Jei siūlymams bus pritarta, darbdaviai užsieniečius įdarbinti galės tik visą darbo laiką, dirbti galės tik leidimą gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai.

Apie siūlomas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas trečiadienį spaudos konferencijos metu paskelbė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Spręsdami darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, privalome nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

„Mums reikalingi papildomi saugikliai, kad užkirstume kelią galimam piktnaudžiavimui“, – pridūrė ji.

Pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.

Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.

Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas tris darbdavius.

„Mes matome piktnaudžiavimo atvejų, kai atvykęs užsienietis dirba pas dešimt ar net daugiau darbdavių. Mes suprantame, kad tai nėra labai realu, todėl siūlome apriboti tą skaičių“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mes matome piktnaudžiavimo atvejų, kai atvykęs užsienietis dirba pas dešimt ar net daugiau darbdavių. Mes suprantame, kad tai nėra labai realu, todėl siūlome apriboti tą skaičių“

Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūloma nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę, kurią, anot A. Bilotaitės, vėliau pristatys SADM.

Pasak A. Bilotaitės, artimiausiu metu šios pataisos keliaus į Vyriausybę, o jai pritarus, pavasario sesijoje įstatymo pakeitimai turėtų būti pateikti Seimui.

VRM duomenimis, pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, o šiuo metu šalyje gyvena jau virš 227 tūkst. užsieniečių.

2023 metais priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Šiemet priimti 244 tokie sprendimai.

Iš užsienio šalių į Lietuvą atvykusių darbuotojų skaičius per 2023 metus išaugo 65 proc. iki 142 tūkst., daugiausia jų – iš Baltarusijos, remdamasi darbdavių pranešimais trečiadienį skelbia Užimtumo tarnyba. 

Didžioji dalis dirbančių užsieniečių metų pradžioje buvo piliečiai iš trečiųjų šalių – 131,4 tūkst., arba 65,5 proc. daugiau nei prieš metus, tuo metu Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių dirbo 10 tūkst., arba 66,7 proc. daugiau. 

Daugiausiai atvykėlių metų pradžioje buvo iš Baltarusijos – 47,7 tūkst., arba beveik 1,6 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Ukrainiečių skaičius augo 37 proc. – iki 44,8 tūkst., uzbekų – 3,7 karto iki 6,6 tūkst., kirgizų – 2,2 karto iki 5,6 tūkst.

Daugiausia Lietuvoje dirbančių ES piliečių yra iš Rumunijos (2,9 tūkst.), Latvijos (2,4 tūkst.) ir Lenkijos (1,5 tūkst.), Bulgarijos (1 tūkst.) ir Italijos (300).

The post VRM siūlo griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams appeared first on LAIKMETIS.

Kaip trečiadienį nusprendė Vyriausybė, „užsieniečiams, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos 3 metus nuo laikinosios apsaugos Lietuvoje suteikimo“.

Dabar galiojančiame nutarime numatytas dvejų metų terminas.

Projektu vieneriems metams taip pat pratęsiama laikinoji apsauga – iki 2025-ųjų kovo.

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nuostata dėl prailginto kalbos mokėjimo termino bus taikoma ir asmenims, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga, ir tiems, kuriems ji buvo suteikta, tačiau jie jau yra įgavę naują statusą, pavyzdžiui, turi leidimą dirbti Lietuvoje.

Valstybinė kalbos inspekcija praėjusių metų kovo viduryje politikus informavo, kad nuo 2024-ųjų kovo pradės tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą

„Ir toliau bus sudaromos galimybės ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos per Užimtumo tarnybos finansuojamas priemones ar per Individualių mokymosi paskyrų sistemą“, – teigiama ministerijos rašte.

Valstybinė kalbos inspekcija praėjusių metų kovo viduryje politikus informavo, kad nuo 2024-ųjų kovo pradės tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.

Jos rašte teigta, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“.

Šie Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos planai papiktino Vyriausybės atstovus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvoje įsidarbino beveik 30 tūkst. ukrainiečių.

The post Ukrainiečiams metams prailgintas terminas dėl lietuvių kalbos mokėjimo appeared first on LAIKMETIS.

Taip ji kalbėjo pirmadienį pristatydama priedangų žemėlapį, kuris nurodo situaciją kiekvienoje savivaldybėje.

„Šiandien turime jau dvylika savivaldybių, kurios yra pasiekusios šį Vyriausybės nustatytą tikslą“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mes nuo nulio pradėjome kurti priedangų tinklą, tą paskatino karas Ukrainoje. Tai paskatino mus sukurti visiškai naują priedangų sistemą, kuri užtikrintų mūsų žmonių saugumą“, – pridūrė ji.

