„Dievo Motinos katedra nori priminti nepakitusią Prancūzijos Katalikų Bažnyčios poziciją dėl teisės į nemokamą įėjimą į bažnyčias ir katedras“, - pažymima tekste. - Laisvas patekimas į bažnyčias ir katedras patvirtintas tiek 1905 m. įstatymu dėl Bažnyčios ir valstybės atskyrimo, tiek pagrindine bažnyčių misija: be jokių sąlygų ir būtinai nemokamai priimti visus vyrus ir moteris.“

Pareiškime pabrėžiama, kad katedra „niekada neatskyrė piligrimų ir lankytojų“.

Jame taip pat pažymima, kad reikia rasti kitų būdų, kaip išsaugoti religinį paveldą, o ne imti iš lankytojų mokesčius, „kurie neišvengiamai privers žmones atsisakyti lankytis katedroje“.

Trečiadienį Dati sakė, kad pasiūlė Paryžiaus arkivyskupui apmokestinti įėjimą į Paryžiaus Dievo Motinos katedrą. Ji sakė, kad 5 eurų kaina už apsilankymą „per metus surinktų 75 mln. eurų“. Ministrė mano, kad tai būtų gera pagalba atkuriant katedras ne tik Paryžiuje, bet ir provincijose.

Paryžiaus katedros statybos darbai truko beveik du šimtmečius – iki 1345-ųjų.

2019 m. pasaulis gedėjo dėl žalos, kurią viduramžių Paryžiaus katedrai padarė gaisras, nuniokojęs 90 metrų ąžuolinę smailę ir medinį aštuonių šimtmečių senumo katedros stogą.

Prasidėjus gaisrui buvo išneštos pagrindinės katedros religinės ir meno vertybės, įskaitant Kristaus erškėčių vainiko relikviją.

Valdžios institucijos kol kas nerado jokių įrodymų, pagrindžiančių prielaidą, kad gaisras nebuvo nelaimingas atsitikimas, o po jo praėjus keliems mėnesiams atlikto pirminio tyrimo išvadose teigiama, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros instaliacijos gedimo.

Beveik iš karto po nelaimės prasidėjo diskusijos, ar katedra bus atkurta tokia, kokia ji buvo prieš gaisrą, ar ji bus atnaujinta ir ant senovinės bažnyčios dalies bus įrengti šiuolaikiniai architektūriniai sprendimai ir puošybos elementai.

Vėliau Prancūzijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo įpareigojo, kad rekonstrukcija turi „išsaugoti istorinį, meninį ir architektūrinį originalaus statinio interesą“.

Tikimasi, kad Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedra vėl bus atidaryta gruodžio 7 dieną. Šiuo metu vis dar vyksta katedros restauravimo darbai, kuriuos visiškai užbaigti planuojama 2029-2030 m.

Iki gaisro Paryžiaus katedrą per metus aplankydavo apie 10 mln. žmonių.

The post Paryžiaus arkivyskupija atmetė idėją apmokestinti įėjimą į Dievo Motinos katedrą appeared first on LAIKMETIS.

Baigus rekonstrukciją, filmotekoje atsiras dvi kiną rodančios salės, lauko kinas, audiovizualinių menų kultūros centras su skaitykla ir mediateka, ekspozicijų erdvės, audiovizualinio darbo bei rezidencijų studijos.

Regioninė filmoteka – Vakarų Lietuvos regiono kino ir medijų traukos, sklaidos ir edukacijos centras.

Kino teatras Lietuvos kino centrui perleistas 2023 metų gruodžio 1 dieną. Filmotekos infrastruktūros sukūrimo darbus inicijavo Kultūros ministerija kartu su Lietuvos kino centru ir įmone „Lietuvos kinas“. 

Projektą numatyta įgyvendinti per dvejus metus.

Rangos darbus vykdo įmonė „Infes“, su kuria pasirašyta 8,3 mln eurų vertės sutartis.  

Projektas finansuojamas iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Valstybės biudžeto lėšų. Bendra projekto vertė daugiau nei 9,1 mln eurų.

The post Palangoje prasidėjo kino teatro „Naglis“ tvarkymo darbai appeared first on LAIKMETIS.

