos, nurodė jo atstovai. Vatikanas po šio susitikimo nepaskelbė jokių citatų, pokalbių santraukos ir neįvardijo pokalbio dalyvių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paryčiais pradėjo didelę karinę operaciją prieš Ukrainą.

Pranciškaus vizitas, apie kurį nebuvo iš anksto paskelbtas, buvo surengtas kitą dieną po Vatikano valstybės sekretoriaus pareiškimo, kad „tebėra laiko gerai valiai... tebėra vietos deryboms“.

Popiežius pasmerkė veiksmus, „destabilizuojančius sugyvenimą tarp valstybių ir diskredituojančius tarptautinę teisę“

85 metų pontifikas trečiadienį, Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse, sakė, kad provakarietiškai šaliai iškilusi karo grėsmė kelia „didelį skausmą mano širdyje“.

Popiežius pasmerkė veiksmus, „destabilizuojančius sugyvenimą tarp valstybių ir diskredituojančius tarptautinę teisę“. Baigdamas savaitinę bendrąją audienciją Pranciškus paragino „turinčius politinę atsakomybę rimtai pervarstyti savo sąžinę prieš Dievą“.

Pranciškus taip pat paskelbė, kad Pelenų trečiadienis, kuris šiemet bus kovo 2-ąją, bus minimas kaip tarptautinė pasninko už taiką diena.

Vis dėlto pontifikas nevadovaus Pelenų trečiadienio liturgijai, nes gydytojas jam liepė pailsėti dėl skaudančio kelio.

The post Popiežius aplankė Rusijos ambasadą, kad pareikštų susirūpinimą dėl karo prieš Ukrainą appeared first on LAIKMETIS.

Akcijoje su palaikymo plakatais, Ukrainos vėliavomis susirinko apie 50 žmonių, tarp jų – Lietuvos ukrainiečių bendruomenės nariai, juos palaikantys baltarusiai, lietuviai, taip pat renginio iniciatoriai – Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

P. Auštrevičius teigė, kad šiuo protestu siekiama palaikyti Lietuvos „kaimynus ir mūsų istorinius partnerius“ jau beveik dešimtmetį tebesitęsiant Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir ukrainiečius.

„Rusija, kurstydama viešąją erdvę, naudodama dezinformaciją ir propagandą bando padaryti viską, kad dar labiau paspaustų Ukrainą“, – sakė politikas.

Anot jo, Lietuva negali pasyviai stebėti Rusijos veiksmų, kai Ukrainos pašonėje sutelkta per 100 tūkst. karių, o gąsdinimai „viršija bet kokias proto ribas“.

„Nerenkami žodžiai, bandoma gąsdinti, kaltinti Ukrainą tariamu bandymu pradėti karinius veiksmus. Bet žinome, kodėl taip daroma: Ukraina provokuojama – galbūt neteks kantrybės, galbūt atsakys ugnimi į ugnį“, – susirinkusiems sakė P. Auštrevičius.

„Mes žinome kaltininkus, kurie visa tai organizuoja: Kremliaus vadovai organizuoja visą šį reikalą norėdami dar kartą bauginti, atimti iš Ukrainos jos suverenias teises ir priversti jas elgtis pagal Rusijos scenarijų. Mes nesutinkame su tuo“, – pabrėžė jis.

BNS europarlamentaras teigė, kad Rusijos vykdomas kitų valstybių bauginimas „yra jau tarptautinis nusikaltimas“, o  šimtatūkstantinės kariuomenės sutelkimas prie Ukrainos yra neturintis precedento ir rodo realų pasirengimą karinės jėgos panaudojimui.

Svarsto apie kelis Rusijos scenarijus

„Tų karinių stovyklų įrengimas šalia sienos, tolimesnis telkimas rodo, kad karinis aspektas visos šios krizės yra aiškus. Rusija duoda suprasti, kad gali panaudoti karinę jėgą. Kodėl panaudos – yra keli scenarijai. Galbūt tai bandymas apskritai okupuoti visą Azovo pajūrį ir galbūt išspręsti vandens tiekimą Krymui. Antra – provokacijos, kurių valstybės neišlaiko, nes įtampa yra didžiulė. Trečia, manau, kad Rusijos federacija turi daugiau scenarijų, nei galime numanyti. Galbūt šiuo spaudimu jie tikisi, laukia, kad jiems Amerika ar Europa pasiūlys kažkokį sprendimą, kompromisą“, – sakė jis.

Ž. Pavilionis tvirtino, kad Vakarus ir Ukrainą vienija bendros vertybės, todėl jas būtina ginti.

„Turime padaryti viską, kad Vakarų pasaulis pradėtų tas vertybes ginti, kad nepasiduotų autokratinių valstybių spaudimui tą melą pristatyti kaip tiesą, žudynes, okupacijas nuodijimus paversti tiesa“, – sakė jis.