Per pusantrų metų šalyje, ministerijos duomenimis, sukurtas 3 310 priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo. 

„Tai yra procesas, kuris juda į priekį, tai nėra baigtinis sąrašas“, – teigė ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu laikina apsauga galėtų pasinaudoti daugiau nei 900 tūkst. arba 31 proc. šalies gyventojų. Vyriausybės tikslas, kad priedangose laikiną apsaugą gautų apie 50 proc. gyventojų – 60 proc. didmiesčiuose ir 40 proc. rajonuose.

Pagal įstatymą, savivaldybės atsakingos ir už priedangų parinkimą, žymėjimą bei parengties organizavimą. Priedangų situaciją šalyje kartu su savivaldybėmis koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Kaip teigė PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, Lietuva yra priedangų plėtros lyderė Baltijos šalyse. Anot jo, Estijoje priedangose laikiną apsaugą gautų 10 proc. gyventojų, Latvijoje priedangų procesas kol kas išvis nereglamentuotas.

Estijoje priedangose laikiną apsaugą gautų 10 proc. gyventojų, Latvijoje priedangų procesas kol kas išvis nereglamentuotas

E. Geda tarp gerųjų pavyzdžių išskyrė Kauno rajoną, kuriame prieglobstį priedangoje gautų pusė savivaldybės gyventojų. Viena prasčiausių situacijų Vilniaus rajone, kur priedangų užtektų vos 6 proc. gyventojų.

Pristatytame priedangų žemėlapyje savivaldybės pažymėtos trimis spalvomis. Raudona spalva pažymėtos savivaldybės, kurios nėra pasiekusios Vyriausybės numatytos 50 proc. ribos, geltona spalva pažymėtos savivaldybės, kuriose situacija kiek geresnė, žalia spalva nuspalvintos savivaldybės, kurios pasiekė ministrų kabineto iškeltą tikslą.

Prieš dvejus metus įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę suprojektuoti ir įrengti priedangas visuose naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose, skirtuose daugiau nei šimtui žmonių, bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose.

The post A. Bilotaitė: penktadalis savivaldybių pasiekė Vyriausybės iškeltą priedangų tikslą appeared first on LAIKMETIS.

Tai buvo pirmasis R. Sikorskio vizitas Berlyne po to, kai gruodį į valdžią Lenkijoje atėjo nauja centristų koalicijos vyriausybė.

Panašų raginimą 2020 metų rugsėjį išsakė Lenkijos tuometinės valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis, apskaičiavęs, kad Vokietija turėtų sumokėti Varšuvai 1,3 trilijono eurų kaip kompensaciją už daugiau kaip 5,2 mln. Lenkijos piliečių mirtį.

Kalbėdamas per televiziją „Welt“ po derybų su savo kolege Vokietijoje Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), R. Sikorskis sakė, jog „tai, ką Vokietija padarė Lenkijai Antrojo pasaulinio karo metais, buvo baisu ir žiauru“.

būtų naudinga, jei Vokietija „rastų kūrybišką sprendimą, kaip išreikšti šią kančią, išreikšti apgailestavimą ir padaryti ką nors gero žmonėms, išgyvenusiems šį laikotarpį“

Jis teigė, kad būtų naudinga, jei Vokietija „rastų kūrybišką sprendimą, kaip išreikšti šią kančią, išreikšti apgailestavimą ir padaryti ką nors gero žmonėms, išgyvenusiems šį laikotarpį“.

„Ir šis etinis praeities apmąstymas tuomet turėtų baigtis finansine kompensacija“, – pridūrė ministras, nepateikdamas jokių skaičių.

Antrojo pasaulinio karo metu padarytos žalos atlyginimo klausimas jau buvo sukėlęs įtampą tarp Berlyno ir ankstesnės PiS vadovaujamos Lenkijos vyriausybės, kuri tvirtino, kad Vokietija šiuo klausimu turi moralinę pareigą.

Vokietija dažnai atmeta tokias pretenzijas, nurodydama 1953-ųjų Lenkijos sprendimą atsisakyti pretenzijų Rytų Vokietijai.

The post Naujoji Lenkijos vyriausybė iš Vokietijos vėl reikalauja karo reparacijų appeared first on LAIKMETIS.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad norima išsiaiškinti, kokie konkretūs sprendimai suplanuoti ir kada jie bus įgyvendinti.

