Žurnalistai galės užlipti ant pastolių virš didžiojo altoriaus ir iš 20 metrų aukščio apžiūrėti baigtą restauruoti bronzinį baldakimą. Šv. Petro bazilikos kapitulos salėje jie galės apžiūrėti ir IX a. krėslą, laikinai išimtą iš grandiozinio Šv. Petro sosto skulptūrinio ansamblio. Restauratoriai prieš keletą dienų parodė krėslą, laikomą apaštalo šv. Petro pirmumo simboliu, popiežiui Pranciškui. Objektų restauravimas atliktas artėjant 2025 m. jubiliejui.

Lorenzo Berninis 1624–1635 m. sukūrė paauksuotą bronzinį baldakimą popiežiaus Urbono VIII užsakymu. Baldakimas yra beveik 29 metrų aukščio ir stovi ant keturių spiralinių kolonų. Jas Berninis sukūrė pagal spiralines marmurines kolonas, kurios IV a. stovėjo Šv. Petro bazilikos apsidėje prie apaštalo Petro kapo. Jos vadinamos saliamoniškosiomis, nes, pagal tradiciją, anksčiau stovėjusios Saliamono šventykloje Jeruzalėje, iš kur buvo atgabentos į Romą. Jos ir dabar stovi po bazilikos didžiuoju kupolu įrengtose keturiose relikvijų koplyčiose.

Berninio baldakimas paskutinį kartą restauruotas 1758 m. Baldakimo atidengimo data dar nepaskelbta.

The post Netrukus bus atidengtas restauruotas, Vatikano bazilikoje esantis, žymusis baldakimas appeared first on LAIKMETIS.

Kultūros infrastruktūros centro paskelbtame konkurse nurodyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2031 metų spalio pabaigos. Jų vertė – 1,4 mln. eurų, neįskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio.

Bažnyčia XIX–XX amžiuose buvo ne kartą remontuota, 1988 metais restauruota, o atlikti tyrimai atidengė autentinį bažnyčios dekoravimą, kurį siūloma eksponuoti – konservuoti ir restauruoti.

Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios sienų tapybos, lipdybos, skulptūros tyrimų, konservavimo, restauravimo darbų programa buvo patvirtinta  2012 metais, tačiau dėl lėšų trūkumo ir didelės darbų apimties darbai nebuvo pradėti.

Šiuo metu nuspręsta projektą įgyvendinti etapais, pradedant nuo bažnyčios presbiterijos interjero.

Antruoju etapu būtų restauruojama pietinė bažnyčios pusė: pietinės navos skliautai ir sienos, centrinės navos pietinė pusė su pilioriumi, tapytais paveikslais ir arkų gurtais.

Šiame etape turėtų būti sutvarkyta ir šiaurinė koplyčia, kurioje tapybos nebuvo rasta. Čia būtų tvarkomi tinkai ir atkuriamos pirminio dažymo spalvos.

Trečiuoju etapu bus restauruojama šiaurinė bažnyčios pusė: šiaurinės navos skliautai ir sienos, įėjimo į šiaurinę koplyčią arka, centrinės navos siena su tapytais paveikslais ir piliorias, vargonų choro arkada ir prienavis.

Pirmoji bažnyčia dabartinėje sostinės dalyje Jeruzalėje pastatyta 1669 metais, dabartinė mūrinė bažnyčia dvarininkų Mykolo Petrausko ir Kristinos Petrauskienės lėšomis pastatyta 1772 metais, kaip manoma, pagal Jono Kristupo Glaubico projektą.

The post Bus restauruojama Vilniaus Kalvarijų bažnyčios sienų tapyba - tam prireiks beveik 1,7 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Barboros altoriaus ir sakyklos restauravimo darbai jau baigti, prieš Šv. Velykas, balandžio 3 d., jie jau atidengti, kad naujai sužibusiu altoriumi ir sakykla per Šv. Velykų pamaldas galėtų džiaugtis parapijos tikintieji. Taip pat baigiami ir Šv. Šeimos altoriaus restauravimo darbai.

Restauravimo darbų priežiūrą atliko UAB „Telšių meistras“.

Didžioji restauravimo darbų dalis buvo finansuojama pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį.