Pasak parlamentaro, Rusija bando „apkaltinti visus ir tuo pateisinti savo įsiveržimus, žudymus“, bet pasaulyje „kyla vertybių reikšmė“, keičiasi tiek Jungtinių Valstijų retorika atėjus prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijai, tiek Europos pozicija spaudžiant Rusiją laikytis demokratinių vertybių.

Įžvelgia siekį suskaldyti Vakarus

Tiek P. Auštrevičius, tiek Ž. Pavilionis tvirtino, kad dar vienas Rusijos valdžios tikslų – siekis atstatyti kritusį populiarumą prieš šiemet vyksiančius Valstybės Dūmos rinkimus, taip pat suskaldyti Vakarus.

„Manau, tai vienas iš labai rimtų tikslų, tačiau yra ir kiti: tikslas yra suskaldyti Vakarus, parodyti, kad Baltijos šalys, Amerika, Kanada, Jungtinė Karalystė yra vienoje pusėje, o Prancūzija, Vokietija – kitoje. Aš manau, tai nepavyks (...). Trečias tikslas – priversti Bideno administraciją atsisakyti tos tiesos sakymo, priprasti prie melo, nusileisti Putino politikai. Aš manau, kad amerikiečiai to nepadarys“, – BNS teigė Ž. Pavilionis.

Palaikyti atvyko ir baltarusiai

Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė sakė, kad Lietuvos ukrainiečiai „su nerimu stebi situaciją“ dėl sutelktos kariuomenės ir technikos ir vertina tai kaip „atvirą grasinimą Ukrainai atviru karu“. Ji dėkojo akcijos dalyviams už palaikymą.

„Ačiū jums visiems, kartu mes tikrai laimėsime“, – kalbėjo ji.

Lietuvoje gimusi ir gyvenanti ukrainietė pensininkė Vera Zubrova sakė, kad ji itin nerimaujanti dėl šalies likimo, taip pat ir sesers, gyvenančios karo krečiamame Dombaso regione, Mariupolyje. Moteris sako, kad ukrainiečiai itin tikisi NATO paramos, greitesnių Rytų partnerystės programos veiksmų.

„Žmonės tiesiog naikinami, 15 tūkstančių žuvo vien prie sienos. Visi žinome, ką daro Putinas. Kalbėjau su giminaitėmis, jie sakė, kad su tokiais „faneriniais“ tankais mes jų nebijome, o mes turime gerą ginkluotę. Bet kas žino, ką jie gali panaudoti. Lietuva – antra mano tėvynė. Kaip išgyvenu už Lietuvą, taip ir už Ukrainą“, – BNS teigė V. Zubrova.

Aštuonerius metus Lietuvoje gyvenantis ir architektūros srityje dirbantis baltarusis  Michailas Prokudinas sako atėjęs palaikyti Ukrainą, kartu priminti ir Rusijos veiksmus Baltarusijoje, taip pat – ir „Rostatom“ pastatytos Astravo atominės elektrinės. Jis sako, kad reiškia solidarumą Ukrainai, nes dalis jo šeimos kilusi iš Ukrainos ir gyvena Baltarusijos pasienyje su šia šalimi. 

BNS kalbinta Vilniuje gyvenanti 24-erių baltarusė Ksenija Gadeckaja taip pat sakė atvykusi „palaikyti Ukrainą jos nuolatinėje ir atkaklioje kovoje su Rusijos agresija“.

„Noriu palaikyti šalį, kuri kovoja už savo laisvę“, – teigė ji.

Finansų srityje dirbantis 27-erių Mindaugas Valentukevičius sako turintis draugų Ukrainoje, Baltarusijoje.

„Mano šalis buvo panašioje situacijoje, dėl grynos empatijos palaikau savo brolius ir seseris iš Ukrainos, nes tai, kas jiems daroma, yra neteisinga. Nuoširdžiai tikiuosi, kad kažkada galėsime būti kartu po draugystės vėliava“, – kalbėjo jis.

 Ketvirtadienį iš Kijevo grįžęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad situacija Ukrainoje dėl pašonėje telkiamos Rusijos kariuomenės atrodo pavojingesnė nei prieš Krymo aneksiją 2014-aisiais.

Ukraina kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme. Pranešimų apie pajėgų telkimą pasirodė Ukrainos rytuose įsiplieskus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.

Savo ruožtu Maskva sako dislokavusi karių palei savo vakarinę sieną pratyboms, reaguodama į grėsmę keliančius NATO veiksmus.

The post Protestuotojai prie Rusijos ambasados reiškė paramą Ukrainai appeared first on LAIKMETIS.