2025 m. kovo 23 d. apie 500 musulmonų surengė islamišką iftarą (Ramadano vakarienę) katalikiškoje Jono Krikštytojo bažnyčioje Briuselyje, pranešė "Euronews".

Bažnyčia yra Briuselio Molenbeko rajone. Kolektyviniai pietūs buvo surengti dėl šio rajono paraiškos tapti "Europos kultūros centru 2030".

Organizatoriai pasirinko šią datą, nes minima 2016 m. kovo 22 d. teroristinių išpuolių Briuselyje devynerių metų sukaktis ir 2015 m. išpuolių Paryžiuje dešimties metų sukaktis. Išpuolius įvykdė islamistai.

Organizatoriai teigė, kad tokio pobūdžio renginys "kuria ir stiprina žmonių ryšius". "Tai, kas mus vienija - ne tik įsitikinimai, kultūrinė ir socialinė kilmė - yra daug daugiau nei tai, kas mus skiria", - pridūrė jie.

Dėl kokių priežasčių islamo ceremonija vyko krikščionių bažnyčioje, nepranešama.

Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta XIII a. Ji yra veikianti, joje vyksta pamaldos. 1998 m. kelis mėnesius ją buvo užėmę migrantai.

The post Briuselio katalikų bažnyčioje surengta islamiška Ramadano vakarienė pusei tūkstančio žmonių appeared first on LAIKMETIS.

Vardan tolerancijos, įvairovės ir įtraukties kai kurie Frankfurto (Vokietija) valstybinių mokyklų mokytojai vienašališkai primeta islamą - neabejotinai netolerantiškiausią pasaulyje religiją - savo mokiniams.

Kovo 10 d. prasidėjus šventąjam islamo mėnesiui Ramadanui, pora pradinių klasių mokytojų nusprendė uždrausti penktos klasės mokiniams gerti vandenį savo klasėse, atsižvelgdami į keletą pasninkaujančių musulmonų mokinių.

Musulmonai, besilaikantys Ramadano pasninko, nuo saulėtekio iki saulėlydžio turi susilaikyti nuo bet kokio valgymo ar gėrimo, įskaitant vandenį.

Tėvas, kurio dukra mokosi pas vieną iš draudimą gerti įvedusių mokytojų, Vokietijos naujienų portalui NiUS papasakojo, kaip jis sužinojo, kad klasėje vyksta tokie draudimai.

"Per vakarienę visada kalbamės apie tai, kokia buvo diena. Paklausiau dukros, kas naujo mokykloje. Tada ji mums papasakojo, kad du mokytojai uždraudė mokiniams gerti klasėje, nes trys iš 27 vaikų pasninkavo", - pasakojo jis.

ji mums papasakojo, kad du mokytojai uždraudė mokiniams gerti klasėje, nes trys iš 27 vaikų pasninkavo

Įprastomis aplinkybėmis, tęsė tėvas, moksleiviai turi savo vandens buteliukus, pastatytus ant stalų, ir gali gerti klasėje, kaip nori. "Visada galima pripildyti butelius koridoriuje, ten yra vandens automatas".

Mano žmonai ir man šis pranešimas pasirodė keistas, - tęsė tėvas. "Viena vertus, penktoje klasėje mokosi 10-11 metų vaikai. Net religingiems musulmonams pasninko reikalavimas taikomas tik nuo 14 metų. O tai, kad 24 vaikai turi atsižvelgti į tris vaikus, kai kalbama apie pagrindinius fizinius poreikius - tai keistas įsikišimas".

Tėvai pasakė dukrai, kad ji, nepaisydama mokytojos įsakymo dėl Ramadano, turėtų eiti ir gerti vandenį, kai tik pajus troškulį.

Pasak mergaitės, kuri NiUS sakė, kad turi draugų kitose klasėse, kuriems mokytojai nesakė, kad per islamo šventąjį mėnesį gerti klasėje negalima.

Mokykla dar neatsakė į spaudos užklausas, ir dar neaišku, ar minėtiems mokytojams mokyklos administracija taikys kokias nors drausmines priemones.