Prie restauravimo darbų prisidėjo Telšių rajono savivaldybė, Telšių šv. Antano Paduviečio parapija, privatūs aukotojai bei rėmėjai.

Šv. Barbora

Šv. Barbora – 4 a. kankinė yra Žemaitijoje dažnai sutinkama sakralinio liaudies meno atvaizduose, ypač koplytstulpiuose. Altoriaus skulptūroje šv. Barbora vaizduojama vienoje rankoje laikančia palmę (kankinystės simbolis), o kitoje – taurę (Eucharistijos ženklas). Šalia kankinės pavaizduotas ir bokštas, kuriame ji buvo kalinama.

Viršutinėje altoriaus dalyje – šv. Onos su Mergele Marija paveikslas. Altoriaus kompoziciją sudaro angelų skulptūrų pora, reljefinė embleminė kompozicija „Taurė su Ostija“ ir baldakimas bei altoriaus mecenatų hieraldika.

„Per daugelį metų nuolatiniams katedros lankytojams įprastas pirmo aukšto altorių ir sakyklos vaizdas restauravimo darbų metu pasikeitė – sužibo naujomis spalvomis. Taip nutiko, nes buvo atidengtas ir sutvarkytas seniausias, skirtingomis atlikimo technikomis imituojant marmurą atliktas dekoravimo sluoksnis. Daugiau prabangos suteikė restauruota auksavimo kompozicija“, – komentuoja KIC projektavimo vadovė Elena Kazlauskaitė.

Istorijos atspindžiai altoriuose 

Telšių Bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių komplekso Šv. Antano Paduviečio  katedros „gimimo“ data – 1765 metai, kai Telšiuose buvo baigta statyti mūrinė bažnyčia. Joje buvo įrengti septyni puošnūs altoriai ir sakykla, daryti meistrų Tomo Podhaiskio ir Jono Mažeikos.

Įspūdingas XVIII amžiaus pabaigoje skulptoriaus J. Mažeikos sukurtas Šv. Barboros altorius su tabernakuliu. Daugiau kaip penkių metrų aukščio, dviejų su puse metrų pločio mūrinio tinkuoto altoriaus apatinio tarpsnio nišos centre – Šv. Barboros, vienoje rankoje laikančios taurę su Ostija, kitoje – palmės šakelę, skulptūra. Šalia jos matyti bokštas, primenantis legendą, pasak kurios Barboros tėvas, pagonis Dioskuras, norėdamas apsaugoti dukterį nuo gerbėjų, pastatė bokštą ir ten ją įkurdino. Viršutinis Šv. Barboros altoriaus tarpsnis yra ypač dekoratyvus, vainikuotas įmantriu vėlyvojo baroko stiliaus baldakimu su karūna ir lambrekenu. Po baldakimu – ovalo formos paveikslas, vaizduojantis Šv. Oną, mokančią savo dukrą – Švč. Mergelę Mariją. Tabernakulio viršuje įkomponuotas rokailių apsuptas bajorų Radavičių giminės herbas „Rudnica“.

Radavičiai (Rodovičiai)¹ – smulkių ir vidutinių bajorų giminė, daugiau nei 500 metų gyvuojanti Žemaitijoje (vėliau ir Lenkijoje). Herbą „Rudnica“ Radavičių giminei 1799 metų sausio 11 d. patvirtino Lietuvos gubernijos bajorų deputatų susirinkimas. Šis herbas figūruoja taip pat ir viename iš LBKS dovanotų Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio Bernardinų bažnyčios vitražų.

Antras tvarkomas – Šventosios Šeimos (Šv. Juozapo) altorius visiškai kitoks, klasicizmo stilistikos. Šis medinis altorius sukurtas tik XIX amžiaus antroje pusėje ir perkeltas į katedrą iš rusų valdžios nugriautos medinės Telšių parapijinės bažnyčios. Altoriaus apatinio tarpsnio centre – paveikslas Šventoji Šeima: Švč. Mergelė Marija, Šv. Juozapas ir dvylikametis Jėzus. Altoriaus viršutinio tarpsnio paveikslas skirtas Švč. Mergelės Marijos Rožančinės garbei.

Restauruojama ir katedroje esanti taip pat XVIII amžiaus pabaigos rokoko stiliaus sakykla, kurios autorius – skulptorius J. Mažeika, o sakyklą puošiančios šventųjų skulptūros kurtos jo ir kartu dirbusio T. Podhaiskio.

