„Per tris geras paras sulaukėme beveik 900 skambučių. Didelė dalis jų yra kažkokie neadekvatūs prašymai ar išgėrę žmonės skambina. Į juos patenka ir tokie atvejai, kur paskambina ir nekalba“, – BNS sakė Luka Lesauskaitė.

„Grubiai iš tų 900 trečdaliui jau yra organizuojama pagalba“, – pridūrė ji.

Nutikus nelaimei, dėl kurios prireikia humanitarinės pagalbos daiktais ar drabužiais, konsultacijos, nakvynės, finansinės, psichologinės pagalbos, Lietuvos gyventojai nuo antradienio gali skambinti trumpuoju numeriu 111 ir sulaukti skubios savanorių, darbuotojų pagalbos.

Organizacijos teigimu, ši linija skirta žmonėms, kurie susiduria su netikėtais sunkumais, pažeidžiamiems, negalią turintiems žmonėms, daugiavaikėms šeimoms ar tiesiog patekus į nelaimę, pavyzdžiui, patyrus gaisrą ir panašiose situacijose.

Pagalbą žmonėms teiks savanoriai, teritoriniu principu ją koordinuos 14 organizacijos skyrių.

„Nemaža dalis, kuriems reikia pagalbos, tai negalią turintys žmonės, kurie yra vieniši, gyvena nutolusiose vietose ir turi labai daug problemų: pradedant nuo to, kad neturi maisto, pas juos nesilanko socialiniai darbuotojai“, – kalbėjo L. Lesauskaitė.

„Vienas iš pavyzdžių – skambino senjoras iš Kauno, kuris serga onkologine liga, negali pajudėti iš lovos ir savaitę vien tik vandenį geria“, – teigė Raudonojo kryžiaus atstovė.

Pas šį žmogų iš karto nuvyko savanoriai, nupirko jam maisto, suorganizavo gydytojo pagalbą. 

„Taip pat yra nemažai vienišų mamų, kurios yra daugiavaikės. Jos prašo kanceliarinių prekių, akinių ir kitų prekių. Tikrai nemažai prašymų yra dėl maisto. Buvo keletas prašymų, kai senjorai turi pinigų, bet negali patys nueiti jo nusipirkti“, – pasakojo nevyriausybinės organizacijos atstovė.

Anot jos, taip pat sulaukta skambučių ir dėl psichologinės pagalbos.

Trumpasis nemokamas pagalbos numeris veikia visą parą, visomis savaitės ir švenčių dienomis. Operatoriai gali bendrauti lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

Humanitarinė pagalbą, atsižvelgiant į situaciją, siekiama suteikiama kaip įmanoma greičiau.

„Pradėjus veikti linijai, atsirado ir savanorių daugiau, kurie nori padėti. Tai tikrai turim šiokį tokį savanorių ūgtelėjimą“, – teigė L. Lesauskaitė.

Pagalbą daiktais galima atsiimti patiems nurodytuose humanitarinės pagalbos punktuose, o esant būtinybei daiktai gali būti pristatyti į reikiamą vietą.

The post Raudonojo Kryžiaus pagalbos linija jau sulaukė beveik 900 skambučių appeared first on LAIKMETIS.

Ir Ukraina, ir Baltarusijos opozicija tokius perkėlimus vadina neteisėtomis deportacijomis. Girdisi raginimų apkaltinti autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką karo nusikaltimais, panašiai kaip Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus veiksmus griežtai kritikavo Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Baltarusija yra artimiausia Maskvos sąjungininkė, jos lyderis A. Lukašenka leido Kremliui naudotis Baltarusijos teritorija siunčiant karius į Ukrainą. A. Lukašenka taip pat sutiko su Rusijos karių ir taktinių branduolinių ginklų dislokavimu jo šalyje.

Baltarusių opozicijos veikėjai kaltina A. Lukašenką padedant prievarta perkelti ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, bet Minskas tokius kaltinimus piktai atmeta.

Trečiadienį parodytame valstybinės televizijos „Belarus 1“ reportaže buvo parodyta, kaip Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus vadovas Dzmitryjus Šaucovas lankosi Lysyčanske Rusijos okupuotoje Ukrainos Luhansko srities dalyje.

Vaizdo įraše jis sako, kad jo organizacija aktyviai dalyvauja vežant ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, esą gerinti sveikatos. „Baltarusijos Raudonasis Kryžius aktyviai dalyvavo, dalyvauja ir dalyvaus“, – sakė Dz. Šaucovas.

Kaltinimai ir kritika

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) išduoti Dz. Šaucovo arešto orderį ir sakė, kad jis „viešai prisipažino dėl neteisėtos vaikų deportacijos iš okupuotų Ukrainos rajonų nusikaltimo“.

Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija, vienijanti 191 nacionalinę organizaciją, paskelbė susisiekusi su Baltarusijos Raudonuoju Kryžiumi, išreiškusi didelį susirūpinimą ir patarusi ateityje nevykdyti jokios panašios veiklos.