„Labai svarbu, kad ateina atstovai žemės ūkio organizacijų ir ateina premjerė. Yra gera platforma pasikalbėti atvirai apie tuos klausimus, kurie užplanuoti pirmiausia dėl akcizo, dėl pievų, dėl šlapynių. Tie klausimai, kurie keliami proteste, ir mes jau norime klausti, kokius sprendimus ir kada priims Vyriausybė“, – BNS sakė V. Pranckietis.

„Nebūtinai viskas greitai gali įvykti, bet reikia nusimatyti datas, mechanizmus, kaip tai turėtų įvykti ir tada tie sprendimai turėtų būti, kaip pavyzdžiui, šlapynės, – koks bus sprendimas, jei iki šiol nėra jokių tikslių žemėlapių, kur tas šlapynes kas suplanavo. Turėtų būti suderinti planai, kur tai yra žemėlapiuose pažymėta, o žmonės žinotų sąlygas“, – aiškino politikas.

Komitete dirbantis konservatorių frakcijos narys Jonas Gudauskas teigė, kad komitete bus kalbama ir apie jau registruotas įstatymo pataisas grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių sunkvežimiams, taip pat iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą.

Komitete taip pat bus pristatoma informacija apie šią savaitę vykusį žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikimą su Europos Komisijos nariu Januszu Wojciechowskiu

„Akcizo pakeitimai dėl naftos, dujų, dėl žalio dyzelino naudojimo žemės ūkio technikoje – dabar bus žemės ūkio veikloje, atstatyta prieš tai formuluotė. (...) Kiti ūkininkų klausimai ir reikalavimai gamtosauginiai, Aplinkos ministerijai dėl apsaugos juostų, šlapynių“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė J. Gudauskas.

Komitete taip pat bus pristatoma informacija apie šią savaitę vykusį žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikimą su Europos Komisijos nariu Januszu Wojciechowskiu (Janušu Voicechovskiu) dėl daugiamečių pievų.

Protestą Vilniuje šią savaitę surengę žemdirbiai siekia atkreipti valdžios dėmesį į jos vykdomą žemės ūkio politiką, ragina atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kelia daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.

The post Kaimo reikalų komitetas aiškinsis, kaip reaguojama į ūkininkų reikalavimus appeared first on LAIKMETIS.

Seimo nariai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas ir Audronius Ažubalis siūlo nustatyti, kad penkerius metus Lietuvoje pragyvenusiam užsieniečiui ir norinčiam pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje toks dokumentas būtų išduodamas, tik jeigu asmuo pateiktų valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė septyni parlamentarai. Projektą toliau svarstys Seimo Užsienio reikalų komitetas. Pataisas toliau svarstyti plenariniame posėdyje planuojama jau pavasario sesijos metu.

Parlamentarų teigimu, praktika rodo, kad asmenys linkę neterminuotai tęsti leidimą laikinai gyventi, todėl jiems netaikomi valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų patikrinimo reikalavimai, kurie atsiranda kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi. Anot jų, tai kelia riziką formuotis užsieniečių diasporoms.

Taip pat siūloma sugriežtinti darbdavio atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pataisomis norima nustatyti, kad darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas arba atsisakoma išduoti naują, jeigu pas darbdavį ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui.

Pataisomis norima nustatyti, kad darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas arba atsisakoma išduoti naują

Be to, siūloma nustatyti, kad į Lietuvą atvykęs užsienietis pakeisti darbdavį galėtų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos.

Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį šešiems mėnesiams, tačiau praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį, teigia pataisų autoriai.

Seimo nariai taip pat siūlo riboti laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo skaičių lietuvių kilmės asmenims arba užsieniečiams, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Pagal projektą, jiems laikinas leidimas būtų išduodamas vieną kartą. 

Tokie asmenys, Lietuvoje pragyvenę penkerius metus, turėtų pramokti lietuvių kalbos, išlaikyti Konstitucijos pagrindų įstatymą egzaminą ir galėtų gauti nuolatinį leidimą gyventi šalyje.

The post Seimas ėmėsi pataisų dėl lietuvių kalbos reikalavimo užsieniečiams appeared first on LAIKMETIS.

„Reikės atsižvelgti, kad iki kadencijos pabaigos liko labai nedaug laiko, taigi ministrui jau tikrai nebus laiko mokytis arba pabandyti įstoti į tas ministro klumpes, tai atitinkamai bus keliami aukšti profesionalumo, etikos standartai. Tikiuosi, kad Lietuva didelė ir tų žmonių mes galime surasti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė G. Nausėda.

ministrui jau tikrai nebus laiko mokytis arba pabandyti įstoti į tas ministro klumpes

Kilus abejonių dėl išlaidų dirbant Kauno taryboje gegužę iš pareigų pasitraukė konservatorių deleguota švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Dalis politikų taip pat ragino iš pareigų trauktis buvusios Kauno tarybos narius konservatorę finansų ministrę Gintarę Skaistę ir Liberalų sąjūdžio atstovą kultūros ministrą Simoną Kairį, bet jie liko eiti pareigų.

