Turkijos lyderis ketvirtadienį su popiežiumi Pranciškumi buvo aptaręs Izraelio ir Hamas“ karą, sakydamas Katalikų Bažnyčios vadovui, kad Izraelio atakos pasiekė žudynių lygį ir kad tarptautinės bendruomenės tyla yra gėda žmonijai.

„Praėjusią naktį suintensyvėjo Izraelio bombardavimas Gazos Ruože ir vėl buvo nukreiptas prieš moteris, vaikus ir nekaltus civilius gyventojus bei pagilino tebesitęsiančią humanitarinę krizę, – pareiškė R. T. Erdoganas socialiniame tinkle „X“. – Izraelis turi nedelsdamas nutraukti šią beprotybę ir nutraukti savo atakas.“

Izraelis penktadienį paskelbė intensyvinantis išpuolius Gazos Ruože, dėl kurių šioje palestiniečių teritorijoje buvo nutrauktas ryšys.

Tai vyksta praėjus trims savaitėms po daugiausiai aukų Izraelio istorijoje pareikalavusio išpuolio, nuo kurio islamistų grupuotės „Hamas“ ginkluoti užpuolikai nužudė 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir, anot Izraelio pareigūnų, pagrobė daugiau kaip 220 žmonių.

Penktadienį „Hamas“ valdoma Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per Izraelio smūgius Gazos Ruože jau žuvo 7 326 žmonės, iš jų daugiau kaip 3 tūkst. vaikų.

The post Turkijos prezidentas: tarptautinės bendruomenės tyla dėl Izraelio - gėda žmonijai appeared first on LAIKMETIS.

Gegužės 14-ąją nė vienas iš jų neperžengė pergalei reikalingų 50 proc. balsų slenksčio. Pirmame rinkimų ture R. T. Erdoganas surinko 49,5 proc. balsų, o K. Kilicdaroglu – 44,9 procento.

Tai geriausi opozicijos rezultatai per du dešimtmečius, kai valdžioje yra R. T. Erdoganas, kaltinamas nukreipęs Turkiją link autoritarinio režimo. Tuo tarpu opozicija žada grąžinti šaliai parlamentinę demokratiją.

Prieš dvi savaites vykusiuose rinkimuose 69-erių R. T. Erdogano valdančioji partija ir jos sąjungininkai – nacionalistai ir islamistai – sugebėjo išlaikyti daugumą parlamente, o tai dar labiau padidino dabartinio prezidento galimybes būti perrinktam.

74-erių K. Kilicdaroglu, siekdamas pritraukti kuo daugiau nacionalistiškai nusiteikusių rinkėjų antrajame ture, praėjusią savaitę sugriežtino savo toną, pažadėdamas sugrąžinti namo pabėgėlius ir atmesdamas galimybę dėl bet kokių taikos derybų su kurdų kovotojais, jei bus išrinktas.

K. Kilicdaroglu teigia, kad Turkijos prezidentas nesugebėjo apsaugoti šalies sienų ir garbės, o stiprėjanti ekonomikos krizė ir aukšta infliacija tik dar labiau paspartino neigiamų nuotaikų migrantų atžvilgiu augimą.

Balsavimas vyksta praėjus beveik keturiems mėnesiams po vasario 6-ąją įvykusio žemės drebėjimo, per kurį žuvo daugiau kaip 50 000 žmonių, o daugiau kaip 5,9 mln. žmonių pietų Turkijoje ir šiaurės Sirijoje buvo priversti palikti savo namus.

Pasaulis atidžiai stebi rinkimus, nes priešingos kandidatų vizijos dėl Turkijos – svarbios NATO narės – gali turėti reikšmės saugumui, imigracijai ir kitoms pasaulinės svarbos sritims.

Balsavimo teisę Turkijoje turi daugiau kaip 64 mln. žmonių, įskaitant 3,4 mln. registruotų rinkėjų užsienyje. 

Rinkimų dieną balsavimo apylinkės atsidaro 8 val. ir užsidaro 17 val. (vietos ir Lietuvos laiku). Rezultatų tikimasi sekmadienio vakarą.

The post Turkijoje pirmąkart vyksta antras prezidento rinkimų turas appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai pranešė portalas orthodoxia.info.