Anot savivaldybės trečiadienį išplatinto pranešimo, rekonstruojant Liuteronų sodą siekta sukurti erdvę ramiam poilsiui senų medžių paunksmėje ir suteikti teritorijai memorialinį charakterį informuojant apie čia buvusias kapines.

„Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir visiems geros valios žmonėms, kad senosios evangelikų kapinės, sovietmečiu išniekintos, dabar atgijo kaip Liuteronų sodas. Šiuo darbu grąžiname skolą čia besiilsintiems Vilniaus kūrėjams. Nutiesėme dar vieną tiltą tarp jų ir ateities kartų, kurios mūsų miestą mylės, jame kurs ir melsis“, – per sodo atidarymo ceremoniją kalbėjo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

Vykdant projektą buvo atlikti geofiziniai, archeologiniai tyrimai, perlaidoti kai kurie palaikai.

Be to, į teritoriją sugrąžinta 12 antkapinių paminklų iš Rasų ir Saltoniškių kapinių. Penkių paminklų pastatymo vietos identifikuotos pagal pateiktą 1938 metų kapinių planą ir jie grįžo į senąsias vietas, o likusieji pastatyti arčiau Niškovskių koplyčios.

Atnaujinant teritoriją įrengti paviršiniai nuotekų tinklai, koreguotas esamas takų tinklas rekonstruojant takų vietas, įrengti nauji suoliukai, mažosios architektūros elementai, santūrus apšvietimas. Teritorija papildomai apželdinta: pasėta nauja veja, pasodintos viršūnžiedės pachisandros, pavasarį sodo lankytojus mėlynais žiedais džiugins scylės.

Liuteronų sodą projektavo „ID Vilnius“ (anksčiau „Vilniaus planas“).

Ateityje planuojama restauruoti rytinėje buvusių kapinių teritorijoje išlikusius kapinių tvoros fragmentus, į atkurtas nišas grąžinti restauruotas senąsias antkapines plokštes, vienoje iš nišų bus atkurta sieninė tapyba, bus įrengtos granitinės plokštės su šioje teritorijoje besiilsinčių žmonių pavardėmis.

Liuteronų sodas įkurtas buvusių Vilniaus evangelikų liuteronų kapinių vietoje, kurių istorija siekia XVIII amžių. Sklypą kapinėms ant Bufalo (dabartinio Tauro) kalno XVIII amžiuje pabaigoje už 990 sidabrinių rublių nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 metais, iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 metų – ir evangelikams reformatams (kalvinistams).

Kapinės uždarytos 1958 metais, likviduojant dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungos kultūros rūmai. 1962 metais nuspręsta visiškai likviduoti Evangelikų kapines, jas paverčiant parku. 1972 metų pabaigoje – 1973 metų pradžioje prieš pradedant statyti Santuokų rūmus, sunaikinti dar išlikusios kapinių pietinės dalies kapai ir antkapiai, nugriauta didžioji koplyčia. Išliko tik Niškovskių koplyčia-mauzoliejus ir kapinių rytinės tvoros fragmentas.

Liuteronų sodo rekonstrukcijai kainavo beveik 2,2 mln. eurų. Lėšos skirtos iš Europos Sąjungos, valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetų.

The post Vilniuje po rekonstrukcijos pašventintas ir lankymui atidarytas Liuteronų sodas appeared first on LAIKMETIS.

„Rotušė yra miesto simbolis. Kaunas stipriai padirbėjo, kad ji būtų nenuobodi, patraukli, visiems prieinama. Vieni čia lankysis iš meilės – apsisprendę tuoktis, kurti tvirtas šeimas, kitus užsukti vilios naujas muziejus su įdomiai perteikta miesto istorija. Tai aktualu tiek kauniečiams, tiek ir turistams. Bus ir iškilmingų ceremonijų, įvairių renginių, parodų. Tikiuosi, atgijusios erdvės bus jaukios, gyvos“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Lankytojų lauksime jau liepos 11 d., šventiniame renginyje Kauno rotušė atgyja! Sutemus, nuo 21.30 val., kauniečiams ir miesto svečiams paruošta: nostalgiška kelionė per skirtingas Kauno epochas; grupės „Hansanova“, Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus, Jeronimo Miliaus bei „Ąžuolyno“ orkestro, Gabrielės Nausėdaitės ir Simo, Kauno Šampaninio choro koncertai; šokio virtuozų pasirodymai; įspūdingas ugnies šou; unikalus vertikalaus šokio pasirodymas ant rotušės sienų. Šis renginys – įžanga į Kauno miesto muziejus programą „Tavo vestuvės su Kaunu!“ - pasakojama savivaldybės feisbuko paskyroje.

