„Dalyvaut politikoj man teisė neatimta, aš vis tiek lieku partijos pirmininku. Taip pat yra dar vienas kelias, dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, šita apkata to nedraudžia. Lieku Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininku ir dalyvausiu Europos Parlamento rinkimuose“, – parlamente per slaptą balsavimą panaikinus jo mandatą žurnalistams sakė P. Gražulis.

Septintą kadenciją Seime dirbęs P. Gražulis teigė, jog balsavimo rezultatas jam nebuvo netikėtas, kadangi balsuoti atėjo ne tik valdantieji, bet ir dalis opozicijos, jis teigė, kad tai „ne pasaulio pabaiga“.

„Nėra siurprizas, kadangi dalyvavo socdemai, dalyvavo „darbiečiai“ iš opozicijos, nors buvo sakę, kad nedalyvaus, dalyvavo iš kitų opozicinių partijų, tai toks ir yra rezultatas, jis manęs nestebina“, – sakė P. Gražulis.

Nėra siurprizas, kadangi dalyvavo socdemai, dalyvavo „darbiečiai“ iš opozicijos, nors buvo sakę, kad nedalyvaus

„Nėra labai smagus sprendimas, esu žmogus, natūraliai reaguoju, bet kažkokio nusivylimo nėra“, – santūriai balsavimo rezultatus komentavo įprastai emocingai kalbantis P. Gražulis.

Seimas pirmadienį dėl priesaikos sulaužymo panaikino Petro Gražulio mandatą ir taip užkirto kelią jam dešimt metų kandidatuoti į parlamentą ar prezidentus.

P. Gražulis Seimo nariu be pertraukos buvo renkamas nuo 1996 metų.

Pirmadienį už tai, kad P. Gražulio mandatas būtų panaikintas, pirmadienį balsavo 86 Seimo nariai, aštuoni buvo prieš ir keturi susilaikė. Mandatui panaikinti reikėjo, kad per slaptą balsavimą už tai būtų ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141. 

Iš viso balsavime dalyvavo 105 parlamentarai: valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai, taip pat opoziciniai socialdemokratai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai bei Darbo partijos atstovai. Balsavime nedalyvavo opoziciniai „valstiečiai“ ir Seimo narių Mišrios grupės nariai.

Apkalta P. Gražuliui surengta Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus jį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai balsavo už greta sėdėjusį kolegą socialdemokratą Liną Jonauską.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmuo, kuriam Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas su priesaikos davimu susijusias pareigas, kai nuo mandato panaikinimo yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.

Antradienį, gruodžio 19 dieną, suplanuotas dar vienas balsavimas dėl P. Gražulio mandato panaikinimo, tačiau jo jau nebeprireiks. Antra apkalta šiam Seimo nariui inicijuota dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Politikas joje nuteistas dėl piktnaudžiavimo.

Jeigu P. Gražulis mandato būtų netekęs per antrą apkaltos procesą, jo galimybės kandidatuoti nebūtų buvę suvaržytos.

Mišriai Seimo narių grupei priklausančio P. Gražulio vieta parlamente iki kadencijos pabaigos liks neužimta, nes šis politikas išrinktas vienmandatėje apygardoje. Likus mažiau nei metams iki eilinių Seimo rinkimų nauji rinkimai vienmandatėje apygardoje nerengiami.

The post Petras Gražulis planuoja dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą appeared first on LAIKMETIS.