Filmas „Leilos broliai“ – sudėtingas pasakojimas apie Teherane su ekonominiais sunkumais kovojančią šeimą – buvo uždraustas Irane nuo pat jo pasirodymo praėjusiais metais.

Praėjusių metų Kanų festivalyje filmas varžėsi dėl „Auksinės palmės šakelės“. Jam nepavyko gauti pagrindinio prizo, bet jis laimėjo Tarptautinės kino kritikų federacijos (FIPRESCI) apdovanojimą.

Antradienį reformistinis dienraštis „Etemad“ pranešė, kad S. Roustayi kartu su filmo prodiuseriu Javadu Noruzbegi (Džavadu Noruzbegiu) buvo nuteisti šešiems mėnesiams kalėjimo už filmo demonstravimą Kanų kino festivalyje.

S. Roustayi ir J. Noruzbegi buvo pripažinti kaltais dėl „prisidėjimo prie opozicijos propagandos prieš islamo sistemą“.

buvo pripažinti kaltais dėl „prisidėjimo prie opozicijos propagandos prieš islamo sistemą“

Filmas „Leilos broliai“ buvo uždraustas po to, kai „pažeidė taisykles, nes be leidimo dalyvavo tarptautiniuose kino festivaliuose“, o režisierius atsisakė jį paredaguoti, kaip to reikalavo Kultūros ministerija, tuo metu teigė oficialioji žiniasklaida.

Filmo kūrėjai atliks tik vieną dvidešimtąją bausmės dalį, tai yra, nelaisvėje praleis maždaug devynias dienas, o likusios bausmės vykdymas bus atidėtas penkeriems metams, nurodė „Etemad“, kuris pridūrė, kad nuosprendį galima apskųsti.

Bausmės sustabdymo laikotarpiu kaltinamieji privalės išklausyti filmų kūrimo kursus, saugodami, anot laikraščio, nacionalinius ir etinius interesus, ir susilaikyti nuo bendravimo su kitais kino profesionalais.

S. Roustayi pelnė tarptautinę šlovę, kai 2019 metais pasirodė jo filmas „Just 6,5“, kuris žvelgia į Irano narkotikų problemą ir žiaurų bei bevaisį policijos atsaką.

Irano kinas klesti jau senokai, o tokie režisieriai kaip Jafaras Panahi (Džafaras Panahis) ir Asgharas Farhadi (Asgaras Farhadis) skina apdovanojimus visame pasaulyje.

The post Iranas nuteisė režisierių dėl „propagandos prieš islamo sistemą" appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus mažojo teatro feisbuko paskyroje pirmadienį paskelbtame režisieriaus pasisakyme teigiama, kad jis kreipėsi į televizijos kanalą dėl paneigimo, pilno interviu teksto ir vaizdo įrašo, tačiau atsakymo nesulaukė.

„Noriu visiems pranešti, kad visa tai yra nesąmonė ir bandymas mane pakišti, šitaip mane pateikiant Lietuvai“, – sako režisierius.

R. Tuminas yra Vilniaus mažojo teatro meno vadovas, anksčiau savaitgalį teatras paskelbė atsiribojantis nuo R. Tumino interviu Vladimirui Pozneriu Rusijos televizijai.

„Pripažįstu, kad eidamas duoti šio interviu padariau didelę klaidą. Žinau, kad jis yra gudrus lapinas. Bet tikrai netikėjau, kad šitaip pasielgs. Vėliau keletą dienų jaučiausi taip, lyg būčiau prisilietęs prie kažko šlykštaus. Jau paprašiau pirmo kanalo pateikti pilną šito įrašo versiją, nes pamačiau ir supratau, kad čia yra taip meistriškai padaryta“, – teigia R. Tuminas.

Pripažįstu, kad eidamas duoti šio interviu padariau didelę klaidą

Jis sako neneigiantis okupacijos ir žmonių aukų, anot režisieriaus, „dėl prakeiktų politikų per okupaciją vykdytų pasaulio dalybų Lietuva išgyveno siaubingus reiškinius, daug kentėjo ir Latvija, ir Estija“.

„Jeigu būtų suprasta, kad aš mąstau ir manau kitaip, tai jau būčiau nebe aš. Manau, mes visi suvokiame, suprantame, kad buvo ir okupacija, ir holokaustas. Taigi, tai buvo provokacija. Jau kreipiausi į pirmą kanalą dėl paneigimo, pilno interviu teksto ir vaizdo įrašo, bet atsakymo dar negavau ir kažin ar sulauksiu“, – nurodo R. Tuminas.

Po R. Tumino interviu Vilniaus mažasis teatras paskelbė nuo interviu atsiribojantis: „Minėto interviu metu pasisakymai Lietuvos istoriniais, politiniais klausimais nėra teatro pozicija“.

„Esame įsitikinę, kad menas ir kultūra – tai geriausia terpė, kurioje skaudžios istorinės patirtys įprasminamos ir išreiškiamos tam, kad jos būtų perduodamos iš kartos į kartą ir niekada nebūtų pamirštos“, – teigiama Vilniaus mažojo teatro pranešime.

Vilniaus mažasis teatras įkurtas 1990 metais, 1997 metais jam suteiktas valstybinio teatro statusas. Ilgą laiką teatrui vadovavo R. Tuminas, šiuo metu dirbantis Maskvos J. Vachtangovo teatre. Jis taip pat oficialiai eina Vilniaus mažojo teatro meno vadovo pareigas.

The post Režisierius R. Tuminas sako padaręs klaidą ir tapęs provokacijos auka appeared first on LAIKMETIS.

Šiuos apdovanojimus skiria Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“.

„Šiandien mes skelbiame Tolerancijos žmogumi drąsu ir nuoseklų mąstytoją, publicistą P. Gritėną, kuris per praėjusius kovidu užsikrėtusius metus liudijo būtinybę suprasti ir kitaip galvojantį mūsų žmogų“, – ceremonijoje sakė fondo valdybos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius.

Tuo metu L. Donskio premija „už gyvenimo nuopelnus“ skirta muzikui V. Tarasovui.

„Jau geriau free jazz (laisvojo džiazo – BNS) ritmu mušti būgnus ir lėkščių varį nei trankyti kitaminčiams per galvą valdžios vėzdu“, – teigė Sugiharos fondo vadovas.

Kasmetinė Tolerancijos žmogaus nominacija skiriama asmeniui savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

L. Donskio premija teikiama už ilgametes pastangas stiprinti pilietinį sąmoningumą, pakantą ir toleranciją, taip pat už žmogaus teisių gynimą, dialogo mezgimą ir palaikymą.

Tolerancijos žmogaus premija teikiama nuo 2001 metų.

The post Tolerancijos žmogaus apdovanojimas – P. Gritėnui, L. Donskio premija – V. Tarasovui appeared first on LAIKMETIS.