Šiais metais Frankfurtas, vienas iš kultūriniu ir etniniu požiūriu įvairiausių Vokietijos miestų, kuriame pusė gyventojų ir dauguma jaunimo yra migrantai, tapo pirmuoju Vokietijos miestu, per Ramadaną apšvietusiu savo gatves šventinėmis šviesomis - šis žingsnis, švelniai tariant, nebuvo palankiai sutiktas Vokietijos visuomenės.

Netrukus po to, kai pirmą kartą pasirodė žibintai, RTL paskelbtoje nuomonių apklausoje paaiškėjo, kad daugiau nei 9 iš 10 respondentų nepritarė idėjai Vokietijos miestuose įrengti Ramadano dekoracijas.

The post Frankfurto mokyklose vaikams įvestos privalomos „Ramadano taisyklės" appeared first on LAIKMETIS.

Saudo Arabija sekmadienį per savo oficialią naujienų agentūrą SPA pranešė, kad karalystės Aukščiausiasis Teismas paskelbė „pirmadienį, 2024 metų kovo 11 dieną, šių metų palaimintojo Ramadano mėnesio pradžią“.

Ramadanas yra vienas iš penkių islamo ramsčių.

Pasirodžius jaunam Mėnuliui, kuris reiškia Ramadano pradžią, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras savo oficialiose naujienų tarnybose taip pat paskelbė, kad šventasis maldų ir pasninko mėnuo prasideda pirmadienį.

Egipto musulmonų patariamoji institucija „Dar al Ifta“ patvirtino, kad Ramadano pradžią skelbia pirmadienį, kaip ir palestiniečių teritorijose, įskaitant Gazos Ruožą.

Kiek anksčiau Iranas nustatė Ramadano pradžią antradienį, kai jo Mėnulio stebėjimo tarnyba „Estehlal“ pranešė, kad nepavyko užfiksuoti jaunaties. 

Tačiau Saudo Arabijoje šventojo mėnesio pradžia sukėlė abejonių, nes kai kurios karalystės observatorijos nurodė, kad Mėnulį užtemdė „debesuotas oras ir dulkių dalelės“.

Tačiau galutinis sprendimas grindžiamas Rijade esančios Al Madžmos universiteto astronomijos observatorijos duomenimis.

Jordanijoje, Omane ir Libijoje pirmoji Ramadano diena bus minima antradienį.

The post Šimtai milijonų musulmonų Gazos Ruože pradėjo Ramadaną appeared first on LAIKMETIS.

Ateinančias keturias savaites musulmonų tikintieji nuo aušros iki sutemų nevalgys ir negers, o sutemus rinksis su šeimomis ir draugais nutraukti dienos pasninko. Pagal islamo mokymą, pasninkavimas priartina tikinčiuosius prie Dievo ir primena apie neturtingųjų vargus.

Sudano sostinėje Chartume skanėstus dienos pasninko nutraukimui šeimos ruošia ir pardavinėja kelias savaites prieš Ramadaną. Šioje islamiškoje Afrikos valstybėje per Ramadano vakarų šventes populiarūs senoviniai patiekalai – asida, kurio pagrindą sudaro verdančiame vandenyje išmaišyti miltai, ir saldus fermentuotas gėrimas. 

„Tiems, kas to sau neišgali, mokėti nereikia“, – sakė Fatima Mohammed Hamid (Fatima Mohamed Hamid), pardavinėjanti maistą iš savo mažų namų į šiaurę nuo Chartumo.

Be pasninko, tarp penkių islamo stulpų yra labdara. Per Ramadaną mečetės ir labdaros organizacijos nuolat tiekia maistą neturtingiesiems – ilgi stalai nusidriekia net į gatves.

Sudane šis Ramadanas žada naują politinę erą. Šalies, kur po 2021-ųjų spalio perversmo viešpatavo politinis chaosas, valdžioje esantys kariškiai ir kitos politinės jėgos anksčiau šią savaitę pažadėjo, kad per šventąjį mėnesį bus suformuota nauja pereinamojo laikotarpio vyriausybė.

Vis dėlto daug svarbių Sudano frakcijų tai atmetė. Tvyrant nežiniai, dauguma žmonių skundžiasi augančiomis pragyvenimo išlaidomis.