Pirmo restauruoto altoriaus atidengimas

2020 metais nuspręsta restauruoti Telšių katedros Šventosios Šeimos (Šv. Juozapo), Jėzaus Kristaus (buv. Antakalnio Jėzaus), Šv. Barboros, Šv. Onos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio altorius ir sakyklą.

Priežastis – vizualiai įvertinus, ant visų penkių šoninių altorių ir sakyklos pastebėti panašaus pobūdžio pažeidimai: įtrūkimai ir plyšiai, įskilimai ir nuskėlimai, nudaužymai. Iš stiuko suformuotų keturių altorių ir sakyklos architektūrinių elementų ir skulptūrų netekčių vietos ankstesniais metais buvo atstatytos grubiai, nesilaikant autorinio atlikimo stilistikos, proporcijų, kai kurių skulptūrų detalės nulaužtos, pavyzdžiui: pirštai, plaštakos ir kt. Altorių ir sakyklos paviršiai daug kartų perdekoruoti, perdažyti, per paskutinius restauravimo darbus buvo uždažyta dalis seniau auksuotų detalių.

Prieš restauraciją 2020 metais buvo atlikti polichromijos, cheminiai technologiniai tyrimai, kurių pagrindu buvo paruošta altorių ir sakyklos restauravimo darbų  programa, kurioje  pateiktos konkrečios rekomendacijos, restauravimo darbų metodika ir technologinis aprašymas šiuos darbus atliksiantiems restauratoriams.

2022 metais pradėti altorių ir sakyklos restauravimo darbai.

The post Telšių katedroje atidengtas šv. Barboros altorius - papildyta appeared first on LAIKMETIS.

Kovo 27 d. sakykla buvo „išlaisvinta“ nuo pastolių ir suspindėjo visu savo grožiu.

Restauravimo darbai buvo finansuojami iš kelių šaltinių: didžioji dalis darbų buvo finansuojama pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį Dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, prie restauravimo darbų prisidėjo Telšių rajono savivaldybė, Telšių šv. Antano Paduviečio parapija, privatūs aukotojai bei rėmėjai. Restauravimo darbų priežiūrą atliko UAB „Telšių meistras“.

Rokoko stiliaus sakyklos viršuje stovi Evangeliją skelbiantis Kristus, apie kurį sėdi keturi evangelistai, stropiai surašantys Viešpaties žodžius. Virš dvasininko vietos mėlyname fone pavaizduotas balandis – Šventosios Dvasios simbolis, o sakyklos sienas puošia keturių didžiųjų Bažnyčios tėvų - popiežiaus šv. Grigaliaus Didžiojo, šv. Augustino, šv. Ambraziejaus ir šv. Jeronimo skulptūros.

Po restauravimo sakyklai buvo sugrąžintos pirminės ryškios bei sodrios spalvos, būdingos baroko epochai.

The post Telšių tikintieji jau gali džiaugtis restauruota katedros sakykla appeared first on LAIKMETIS.

Kaip antradienį pranešė Vilniaus vystymo kompanija, bažnyčios fasado remonto darbai prasidėjo 2020 metais. Jų metu išryškintas ir pabrėžtas išorinis bažnyčios grožis – architektūra, jos elementai, spalvos, dydžiai, fraktūra. Atnaujinti fasado frontonai, jų reljefiniai ir ornamentiniai dekoro elementai, nuimtas senas neautentiškas tinkas, pakeistas naujomis, originalias technologijas atitinkančiomis medžiagomis.  

Restauruotos ir trys pagrindinės fasado skulptūros „Šv. Benediktas“, „Šv. Skolastika“ ir „Šv. Kotryna“. O fasado dekoras apšviestas specialiai įrengtu 120 LED šviesos šaltinių apšvietimu, neskleidžiančiu fasadiniams dekoro elementams kenksmingų ultravioletinių spindulių. 

„Atnaujinta Šv. Kotrynos bažnyčia traukia praeivių dėmesį ir tikrai išsiskiria savo įstabiu autentišku fasadu, kurį šiandien matome tokį, kaip prieš kelis šimtus metų jį kūrę architektai, – pranešime cituojama Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė. – Vilniuje skiriame daug dėmesio architektūriniam išpildymui, siekiame kurti vientisą ir tikrą miesto veidą, tad džiaugiamės, kad atkurta šv. Kotrynos bažnyčia tampa ryškiu akcentu, tikra senamiesčio puošmena“.

