Tokį vertinimą pateikė abortus remiantis Guttmacherio institutas, kuris savo veiklą pradėjo kaip Planuotos tėvystės organizacijos tyrimų padalinys.

„Liepos 24 d., praėjus 30 dienų po Roe žlugimo, 11 valstijų - visos pietų ir vidurio vakarų - visiškai uždraudė abortus (Alabama, Arkanzasas, Misisipė, Misūris, Oklahoma, Pietų Dakota ir Teksasas) arba uždraudė abortus nuo šešių nėštumo savaičių (Džordžija, Ohajas, Pietų Karolina ir Tenesis)", - teigė Guttmacher.

„Iki birželio 24 d. Aukščiausiojo Teismo sprendimo šiose 11-oje valstijų iš viso veikė 71 klinika, teikianti abortų paslaugas. Liepos 24 d. abortus tebeteikė tik 28 klinikos - visos jos buvo keturiose valstijose, kuriose galiojo šešių savaičių nėštumo draudimas", - tęsė grupė. „Visose šiose 11 valstijų vos per mėnesį abortus siūlančių klinikų skaičius sumažėjo 43 -imis".

Kiek daugiau nei prieš mėnesį JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą byloje Dobbs prieš Džeksono moterų sveikatos organizaciją (Dobbs v. Jackson Women's Health Organization), kuriuo 6:3 paliko galioti Misisipės 15 savaičių abortų draudimą ir 5:4 panaikino Roe - 1973 m. precedentą, privertusį visas 50 valstijų leisti daugumą abortų.

„Roe konstitucinė analizė toli peržengė bet kokio pagrįsto įvairių konstitucinių nuostatų, į kurias ji miglotai nurodė, aiškinimo ribas", - daugumos nuomonėje rašė konservatyvus teisėjas Samuelis Alito. „Atėjo laikas atsižvelgti į Konstituciją ir grąžinti abortų klausimą spręsti žmonių išrinktiems atstovams".

Atėjo laikas atsižvelgti į Konstituciją ir grąžinti abortų klausimą spręsti žmonių išrinktiems atstovams

Roe panaikinimas, kuris tiesiogiai neuždraudė abortų, bet leido, kad šį klausimą vėl spręstų Amerikos visuomenė per savo išrinktas valdžios institucijas, paskatino atkurti arba aktyvuoti daugybę už gyvybę pasisakančių įstatymų visoje šalyje, įskaitant iki Roe priimtus draudimus, kurie nebuvo vykdomi beveik pusę amžiaus, naujesnes priemones, užblokuotas teisminiais procesais, ir įstatymus, kuriais siekiama automatiškai uždrausti abortus, kai tik Roe nustoja galioti.

Reaguodama į tai, abortų gigantė Planuotos tėvystės organizacija (Planned Parenthood) greitai pradėjo stabdyti abortų veiklą ir (arba) uždarinėti savo padalinius, o už gyvybę pasisakantys generaliniai prokurorai pareiškė ketinantys užtikrinti, kad jų valstijose būtų vykdomi priimti abortų draudimai.

Tačiau kairiųjų pažiūrų prokurorai keliose dešimtyse vietovių pažadėjo tokių įstatymų nevykdyti, užtikrindami, kad darbas ir diskusijos dėl abortų uždraudimo nacionaliniu mastu tęsis. Už abortus pasisakančių aktyvistų akcentuojama parama kelionėms dėl abortų taip pat yra iššūkis už gyvybę pasisakantiems politikams, nors tokios grupės kaip Thomas More ir Nacionalinė krikščionių įstatymų leidėjų asociacija šiuo metu ieško galimų sprendimų. Prezidentas Džo Baidenas paragino į Kongresą išrinkti daugiau demokratų, kurie pritartų „teisės" į abortą pagal pareikalavimą kodifikavimui federaliniuose įstatymuose.

The post Po Roe vs. Wade atšaukimo - sparčiai mažėjantis aborto klinikų skaičius JAV appeared first on LAIKMETIS.

Visgi, sveiko proto ribas pasiekusi ideologinė kova Vakaruose ir nuo Antro pasaulinio karo nematyta karinė agresija, kurią šiandien matome Ukrainoje, diktuoja, kad sunkūs laikai jau šalia vartų. Šis laikas sukūrė tokius politikus, kaip B. Johnsonas Britanijoje ar D. Trumpas kitapus Atlanto. Tai politiniai veikėjai, kurie jau pakeitė istorijos eigą, tik žvelgiant dabarties akimis mes dar negebame to įvertinti.

