„Dar sunku pasakyti. Kaip ir sakiau, derybos (su galimais rangovais – BNS) nebaigtos, bet manau, kad kažkuriais metais jau kito dešimtmečio pradžioje“, – interviu BNS sakė R. Masiulis, paklaustas, kada numatoma užbaigti „Harmony Link“ statybas po to, kai pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus tam numatytą 680 mln. eurų biudžetą, Litgrid“ ir Lenkijos PSE šiemet nutraukė rangovų konkursus.

Anksčiau jūrinį aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo planuota nutiesti 2025 metais, tačiau dar pernai vasarą R. Masiulis teigė, jog projekto įgyvendinimas gali vėluoti 2–3 metus ir nusikelti į 2027–2028-uosius. 

Nepaisant Vilniaus siekio Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa sinchronizuoti jau kitų metų pradžioje, praėjusią savaitę pasirašytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų bei perdavimo sistemų operatorių susitarimus šį procesą užbaigti 2025-ųjų vasarį „Litgrid“ vadovas laiko „tam tikru pasiekimu ir kompromisu“.

– Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei perdavimo sistemų operatorės susitarė sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa 2025 metų vasarį. Kodėl, nepaisant intensyvių diskusijų ir Lietuvos raginimų sinchronizaciją užbaigti jau 2024-ųjų pradžioje, galiausiai buvo priimtas būtent toks sprendimas? 

– 2025-ųjų metų vasaris buvo anksčiausia data, kada latviai ir estai manė, kad jie ir bus pasiruošę. Lietuvoje mes manėme, kad būtume pasiruošę anksčiau, bet, manau, reikia pasidžiaugti, kad kažkoks susitarimas buvo pasiektas, ir dabar visi trys judėsime kartu – tai yra svarbu.   

– Ar toks Baltijos šalių kompromisas sinchronizuotis 2025-ųjų metų pradžioje tenkina Lietuvos lūkesčius? 

– Lietuvoje mes matėme, kad Baltijos šalys pasiruošusios sinchronizuotis jau 2024-ųjų metų pradžioje. Kiek pamenate, buvo tiek daug ginčų ir iečių laužymo, todėl kažkoks susitarimas geriau nei jokio susitarimo. Nors reikia pažymėti, kad Lietuva siekė ankstesnės sinchronizacijos.

– Pagal 2019 metais pasirašytą Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turėjo sinchronizuotis vėliausiai 2025 metais, viešai komunikuota, jog tai bus užbaigta iki tų metų pabaigos. Ar susitarimą sinchronizaciją užbaigti 2025 metų pradžioje galima laikyti Lietuvos pasiekimu? 

– Taip, manau, kad tai yra tam tikras pasiekimas, nes neturint šito susitarimo sinchronizacija galėjo įvykti ir 2026-aisiais, o galbūt net ir vėlesniais metais. Mes irgi matėme riziką, kad neturint jokio susitarimo ir einant tokiu tempu, kurį matė Latvija ir Estija, mes galėjome nusiridenti į 2026-uosius. Todėl geriau žvirblis rankoje negu jautis lankoje. 

– O ar nelaikot to tam tikru Lietuvos derybiniu ar politiniu pralaimėjimu, turint galvoje pastarųjų kelerių metų siekį sinchronizuotis 2024 metų pradžioje.

– Jeigu latviai ir estai sako, kad negali sinchronizuotis, tai čia nėra jokių derybų. Jie sako, kad negali ir viskas. Kadangi sinchronizuotis turime visi kartu, tai kito varianto čia ir nebuvo.

– Kodėl Lietuva atsisakė vienašališko pasitraukimo iš BRELL sutarties galimybės jau 2024 metų vasarį? Apie tai paskelbus rugpjūtį būtų atsiradęs papildomas koridorius deryboms ir išsaugota bent teorinė galimybė sinchronizuotis kitais metais?