Pasitraukus J. Šiugždinienei, laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę patvirtino, kad naujas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovas bus skiriamas „kaip įmanoma artimu metu“.

The post Prezidentas: reikalavimai švietimo ministrui bus aukšti, nes tikrai nebus laiko mokytis appeared first on LAIKMETIS.

„Tai niekada nebuvo sprintas, tai – maratonas, o dabar jau matome jo pabaigą“, – per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Osle sakė Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas).

Kiek anksčiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tame pačiame susitikime sakė, kad netrukus nuvyks į Ankarą spausti dėl Švedijos narystės Aljanse.

The post Švedija teigia, kad įvykdė visus įsipareigojimus dėl stojimo į NATO appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Prezidentūros, taip bus didinamas teismų sistemos efektyvumas, atvirumas bei skaidrumas, taip pat teismo proceso operatyvumas bei siekiama aukštesnės bylų nagrinėjimo kokybės.

Įstatymai, kurių projektus pernai birželį pateikė šalies vadovas, numato sudaryti ir nuolat atnaujinti pretendentų į teisėjo pareigas rezervinius sąrašus. Pasak Prezidentūros, tai leis pagreitinti teisėjų paskyrimą į atsilaisvinusias vietas ir užtikrins teismų veiklos nepertraukiamumą.

Be to, į aukštesnės instancijos teismo, t. y. bendrosios kompetencijos ar administracinio apygardos teismo, teisėjo pareigas nuo šiol galės pretenduoti ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo teisėkūros ar kitose srityse stažą turintys teisininkai, taip pat ne mažesnį kaip 10 metų advokato arba prokuroro darbo stažą turintys advokatai ir prokurorai.

Pasak G. Nausėdos, pertekliniai formalūs reikalavimai, taikomi pretendentų į teisėjus atrankų procedūrai, neleido pakankamai greitai užpildyti laisvų teisėjų vietų, o mažėjančios kliūtys profesionaliems teisininkams tapti teisėjais leis pritraukti daugiau tinkamų pretendentų dirbti teismuose.

pertekliniai formalūs reikalavimai, taikomi pretendentų į teisėjus atrankų procedūrai, neleido pakankamai greitai užpildyti laisvų teisėjų vietų

„Tai yra vienas svarbesnių pokyčių, siekiant suvienodinti teismų darbo krūvį ir laiku užpildyti laisvas teisėjų vietas. Naujoji tvarka sudarys sąlygas tinkamai organizuoti teismų darbą, būtiną teisinei valstybei užtikrinti“, – sakė šalies vadovas.

Jis pabrėžė, kad ne mažiau svarbu spręsti ir teisėjų bei kitų teismo darbuotojų atlyginimų klausimą.

Šiomis pataisomis taip pat bus steigiamas vienas administracinis teismas, Regionų apygardos administracinį teismą nuo 2024 metų prijungiant prie Vilniaus apygardos administracinio teismo.

Taip pat nustatoma ir nauja administracinių bylų teismingumo taisyklė, pagal kurią skundai pirmosios instancijos administraciniam teismui teikiami ne pagal atsakovo buveinės vietą, o pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą. Plečiamos ir galimybės teismo procesą organizuoti nuotoliniu būdu.

Pataisomis siekiama spręsti netolygaus atskirų teismų ir teisėjų darbo krūvio problemą.

Numatoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, konstatavęs esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, kurie yra skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose, atsitiktine tvarka atrinktas civilines bylas nutartimi galės priskirti nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams.

The post G. Nausėda pasirašė Teismų įstatymo pataisas, kuriomis keičiama teisėjų atranka appeared first on LAIKMETIS.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per Seimo posėdį teigė, kad didžioji dalis į Lietuvą vyksta Kaliningrado tranzitu arba yra kitų valstybių įmonėse dirbantys tolimųjų reisų vairuotojai, kuriems daromos išimtys.

„Sesiją pradėjome pirmu klausimu, premjerė kreipėsi, kad mes turime pratęsti nepaprastąją padėtį, ir buvo pabrėžta, kad tai darome, jog neįsileistume Rusijos piliečių į Lietuvą. Šiandien mes girdime, kad iš Rusijos į Lietuvą pateko beveik 10 tūkst. Rusijos piliečių, neįleista vos 150“, – prieš tvirtinant Seimo posėdžio darbotvarkę pareiškė opozicinių „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas.