Abu politikai savo šalyse tapo labiausiai poliarizuojančiomis asmenybėmis. Po „Brexito" referendumo už Britanijos pasitraukimą agitavęs Borisas Johnsonas, anot apklausų, tapo tuo pačiu metu mėgstamiausiu ir nekenčiamiausiu politiku šalyje. D. Trumpas 2016 m. rinkimuose sukėlė bent pusės JAV valstijų neapykantą, tačiau surinko daugiausiai respublikonų balsų per visą rinkimų istoriją.

Abu lyderiai buvo pabrėžtinai antipolitkorektiški, kaltinami dėl savo pasisakymų apie LGBT asmenis, musulmonus ar kitas etnines mažumas, gėdinami dėl savo chaotiško asmeninio gyvenimo ir, be abejo, savo šukuosenų.

Tačiau asmeninio gyvenimo peripetijų, aštrių pokštų ar išvaizdos aptarinėjimo kakofonijoje nutylėti lieka fundamentalūs šių politikų pasiekimai, lemiantys, ir dar nulemsiantys, milijonų žmonių ateitį bei įspūdingos pergalės, suteikusios Vakarų demokratijai naują impulsą.

Privertė kapituliuoti Europos Sąjungą

2016 m. Britanijai svarstant apie pasitraukimą iš ES niekas nemanė, kad tai realu. Euroskeptikų lyderis N. Faragas rinkimų naktį net pripažino pralaimėjęs. Tačiau būtent Boriso Johnsono vaidmuo ir konservatorių rinkėjų balsai lėmė tiek Britanijos, tiek visos ES tolesnę ateitį.

2019 m. nebesugebėdami rasti kompromiso dėl pasitraukimo iš ES, britų konservatoriai nebeturėjo kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į „Brexito" kampanijai atstovavusį B. Johnsoną, raginant jį užimti premjero postą. Borisas ne tik padėjo laimėti užtikrintą daugumą išankstiniuose rinkimuose 2019 m. pabaigoje, tačiau ir pasiekė istorinį susitarimą su ES, priversdamas kapituliuoti visus Briuselio derybininkus.

B. Johnsono dėka britai gavo sutartį, pagal kurią, nors ir traukdamiesi iš ES ir nebūdami pavaldūs Briuseliui, vis tiek turės galimybę naudotis Europos rinkų privalumais. Briuselio biurokratų grasinimai sunaikinti Britanijos ekonomiką ir atskirti ją nuo ES rinkų baigėsi precedentu, demonstruojančiu, kad galima ir kitokia, ne tik vokiškai – prancūziška, sąjunga. Pasirodo, kad yra įmanoma tarpvyriausybiškumu ir laisva prekyba, o ne tik eurofondais ir Briuselio direktyvomis sukonstruota Europa. Borisas išsprendė tai, kas kitiems jo kolegoms atrodė neišsprendžiama, ir įžiebė diskusiją visoje ES, kokiu keliu toliau turėtų žengti Sąjunga. Pokytis, kuris nulėmė Jungtinės Karalystės likimą, dar daugybę metų veiks visos ES politiką.

Pasirodo, kad yra įmanoma tarpvyriausybiškumu ir laisva prekyba, o ne tik eurofondais ir Briuselio direktyvomis sukonstruota Europa.

Dar daugiau, Rusijai patikėjus, kad niekas Vakaruose neišdrįs padėti Ukrainai, B. Johnsonas sulaužė šį stereotipą, ir nuo pirmųjų karo Ukrainoje momentų principingai stojo Kijevo pusėn. Kai Prancūzijos ar Vokietijos lyderiai iki šiol dvejoja, kokią pagalbą suteikti kariaujančiai Ukrainai, britai pirmieji siuntė karinę pagalbą, apmokė ukrainiečių karius ir privertė likusį Vakarų pasaulį taikyti sankcijas V. Putino režimui.

Rusijai nepavyko vienu ypu okupuoti Ukrainos, o kad ir stringanti, bet, visgi, keliaujanti, parama Ukrainai leidžia kalbėti ne tik apie Rusijos invazijos stabdymą, bet ir galimą ukrainiečių pergalę ateityje.

Staigi B. Johnsono reakcija sutelkė Vakarus, padarė milžinišką įtaką Ukrainos žmonių likimui, apnuogino kitų europiečių veidus ir metė iššūkį visai V. Putino imperijai. Tikėtina, kad šio karo rėmuose B. Johsnono iškelti pasiūlymai dėl glaudesnio britų, skandinavų ir Vidurio Europos šalių bendradarbiavimo gynybos srityse taip pat suras savo vietą istorijoje.