Liepos 12–18 dienomis Kauno miesto muziejus ne tik pristatys šiuolaikinę miestui skirtą ekspoziciją, bet ir kvies dalyvauti edukacinėse veiklose bei renginiuose, kurie leis iš arčiau pažinti atsinaujinusią erdvę, miesto istorijas ir čia gyvenusius žmones.

Atsinaujinusi Kauno rotušė išsaugojo savo autentiką, tačiau gerokai išplėtė erdves ir funkcijas – nuo šiol čia trauks ne tik santuokos ceremonijos, bet ir muziejaus ekspozicija, parodų salė, turizmo informacijos centras, įsikursianti kavinė.

The post Po rekonstrukcijos atveriama Kauno „Baltoji gulbė“ appeared first on LAIKMETIS.

Kauno savivaldybė su konkursą laimėjusia įmone spalio 26-ąją pasirašė preliminarią sutartį, nurodo Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama ataskaita. Pagal ją darbai turės būti atlikti iki 2025 metų gegužės 26 dienos. 

Žiniasklaida anksčiau skelbė, kad 1989 metais statyto baseino rekonstrukcija planuojama nuo 2015 metų, 2021 metais skaičiuota, kad darbai kainuotų apie 7–8 mln. eurų. Šiame baseine karjerą pradėjo viena geriausių Lietuvos plaukikių R. Meilutytė.

Baseinas šiuo metu neveikia, bendrovės „Projektų rengimo centras“ parengtame jo rekonstrukcijos projekte nurodoma, kad šiuo metu pastato būklė yra tokia prasta, kad jis netinkamas eksploatacijai. 

„Baseino patalpos gelžbetoninės kolonos, denginio sijos ir plokštės pažeistos armatūros korozijos. Apsauginis betono sluoksnis daugelyje vietų supleišėjęs, atsisluoksniavęs, vietomis nukritęs, Krentančios betono ir tinko atplaišos kelia pavojų baseine esantiems žmonėms. Patalpose atsiradęs pelėsis. Baseino vonios hidroizoliacija nesandari. Per baseino vonios dugno ir šalia baseino esančią rūsio perdangą skverbiasi vanduo palikdamas druskos pėdsakus. Pastato stogo danga susidėvėjusi, praleidžia kritulius, dangos nuolydžiai pažeisti“, – teigiama projekte.

„Šiuo metu esamo baseino pastato techninė būklė nėra tinkama tolimesnei objekto eksploatacijai, pastatas
neatitinka higienos reikalavimų“, – priduriama pastato būklės aprašyme.

Rekonstrukcijos metu numatoma atnaujinti baseiną, kitas patalpas, pastato išorę, pritaikyti jį žmonių su negalia naudojimui, greta įrengti apie 50 vietų automobiliams statyti.   

Baseiną patikėjimo teise valdo 2001 metais įkurta Kauno plaukimo mokykla, taip pat veikianti baseinuose „Vilija“ ir „Dainava“.

„Verslo“ darbus atliks su įmonėmis „Kaminta“, „Rūdupis“ ir „InnoBIM“. Konkurse, be „Verslo“, taip pat dalyvavo statybų bendrovės „Autokausta“ ir „Infes“. 

The post Baseiną, kuriame karjerą pradėjo R. Meilutytė, planuojama rekonstruoti už 10 mln. appeared first on LAIKMETIS.

Savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas BNS patvirtino, kad paskelbtas aikštės rekonstravimo darbų ir jų projekto pirkimo konkursas. Jo vertės jis neatskleidė, tačiau žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad ji viršija 20 mln. eurų. 

„Kol kas, kol vyksta pirkimo procedūros, nenorėčiau šios sumos atskleisti, kai bus parinktas rangovas ir pasirašyta sutartis ir bus nustatyta ta suma“, – sakė A. Žukas.