– Jeigu šis susitarimas (sinchronizuotis 2025 metų pradžioje – BNS) nebūtų buvęs pasiektas, taip ir būtų padaryta. Lietuva vis tiek norėjo, kad būtų judama bendrai. Latviai ir estai matė tokią datą kaip anksčiausią, o anksčiau jie nurodydavo ir dar vėlesnes datas. Jeigu pažiūrėtume „Elering“ (Estijos tinklo operatorė – BNS) tinklalapį, ten kaip sinchronizacijos data buvo įdėta 2026-ieji metai, todėl 2025 metai galima sakyti, kad yra tam tikras pasiekimas ir kompromisas.   

– Ar dar yra likę neišspręstų klausimų, dėl kurių reikės susitarti su latviais ir estais ruošiantis užbaigti sinchronizaciją?

– 2025-ųjų metų vasariui jau nebėra. Numatyta, kad kartu su Europos Sąjunga turėsime modifikuoti prisijungimo sutartį, taip pat kartu atlikti izoliuoto darbo bandymą. Dabar jau visi žingsniai bus daromi kartu. 

– Ar tai reiškia, kad iki 2024 metų rugpjūčio Baltijos šalys jau tikrai praneš apie sprendimą nepratęsti BRELL sutarties?

– Taip, kitais metais vasarą mes kartu pranešime apie BRELL sutarties nepratęsimą. Laikas yra iki rugpjūčio 6 dienos, taip kad pranešime bet kada iki to laiko.

– Ar rengiantis sinchronizacijai, be pranešimo apie BRELL sutarties nepratęsimą, dar reikės sudaryti kokius nors susitarimus su Rusija ir Baltarusija? Ar gali būti taip, kad siekdamos užkirsti kelią suplanuotai sinchronizacijai šios šalys gali atlikti kokius nors provokatyvius veiksmus?

– Nemanau. Manau, kad lieka tik viena galimybė, kad rusai ir baltarusiai mus gali atjungti nuo BRELL žiedo anksčiau laiko. Tačiau, kaip jau komunikuota, visos trys Baltijos šalys tam yra pasiruošusios. 

Mes matome iš Rusijos ir Baltarusijos bendravimo stoką, jos nepateikia informacijos apie atliekamus remontus ir kitus dalykus, todėl tas bendradarbiavimas su šiomis šalimis yra labai mažas.

Taigi, ko galėtume laukti, tai vienašališkų veiksmų iš Rusijos ir Baltarusijos mus atjungiant nuo tinklo. Tokių indikacijų nėra, bet reikia tam būti nuolat pasiruošus. 

– Ar kitais metais vyksiantys rinkimai ir galimi pokyčiai Lietuvos bei Europos Sąjungos aukščiausiose institucijose dar gali turėti kokią nors įtaką sinchronizacijos užbaigimui sutartu laiku?

– Nemanau. Politiniai veiksniai neturėtų turėti įtakos. Susitarimas yra, veiksmų planas yra, o toliau seka specifiniai techniniai nepolitiniai veiksniai. 

– Kaip praktiškai vyks Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos sistemos ir sinchronizacijos su kontinentine Europa procesas? Tai bus valandų, minučių ar dienų procesas?

– Šiandien dar tas procesas nėra sudėliotas. Jį sudėliosime kartu su latviais ir estais. (...) Dabar visko negaliu atsakyti, bet bendru sutarimu bus nustatyta data ir įvyks atsijungimas.

– Baltijos šalims veikiant rusiškoje elektros sistemoje dabar dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje. Kaip keisis Baltijos šalių elektros sistemų valdymas įvykus sinchronizacijai?

– Daugiau darbo bus mums patiems. Turėsime tiek patys palaikyti inerciją tinkle, tiek patys užsiimti dažnio valdymu. Bet šiuos dalykus mes jau išbandėme – mes tai patys darėme izoliuoto darbo bandymo metu ir tai puikiai pavyko. 

Tam dar reikės papildomo sistemų paruošimo, šiuo metu tai yra daroma. Minimalistinės sistemos jau yra paruoštos, tačiau norima, kad jos būtų dar tobulesnės.  

– Dažnį kiekviena Baltijos šalis turės reguliuoti savarankiškai?