Tikrasis D. Trumpo kadencijos palikimas

Kitapus Atlanto laimėjęs D. Trumpas taip pat, rodos, atliko tai, kas buvo neįtikėtina. Negrįžtami politiniai procesai, besikeičianti demografija ir naujojo pasaulio statyba rodė, kad tokiems kaip D. Trumpas vietos politikoje neatsiras.

Ir visgi D. Trumpas triumfavo, įrodydamas, kad išankstinės prognozės ar įsitikinimas apie politinį determinizmą nėra visagaliai. Ir tai buvo ne tik pergalė prieš „meinstryminę“ žiniasklaidą ar demokratų politinį elitą, bet ir pergalė atvėrusi kelią žmogaus gyvybės apsaugai.

„Roe prieš Wade'ą" sprendimo panaikinimas JAV Aukščiausiame Teisme, kuris išaiškino, kad nėra konstitucinės teisės į abortą, yra tikroji D. Trumpo pergalė, praėjus dvejiems metams po to, kai demokratų pastangomis klastojamuose rinkimuose jis buvo patrauktas iš prezidento posto.

D. Trumpo pastangos paskiriant net tris JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjus leido iš naujo pažvelgti į žmogaus gyvybės apsaugą JAV, o kartu - ir visame pasaulyje. Valstijoms vėl sugrąžinta teisė nuspręsti, kaip jos traktuos žmogaus gyvybės apsaugą, o visame pasaulyje prasidėjo nauji maršai už gyvybę.

Nuo 1973 m. trukusi kova už gyvybę savo atomazgą pasiekė tik dabar – po penkių dešimtmečių – ir lemtingą rolę čia suvaidino D. Trumpas. Jo politinis palikimas pakeitė istorijos vagą net ir tada, kai jo prezidento poste jau nebuvo. Politiniai pokyčiai, po to, kai tavęs nebėra politikoje, yra neabejotinai geriausias įvertinimas lyderiams.

B. Johsnonas ir D. Trumpas privertė vėl tikėti, kad Vakarų civilizacija dar gyva, ji kaunasi už savo išlikimą, gali duoti atkirtį agresoriams, o politikoje viskas kinta. Jeigu daugelyje kitų Vakarų pasaulio šalių esminiai pokyčiai atrodo nebeįsivaizduojami, anglosaksų pasaulis pastaraisiais metais įrodė, kad baltos vėliavos Vakaruose iškelti dar nereikia. Jeigu visa kontinentinė Europa yra tiesiog persismelkusi nuobodaus politinio konformizmo, į partines viršūnes deleguojančio beveidžius funkcionierius, britai ir amerikiečiai vis dar turi asmenybių, keičiančių istoriją.

Tiesa, poliarizuojantys lyderiai paprastai nebūna apdovanojami ilgais valdymo metais. Juodosios technologijos rinkimuose arba partinės sąmokslo teorijos neretai patraukia juos iš postų anksčiau laiko. Bet liūdėti dėl to neverta, reikia džiaugtis, kad šiais sunkiais laikais tokie žmonės atsirado, padarė mūsų politiką kur kas įdomesne ir pakeitė istorijos eigą. Yra istorijos stebėtojai ir yra istorijos iešmininkai, kuriais pastaraisiais metais tapo B. Johnsonas ir D. Trumpas.

Ir kas galėtų paneigti, kad tai – paskutinis šių politikų akordas. Stebint demokratų partijos politinį bankrotą ir jų prezidento J. Bideno protinę demenciją, vis daugiau kalbama apie D. Trumpo sugrįžimą 2024 m. Jungtinėse Valstijose. Klausimas kyla ir ar britų konservatoriai, dabar entuziastingai besimatuojantys išversto lyderio batus, ateityje vėl neatsigręš į Borisą darkart, kuomet politinės įtampos taps didesnės už juos pačius.

V. Čerčilis pralaimėjo rinkimus iškart po Antrojo pasaulinio karo, nors karą laimėjo. Ir į premjero postą 1940 m. Vinstonas atėjo praėjus keliems dešimtmečiams po to, kai buvo politiškai palaidotas po nesėkmingos britų invazijos Dardanelų sąsiauryje Turkijoje. Atsitraukę nuo dabarties triukšmo ir pažvelgę iš toliau, galime konstatuoti, kad mūsų laikmetyje irgi netrūksta didžiūnų. Laikai išties sudėtingi, tad galime neabejoti, jie vėl pareikalaus Boriso, Trumpo arba tokių, kaip jie.

The post Dovilas Petkus. B. Johnsono ir D. Trumpo faktorius arba kaip du žmonės keitė istoriją appeared first on LAIKMETIS.