Anot jo, visas projektas bus finansuojama iš savivaldybės biudžeto – į Europos Sąjungos paramą nepretenduojama dėl to, kad stovėjimo vietos požeminėje aikštelėje bus mokama paslauga. 

„Savivaldybės lėšomis, kadangi požeminėje dalyje bus įrengtos parkingo lėšos, kurios bus apmokestintos, todėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų šitam projektui nebuvo galima naudoti“, – teigė A. Žukas.

požeminėje dalyje bus įrengtos parkingo lėšos, kurios bus apmokestintos, todėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų šitam projektui nebuvo galima naudoti

Pagal bendrovės „SRP Projektas“ parengtą techninį projektą dviejų aukštų požeminėje aikštelėje turėtų būti įrengta 231 automobilių stovėjimo vieta, galimybė jomis naudotis turi būti užtikrinama greta esančio ir šiuo metu baigiamo rekonstruoti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro lankytojams.

Antžeminė aikštės, kuri ribojasi su Danės, H. Manto ir Naujojo Sodo gatvėmis, dalis projektuojama taip, kad atvira erdvė būtų pritaikyta ne tik kasdieniam naudojimui, bet ir masiniams renginiams, joje numatyta įrengti fontaną.

Statybų leidimas aikštės rekonstrukcijai išduotas šiemet balandį. 

Uostamiesčio valdžia dėl aikštės rekonstrukcijos po ja įrengiant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę apsisprendė po ilgų diskusijų, o anksčiau parengtas projektas ne kartą koreguotas, jam prieštarauta dėl darbų, keliančių pavojų aikštėje ir greta jos augantiems medžiams, taip pat – dėl neva neracionalios kainos. 

Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, aikštės rekonstravimo darbų konkursas paskelbtas sekmadienį, pasiūlymų laukiama iki rugsėjo 11-osios.

The post Klaipėdos savivaldybė ieško, kas rekonstruos Atgimimo aikštę appeared first on LAIKMETIS.

Rekonstrukcija vis dar vykdoma ir ją planuojama užbaigti iki 2024-ųjų pabaigos, naujienų agentūrai AFP pranešė Kultūros ministerija.

„Statybos darbai sparčiai vykdomi“, – sakė atstovas.

Pareigūnai anksčiau nurodė gruodžio 8 dieną – Nekaltojo Prasidėjimo šventę – kaip galimą galutinį terminą.

Tai reiškia, kad XII amžiuje pastatyta katedra, kurioje anksčiau kasmet apsilankydavo apie 12 mln. lankytojų, negalės priimti 2024-aisiais liepą ir rugpjūtį Paryžiuje vyksiančių olimpinių žaidynių dalyvių.

Tačiau aštri smailė, kurią architektas Eugene'as Viollet-le-Ducas (Eženas Violė-le-Diukas) pridėjo XIX amžiuje pertvarkant katedrą ir kuri pakeitė ankstesnę medinę smailę, kuri sunyko, vėl bus pastatyta iki 2023 metų pabaigos, pranešė ministerija.

Medinės smailės griūtis buvo vienas dramatiškiausių 2019 metų balandžio 15 dieną įvykusio gaisro momentų.

Iš tų pačių originalių medžiagų buvo pagaminta identiška versija: konstrukcijai paruošta 500 t ąžuolo medienos, o paviršiui ir ornamentams – 250 t švino.

Dėl gaisro metu likusių švino nuolaužų ir švino panaudojimo rekonstrukcijos metu kilo susirūpinimas dėl sveikatos, o Prancūzijos pareigūnai turėjo patikinti savo kolegas Europoje, kad buvo imtasi tinkamų saugos priemonių.

Šią savaitę prasidėjo parengiamieji darbai, kad būtų galima pradėti atstatyti smailę, buvo pastatyti pastoliai ir palei Senos upę atvežti pagal užsakymą išpjauti pagrindo akmenys.

Baigta statyti smailė sieks 100 m aukštį.

Tuo tarpu buvo baigti kruopštūs katedros vidaus sienų – iš viso 42 000 kv. m – valymo darbai, taip pat gaisro metu išlikusių freskų, geležies dirbinių, stalių dirbinių, vitražų ir skulptūrų tvarkymo darbai.