„Viskas (ingredientai) kainuoja dvigubai brangiau nei pernai”, – sakė F. M. Hamid.

Po mėnesius trukusio kruvino smurto Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje Izraelio ir palestiniečių lyderiai šią savaitę pažadėjo prasidedant Ramadanui mažinti įtampą. Šiemet pasninko mėnuo sutampa su žydų Pesachu, tad buvo nerimaujama dėl galimų smurto protrūkių, kai daug judėjų ir musulmonų tikinčiųjų rinksis Jeruzalės senamiestyje.

Nuo Gazos iki Chartoumo ir Sanos susirūpinimą didina augančios kainos. Arabų šalys, kurių daugelis yra priklausomos nuo grūdų importo iš Rytų Europos, patiria ekonominius Rusijos karo Ukrainoje padarinius.

Pilietinio karo draskomo Jemeno sostinėje Sanoje gyventojams sunku įsigyti net būtiniausių prekių. Devintus metus vykstantis karas jau nusinešė daugiau kaip 150 tūkst. gyvybių, milijonus gyventojų nustūmė prie bado slenksčio.

„Negaliu kasdien pamaitinti vaikų, – sakė Sanos bedarbis Salehas al Omrani (Salehas Omranis). – Senais gerais laikais turėdavome Ramadaną, bet šiandien Ramadano nebėra.“

Diplomatai ir lyderiai reiškė naujas viltis dėl taikos, nes pasirodė ženklų, kad šiltėja regiono konkuruojančių supergalių Irano ir Saudo Arabijos santykiai. Teheranas ir Rijadas palaiko skirtingas Jemeno karo šalis.

Anksčiau šią savaitę per susirėmimus Jemene žuvo mažiausiai 16 žmonių.

Turkijos pietuose ir Sirijos šiaurės vakaruose pats didžiausias iššūkis turbūt yra praėjusį mėnesį įvykusio ir daugiau kaip 52 tūkst. gyvybių nusinešusio žemės drebėjimo padaryta žala.

Per drebėjimą sugriuvo ar buvo apgadinta šimtai mečečių, tad dešimtys tūkstančių tikinčiųjų meldžiasi palapinėse, praneša Turkijos pareigūnai.

Sirijos Idlibo provincijoje – paskutiniame sukilėlių anklave – labai nedaug šeimų dar turi jėgų ir išteklių pasirengti šiemetiniam Ramadanui.

Tačiau kavinės savininkas iš šios provincijos Abdul Qaharas Zakou (Abdul Kaharas Zakus) sakė, kad nepaisydamas visuotinių vargų išpuoš savo kavinę ir kaip galėdamas stengsis sukurti šventišką nuotaiką.

„Nepaisant visko, Ramadanas visuomet turės savo nuotaiką su simboliais ir gyvenimą palengvinančiu dvasingumu“, – sakė A. Q. Zakou.

Pasninkauti privalo visi sveiki musulmonai. Išimtys taikomos ligoniams ir nėščioms bei krūtimi maitinančioms moterims. Maži vaikai pasninkauti taip pat neprivalo.

Per Ramadaną viešas valgymas ir gėrimas dienos metu musulmoniškose šalyse paprastai kelia aplinkinių nepasitenkinimą. Dienos metu taip pat neleidžiama rūkyti, turėti lytinių santykių.

Islamas vadovaujasi Mėnulio kalendoriumi. Ramadanas su kiekvienais metais prasideda maždaug pusantros savaitės anksčiau. Baigiantis Ramadanui musulmonai švenčia džiaugsmingą Id al Fitro šventę; per ją vaikai dažnai gauna naujų drabužių ir dovanų.

The post Musulmonai pradeda Ramadaną appeared first on LAIKMETIS.

41 metų vyras taps pirmuoju arabų astronautu, praleidusiu šešis mėnesius kosmose, kai kitą mėnesį „SpaceX Falcon 9“ raketa pakils į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Planuojama, kad S. al Neyadi, NASA astronautai Stephenas Bowenas (Stivenas Bouenas) ir Warrenas Hoburgas (Vorenas Hoburgas) bei rusas Andrejus Fediajevas vasario 26 dieną skris į TKS kaip „SpaceX Dragon Crew-6“ įgulos nariai.