– Mes, Baltijos šalys, tai darysime kartu. Kiekviena šalis atliks savo darbą, tačiau tai bus indėlis į bendrą mūsų dažnio palaikymo sistemą.

– Anksčiau teigėte, kad dėl sinchronizacijos vidutinis elektros suvartojimas Baltijos šalyse per mėnesį gali pabrangti nuo 50 centų iki 1 euro. Ar 2025 metų pradžioje suplanuota sinchronizacija keičia šiuos skaičius? 

– Vėlesnė sinchronizacija pavėlina ir didesnius elektros kaštus. Jie bus tokie patys (kaip paskaičiuota – BNS) tik vieneriais metais vėliau.

Šis skaičiavimas yra matematinis įvertinant rinkos konjunktūrą ir kitus dalykus, bet viską lems atsinaujinančių išteklių plėtra. Jeigu ji Baltijos šalyse, kaip numatoma dabar, bus sėkminga, tai, be abejo, tai mažins elektros kainas. Todėl sakyti, kad elektra pabrangs (įvykus sinchronizacijai – BNS), nėra teisinga. Matematiškai ji gali pabrangti, tačiau jeigu atsinaujinančių išteklių projektų bus pastatyta daugiau, tai labai tikėtina, kad elektra gali ir atpigti. 

– Ar jau aiški bendro Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymo data?

– Ji dar nėra aiški, bet esame sutarę, kad kartu su Europos Komisija ieškosime tos datos, ją nusistatysime ir bandymą atliksime. Ar tai bus 2024-aisiais, ar 2025-aisiais, pamatysime pagal susitarimą.

Dabar, kai jau sutarėme dėl datos, kada sinchronizuosimės, reikia ramiai pagal techninius dalykus susidėlioti tą (izoliuoto darbo bandymo – BNS) datą. Tikrai iki sinchronizacijos dėl to susitarsime ir atliksime bandymą.  

– Ar tos pastarųjų metų įtampos diskutuojant dėl sinchronizacijos datos turėjo kokį nors poveikį Baltijos šalių tinklų operatorių tarpusavio santykiams ir bendradarbiavimui? 

– Ginčai buvo intensyvūs, tačiau jie buvo pagarbūs. Tai yra darbas – mes atstovaujame Lietuvos interesams, jie – savo valstybių interesams. Esame įpratę prie karštų ginčų ir karštų diskusijų, todėl nemanau, kad tai pakenks. 

Asmeninių nuoskaudų tikrai nėra. Latvių ir estų operatorius mes gerbiame, tai yra savo srities profesionalai. Kai kuriuos dalykus mes matome vienaip, jie – kitaip, bet pagarba dėl to nesumažėja. 

– Kokie konkrečiai sinchronizacijos projektai bus įgyvendinti iki 2025 metų vasario, o kokie vėliau?

– Pagrindiniai projektai (iki 2025 metų vasario – BNS) tai yra sinchroniniai kompensatoriai. Bent dviejų sinchroninių kompensatorių įrengimą Lietuvoje esame numatę 2024 metų pradžioje. Sakyčiau, kad tai yra patys svarbiausi projektai, kurie turėtų būti padaryti, būtent jų ir užtenka. Jeigu estai dar pasistatys trečią sinchroninį kompensatorių, tai mūsų sistemoms to ir tereikia. O pavyzdžiui, tokie projektai kaip „Harmony Link“ bus įgyvendinti jau po sinchronizacijos. 

– Baltijos šalių tinklų operatorės 2019 metais pasirašė prisijungimo sutartį su techninių reikalavimų katalogu, kurį patvirtino Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E). Ar reikės peržiūrėti ir iš naujo suderinti šį katalogą, turint galvoje tai, kad visų projektų iki 2025-ųjų vasario įgyvendinti nepavyks?

– Taip, reikės. Pagal praktinę padėtį, kokie projektai bus užbaigti, juos reikės įrašyti į katalogą. 

– Ar katalogo peržiūra nesutrukdys sinchronizuotis 2025-ųjų metų vasarį? 

– Ne, jokiu būdu nesutrukdys. 