Praėjusį mėnesį baltarusių opozicijos aktyvistas Pavelas Latuška sakė pateikęs TBT medžiagos apie priverstinį 2 100 ukrainiečių vaikų perkėlimą iš mažiausiai 15 rusų okupuotų Ukrainos miestų į Baltarusiją, pritarus A. Lukašenkai.

Gegužę Ukrainos Generalinė prokuratūra paskelbė apie tyrimą dėl tokio prievartinio perkėlimo.

Baltarusijos valdžia patvirtino priėmusi daugiau kaip tūkstantį 6–15 metų vaikų iš Rusijos okupuotų Ukrainos dalių. Pirmoji 350 vaikų grupė, pasak pareigūnų, atvyko balandį.

Dz. Šaucovas sakė dirbantis su vienu valstybės remiamu labdaros fondu, kad „šie vaikai pamirštų karo siaubą ir tiesiog pailsėtų, pajustų esant laimės salą“.

Baltarusijos valdžia patvirtino priėmusi daugiau kaip tūkstantį 6–15 metų vaikų iš Rusijos okupuotų Ukrainos dalių

Baltarusijos Raudonasis Kryžius, didžiausia humanitarinės pagalbos organizacija Baltarusijoje, priklauso tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus judėjimui.

„Ne federacijos vardu“

Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija nurodė apie Dz. Šaucovo vizitą Donbase sužinojusi iš žiniasklaidos. Federacija sakė, kad perdavė šį klausimą savo komitetui, tiriančiam pažeidimus.

„Šie kaltinimai gali pakirsti pasitikėjimą mūsų darbu remiant bendruomenes, kurioms reikalinga pagalba, kad ir kokios jos būtų, kad ir kurioje fronto linijų pusėje“, – sakoma naujienų agentūrai AP atsiųstame Federacijos pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus vadovas nekalba Federacijos vardu ir kad jo pareiškimai neatspindi Federacijos požiūrio.

P. Latuška, kuris kažkada buvo aukšto rango pareigūnas A. Lukašenkos vyriausybėje, tvirtina, kad yra neteisėta vežti ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, kad tuo pažeidžiamos tarptautinės normos. Jis paragino TBT pradėti tyrimą, nes kai kurių vaikų globos teisės priklauso Ukrainos valstybei. Pasak jo, tarp šių vaikų yra našlaičių, neįgaliųjų, taip pat vaikų, iš kurių tėvų atimtos tėvystės teisės.

„Turime įrodymų, kad kai kurie ukrainiečių vaikai po to, kai buvo nuvežti į Baltarusiją, atsidūrė Rusijoje, ir tai turi tapti tarptautinio tyrimo klausimu“, – telefonu AP sakė P. Latuška.

Kovo mėnesį TBT išdavė arešto orderius V. Putinui ir jo vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai. Teisėjai Hagoje sakė turintys pagrindo manyti, kad šie du asmenys yra atsakingi už karo nusikaltimus – neteisėtą vaikų deportavimą ir neteisėtą vaikų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos rajonų į Rusiją. Maskva piktai į tai sureagavo.

Europos Parlamento nariai antradienį paragino TBT pagalvoti dėl panašaus arešto orderio A. Lukašenkai.

The post Baltarusijos Raudonasis Kryžius sukėlė pasipiktinimą atsivežęs ukrainiečių vaikų appeared first on LAIKMETIS.

Pagrobimai yra dažni šioje Vakarų Afrikos šalyje, nuo 2012 metų, kai jos šiaurėje kilo džihadistų ir separatistų sukilimai, išgyvenančioje saugumo ir politinę krizę.

Su grupuotėmis „al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ (IS) susiję džihadistai jau veikia ir centrinėje Malio dalyje, taip pat kaimyniniuose Nigeryje ir Burkina Fase.

Regione jau žuvo tūkstančiai civilių, policininkų ir karių, daugiau kaip 2 mln. gyventojų turėjo palikti savo namus.

Patvirtindamas savo darbuotojų pagrobimą, TRKK nurodė, kad šie žmonės buvo pagrobti tarp Gao ir Kidalio šalies šiaurėje.

32 metus Malyje dirbantis TRKK paragino nespėlioti dėl incidento, kad „nebūtų trukdoma jį išspręsti“.

Neseniai paskirtas agentūros operacijų direktorius Martinas Schueppas (Martinas Šiuepas) pernai lankėsi Malyje ir kalbėjo apie didelį šios šalies nusikalstamumą, keliantį pavojų TRKK žmonėms.

Tačiau „nepaisydami to darome visa, ką galime, kad pasiektume nelaimės ištiktus žmones, taip pat ir atokiausiuose šalies rajonuose“, sakė jis.

Malį valdo chunta, pernai privertusi Prancūziją išvesti savo karius, prieš dešimtmetį dislokuotus kovoti su džihadistais. Vietoje prancūzų karių chunta padėti vyriausybinėms pajėgoms pasikvietė Rusijos privačią karinę samdinių bendrovę „Wagner“.

The post Malyje pagrobti du Raudonojo Kryžiaus darbuotojai appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo praėjusiais metais vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų ir juos sekusių protestų bei valdžios taikomų represijų prieš taikius protestuotojus Minsko ir kitų kaimyninės šalies miestų gatvėse, Lietuvą pasiekia vis daugiau baltarusių", –  teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai.