Spaudos konferencijoje trečiadienį paklaustas, kaip jis laikysis šventojo Ramadano mėnesio, kai musulmonai paprastai pasninkauja nuo aušros iki saulėlydžio, S. Neyadi atsakė, kad jo situacijai taikoma išimtis.

„Aš atitinku... keliautojo apibrėžimą, todėl mes iš tikrųjų galime nesilaikyti pasninko, – sakė S. Neyadi. – Tai nėra privaloma.“

„Tiesą sakant, pasninkas nėra privalomas, jei... blogai jaučiatės“, – sakė jis.

„Taigi, atsižvelgiant į tai, kad bet kas gali kelti pavojų misijai arba galbūt kelti pavojų įgulos nariams, mums iš tikrųjų leidžiama valgyti pakankamai maisto“, – pridūrė jis.

S. al Neyadi bus antrasis naftos turtingų JAE pilietis, keliaujantis į kosmosą.

2019 metų rugsėjį Hazzaa al Mansoori (Haza Mansuris) TKS praleido aštuonias dienas.

Johnsono (Džonsono) kosminiame centre NASA astronautų ir Rusijos kosmonautų trečiadienį taip pat buvo klausiama, ar kokia nors politinė įtampa Žemėje, pavyzdžiui, dėl Ukrainos, persikėlė į kosmosą.

„Su kosmonautais dirbu ir juos mokau jau daugiau nei 20 metų, ir tai visada buvo nuostabu, – sakė NASA atstovas S. Bowenas, trijų „Space Shuttle“ misijų veteranas.

„Kai išskrendate į kosmosą, lieka tik viena įgula, viena transporto priemonė, ir visi turime tą patį tikslą“, – pridūrė jis.

A. Fediajevas atkreipė dėmesį į, jo žodžiais, labai ilgą Rusijos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimo kosmoso srityje istoriją.

„Žmonių gyvenimas kosmose Tarptautinėje kosminėje stotyje iš tiesų yra labai geras pavyzdys, kaip žmonės turėtų gyventi Žemėje“, – sakė rusų kosmonautas.

Penkių dienų laikotarpis

NASA pareigūnai tikisi, jog keturi „SpaceX Dragon Crew-6“ įgulos nariai per penkias dienas apsikeis vietomis su „Dragon Crew-5“ nariais, kurie TKS yra nuo spalio mėnesio.

Šiuo metu TKS vis dar yra trys astronautai, kurių grįžimo transporto priemonė – įgulos kapsulė „Sojuz“ – gruodžio mėnesį buvo pažeista mikrometeoroido smūgio.

Vasario 20 dieną Rusija planuoja į TKS nusiųsti tuščią erdvėlaivį ir pargabenti namo trijulę – rusų kosmonautus Dmitrijų Peteliną ir Sergejų Prokopjevą bei NASA astronautą Franką Rubio (Franką Rubiją).

Jų įgulos kapsulėje „Sojuz MS-22“ po meteoroido smūgio atsirado aušinimo skysčio nuotėkis.

Rugsėjį iš Rusijos valdomo Baikonuro kosmodromo Kazachstane pakilusi MS-22 į TKS nuskraidino D. Peteliną, S. Prokopjevą ir F. Rubio.

Buvo planuota, kad jie grįš namo tuo pačiu erdvėlaiviu kovo mėnesį, tačiau dabar jų misija TKS bus pratęsta dar keliais mėnesiais.

Rusija senstančias, bet patikimas kapsules „Sojuz“ astronautams gabenti į kosmosą naudoja nuo 7-o dešimtmečio.

Nepaisant tvyrančios įtampos, kosmosas tebėra viena iš paskutinių likusių Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimo sričių.

TKS buvo pradėta eksploatuoti 1998-aisiais, kai po Šaltojo karo metu vykusių kosmoso lenktynių JAV ir Rusija ėmė glaudžiau bendradarbiauti. 

The post JAE astronautas Ramadano Tarptautinėje kosminėje stotyje nesilaikys appeared first on LAIKMETIS.