„Neįtikėtina, reikšminga, vilčių kupina diena eitynėse už gyvybę šį šeštadienį! paskelbė organizacija „Rally for Life“. „Mes taip didžiuojamės, kad tūkstančiai jūsų parodė, kad gyvybės judėjimas yra gyvas ir veržiasi – ir jis niekur nedings!

Įkvėpti JAV sprendimo grąžinti abortų klausimą atskiroms valstijoms, gyvybę palaikantys asmenys Airijoje siekia atšaukti 2018 m. panaikintą aštuntąją šalies pataisą, kuri uždraudė visus abortus, išskyrus tuos atvejus, kai tai buvo būtina gelbėti motinos gyvybę. Po ketverių metų airiai yra pasiryžę sekti JAV pavyzdžiu apribodami prieigą prie abortų nacionaliniu lygmeniu.

Praėjus savaitei po istorinio JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, 2022 m. mitingas už gyvybę pasisėmė įkvėpimo, atspindinčio gyvybės šalininkų pergalę Amerikoje. „The North is Next“ ir „Bye Bye Roe“ buvo tarp daugybės motyvuojančių žinučių, kuriomis buvo dalijamasi mitingo metu.

Tarp tūkstančių demonstracijoje dalyvavusių žmonių minią vedė energingų jaunuolių grupė, nešini plačiu plakatu su užrašu „Gyvenimas nugalės“.

Tarp tūkstančių demonstracijoje dalyvavusių žmonių minią vedė energingų jaunuolių grupė, nešini plačiu plakatu su užrašu „Gyvenimas nugalės“

„Bye Bye Roe – sveika gyvybės ateitis! „Atėjo laikas Airijai persigalvoti dėl abortų, nes kiekvienas vaikas vertas gyventi“.

Už gyvybę kovojanti, „Precious Life“ direktorė Bernadette Smyth sakė kalbą šių metų mitinge, švenčiant pergalę JAV. „Ačiū, už gyvybę Amerika“, – sakė ji. „Dabar švenčiame abortų pabaigos pradžią. Roe prieš Wade'ą panaikinimas suteikia vilties pasauliniam gyvybės judėjimui. Po šios nuostabios pergalės JAV pažadame toliau dėti pastangas, kad abortai vėl taptų neteisėti ir neįsivaizduojami.

1983 m. katalikiška šalis priėmė tautos konstitucijos pataisą, kuri uždraudė daugumą abortų (kai kurios išimtys buvo priimtos, jei motinos gyvybei iškilo pavojus).

„Valstybė pripažįsta negimusio vaiko teisę į gyvybę ir, deramai atsižvelgdama į lygią motinos teisę į gyvybę, savo įstatymais garantuoja, kad ši teisė būtų gerbiama ir, kiek tai įmanoma, savo įstatymais apgintų ir patvirtintų šią teisę. “ – buvo teigiama pataisoje.

Realiai abortai buvo beveik visiškai uždrausti. Išprievartavimo, kraujomaišos ar vystymosi anomalijų atvejais išimtys nebuvo leidžiamos. Per kitus 20 metų penki referendumai už pataisos atšaukimą buvo nesėkmingi.

2012 m. Savitos Halappanavar mirtis padarė dar didesnį spaudimą Airijoje leisti atlikti abortus pagal poreikį. Jaunos moters vardas buvo viešai ir dažnai siejamas su aštuntąja šalies pataisa. Nors žiniasklaida pranešė, kad Halappanavar mirė nuo sepsio dėl to, kad jai buvo atsisakyta daryti abortą dėl katalikiškos šalies įstatymų, tyrimai parodė, kad abortas jos nebūtų išgelbėjęs, kaip anksčiau pranešė LifeSiteNews.

Nuo aštuntosios pataisos panaikinimo gyvybės gynėjai nuolat stengėsi panaikinti 2018 m. sprendimą ir išsaugoti laukimo laikotarpį, kaip nurodyta pakeitime. Nors abortas pagal pareikalavimą dabar yra teisėtas per pirmąsias 12 nėštumo savaičių (ir vėlesnėmis savaitėmis prieinamas vaikų apsigimimo arba pavojaus motinos sveikatai atvejais), įstatymas taip pat reikalauja trijų dienų laukimo tarp konsultacijos dėl aborto ir procedūros. Pasirodė, kad ši praktika gelbsti kūdikius, kurių mamos per tą laiką nusprendžia rinktis gyvybę.

Kaip rašoma „Rally for Life“ tinklalapyje, šių metų proteste buvo konkretus tikslas „reikalauti, kad būtų išlaikytas trijų dienų apmąstymų laikotarpis prieš abortą, per metus išgelbėjęs beveik 900 kūdikių“.