– Balandžio–gegužės sandūroje „Litgrid“ ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė PSE pranešė nutraukiančios „Harmony Link“ jūrinio kabelio rangovų konkursus, po to kai potencialių rangovų pateikti pasiūlymai beveik 2,5 karto viršijo jungties statybai numatytą biudžetą. Kokia dabar situacija su „Harmony Link“ projektu?

– Kartu su lenkais (PSE – BNS) šiuo metu kalbamės su visais galimais rangovais, kurie galėtų vykdyti šį projektą. Klausiame jų, kaip jie geriausiai galėtų jį įvykdyti, kaip reikėtų struktūrizuoti pirkimą, kokias paslaugas ir kaip reikėtų pirkti, kad pirkimas įvyktų kuo sklandžiau, o kaina, kiek įmanoma, sumažėtų.

Lietuvai šis projektas buvo pabrangęs puse milijardo eurų, lenkams taip pat. Todėl mes tikrai nenorėjome šitų pinigų imti iš mūsų elektros vartotojų. Geriau iš naujo paskelbti konkursą, pabandyti sutaupyti, taip pat tikėtis didesnės europinės paramos. Europos Sąjungos parama buvo 75 proc. viso projekto vertės, tačiau pakilus jo kainai ši dalis liko labai maža – 30–40 proc. Kolegos estai ir latviai taip pat remia mūsų siekį gauti didesnę europinę paramą. 

– Ar dėl tos didesnės europinės paramos jau kalbate su Europos Komisija?

– Taip, kalbos jau po truputį prasideda.

– Tačiau Europos Sąjungos finansiniai resursai nėra begaliniai, pastarųjų metų krizės pareikalavo papildomų Bendrijos išlaidų. Ar turite numatę planą, ką darysite, jei „Harmony Link“ projektui nepavyks gauti norimo papildomo europinio finansavimo? 

– Pirmiausia viliuosi, kad papildomas finansavimas bus gautas – tai yra labai svarbus projektas. Be to, ypač dabar, kai mes radome taikų susitarimą su latviais ir estais, šios dvi šalys remia mūsų siekį, kad šiam projektui būtų padidintas finansavimas. Manau, kad politiškai tai yra labai svarbus dalykas. 

Kadangi projektas šiek tiek vėluos, tam tikrą skirtumą tikimės finansuoti iš surinktų didesnių perkrovų įplaukų (operatorių gaunamos lėšos, kai tarp prekybos zonų užsipildžius pralaidumams susiformuoja kainų skirtumai – BNS).

– Ar „Harmony Link“ projektui reikės papildomų Lietuvos ir Lenkijos biudžetų lėšų?

– Pamatysim, bet labai viliuosi, kad jų neturėtų prireikti. 

– Kada paaiškės, ar Europos Komisija skirs papildomą finansavimą „Harmony Link“ projektui?

– Manau, kad šiais metais arba kitų metų pradžioje. (...) Be abejo, projekto biudžetą reikės padidinti, tačiau kiek jis bus padidintas, matysime pabaigę konsultacijas su galimais rangovais.  

– Ar nėra rizikos, kad vėluojant projekto įgyvendinimui bus prarasta ir esama 493 mln. eurų Europos Sąjungos parama?

– Nemanau. 

– Pernai sakėte, kad „Harmony Link“ projekto pabaigos data iš 2025 metų keliasi į 2027–2028-uosius metus. Kada dabar numatoma užbaigti jūrinio kabelio statybas?

– Dar sunku pasakyti. Kaip ir sakiau, derybos (su galimais rangovais – BNS) nebaigtos, bet manau, kad kažkuriais metais jau kito dešimtmečio pradžioje.

– Vadinasi šį dešimtmetį „Harmony Link“ jungties dar neturėsime?

– Ne, šį dešimtmetį neturėsime.

– Kokį poveikį užsitęsęs „Harmony Link“ projekto įgyvendinimas gali turėti Baltijos šalių elektros rinkai ir sistemų stabilumui?