„Rytoj, šeštadienį, bus pirmoji palaimintojo ramadano mėnesio diena“, – sakoma oficialiame pranešime, penktadienį išplatintame valstybinės naujienų agentūros SPA.

Daugelis musulmoniškų šalių Ramadano pradžią tradiciškai skelbia remdamosi Saudo Arabijos religinių institucijų nustatyta data, bet pastaraisiais metais daugelis šiuo tikslu remdavosi savais astronominiais apskaičiavimais.

Keturios kitos Persijos įlankos arabų valstybės – Bahreinas, Kuveitas, Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai – taip pat Ramadaną pradės šeštadienį, bet Omanas paskelbė, kad šis laikotarpis veikiausiai prasidės viena diena vėliau.

Ramadanas yra šventasis mėnuo daugiau kaip 1,5 mlrd. pasaulio musulmonų.

Musulmonai tiki, kad per Ramadaną Dievas apreiškė pranašui Muhammadui (Muhamadui) pirmuosius Korano tekstus.

Ramadano, devintojo ir švenčiausio mėnesio musulmonų kalendoriuje, pradžią tradiciškai nurodo jauno Mėnulio pasirodymas. Kiekvienais metais šis šventasis mėnuo pradedamas 11 dienų anksčiau.

Šventojo mėnesio metu musulmonai nuo aušros iki sutemų turi susilaikyti nuo maisto, gėrimų ir lytinių santykių. Per Ramadaną dienos metu gyvenimo ritmas sulėtėja, tačiau suaktyvėja nuo iftaro – pasninko nutraukimo saulei leidžiantis, iki suhuro, paskutinio valgio prieš aušrą. Tuo metu saikingai valgoma, lankomi draugai ir artimieji.

Ramadano pasninko laikymasis yra vienas iš penkių pagrindinių islamo stulpų.

Keturi kiti – tikėjimo išpažinimas (šahada), pareiga penkis kartus per parą atlikti salatą – apeiginę maldą, šelpti neturtinguosius ir atlikti šventąją kelionę į Meką (hadžą).

Pasninkauti per Ramadaną privalo visi brandos sulaukę musulmonai. Vaikams daroma išimtis, tačiau patariama, kad jie palaipsniui būtų pratinami laikytis šios papročio. Pasninkauti taip pat nebūtina nėščioms arba krūtimi maitinančioms moterims, ligoniams ir keleiviams.

The post Musulmonai pradeda šventąjį pasninko mėnesį - Ramadaną appeared first on LAIKMETIS.

„Ignitis“ opcionai. Devyni valstybės valdomos „Ignitis grupės“ vadovai savo iniciatyva nutraukė pernai gruodį pasirašytas akcijų opcionų sutartis, pagal kurias jie 2024 metais būtų galėję maksimaliai gauti beveik 212,1 tūkst. eurų nominalios vertės grupės akcijų. „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas sakė, kad programa yra „teisinga ir teisiškai nenuginčijama“, tačiau grupės vadovai nori išsklaidyti bet kokias abejones dėl asmeninio suinteresuotumo.

Gražulio byla. Vilniaus apygardos teismui perduota Seimo nario Petro Gražulio piktnaudžiavimo byla. Jis kaltinamas, kad padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai jų produkcijoje rado listerijų.

Vilniaus planai. Vilniaus miesto savivaldybės vadovai pranešė iki 2030-ųjų sieksiantys atnaujinti sovietmečiu statytus rajonus juos labiau pritaikant šiuolaikinei gyvensenai. Bus siekiama į juos pritraukti jaunimą ir šeimas, didinti turto vertę.

KT sprendimas. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog tvarka, kai kartu su biudžeto įstatymu priimami mokesčiai gali įsigalioti greičiau nei po šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai. Dėl to prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui pripažintos kelių įstatymų nuostatos.

Degalų trūkumas. Po kibernetinės atakos iš lėto atstatant vieno svarbiausių JAV produktotiekių „Colonial Pipeline“ darbą, kai kurios degalinės šalies rytuose priverstos užsidaryti dėl pasiūlos trūkumo, gyventojams ėmus paniškai pildyti savo degalų atsargas. Produktotiekio operatorė sako, kad degalų tiekimui grįžti į įprastą lygį reikės keleto dienų.