„Roe vs Wade“ apverstas“, – vakar šventė „Precious Life“. „Nagi, Airija, tavo eilė!

The post „Roe prieš Wade'ą" sprendimo Amerikoje įkvėpti airiai kyla į kovą už gyvybę appeared first on LAIKMETIS.

Pora dienų praėjo nuo reikšmingo JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo panaikinti Roe v. Wade'as, o Vatikanas, trumpai tariant, susilaikė nuo aiškios paramos tokiam sprendimui, tikrai sumažinsiančiam abortų skaičių Jungtinėse Valstijose.

Kai kurie analitikai jau pastebėjo, kad popiežius nė karto neužsiminė apie JAV Aukščiausiojo Teismo nutartį. Tai sprendimas, kuris iš esmės yra pergalė prieš „mirties civilizaciją“ – terminą, kurį pirmą kartą pavartojo popiežius Jonas Paulius II. Dieną po nutarimo popiežius Pranciškus užbaigė Vatikane vykusį dešimtąjį pasaulinį šeimų kongresą, kuris jam būtų buvusi puiki proga ką nors pasakyti apie šį įvykį.

Tiesą sakant, Popiežiškoji gyvybės akademija birželio 24 d. paskelbė oficialų pareiškimą, tačiau jame nėra jokio džiaugsmo dėl negimusių vaikų apsaugos. Vietoj to, po sprendimo raginama „apmąstyti“ ir „diskutuoti be ideologijos“. Šis dokumentas skambėjo kaip diplomatinė žodžių košė, o tonas ir jausmai drastiškai skyrėsi nuo dokumento, kurį paskelbė Amerikos vyskupai, aiškiai išreiškę savo džiaugsmą po teismo sprendimo.

Netrukus po to, kai Popiežiškoji gyvybės akademija paskelbė savo dokumentą, akademijos prezidentas arkivyskupas Vincenzo Paglia paragino Amerikos katalikus įsipareigoti kovoti už ginklų draudimą ir mirties bausmės panaikinimą.

Be abejo, niekas Vatikane neneigia abortų blogio. Popiežius Pranciškus ne kartą pasisakė prieš tai, net vadindamas tai „žudymu pagal užsakymą“.

Atrodo, kad Šventasis Sostas mano, kad Roe v. Wade precedento paniakinimas, kaip „kultūros karo“, vykstančio Jungtinėse Valstijose, dalis – įprastas politinis reikalas, nuo kurio reikėtų laikytis atokiau

Visgi, Vatikano santūrumo motyvai yra ne teologiniai, o politiniai. Atrodo, kad Šventasis Sostas mano, kad Roe v. Wade precedento paniakinimas, kaip „kultūros karo“, vykstančio Jungtinėse Valstijose, dalis – įprastas politinis reikalas, nuo kurio reikėtų laikytis atokiau.

Tačiau toks požiūris yra akivaizdžiai neteisingas ir amoralus. Taip, abortų klausimas taip pat yra politinis reikalas, ir šią realybę reikia turėti omenyje. Tačiau iš esmės šis klausimas krikščionims yra svarbiausias, nes tai tiesiogiai susiję su silpniausiųjų apsauga.

Ir taip, šis klausimas yra poliarizuojantis. Tačiau kiti klausimai, tokie kaip elgesys su migrantais, ginklų kontrolė ir mirties bausmė, taip pat yra prieštaringi. Kodėl tuomet Vatikano prelatai tuos klausimus apibrėžia kaip prioritetus ir visiškai ignoruoja kitus?

Tai darydami jie sukuria įspūdį, kurio taip norėjo išvengti, t. y. kai kalbama apie „kultūros karą“, jie stovi aiškiai vienoje pusėje. Tai nėra evangelinis požiūris; tai pigi politika.

Amerikos katalikų laukia sunkios dienos. Liberalų-kairiųjų bendruomenių nepasitenkinimas ir įniršis yra didžiulis, ir šis pyktis jau nukreiptas prieš katalikus. Jei katalikai Jungtinėse Valstijose taptų išpuolių ir priekabiavimo taikiniu, o tai labai tikėtinas scenarijus, kaip reaguotų Apaštalinis Sostas?

Ar šis smurtas bus pasmerktas? O gal Vatikanas sau įprastu būdu išlaikys tolimą, santūrią poziciją dėl to, ką jis tai laiko tik kultūros karu Jungtinėse Valstijose?

The post Kodėl Vatikanas tyli dėl Roe vs. Wade sprendimo? appeared first on LAIKMETIS.