– „Harmony Link“ yra prekybinis kabelis, todėl jis bus naudingas Lietuvos elektros eksportuotojams, kurie galės ją eksportuoti į Vakarus. Kol nebus šio kabelio, tikėtina, kad poveikis rinkos kainoms bus teigiamas, nes statant naujus atsinaujinančios energetikos projektus ir esant ribotoms eksporto galimybėms tam tikrą laiką kainos bus spaudžiamos žemyn. 

– Ar vėluojantis projekto įgyvendinimas nekomplikuos Lietuvos integracijos į Europos Sąjungos elektros rinką, kai Lietuva ir Baltijos šalys techniškai bus sinchronizuotos, tačiau esant ribotoms eksporto galimybėms negalės būti pilnavertės Bendrijos rinkos dalyvės?

– Tikrai ne. Kaip ir minėjau, tai yra ne sinchronizacijos, o prekybinis projektas. Laisvai sinchronizuotis mes galime ir be jo. 

– Ar įvykus sinchronizacijai „LitPol Link“ jungtis galės būti naudojama komercinei elektros prekybai?

– Techniškai manome, kad tokia galimybė gali būti, bet kokiu dydžiu ir kaip, dėl to reikės susitarti su Lenkija. 

– Ar neįvyks taip, kad „LitPol Link“ naudojant sisteminėms paslaugoms ir neturint „Harmony Link“ kabelio, Lietuvoje ir kitosBaltijos šalyse susidarys elektros perteklius, dėl ko gali tekti riboti gamybą kai kurių atsinaujinančios energetikos objektuose, ko itin bijo komercinių saulės projektų vystytojai?

– Nemanau. Mes turime ir kitas jungtis. Be to, kaip ir minėjau, „LitPol Link“ taip pat galės būti naudojamas komercinei prekybai. 

– Kitais metais laukia net trys rinkimai – Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo. Ar neketinate grįžti į politiką ir kandidatuoti į vieną iš šių institucijų?

– Iš karto galiu pasakyti, kad neplanuoju. Tokių minčių neturiu. Esu labai patenkintas savo darbu, jis leidžia man save realizuoti ir norėčiau čia likti.

– Ar sutiktumėte užimti ministro postą naujoje Vyriausybėje jei gautumėte tokį pasiūlymą?

– Tokių dalykų ir tokių pasiūlymų nesvarstau. 

– Ačiū už pokalbį. 

The post R. Masiulis: „Harmony Link“ jungtį numatoma nutiesti kito dešimtmečio pradžioje appeared first on LAIKMETIS.

„Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi. Tai jeigu jie pozicijos nepakeis tai, deja, bus pagal jų grafiką, ne pagal mus, dėl to, kad mes negalim vieni išeiti (iš BRELL sistemos – BNS)“, – LRT radijui pirmadienį teigė R. Masiulis.

„Litgrid“ vadovo teigimu, estų siūlymas nuo Rusijos tinklo atsijungti 2025-ų metų pradžioje nėra ypatingas – tokia data yra numatyta ir dabar.

„2025-ų pradžia ir taip yra ta data, kada ta sinchronizacija turi įvykti, nes sekant BRELL sutartį tai ir yra tas laikas, kai turi įvykti sinchronizacija, tai nelabai kažką naujo jie ir pasiūlo. Jie tiesiog pasiūlo datą, kuri realistiškai ir turėjo būti. Mums susidaro toks įspūdis, kad nei latviai, nei estai labai detaliai ir nebuvo svarstę, kaip jie čia atsijungs nuo Rusijos, nes jie nei tą sutartį gerai išsinagrinėję, nei paruošę aiškų planą, tai kaip įvyks tas atsijungimas“, – kalbėjo R. Masiulis.

„Mus dėl to tas ir trikdo, kad tokio veržimosi iš Rusijos glėbio nėra. Dėl to gal ir čia užaštrėjo tas konfliktas“, – pridūrė jis. 

Anot R. Masiulio, Estija dažnai pabrėžia, kad pasitraukus iš bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos jos vartotojams  pabrangtų elektra.