Reklaminiame vaizdo įraše, kurį valdančioji AKP partija paskelbė socialiniuose tinkluose, sakoma: „Turkiškas Stambulas gali žlugti, jei atiteks kitam savininkui" ir „tinkamas žmogus Šv. Sofijos katedrą pavertė mečete".

Primename, kad 2020 m. liepos 10 d. Turkijos Valstybės taryba panaikino 1934 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės sprendimą dėl Šv. Sofijos muziejaus statuso, taip grąžindama vienai iš didžiųjų stačiatikybės šventovių ir UNESCO pasaulio paveldo objektui mečetės statusą.

The post Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas per rinkimų vajų giriamas už Šv. Sofijos katedros pavertimą mečete appeared first on LAIKMETIS.

Rinkimų kampanijos metu Turkijos prezidentas nevengė pasisakyti apie Vakarų ir opozicinės partijos paramą liberalioms idėjoms, tokioms kaip LGBTQ ir moterų teisės.

„Mes esame prieš LGBT“, – sakė R. T. Erdoganas ketvirtadienį per mitingą prie Juodosios jūros esančiame Giresuno mieste. 

„Šeima mums yra šventa. Stipri šeima reiškia stiprią tautą. Kad ir ką jie darytų, mums pakanka Dievo“, – pridūrė jis. 

Ilgiausiai Turkijos prezidento pareigas einantis šalies vadovas intensyviai vykdo rinkimų kampaniją po to, kai praėjusią savaitę susidūrė su sveikatos problemomis. 

Visuomenės nuomonės apklausos Turkijoje rodo, kad šiek tiek pirmauja pagrindinis R. T. Erdogano varžovas, centro kairiosios opozicinės partijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlus), kurį remia įvairias partijas vienijantis Tautos aljansas.

K. Kilicdaroglu ir jo šešių partijų koalicija stengiasi nereaguoti į R. T. Erdogano pasisakymus kampanijos metu, o susitelkti tik ties savo rinkiminiais teiginiais.

Tarp jų – Turkijos visuomenės socialinės nelygybės ir bendruomenių susiskaldymo šalinimas. 

69-erių R. T. Erdogano rinkimų kampaniją sunkina šalyje siaučianti ekonominė krizė ir visuomenės nepasitenkinimas vyriausybės reakcija į vasario mėnesį Turkijos pietryčiuose įvykusį žemės drebėjimą, nusinešusį daugiau kaip 50 000 gyvybių.

74-erių K. Kilicdaroglu taip pat žadėjo atkurti ekonominę tvarką ir užsitikrinti naują finansavimą iš Vakarų investuotojų, kurie pastaraisiais R. T. Erdogano valdymo metais paliko Turkiją.

R. T. Erdoganas vykdė santūresnę kampaniją, kol Turkija oficialiai gedėjo dėl žemės drebėjimo aukų. Tačiau artėjant rinkimams jo pasisakymai - vis konservatyvesni.

„Jis vėl bando suvienyti mases, kurstydamas nesibaigiančius kultūrinius karus“, – naujienų agentūrai AFP sakė JAV įsikūrusio Vidurinių Rytų instituto Turkijos programos direktorė Gonul Tol (Gioniul Tol).

„Jis agituoja mečetėse, melagingai teigia, kad opozicija uždarys Religinių reikalų direktoratą „Diyanet“, ir šmeižia LGBTQ bendruomenę, vadindamas ją virusais ir iškrypėliais“, – kritikavo ji.

The post Esame prieš LGBT, šeima yra šventa - Turkijos prezidentas rinkimų kampanijos metu appeared first on LAIKMETIS.

Anot Turkijos prezidento, šis asmuo žinomas kaip Abu Zeydas (Abu Zeidas).

Jo tikrasis vardas – Basharas Khattabas Ghazalas al Sumaidai (Bašaras Chatabas Gazalas Sumaidajis), sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, skrisdamas į Turkiją po apsilankymo trijose Balkanų šalyse .

Prezidentas sakė, kad liepą paskelbtoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ataskaitoje B. Kh. G. Sumaidai įvardijamas kaip „vienas iš  (IS) teroristinės organizacijos aukšto rango vadovų“.