Situacija Izraelyje. Izraelio ir palestiniečių konfliktas toliau intensyvėja dviem frontais, tęsiantis kruvinam smurtui tarp žydų valstybės ir kovotojų Gazos Ruože, taip pat arabų ir žydų riaušėms Izraelio miestų gatvėse. Nors dedamos diplomatinės pastangos krizei deeskaluoti, praėjusią naktį iš Gazos Ruožo vėl buvo paleista šimtai raketų. Per apšaudymus žuvo dešimtys žmonių, tarp jų – vaikai, keli šimtai sužeista. Dėl apšaudymo visi keleiviniai skrydžiai iš netoli Tel Avivo nukreipiami į oro uostą Izraelio pietuose, tačiau „Hamas“ skelbia apšaudžiusi ir jį bei reikalauja sustabdyti skrydžius.

Alpinistų žūtis. Ant Everesto žuvo du alpinistai iš Jungtinių Valstijų ir Šveicarijos. Tai pirmosios šiemetinio kopimo sezono aukos.

Šou pabaiga. Itin populiarių JAV televizijos pokalbių laidų vedėja Ellen DeGeneres paskelbė baigsianti rengti savo 19 sezonų transliuotą šou. Sprendimas priimtas mažėjant laidos reitingams bei pasigirdus buvusių ir dabartinių darbuotojų kaltinimams dėl blogos darbo aplinkos.

Medikų pareiškimas. Viena iš Japonijos gydytojus vienijančių sąjungų pareiškė, kad saugiai surengti Tokijo olimpines žaidynes dėl pandemijos bus neįmanoma ir pasisakė prieš jas. Likus kiek daugiau nei 10 savaičių iki žaidynių pradžios, jos sulaukia neigiamo visuomenės požiūrio.

Ramadano pabaiga. Pasaulio musulmonai švenčia Ramadano mėnesio pabaigą žyminčią Id al Fitro šventę. Ši šventė antrus metus iš eilės vyksta santūriai, temdoma pandemijos bei neramumų Artimuosiuose Rytuose. Premjerė Ingrida Šimonytė šia proga pasveikino šalies musulmonus sunitus, kurių dauguma – totoriai.

„Alibaba“ nuostoliai. Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ pranešė, kad pastarąjį finansinį ketvirtį patyrė 1,17 mlrd. JAV dolerių veiklos nuostolius, kuriuos lėmė skirta rekordinė 2,78 mlrd. JAV dolerių (2,32 mlrd. eurų) bauda.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1136 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni žmonės. Naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 584 atvejus – jis krenta nuo pat savaitės pradžios.

* Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė ir toliau „AstraZeneca“ vakcina skiepyti visus pilnamečius gyventojus. Dėl to buvo sprendžiama Lietuvoje registravus du neįprastų kraujo krešulių atvejus paskiepytiems šia vakcina. Ministerijos duomenimis, Lietuva yra tarp dešimties Europos Sąjungos šalių, kurios netaiko papildomų amžiaus ribojimų šiai vakcinai. Sprendimas gali būti peržiūrėtas gerėjant epidemiologinei situacijai šalyje.

* Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dėl prastos epidemiologinės padėties rekomendavo Kaune stabdyti kontaktinį pradinukų ugdymą. Savivaldybė sako, kad dėl to bus sprendžiama įvertinus naujausius duomenis. Tiek jos, tiek ministerijos teigimu, vaikus bus siekiama išlaikyti klasėse.

The post Svarbiausi gegužės 13 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo gilios senovės draugiškai gyvena ir savo tėvyne Lietuvą vadina daugelio tautybių žmonės. Lietuvos musulmonai sunitai, kurių daugumą sudaro totoriai, švenčia labai svarbią visai bendruomenei Ramadan Bairam šventę“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

„Vertiname totorių bendruomenę, reikšmingai prisidėjusią prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros. Šiemet minime Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus. Nuoširdžiai sveikinu visus Lietuvos musulmonus sunitus dvasingos šventės, suteikiančios galimybę sutvirtinti tikėjimą išpažįstamomis vertybėmis, proga“, – teigė ji.