„Finansinis aspektas yra svarbus ir estai tą vis pažymi, kad „o kas mums kompensuos tą ankstesnį atsijungimą nuo Rusijos“, nes būti Rusijos sistemoje jiems yra šiek tiek pigiau. Paskaičiavę esame ir teigiamus, ir neigiamus aspektus sinchronizacijos, tai maždaug kiekvienam estui 0,4 cento už kilovatvalandę (kWh) elektra pabrangtų. Čia net ne centais, o cento dalimi“, – sakė R. Masiulis.

Finansinis aspektas yra svarbus ir estai tą vis pažymi, kad „o kas mums kompensuos tą ankstesnį atsijungimą nuo Rusijos

„Litgrid“ vadovas pridūrė, kad Latvija šiuo klausimu palaiko Estiją.

„Latviai labai palaiko estus, jie sako, kad „mes pergyvenam dėl savo kolegų estų“, bet toks dėsningumas – aš „Litgridui“ vadovauju jau treti metai – ir jis visada buvo“, – teigė R. Masiulis.

Pasak Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo Timo Tataro, nors Baltijos šalys yra nustačiusios 2025-ųjų pabaigą kaip terminą atsijungti nuo Rusijos kontroliuojama energetikos žiedo BRELL ir sinchronizuoti tinklus su kontinentine Europa, dabar Europos Komisijos, Latvijos ir Estijos ekspertai mano, kad šią datą galima paankstinti iki 2025 metų pradžios.

2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš BRELL pasitraukti ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija. 

Estijos dienraščiui „Postimees“ R. Masiulis anksčiau pareiškė, kad Estijos perdavimo tinklą valdančios bendrovės „Elering“ vadovai nenori greitai pasitraukti iš Rusijos kontroliuojamos sistemos ir daro viską, jog tai atidėtų.

The post R. Masiulis: vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks  appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvai svarbu sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Elektros ir kitų jungčių su Rusija nutraukimas mums yra labai svarbus. Norime kiek įmanoma greičiau atsikratyti bet kokios Rusijos įtakos, ypač atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Manome, kad nėra teisinga turėti naudos iš prisijungimo prie Rusijos elektros tinklo, todėl norime greitai iš jo pasitraukti“, – dienraščiui teigė R. Masiulis.

2019 metais trys Baltijos šalys sutarė iš Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos pasitraukti ne vėliau kaip iki 2025 metų pabaigos. Nors Lietuva nori tai padaryti jau 2024-aisiais, su tuo nesutinka Estija. „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) praėjusią savaitę „Postimees“ sakė, jog Estija yra pasirengusi palikti Rusijos kontroliuojamą sistemą kiek anksčiau – 2025 metų pradžioje, o ne pabaigoje, kaip numatyta dabar.  

Deja, Baltijos šalys yra susietos tuo pačiu siūlu, todėl mūsų kolegų estų elgesys mus erzina

„Deja, Baltijos šalys yra susietos tuo pačiu siūlu, todėl mūsų kolegų estų elgesys mus erzina. Be Estijos mes negalime sinchronizuoti savo elektros tinklų su kontinentine Europa, kadangi mes tai galime padaryti tik visi trys kartu. Kad ir ką nuspręstų Estija, Lietuva yra su tuo susijusi“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

R. Masiulis pridūrė, kad sprendimas atsijungti nuo Rusijos elektros tinklo turi būti priimtas rugpjūtį. Baltijos šalys yra pasirašiusios BRELL tinklo sinchronizavimo sutartį, pagal kurią jos yra sujungtos su Baltarusija ir Rusija. Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį. 

„Jei mes norime teisiškai nutraukti sutartį, tuomet tai turi būti pranešta prieš pusmetį. Iki rugpjūčio 7 dienos turi būti pranešta, kad sutartis nebus pratęsta. Tokiu atveju kitų metų vasarį bus galima teisiškai nutraukti sutartį“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį susitiks Briuselyje, kur tarpininkaujant Europos Komisijai spręs ginčą dėl elektros tinklų sinchronizacijos.

