Tai buvo pirmasis R. Sikorskio vizitas Berlyne po to, kai gruodį į valdžią Lenkijoje atėjo nauja centristų koalicijos vyriausybė.

Panašų raginimą 2020 metų rugsėjį išsakė Lenkijos tuometinės valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis, apskaičiavęs, kad Vokietija turėtų sumokėti Varšuvai 1,3 trilijono eurų kaip kompensaciją už daugiau kaip 5,2 mln. Lenkijos piliečių mirtį.

Kalbėdamas per televiziją „Welt“ po derybų su savo kolege Vokietijoje Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), R. Sikorskis sakė, jog „tai, ką Vokietija padarė Lenkijai Antrojo pasaulinio karo metais, buvo baisu ir žiauru“.

būtų naudinga, jei Vokietija „rastų kūrybišką sprendimą, kaip išreikšti šią kančią, išreikšti apgailestavimą ir padaryti ką nors gero žmonėms, išgyvenusiems šį laikotarpį“

Jis teigė, kad būtų naudinga, jei Vokietija „rastų kūrybišką sprendimą, kaip išreikšti šią kančią, išreikšti apgailestavimą ir padaryti ką nors gero žmonėms, išgyvenusiems šį laikotarpį“.

„Ir šis etinis praeities apmąstymas tuomet turėtų baigtis finansine kompensacija“, – pridūrė ministras, nepateikdamas jokių skaičių.

Antrojo pasaulinio karo metu padarytos žalos atlyginimo klausimas jau buvo sukėlęs įtampą tarp Berlyno ir ankstesnės PiS vadovaujamos Lenkijos vyriausybės, kuri tvirtino, kad Vokietija šiuo klausimu turi moralinę pareigą.

Vokietija dažnai atmeta tokias pretenzijas, nurodydama 1953-ųjų Lenkijos sprendimą atsisakyti pretenzijų Rytų Vokietijai.

The post Naujoji Lenkijos vyriausybė iš Vokietijos vėl reikalauja karo reparacijų appeared first on LAIKMETIS.

„Nesutinkame su Vokietijos pozicija, visiškai ją atmetame ir laikome ją nepagrįsta bei neteisinga“, – pareiškė užsienio reikalų viceministras  Arkadiuszas Mularczykas (Arkadjušas Muliarčykas).

Varšuva antradienį paskelbė, kad Berlynas oficialiai atmetė Lenkijos reikalavimą atlyginti Antrojo pasaulinio karo nuostolius, kurie, Lenkijos vyriausybės vertinimais, siekia 1,3 trln. eurų.

A. Mularczykas Vokietijos atsakymą trečiadienį pavadino „keliančiu nuostabą“ ir pareiškė, kad „Vokietija negali uždaryti temos, kuri niekada anksčiau nebuvo atverta“.

Jis pažymėjo, kad Lenkijos vyriausybė „nemato jokio ... noro kompensuoti nuostolius“.

A. Mularczykas Vokietijos atsakymą trečiadienį pavadino „keliančiu nuostabą“ ir pareiškė, kad „Vokietija negali uždaryti temos, kuri niekada anksčiau nebuvo atverta“

Ministras pridūrė, kad Lenkija Vokietijai pateiks rašytinį atsakymą.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija antradienį išsiųstame pareiškime paragino Jungtines Tautas „bendradarbiauti ir paremti Lenkijos pastangas gauti kompensaciją už nuostolius, patirtus per vokiečių okupaciją 1939–1945 metais“.

Berlynas yra ne kartą atmetęs tokius reikalavimus ir aiškinęs, kad Lenkija 1953 metų susitarimu oficialiai jų atsisakė.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) per savo vizitą į Varšuvą pernai spalį pripažino Vokietijos istorinę atsakomybę, bet pareiškė, kad reparacijų klausimas Berlynui yra išspręstas.

Lenkijos konservatoriai įrodinėja, kad pasirašyti 1953 metų susitarimą jų šalį privertė Sovietų Sąjunga.

The post Lenkija atmeta Vokietijos atsisakymą ginče dėl karo reparacijų appeared first on LAIKMETIS.

PIS lyderis padarė dar vieną griežtą pareiškimą prieš savo kaimynę, sakydamas, kad neaišku, ar vokiečių pažadai persiginkluoti yra nukreipti prieš Rusiją ar Lenkiją, kuri taip pat užsiima perginklavimu.