Priešais pagrindinį fasadą pastatytas laikinas angaras, kad skulptoriai galėtų restauruoti ir pakeisti skulptūras.

Svarstomi nauji interjero projektai, o laimėtojas bus išrinktas šią vasarą.

Praėjusiais metais kilo ginčų dėl sprendimo įtraukti šiuolaikinį meną tarp katedroje eksponuojamų kūrinių.

Paryžiaus arkivyskupas Laurent'as Ulrichas (Loranas Ulrichas) neseniai sakė, kad nori „edukacinės ir dvasinės kelionės,.. o ne muziejaus atitikmens“.

The post Paryžiaus katedros rekonstrukciją planuojama užbaigti iki 2024-ųjų pabaigos appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS nurodė Žemaičių muziejus „Alka“ atstovė Donata Kazlauskienė, Žemaičių vyskupystės muziejus pradėtas remontuoti 2021 metais dėl drėgmės pažeistos fasadų cokolinės dalies, netinkamų medžiagų naudojimo ankstesnių remontų metu, nepakankamo elektrinio šildymo muziejuje.

„Iki 2021 metų pilnai nebuvo įrengta nei viena pastato dalis. Lankytojams aptarnauti naudotas tik pietinio korpuso pirmas aukštas bei bokšto salė antrajame aukšte, į kurią patekti galėjo pro nebaigtą tvarkyti laiptinę“, – teigė kultūrinės komunikacijos specialistė.

Pasak D. Kazlauskienės, šiuo metu yra įgyvendinta 93 proc. visų projekte numatytų rangos darbų. Baigti eksterjero darbai, tačiau dar nebaigta tvarkyti aplinka, yra likę vidaus apdailos darbų.

Anot jos, Žemaičių vyskupystės muziejaus tvarkybos ir kapitalinio remonto darbus planuojama baigti 2023 metais.

„Atvertame muziejuje lankytojams bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, apžvalgos ekskursijoms pritaikytas varpinės bokštas. Darbų apimtys – milžiniškos, tačiau muziejininkai viliasi, kad pastangos bus įvertintos ir po rekonstrukcijos bei ekspozicijų atnaujinimo visuomenė naujai atras unikalaus Žemaitijos sakralinio paveldo ištakas liudijantį muziejų, pripildytą autentiškos kultūrinės dvasios“, – sako ji.

Pasak muziejaus atstovės Laimos Brasienės, „Alka“ šiuo metu įgyvendina du Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus. Ekspozicijos atnaujintos bus ir muziejaus pagrindiniame pastate Telšiuose.

„Kuriame inovatyvią, atvirą kultūros įstaigą, saugančią vertybines tradicijas. Bus išplėstos ekspozicijų erdvės, atvertos uždarytos patalpos lankytojams, kad pasiektume viso muziejaus ekspozicijų naratyvo vientisumą, sukurdami emocinį istorijos ratą“, – BNS atsiųstame komentare teigia muziejaus direktorė Eva Stonkevičienė.

Tikimasi, jog bus restauruotas ir lankytojams pritaikytas Žemaičių vyskupystės muziejaus pastatas, įsigyta veikloms vykdyti reikalinga įranga, sukurtos naujos ekspozicijos, vyks edukacijos, apžvalgos ekskursijoms bus pritaikytas varpinės bokštas.

Anot direktorės, viliamasi, kad po rekonstrukcijos, ekspozicijų atnaujinimo kartu visuomenė naujai atras sakralinio paveldo ištakas liudijantį muziejų, pripildytą autentiškos kultūrinės dvasios.

„Jau visai netrukus pakviesime lankytojus į Žemaitijos regioną reprezentuojantį vieną moderniausių muziejų Lietuvoje, kuriame bus galima ne tik pačiam dalyvauti istoriniuose pasakojimuose, bet ir pasiklausyti autentiškų varpų gaudimo“, – teigia E. Stonkevičienė.

Projektui įgyvendinti iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų skirtas kiek daugiau nei 5,5 mln. eurų.

The post Žemaičių vyskupystės muziejus atnaujino varpinės bokštą appeared first on LAIKMETIS.

„Planuojamas dar vienas dalininko įnašas kitais metais – mano skaičiavimais, turėtų siekti apie 285 tūkstančius (eurų). Tuos dalininko įnašus pervedame periodiškai jau už atliktus darbus“, – tarybos posėdyje sakė savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Pasak jo, šios lėšos bus numatytos kitų metų biudžete.