Restauravimas pradėtas gavus polichromijos tyrimo išvadas, kad XVIII a. bažnyčios fasado sienos buvo sodriai raudonos palvos, dažytos raudonu geležies oksidu.

Restauravimas pradėtas gavus polichromijos tyrimo išvadas, kad XVIII a. bažnyčios fasado sienos buvo sodriai raudonos palvos, dažytos raudonu geležies oksidu. Tvarkybos projektu grąžinta autentiška vienuolyno ansamblio išvaizda.

Vilniaus vystymo kompanijos generalinis direktorius Saulius Barauskas pabrėžė, kad su projektu dirbo atestuoti restauratoriai, prižiūrimi Kultūros paveldo departamento, „kad būtų grąžinta bažnyčios autentika, o vilniečiai ir miesto svečiai dar amžius galėtų grožėtis atnaujintu istoriniu paminklu“.

Šv. Kotrynos bažnyčia – vėlyvojo baroko bažnyčia su puošniomis rokoko stiliaus dekoracijomis, pastatyta XVII-XVIII amžiais. Bažnyčia pasižymi plastiškais fasadais, gausiu dekoru, o jos frontoną puošia du rokoko stiliaus bokštai.  

Šeši šventųjų skulptūromis išpuošti rokoko stiliaus altoriai pasižymėjo stiuko lipdiniais. Su vienuolynu bažnyčią jungia koridorius. Visas benediktinių vienuolyno ansamblis formavosi nuo XVII iki XIX amžiais.

Šv. Kotrynos bažnyčia – dominuojantis ansamblio akcentas – su dviem lieknais bokštais ir prie šono prigludusia Dievo Apvaizdos koplyčia.

The post Vilniuje baigta restauruoti šv. Kotrynos bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.

Tikimasi, kad darbai bus atlikti per 11 mėnesių, jie kainuos 784 tūkst. eurų. 

Konkursą dėl bažnyčios restauravimo vėl laimėjo bendrovė „Verslo“. Ji buvo pradėjusi šio pastato atnaujinimą 2019 metais, bet 2020 metais darbai nutraukti kilus nesutarimams su rekonstrukcijos užsakovais.

„Vos per kelerius metus Kauno centras pasikeitė kardinaliai. Atnaujinta Laisvės alėja, legendine pasimatymų vieta tapęs fontanas, Muzikinis teatras su Miesto sodu ir prieigomis, Vienybės aikštė, Studentų skveras. Visa tai – stiprūs traukos objektai kauniečiams ir ne tik. Dar vienu akcentu netrukus taps Soboras. Jis ir iki šiol buvo ryškiai pastebimas iš tolo, bet po restauracijos taps dar dažniau fotografuojamu objektu“, – savivaldybės pranešime teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Planuojama atnaujinti visą likusią fasado dalį – nuo cokolio iki kupolų. Ypatingas dėmesys bus skiriamas istorinio pastato kolonoms ir dekoro elementams: toliau restauruojami langai, durys bei metalinės grotelės, seni lietvamzdžiai keičiami naujais. Į pagrindines bažnyčios erdves ves atnaujinti lauko laiptai ir keltuvas neįgaliesiems. 

Anot savivaldybės, finalinį rezultatą kauniečiai turėtų pamatyti 2023 metų vasarą.

Darbininkai pirmuoju restauracijos etapu buvo atlikę apie 70 proc. darbų: iš pagrindų sutvarkyti maldos namus vainikuojantys stogo kupolai ir sutvirtintos juos laikančios konstrukcijos, atnaujinti daugelį metų neliesti fasadai šiaurinėje bei pietrytinėje dalyje. 

„127 metus skaičiuojantis Soboras – unikalios architektūros pavyzdys. Netrukus bažnyčia atgaus pirminę išvaizdą ir vėl trauks praeivių akis. Tik jau ne dėl savo apšepusio fasado, o išskirtinių formų, išryškėjusių puošybos elementų“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Žadama, kad po restauracijos Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia atsivers platesnėms kultūrinėms veikloms: čia vyks daugiau koncertų, edukacinių veiklų bei ekskursijų.

Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, kaip stačiatikių soboras, pradėta statyti 1891 metų birželio 29 dieną, baigta 1895 metais. Statant soborą pirmą kartą Lietuvoje sumontuotas 16,3 metro skersmens gelžbetoninis kupolas. 

1919 metais pastatas perduotas Kauno karinei įgulai, jam suteiktas Šv. Arkangelo Mykolo vardas, 1962 metais bažnyčia buvo uždaryta, čia įkurtas Dailės muziejaus padalinys.

Atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais bažnyčia grąžinta Kauno arkivyskupijos kurijai.

The post Kauno soboro restauraciją planuojama baigti iki vasaros appeared first on LAIKMETIS.

„Baigėsi didelis projektas, kuris užtruko trejus metus, atlikta gausiai įvairiausių darbų, kurie buvo skirti tarnauti žmonėms“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Šv. Teresės bažnyčios klebonas monsinjoras Kęstutis Latoža.

Anot jo, Vilniaus gynybiniame bokšte esanti Gailestingumo Motinos koplyčia tapo labiau prieinama piligrimams, kitiems lankytojams ir įdomesnė turistams.

„Piligrimai, maldininkai žino šią vietą, kas nežino, sužinokite, esate kviečiami, laukiami artintis prie Dievo, artintis prie šventųjų, prie Marijos“, – kalbėjo Vilniaus vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Skydas paveikslą uždaro lyg seife

Pasak klebono K. Latožos, didžiausias atradimas laukė sumanius sustiprinti Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo apsaugą.

„Projekto metu įvairiai galvojome, kaip įrengti apsauginį stiklą. Matėme, kad kažkas viršuje (virš paveikslo – BNS) yra. Galvojome paprasčiausiai bus kokia nors metalinė plokštė, surūdijusi, kurią nuleisime ir ant to mechanizmo uždėsime stiklą“, – ketvirtadienį pasakojo klebonas.

Anot jo, dėl saugumo pirmiausia nuimtas paveikslas, kad jis nebūtų pažeistas.

„Nuleidę patys nustebome, kad tai yra nuostabiai gražiai dekoruotas skydas, jį vėliau restauravome“, – teigė K. Latoža.

„Iki tol nebuvo gyvų žmonių, kurie būtų matę, kaip šis skydas atrodo“, – tvirtino dvasininkas.

Pasak jo, skydas padarytas taip, kad per gaisrą, karo metu ar kilus kitam pavojui paveikslui nebūtų pakenkta.

„Kai nuleidžiamas šis skydas, paveikslas atsiduria tarsi seife“, – pasakojo K. Latoža.

Sveria apie 200 kilogramų

Anot jo, nuleidus skydą pagaliau pavyko pritaikyti ir turėtą seną raktą, kurio paskirtis iki tol nebuvo žinoma.

„Pamatėme, kad kai nuleidžiamas skydas, jis šituo raktu užrakinimas. Nors ir taip niekas nepakeltų ranka to skydo“, – teigė klebonas.

Jo duomenimis, Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo motinos paveikslą su aukso karūnomis saugantis skydas sveria apie 200 kilogramų.

Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo motinos paveikslą su aukso karūnomis saugantis skydas sveria apie 200 kilogramų

Šis skydas pagamintas 1927 metais, nes tuomet koplyčios paveikslas karūnuotas dviem gryno aukso karūnomis, puoštomis brangakmeniais.

„Išlikęs originalus veikiantis mechanizmas, kuriuo nuleidžiame ir pakeliame skydą“, – pasakojo K. Latoža.

Jis apgailestavo, kad 1927 metais pagamintos brangios auksinės karūnos yra dingusios, tačiau 2018 metais laukiant popiežiaus Pranciškaus Lietuvoje iš žmonių suaukotų votų (padėkos dovanų) pagaminta mažesnė gryno aukso karūna.

„Ją popiežius Pranciškus pašventino. Mes naudojome votus, žmonių suaukojimus. Didžiąją dalį šios karūnos sudaro sutuoktuvių žiedai. Žmonės dažnai į aukų dėžutę meta sutuoktuvių žeidus. Aišku, naudoti ir kiti votai. Karūna sveria apie kilogramą“, – pasakojo dvasininkas.