„Pastarieji įvykiai – opozicijos ir nepriklausomos žiniasklaidos atstovų sulaikymai ir bet kokio laisvo, režimo nekontroliuojamo, žodžio užgniaužimas net ir tokiomis drastiškomis priemonėmis, kaip perimant Europos Sąjungos lėktuvą, skrendantį virš Baltarusijos oro erdvės, taip pat oficialūs pareiškimai apie tai, kad užsieniečiai nebus Baltarusijos pasienio institucijų stabdomi – gali sukelti naują, kur kas gausesnę, migracijos bangą, ir Lietuva turi tam pasiruošti", - įspėja jie.

„Lietuva turi turėti planą tam atvejui, jeigu mus pasiektų net ir daugiatūkstantiniai pabėgėlių ir migrantų srautai iš kaimyninės Baltarusijos – o tai yra tikėtina, kadangi sienos kirtimas žeme jiems dabar yra vienintelė galimybė pasitraukti. Turime būti nusimatę, kur būtų laikinai apgyvendinami žmonės, kol spręsis klausimai dėl jų statuso; sutelkti vertėjų, psichologų, medikų bei savanorių pajėgas, kad žmonės gautų adekvačią ir humanitarinius principus atitinkančią pagalbą Lietuvoje“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Taip pat, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus duomenimis, per Baltarusiją Lietuvą pasiekia ir migrantai iš kitų valstybių – tokių kaip Irakas, Iranas ar Sirija, – tad reikia būti pasiruošus priimti ir šiuos žmones, jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių šis srautas, ieškant kelio į Europos Sąjungą per Baltarusiją ir vėliau Lietuvą, suaktyvėtų. „Per Baltarusiją paprastai atvyksta apie 80 proc. visų Lietuvoje prieglobsčio prašančių žmonių, tad suaktyvėjimas šiame migracijos kelyje yra neatmestinas“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė.

Pasak jos, Lietuvos Raudonasis Kryžius, daug metų dirbdamas su pabėgėliais ir migrantais Lietuvoje, be to, pasiremdamas tarptautine Raudonojo Kryžiaus patirtimi valdant humanitarines krizes kitose Europos valstybėse (Graikijoje, Italijoje ir kt.), yra pasiruošęs padėti valstybei priimant didesnius migrantų srautus ir kviečia kuo skubiau sutelkti jėgas su už tai atsakingomis valstybinėmis institucijomis.

„Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad didėjant atvykstančių užsieniečių srautui, tarpu jų gali būti prieglobsčio prašytojų su labai rimtais prieglobsčio motyvais, todėl labai svarbu, kad sklandžiai veiktų visos prieglobsčio procedūros. Sritys, kuriose galime turėti nemažai iššūkių, yra bent kelios. Tai ir apgyvendinimo klausimai, jeigu būtų viršytos turimos apgyvendinimo vietos, ir vaikų apsaugos sritis – kadangi bėgant iš neramumų zonų ar represyvaus režimo šalių, neretai šeimos pakeliui yra priverstos išsiskirti. Taip pat būtina numatyti, kaip būtų teikiamos medicininės paslaugos – pavyzdžiui, yra problema, kad šiuo metu tik prieglobsčio prašytojai Lietuvoje yra draudžiami privalomuoju draudimu, o kiti atvykę užsieniečiai lieka be šios apsaugos. Tuo tarpu jų sveikatos būklė gali būti įvairi“, – teigė E. Samuchovaitė.

Kita svarbi sritis, ruošiantis priimti atvykėlius, – psichologinės pagalbos paslaugos bei informavimas.

„Tinkamas informavimas yra geriausia prevencinė priemonė užkirsti kelią nesusipratimams ir agresijai, todėl informacija turi būti pateikta žmonėms suprantama kalba dalyvaujant vertėjams, ypač jeigu grupėje nėra nei vieno žmogaus, kuris gerai suprastų ir kalbėtų užsienio kalbomis. Būtina supažindinti atvykusius žmones su tuo, kokios tolimesnės teisinės procedūros, atsakyti į rūpimus klausimus ir pasirūpinti pagrindinėmis humanitarinėmis reikmėmis“, – teigė E. Samuchovaitė.

Pasak jos, šios užduotys yra įprastos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos specialistams, organizacija šioje srityje turi didelę patirtį. „Tačiau iššūkis, kuris galimai laukia Lietuvos valstybės, gali būti daug didesnio, nei įprasta, masto, ir kad tinkamai tai suvaldytume, turime kuo skubiau sutelkti jėgas – tiek valstybinės institucijos, tiek NVO, dirbančios šioje srityje“, – pastebi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius didelio masto migrantų bangos atveju taip pat yra pasiruošęs kreiptis į tarptautinę Raudonojo Kryžiaus bendruomenę, kad Lietuva sulauktų pagalbos ir iš kitų šalių Raudonojo Kryžiaus organizacijų.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 14 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

The post Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina nedelsiant telkti jėgas, ruošiantis didesniam migrantų srautui iš Baltarusijos appeared first on LAIKMETIS.