Bendra rangos darbų vertė siekia 2,3 mln. eurų, iš kurių 1 mln. – Europos Sąjungos lėšos. Likusią lėšų dalį yra įsipareigojusi skirti savivaldybė.

Pasak savivaldybės, padidinus įnašą, būtų užtikrintas nenutrūkstamas projekto įgyvendinimas, viešajai įstaigai skirtos reikalingos kofinansavimo lėšos padengtų rangos darbų išlaidas už atliktus ir suplanuotus atlikti darbus šių metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais.

Darbus bažnyčioje numatoma baigti iki 2023 metų rugpjūčio.

Jie turėjo būti baigti anksčiau, tačiau užsitęsė dėl teisminio ginčo su rangovu.

Bažnyčioje planuojama sutvarkyti fasadus, įrengti įėjimą neįgaliesiems, restauruoti langus ir duris.

Pačiame Kauno centre stovintis išskirtinis architektūrinis daugiau kaip šimto metų pastatas ateityje turėtų atverti savo erdves ir platesnėms kultūrinėms veikloms.

Savivaldybė yra skelbusi, jog čia numatoma rengti daugiau koncertų, ekskursijų apie bažnyčios istoriją, kitų edukacinių veiklų.

The post Kauno Soboro rekonstrukcijai skirtas papildomas finansavimas appeared first on LAIKMETIS.

Be to, Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlys pripažinti TV bokšto rekonstrukcijos projektą valstybei svarbiu projektu. 

Pernai pradėjus bokšto rekonstrukciją, didžioji dalis darbų vyko viršutinėje bokšto „taurėje“, į rekonstrukciją investuota 2,1 mln. eurų. Šiemet jai numatoma skirti 2,5 mln. eurų.

Anot ministerijos, geopolitinių aplinkybių kontekste šiemet dėmesys bus skiriamas bokšto ir visos transliacijos sistemos saugumui.

„Rekonstruojamą televizijos bokštą svarbu maksimaliai pritaikyti visuomenės poreikiams. Kartu rekonstrukciją svarbu išnaudoti radijo ir televizijos transliacinių sistemų patikimumui sustiprinti bei atsparumui įvairioms galimoms grėsmėms padidinti“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anot pranešimo, gavus valstybei svarbaus projekto statusą, bokštas būtų išsaugotas ir efektyviau išnaudotas.

Pernai atliekant rekonstrukciją, dauguma darbų vyko viršutinėje bokšto dalyje, pakeista fasadinė dalis: vietoje buvusių išorinių sienų ir konstrukcijų įrengti vitrininiai langai. Taip pat nauja danga perdengtas restorano „Paukščių takas“ stogas, įrengta lauko terasa. Įrengtos ir konstrukcijos pasivaikščiojimui su apraišais stogo pakraščiu.

Šiemet viršutinėje bokšto dalyje, esančioje virš „Paukščių tako“, numatoma įrengti antrąją kavinę–barą su apžvalgos erdvėmis ir verslo konferencijų centrą.

Planuojama, kad 2024 metais baigus visus rekonstrukcijos darbus, apie 3,7 tūkst. kvadratinių metrų naujų erdvių bus atverta arba pertvarkyta naujam panaudojimui.

Taip pat numatoma atnaujinti erdves aplink bokštą: bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, lauko kavinė, rekonstruotas tunelis į bokšto galeriją ir kiti bokšto aplinkos objektai.

Po rekonstrukcijos bokštas bus pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, įrengti priešgaisriniai liftai, atnaujinta priešgaisrinė sistema, pakeisti vidaus infrastruktūros inžineriniai tinklai, atnaujinta energetinė infrastruktūra ir transliavimo technologijos bei įranga. Bus atnaujintas ir Sausio 13-osios atminimo muziejus.

Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. 326 metrų aukščio bokštą kasmet aplanko vidutiniškai per 120 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos lankytojų skaičius sieks 200 tūkst. per metus.

Prieš kiek daugiau nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus televizijos bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuotas.

The post Bus didinamas Vilniaus televizijos bokšto saugumas appeared first on LAIKMETIS.