Lobyne – ir popiežių, ir prezidentų dovanos

Atnaujinant Aušros Vartų koplyčią buvusiame gynybinės sienos bokšte įrengtas lobynas, kuriame eksponuojami suaukoti votai, kitos dovanos.

Tarp jų yra ir abiejų Lietuvoje apsilankiusių popiežių – Jono Pauliaus II bei Pranciškaus – pijusės (kepuraitės), buvusių Lenkijos prezidentų dovanotos taurės, Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo karūnos.

„Didžioji dalis yra moteriškos puošmenos, nes Marija yra karalienė, ji pati išrinkčiausia, pati gražiausia, pati nuostabiausia. Taigi Bažnytinio paveldo muziejininkė suskaičiavo, kad Aušros Vartų lobyne yra 365 prabangūs vėriniai“, – sakė Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Ji su kolegėmis inventorizavo ir eksponavo Aušros Vartų lobyną. Jame – apie 3,8 tūkst. eksponatų.

Žmonių suaukotos brangenybės, apdovanojimai eksponuojami vitrinose ir stalčiuose. Iki tol jie laikyti parapijos seifuose, Teresės bažnyčioje. Dabar atnešami votai kabinami koplyčios prieangyje.

Pasak S. Maslauskaitės-Mažylienės, seniausias votas paaukotas 1802 metais. Jį dar 1927 metais atnaujinant koplyčią darbams vadovavęs Ferdinandas Ruščicas panaudojo sukomponuodamas iš votų koplyčios sienos dekoraciją.

Norint apžiūrėti lobyną, lankytojams reikės iš anksto registruotis Piligrimų centre. Jis priklauso parapijai.

Rastas seniausias tinkas

Šalia Aušros Vartų esančioje Šv. Teresės bažnyčioje restauruotos freskos, vitražai, pakeisti radiatoriai, suolai, langai.

„Vitražai, langai jau net kėlė pavojų, kai kurios sekcijos net iškrisdavo, buvo jau nebe saugu“, – teigė bažnyčios klebonas.

Anot jo, tvarkant bažnyčios sienas nuimta daug sluoksnių, kol pasiektos autentiškos dalys.

„Nuimti įvairūs tinko sluoksniai ir atrasta ta pirminė danga, kai bažnyčia buvo statyta, vadinamasis dirbtinis itališkasis marmuras, kurį pavyko atkurti. Autentiškų jo fragmentų išlikę labai nedaug“, – tvirtino K. Latoža.

Pasak jo, restauruojant vieną prie bažnyčios durų esančią freską atkurtos dviejų vienuolių galvos, jų pastaruoju metu jau nebuvo matyti.

„Parapija galvoja ir didesnius šitos bažnyčios restauravimo darbus, tačiau, kaip matome, joje nėra lygių sienų, čia vien freskos, taigi reikia milžiniškų lėšų, kurių, be abejo, parapija pati neturi. Tačiau kai kuriuos dalykus darome“, – sakė klebonas.

Autentiškiausia koplyčia

Anot jo, jau restauruota viena iš bažnyčios koplyčių, kuri anksčiau klaidingai vadinta Marijos Sopulingosios koplyčia.

„Restauratorių teigimu, tai išlikusi, ko gero, autentiškiausia bažnyčios vieta. Ji išliko nuo pastatymo, dar prieš gaisrą, kuris buvo 1706 metais“, – pasakojo dvasininkas.

Anot jo, tyrinėjant koplyčią, atlikus istorinę analizę išsiaiškinta, jog pagal pirminį sumanymą tai buvo kūdikėlio Jėzaus su kančios ženklais koplyčia.

Senovėje čia buvo kūdikėlio Jėzaus statula, kuri judindavo rankas. Tai buvo stebuklas, kurio pažiūrėti žmonės atkeliaudavo iš įvairių kraštų

„XV amžiuje buvo populiaru vaizduoti Jėzų paauglį su įvairiais kančios simboliais (...) Šita koplyčia šiuo metu dar neturi savo pagrindinio meninio objekto. Senovėje čia buvo kūdikėlio Jėzaus statula, kuri judindavo rankas. Tai buvo stebuklas, kurio pažiūrėti žmonės atkeliaudavo iš įvairių kraštų. Vėliau, matyt, mechanizmas sugedo ir vienuolės karmelitės iš Krokuvos išsivežė šitą skulptūrą ir padovanojo kitą. Vėliau atsirado Marijos statulos“, – teigė K. Latoža.