„Kur yra nepaprastosios padėties vadovas? Jūs jį matėte? Bilotaitė, premjerė, kas nors? Aš norėčiau, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas skubiai klausimas išaiškinant, kodėl Rusijos piliečiai plūsta į Lietuvą ir net nepradėt posėdžio neišsiaiškinus klausimo“, – pridūrė jis.

Posėdžiui pirmininkaujanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen „valstiečių“ atstovo klausė, „kokie įrodymai, kad Rusijos piliečiai plūsta“, ir koks konkretus parlamentaro siūlymas darbotvarkei.

D. Gaižauskas atsakė, kad prašo „išaiškinti klausimą, kodėl Rusijos piliečiai plūsta į Lietuvos Respubliką“, ir sienos kontrolė, jo žodžiais, yra neefektyvi.

Seimo posėdyje dalyvaujantis užsienio reikalų ministras tuomet atsakė, kad didžiąją dalį atvykstančių sudaro vykstantys tranzitu į Kaliningradą, taip pat kiti Rusijos piliečiai, kurie sieną gali kirsti pagal Lietuvos, Rusijos ir Europos Sąjungos susitarimus.

„Lietuva turi tarptautinį įsipareigojimą, kuriuo per sieną yra praleidžiami traukiniu važiuojantys Rusijos piliečiai į Kaliningradą. Ir jie yra skaičiuojami. (...) Per sieną yra įleidžiami Rusijos piliečiai su Šengeno vizomis, kurie vairuoja krovinines transporto priemones, priklausančias trečiosioms šalims, tai yra ne Rusijai, o galbūt Lietuvai ir kitoms valstybėms, dėl to, kad Rusijos transporto priemonės paprasčiausiai sankcionuotos“, – sakė G. Landsbergis.

„Bet bet kokiu atveju kertančių asmenų skaičių yra iš tų dviejų grupių. Turistiniais tikslais keliaujantys žmonės yra daugiausiai neįleidžiami “, – teigė jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas replikavo, kad „50 procentų yra supaprastintas tranzitas į Kaliningradą, ir 40 procentų yra sunkvežimių vairuotojai“.

„Statistikoj reikia žiūrėt ne tik į tai, kas įvažiuoja, bet ir kas išvažiuoja“, – sakė Seimo komiteto vadovas.

Neįleistųjų pasiskirstymas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) BNS pateiktais duomenimis, pastarąją savaitę vidutiniškai per parą į Lietuvą įleidžiama 1260 Rusijos piliečių.

Beveik pusė jų – apie 650 – sudaro vykstantieji su Kaliningrado tranzito dokumentais, iki 28 proc. arba 360 asmenų turėjo Šengeno vizas, apie 17 proc. arba 210 Rusijos piliečių turėjo leidimus gyventi Europos Sąjungos šalyje. 

Dar 35 rusai arba 3 proc. nuo atvykstančiųjų srauto turėjo Lietuvos nacionalines vizas. Likusieji yra asmenys, vykstantys be vizų, tai yra į Klaipėdos uostą atvykę jūreiviai ir konsuliniai darbuotojai su Šengeno valstybių akreditacijos pažymėjimais.

VSAT atstovas Saulius Nekraševičius BNS sakė, kad apie 40 proc. įleistų Rusijos piliečių rugsėjo mėnesį sudarė vilkikų vairuotojai.

Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys

„Pastebėtina, kad srautas skiriasi, lyginant savaitės dienas tarpusavyje, ir svyravimai (...) buvo nuo 1004 iki 2021 atvykusiųjų“, – teigė jis.

Iš viso per savaitę, kai taikomi ribojimai, į Lietuvą atvyko 9896 Rusijos piliečiai. Tai yra apie 45 proc. mažiau nei atvykstančiųjų iki tol.

Tuo tarpu 153 rusų per savaitę buvo neįleisti į Lietuvą.

Dar keli opozicijos atstovai taip pat pareiškė reikalaujantys, kad vakariniame posėdyje į klausimus dėl sieną kirtusių Rusijos piliečių atsakytų vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Seimo pirmininkė paaiškino, kad klausimai ministrams užduodami pagal atskirą procedūrą, ir tam reikia juos pateikti raštu.

Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Regiono šalys atvykimo ribojimų rusams ėmesi Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.

The post Opozicija reikalauja paaiškinimų dėl Lietuvos sieną masiškai kertančių rusų appeared first on LAIKMETIS.