Konferenciją atidaręs Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas, teisininkas Ramūnas Aušrotas pabrėžė, kad pagal LR Konstitucija už vaiko ugdymą yra atsakingi tėvai ir mokykla. Taigi, jau pamatiniame valstybės dokumente yra numatytas valstybės ir tėvų bendradarbiavimo principas, siekiant suteikti asmenIui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Kadangi LR Konstitucija pripažįsta tėvų pirmumo teisę vaiko ugdyme, švietimą dera vadinti vaiko ugdymo, kuris prasideda ir vyksta šeimoje, tąsa mokykloje.

Konferenciją pasveikinusi LR Seimo narė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, prof. hab. dr. Vilija Targamadzė taip pat akcentavo, jog Konstitucijos nuostatos suponuoja, jog tėvai yra strateginiai švietimo sistemos partneriai, ir pabrėžė modernios švietimos sistemos būtinybę įtraukti į sprendimų priėmimą tėvus ir juos vienijančias organizacijas.

Švietimo sistema pagal savo prigimtį yra ne diadinė, grįsta mokytojo ir mokinio santykiu, bet triadinė, kuriame sąveikauja mokykla, mokinys ir tėvai. Apie lygiavertį tėvų dalyvavimą vaiko ugdymo procese ir jo įtaka švietimo kokybei dalinosi VDU Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas, kuris pastebėjo, jog šeimos ir mokyklos partnerystė turi įtakos vaiko akademiniams pasiekimams. Jis dalinosi savo vadovaujamoje mokykloje esančiomis iniciatyvomis, pvz. tėvų parlamentu, kurio funkcija būti informaciniu ryšininku tarp mokyklos ir tėvų.

Maltos universiteto profesorius prof. Carmel Borg (Karmel Borg) įvardino, tris argumentus, kodėl tėvų įsitraukimas į vaiko ugdymo procesą yra būtinybė: mokslinį, demokratinį ir įtraukties. Pirmiausia, akademiniai tyrimai neginčijamai rodo, kad tėvų įtraukimas į vaiko ugdymo procesą ilgalaikėje perspektyvoje turi teigiamą poveikį vaiko sėkmei gyvenime.

Be to, tėvų įtraukimas į švietimo sistemą yra demokratinis veiksmas. Brandžios demokratijos nepasitenkina tik parlamentine veikla, bet ir sudaro galimybę dalyvaujančiajai demokratijai. Todėl mokykla, kurioje įtraukiami tėvai, yra ta vieta, kur gimsta demokratija. Mokyklos - tai demokratijos salos, sakė prelegentas, linkėdamas, kad Lietuvoje jų būtų daugiau. Galiausiai, ten, kur tėvai girdimi, didėja šeimos socioekonominiai gebėjimai ir įtrauktis, o kur negirdimi - jie nyksta.

kur tėvai girdimi, didėja šeimos socioekonominiai gebėjimai ir įtrauktis, o kur negirdimi - jie nyksta.

Lektorius taip pat aptarė skirtingas mokyklos požiūrio į tėvus tipologijas. Deficitiniu požiūriu pasižyminčios ugdymo įstaigos yra linkę laikyti tėvus reikalingus nuolatinės paramos ir pagalbos. Tokiu būdu tėvų reikšmė sumenkinama ir jų galimybės prisidėti prie vaiko ugdymo yra suparalyžuojamos. Visai kitaip yra tada, kai tėvai laikomi bendradarbiais. Mokyklos požiūris į tėvus lemia tendenciją: jei į tėvus žiūrima kaip reikalingus globos, jie neįtraukiami, o jei į juos žiūrima kaip į lygiaverčius partnerius - yra linkstama juos įtraukti į švietimo sistemą.

Taip pat prof. C. Borg įvardino mokyklos ir tėvų santykio modelius, daugiausia dėmesio skirdamas dviem švytuoklės kraštutinumams. ekspertiniam modeliui, kai tėvai yra laikomi potencialiai pavojingi švietimo sistemai, ir todėl turi būti laikomi nuošalyje, kad būtų sąlyginė taika.

Šiame modelyje mokykla (švietimo sistema) priklauso ekspertams, o tėvai yra įtraukiami tik mokyklos administracijos (švietimo funkcionierių) nustatytomis sąlygomis. Kitas kraštutinumas - partnerystės modelis, kai mokytojas (mokykla) yra autoritetas, tačiau nėra autokratas. Tada egzistuoja erdvė dialogui ir bendradarbiavimui. Tėvų įtraukimas - tai būtinybė, užbaigė profesorius.