Tačiau Kaczyńskis sutelkė savo kritiką į Vokietiją, atsisakiusią kompensuoti Lenkijai už karo nusikaltimus, ir kartojo, kad laikas Lenkijai oficialiai reikalauti, kad Vokietija sumokėtų reparacijas.

„Jie mums neatlygino už Antrąjį pasaulinį karą ir nenubaudė daugelio kaltininkų. Jie netgi priėmė teisės aktus, kurie veiksmingai suteikė amnestiją už mums padarytas praeities skriaudas“, – sakė Kaczyńskis.

Ar žinote, kiek šalių gavo reparacijas iš Vokietijos? Tokių šalių yra yra septyniasdešimt, įskaitant tokias šalis kaip Meksika, kuri tiesiogiai net nedalyvavo Antrajame pasauliniame kare

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis priminė, kad lenkai Aušvice buvo nuteisiami mirties bausme be teismo, o juos nužudę asmenys niekada nebuvo teisiami. Jis pažymėjo, kad Vokietija sumokėjo reparacijas kitoms tautoms.

 „Ar žinote, kiek šalių gavo reparacijas iš Vokietijos? Tokių šalių yra yra septyniasdešimt, įskaitant tokias šalis kaip Meksika, kuri tiesiogiai net nedalyvavo Antrajame pasauliniame kare. Net italai, kurie buvo jų sąjungininkai, gavo tam tikrą kompensaciją, o mes, lenkai, nieko negavome“, – pareiškė jis.

„Kodėl jie mokėjo reparacijas Prancūzijai, kodėl jie mokėjo žydams? Kalbant apie prancūzus, vokiečiai tik dabar nustojo mokėti jiems reparacijas už Pirmąjį pasaulinį karą. Ar mes lenkai mažiau verti? Jaučiu, kad atėjo laikas, kai turime reikalauti šių kompensacijų ir trenkti kumščiu į stalą. Vokietija apsimeta esanti moralinė galia. Jei jie yra moralinė galia, tai aš esu jauna, aukšta blondinė“, – Sochačeve susirinkusiai miniai sakė Kaczynskis.

The post J. Kačynskis: jei Vokietija yra Europos moralinė galia, tai aš esu jauna, aukšta blondinė appeared first on LAIKMETIS.

Valdantieji Lenkijoje teigia, kad kitos šalys, ypač Vokietija, vis dar yra skolingi jų šaliai milžiniškas sumas. Nacių okupacija karo metais nusinešė milijonus gyvybių Lenkijoje, sunaikino šalies miestus, buvo išgrobstytos daugelis meno vertybių.

Berlynas tikina, kad tokie lenkų veiksmai yra neteisėti, nes Lenkijos komunistinė valdžia reparacijų atsisakė dar 1950 m. Rusija tuo tarpu pareiškė, kad tai lenkai turėtų jiems susimokėti už išvadavimą nuo Vokietijos.

Valdantieji prieš dvejus metus apskaičiavo, kad Vokietija Lenkijai vis dar skolinga maždaug 800 mlrd eurų.

Partijos „Teisė ir teisingumas“ atstovas Arkadiusz Mularczyk (Arkadiušas Mularčikas) prieš dvejus metus apskaičiavo, kad Vokietija Lenkijai vis dar skolinga maždaug 800 mlrd eurų. Norėdama patikslinti sumas, vyriausybė nusprendė steigti Institutą, kuriame lenkų istorikai galės „tiksliai apskaičiuoti karo netektis ir nuostolius sukeltus nacių Vokietijos ir Sovietų“, - teigė premjeras M. Morawiecki. Duodamas interviu Polska Times vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad toks ekspertų Institutas padės ištirti visus su karo praradimais susijusius dokumentus, kaip tai darė žydai Yad Vashem Institute, tirdami Holokaustą.

Tokio sprendimo kritikai teigia, kad naujo Instituto steigimas tėra lėšų švaistymas, leisiantis pasipelnyti už mokesčių mokėtojų pinigus dar keletui godžių žmonių. Kiti politologai pastebi, kad tokios organizacijos steigimas gali būti naudojamas kaip lenkų spaudimo priemonė Vokietijai dabar vykstančių konfliktų Europos Sąjungoje metu.

The post Lenkija kurs Karo nuostolių institutą ir reikalaus reparacijų iš Vokietijos appeared first on LAIKMETIS.