Atnaujinant Aušros Vartus, po Šv. Teresės bažnyčia esančiame rūsyje, įrengtas šventovės piligrimų centras. 

„Anksčiau čia atvykę maldininkai neturėdavo, kur apsistoti, pailsėti, išgerti arbatos, pasistiprinti. Kad galėtume juos priimti, kad būtume svetingi, įrengtas Piligrimų centras“, – sakė klebonas K. Latoža.

Tvarkybos darbai kainavo apie 3 mln. eurų. Didžiąją sumos dalį skyrė Europos Sąjungos fondai, apie 150 tūkst. eurų – parapija.

The post Atnaujinta Aušros Vartų koplyčia: rastas senas apsaugos skydas, įrengtas lobynas appeared first on LAIKMETIS.

Tvarkybos darbus maldos namuose atliko bendrovė „Telšių meistras“. Tvarkybos darbai apėmė bažnyčios vidaus cementinio skiedinio tinko šalinimą iš plyšių, tinko atstatymą kalkiniu skiediniu, pažeisto sienų tinko restauravimą, durų, langų, nišų angokraščių tinko restauravimą, lubų ir sienų tinko įtrūkimų sutvirtinimą, lubų ir sienų atidengto autentiško tinko paviršiaus stiprinimą, pažeistų vietų lubų tinko restauravimą, lubų ir sienų sandūros vietos tinko restauravimą, puvinio pažeistų medinių grindų remontą, medinių vidaus ir lauko durų restauravimą, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ir žaibosaugos įrengimą.

Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia pastatyta 1852-1856 metais.

Prasidėjus statyboms, ruošiant žemę pamatams paaiškėjo, kad gruntas netvirtas, todėl, siekiant sutvirtinti pamatus po jais, buvo sukloti šimtamečiai ąžuolai.

Tuometinis vyskupas Motiejus Valančius atvyko pašventinti būsimos bažnyčios kertinio akmens ir savo užrašuose pažymėjo, kad reikia baimintis, jog ši bažnyčia kada nors skilinėti nepradėtų. Mūrinės bažnyčios statybą organizavo kunigas klebonas Matas Narkevičius, darbams vadovavo žemaičių architektas Kalėda.

Tuometinis vyskupas Motiejus Valančius atvyko pašventinti būsimos bažnyčios.

1856 metais bažnyčia vyskupo M. Valančiaus leidimu buvo pašventinta Otono Prančausko ir pavadinta Šv. Kryžiaus Atradimo vardu.

Bažnyčia – istorizmo stiliaus, akmenų ir plytų mūro, simetriška, stačiakampio plano, trinavė halinė su pusapskrite apside vakarinėje dalyje ir dviem keturkampio plano bokštais rytinėje dalyje.  

M. Valančiaus nuogąstavimai bažnyčios statybų pradžioje nebuvo perdėti – dėl netvirtų pamatų 1919 metais pastebėti pirmieji, tuomet dar nedideli ir nepavojingi, plyšiai bažnyčios sienose.

1998 metais rimtai susirūpinta bažnyčios sienomis, pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, skirtos lėšos ir 2002-2003 metais sutvirtinti pamatai. Taip buvo sustabdytas sienų skilimas. Siekiant suremontuoti vidaus sienose likusius įtrūkimus, 2019 metais atlikti polichrominiai tyrimai atskleidė, kad XX amžiaus pradžioje bažnyčios vidus dekoruotas Art Deco stiliumi.

1998 metais rimtai susirūpinta bažnyčios sienomis, pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Tautinių motyvų ornamentai puošia visas bažnyčios sienas ir lubas. Atverti fragmentai atskleidžia, kad visą presbiterijos skliautą puošia nutapyta scena, vaizduojanti valtyje pamokslaujantį Kristų.

Tai – unikalus radinys, daugiau Art Deco tapybos stiliumi dekoruotų bažnyčių Lietuvoje nėra. Rasti ir XIX amžiuje tapyti konsekracijos kryžiai su vyskupo atributais.

The post Restauruota Laukuvos šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.