Tuo metu turkų žiniasklaida pranešė, jog esama ženklų, kad šis asmuo iš tiesų gali būti Abu Hasanas al Hashimi al Qurashi (Abu Hasanas Hašimis Kurašis) – irakietis, pasiskelbęs naujuoju „kalifu“ ir visos „Islamo valstybės“ (IS) lyderiu. 

R. T. Erdoganas, kalbėdamas apie B. Kh. G. Sumaidai, įvardijo jį tik kaip IS aukščiausio rango pareigūną Sirijoje.

„Tardomas jis taip pat nurodė esąs [IS įkurto „kalifato“] švietimo ir teisingumo ministerijų kadijus“, – sakė R. T. Erdoganas, kurį citavo turkų žiniasklaida. 

Kadijus yra šariato teismo teisėjas.

R. T. Erdoganas nenurodė, kada buvo sučiuptas šis asmuo. 

„Šio teroristo ryšiai Sirijoje ir Stambule buvo ilgą laiką stebimi. Buvo gauta žvalgybinės informacija, kad jis nelegaliai atvyks į Turkiją“, – sakė prezidentas.

„Teroristas buvo sučiuptas per sėkmingą Nacionalinės žvalgybos organizacijos (MIT) ir Stambulo policijos operaciją“, – sakė jis.

2014 metais IS kovotojai užėmė dideles Irako ir Sirijos teritorijos dalis ir pasiskelbė nauju musulmonų „kalifatu“. 2017-aisiais jie buvo sutriuškinti Irake, o po dvejų metų – Sirijoje, tačiau judėjimo „miegančios kuopelės“ vis dar vykdo pavienius išpuolius abiejose šalyse. 

The post Turkija - sučiuptas džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ vadeiva appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau kritikai sako, kad šis projektas gali sukelti aplinkosauginę nelaimę.

Stambulo kanalas bus milžiniškas vandens kelias, kuris išsidėstys lygiagrečiai Bosforo sąsiauriui ir sujungs Juodąją jūrą su Marmuro bei Viduržemio jūromis.

„Šiandien verčiame naują Turkijos vystymosi istorijos puslapį“, – per ceremoniją, kurios metu buvo padėtas projekto dalimi tapsiančio tilto kertinis akmuo, sakė R. T. Erdoganas.

45 kilometrų ilgio kanalas sujungs Juodąją jūrą su pasaliniu laivybos tinklu. Kalbant apie Europos geopolitiką ir ne vieną amžių trunkančius konfliktus, tai yra strategiškai svarbus klausimas. Tačiau projekto kritikai sako, kad Turkijos prezidentas yra įsikabinęs į projektą, kuris šalyje sukels ekologinę katastrofą ir įstums šalį į didžiules ir nereikalingas skolas.

Visgi prezidentas savo kalboje, kurioje jis gynė projektą, visus priekaištus atmetė. Kalbėdamas apie augantį skaičių laivų, plaukiančių Bosforo sąsiauriu, R. T. Erdoganas sakė, kad šiuo projektu daugiausia siekiama „užtikrinti Turkijos piliečių Stambule saugumą“, ir šalis šiuo projektu taip pat nori užimti „svarbesnę vietą“ tarptautinėje prekyboje.

„Visos projekto stadijos buvo rengtos remiantis mokslu“, – pabrėžė Turkijos prezidentas.

Projektas sulaukė kritikos ir užsienyje, ypač Rusijoje, kuri baiminasi, kad toks kanalas suteiks lengvesnę prieigą prie Juodosios jūros NATO pajėgoms.

Pagal Montrė konvenciją, kuria reglamentuojamas laivų judėjimas Bosforo sąsiauriu, išėjimo į Juodąją jūrą neturinčios šalys privalo iš anksto pranešti apie jų laivų planus plaukti šiuo sąsiauriu, o ir likti šiuose vandenyse laivai gali ribotą laiką.

„Šis projektas jokiu būdu nepažeis Montrė konvencijos“, – per ceremoniją pareiškė prieš prezidentą kalbėjęs Turkijos ministras pirmininkas Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas).

The post Turkijos prezidentas davė pradžią prieštaringai vertinamo Juodosios jūros kanalo tiesimui appeared first on LAIKMETIS.