The post R. Masiulis: Estijos elgesys mus erzina appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuva koncentravosi į elektros linijų statybą su Švedija ir su Lenkija, kai buvo uždaryta atominė elektrinė. O kodėl pastaraisiais metais to skatinimo atsinaujinančiai energetikai buvo nedaug, man irgi sunku pasakyti. Paskutinėje Vyriausybėje nedirbau Energetikos ministerijoje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Masiulis, 2014–2016 metais dirbęs energetikos ministru. 

„Savo darbo metu aš atsimenu, kad pagrindinis akcentas buvo pabaigti šias dvi linijas ir užbaigti kvotas neefektyvioms šiluminėms elektrinėms“, – teigė „Litgrid“ vadovas. 

R. Masiulis pripažino, kad per pastarąjį dešimtmetį šalyje nebuvo pastatyta pakankamai elektros gamybos pajėgumų: „Atgal atsisukus akivaizdu, kad Lietuvoje energijos gamybos nebuvo išvystyta tiek, kiek reikėtų“. 

„Litgrid“ vadovas taip pat teigė, jog atsižvelgiant į dabartinį atsinaujinančių energijos išteklių vystymosi tempą, jau 2025 metais Lietuva turėtų tapti elektrą eksportuojančia šalimi

„Litgrid“ vadovas taip pat teigė, jog atsižvelgiant į dabartinį atsinaujinančių energijos išteklių vystymosi tempą, jau 2025 metais Lietuva turėtų tapti elektrą eksportuojančia šalimi. 

Seimo socialdemokratams šią savaitę inicijavus interpeliaciją energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, pastarasis teigė, jog tai yra paskutinį dešimtmetį dirbusių dviejų vyriausybių neveikimo vystant elektros gamybos pajėgumus pasekmė. 

2014–2016 metais Algirdo Butkevičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje R. Masiulis dirbo energetikos ministru, o 2016–2019 metais Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje – susiekimo ministru.

2019-ųjų vasarą pastarojo posto netekęs R. Masiulis iki 2014-ųjų rudens vadovavo „Klaipėdos naftai“ – jam vadovaujant buvo įgyvendintas strateginis valstybei Klaipėdos SGD terminalo projektas.

2021 metų vasarį jis pradėjo vadovauti strateginius valstybės projektus įgyvendinančiai elektros perdavimo bendrovei „Litgrid“. 

The post Buvęs energetikos ministras R. Masiulis: koncentravausi į jungtis su Lenkija ir Švedija appeared first on LAIKMETIS.

„Esame paruošę ir darbo ekstremaliomis situacijomis scenarijus, pavyzdžiui, jeigu netikėtai nutrūktų visos linijos su Rusija ir Baltarusija (...) Baltijos šalių sistema yra stabili, pakankama, turime pakankamai generacijos, tinklų kokybės lygis aukštas ir dar prie viso to turime šiek tiek perteklinių dalykų: kabelius su Švedija, liniją su Lenkija, Estija turi net tris kabelius su Suomija“, – BNS teigė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis. 

„Esame pramodeliavę eilę scenarijų nuo mažiau rizikingų iki rizikingiausių ir visais scenarijais matome sistemos pakankamumą ir elektros tiekimą“, – pridūrė jis. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys vasario pradžioje BNS patvirtino, kad augant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų ministerija yra parengusi specialų Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo planą, tačiau jo turinys yra konfidencialus ir neskelbiamas. 

Esame paruošę ir darbo ekstremaliomis situacijomis scenarijus, pavyzdžiui, jeigu netikėtai nutrūktų visos linijos su Rusija ir Baltarusija

Baiminantis Rusijos karinės invazijos į Ukrainą Lietuvos centrinis bankas nurodė šalies bankams ir kitoms finansų institucijoms būti pasiruošusiems galimam elektros tiekimo nutraukimui ir kibernetinėms atakoms, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Banko laiške teigiama, kad padidėjusi geopolitinė įtampa regione padidina kibernetinių atakų grėsmes, įskaitant atakas prieš svarbiausią informacinę infrastruktūrą.

The post R. Masiulis: elektros tiekimas nenutrūks, sistema veikia stabiliai appeared first on LAIKMETIS.