Advokatas Robert Clarke (Robertas Klarkas) pristatė tėvų pirmumo teisės ugdyti vaikus pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus vietą žmogaus teisių apsaugos sistemoje. Ši teisė buvo įrašyta taip vadinamojoje Žmogaus teisių konstitucijoje - JTO Žmogaus teisių deklaracijoje - kuri davė pradžią žmogaus teisių sistemai.

Nors tarptautinė teisė aiškiai pripažįsta tėvų pirmumo teisę parenkant vaikui ugdymą, daugelio šalių nacionalinėse sistemose yra pastebima šios teisės erozija. Prelegentas pristatė prieštaringą Europos žmogaus teisių teismo praktiką sprendžiant bylas dėl tėvų  teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, pabrėždamas, kad visgi tai, kas yra geriausia vaikui geriau žino tėvai negu valstybė.

Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas kalbėjo apie dvi galimybes esančias Lietuvos Švietimo įstatyme, kuriomis naudojantis tėvai gali įsitraukti į švietimo sistemą. Tai tėvų dalyvavimas švietimo planavime ir švietimo kokybės užtikrinime, kurie vyksta per mokyklos savivaldos organą Mokyklos Tarybą. Švietimo įstatymas numato, jog su Mokyklos Taryba yra derinamas mokyklos veiklos ir ugdymo planai.

Nors Švietimo įstatymas nenumato tėvų dalyvavimo galimybės mokyklos strateginiame planavime, būtų tikslinga tai numatyti, juo labiau, kad praktikoje kai kur tai vyksta, be tokia nuostata įrašyta ir Geros mokyklos koncepcijoje. Prie švietimo kokybės mokyklos bendruomenė gali prisidėti ir atlikdama švietimo stebėseną, o taip pat su mokyklos bendruomenę pagal įstatymą yra privalu įtraukti į švietimo įstaigos vadovo vertinimo procesą.

Konferencijos metu buvo pristatytas tėvų įsitraukimo į Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai (SLURŠ) programos įgyvendinimą mokykloje algoritmas. Šio algoritmo sukūrimą lėmė praktinis poreikis: 2016 m. patvirtinus šią valstybinę programą nebuvo sukurtas jos įgyvendinimo stebėsenos modelis. Šiuo metu visos Lietuvoje veikiančios lytiškumo ugdymo programos pilnai atitinka SLURŠ. Dalis jų yra visuminio lytinio švietimo programų (CSE - comprehensive sexuality education) vertiniai. Tokių programų keliami tikslai ir turinys (perduotinos žinios ir tam naudojamos priemonės) neatitinka SLURŠ vertybinių nuostatų, jos paprastai neturi rengimo šeimai dalies.

SLURŠ programos įgyvendinimą mokykloje privaloma suderinti su tėvais ar globėjais, tačiau ne visada tai įvyksta, ir dažnai tėvai yra pastatomi prieš faktą, jog jų vaikas turėjo užsiėmimus, apie kuriuos jie nebuvo informuoti. Algoritmas, parengtas remiantis LR Švietimo įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, ir yra skirtas informuoti tėvus apie tai, kaip mokykloje turi būti įgyvendinama valstybinė SLURŠ programa, ir padėti jiems dalyvauti šios programos įgyvendinimo procese.

Nors Švietimo įstatymas nenumato tėvų dalyvavimo galimybės mokyklos strateginiame planavime, būtų tikslinga tai numatyti.

Algoritmo prieduose pateikiamos su SLURŠ įgyvendinimu ir jos kokybės užtikrinimu mokykloje susijusių teisės aktų ištraukos,  taip pat pateikiamos tėvų teises švietimo sistemoje reglamentuojančios tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų normos. Algoritmą ir priedus galima rasti Rengimo šeimai asociacijos interneto svetainėje.

Algoritmą paruošė Rengimo šeimai asociacija, vienijanti už vaikų lytinį auklėjimą šeimoje atsakingus tėvus, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai srityje dirbančius pedagogus bei šios srities ekspertus, pripažįstančius prigimtinę žmogaus, šeimos ir lytiškumo sampratą.

Tai pirmasis asociacijos projektas skirtas tėvų įgalinimui švietimo sistemoje. Ateityje planuojama atlikti visų Lietuvoje veikiančių lytiškumo ugdymo programų vertinimą, siekiant nustatyti jų atitikimą valstybinei SLURŠ programai ir palankumą tėvams. Jau dabar asociacijos puslapyje galima rasti mokymus, kurie asociacijos ekspertų vertinimu, atitinka Valstybinės SLURŠ programos tikslus ir vertybines nuostatas bei yra draugiški tėvams.

The post Konferencijoje „Tėvų įgalinimas švietimo sistemoje”: tėvų įtraukimas į sprendimų priėmimą - demokratinės švietimo sistemos bruožas appeared first on LAIKMETIS.