Ramadan Bairam šventė minima pasibaigus šventajam pasninko mėnesiui, kai tikintieji nevalgo ir negeria nuo aušros iki sutemų.

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 tūkst. totorių. Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonuose.

Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Totoriai tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosčiuškos bei 1831 ir 1864 metų sukilimuose, 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės kovose.

The post I. Šimonytė sveikina šalies musulmonus sunitus Ramadan Bairam proga appeared first on LAIKMETIS.

* Nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių. Ligoninėse gydoma 1040 COVID-19 pacientų, iš jų 88 – reanimacijoje. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 453.

* Svarstoma ateityje ilginti laiką tarp „Pfizer“ vakcinos dozių. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tai leistų „kuo didesnę apsaugą suteikti kuo platesniam ratui žmonių“. Siūlymą linkę palaikyti ekspertai, tačiau Vaistų kontrolės tarnyba – skeptiška.

* Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasiūlė įteisinti galimybių pasą, kuris turintiems neigiamą COVID-19 testą, pasiskiepijusiems ar persirgusiems atvertų daugiau šiuo metu uždarytų veiklų. Vėliau jis būtų prijungtas prie ES kuriamo imuniteto pažymėjimo.

* I. Šimonytė žada pagalbą savivaldybėms, kur skiepijimas vyksta vangiai: svarstoma, kad tiesiai pas žmones su vakcinomis galėtų būti siunčiami karo medikai ar Vadovybės apsaugos tarnybos medikai. Ši tarnyba sako esanti pasirengusi imtis vakcinavimo.

* Apie pusei abiturientų ir apie 66 proc. mokytojų turint imunitetą nuo koronaviruso, ministerija svarsto dvyliktokų grįžimą į mokyklas. Profesinės sąjungos iš esmės pritaria siūlymui. Tai galėtų įvykti iki balandžio pabaigos.

* Lietuva gavo pirmąją „Johnson & Johnson“ vakcinos siuntą. Tuo tarpu Jungtinių Valstijų sveikatos priežiūros institucijos rekomendavo sustabdyti šios vakcinos naudojimą, kol tiriamas ryšys tarp vakcinos ir kraujo krešulių. „Johnson & Johnson“ vakcina, skirtingai nei kitomis šiuo metu patvirtintomis, skiepijama vieną kartą.

* Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė esąs nusivylęs lėtais vakcinavimo tempais ir teigė, kad atsakomybė dėl to tenka sveikatos ministrui Danieliui Pavlutui. Latvija tikėjosi balandį pradėti masinę gyventojų vakcinaciją, tačiau dabartinėmis prognozėmis tai įvyks ne anksčiau gegužės, o šalyje kaupiasi vakcinos atsargos.

* Jungtinė Karalystė paskelbė pasiekusi tikslą iki balandžio vidurio bent viena doze paskiepyti visus vyresnius nei 50-ies ir didžiausios rizikos žmones: paskiepyti 95 proc. tokių gyventojų.

* Vokietijos vyriausybė pritarė kontroversiškoms pataisoms, kurios suteiktų Berlynui daugiau įgaliojimų imtis griežtesnių priemonių koronaviruso epidemijai sutramdyti, tokių kaip komendanto valanda. Įstatymą dar svarstys parlamentas.

Seimo posėdis:

* Parlamentarams pristatyta Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrą į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Toliau ją svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vyks frakcijų susitikimai su kandidatu.

* Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas pateikė įstatymų pataisas, kurios nuo liepos dar labiau suvaržytų galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti įmonėms, susijusioms su Astravo atominės elektrinės veikla. 

* Seimas linkęs leisti sklypus miestuose, miesteliuose ir kurortuose visuomenės poreikiams iš žemės savininkų perimti viešiems želdynams kurti. Galutinis sprendimas bus priimtas vėliau. 

* Po svarstymo taip pat pritarta, kad nuo 2022 metų savininkai bendro naudojimo vietose negalėtų laikyti nenaudojamų automobilių.  

Valantino atleidimas. Prezidentas Gitanas Nausėda pasibaigus kadencijai iš pareigų atleido teismo pirmininką Algimantą Valantiną. Jis liks dirbti šio teismo teisėju. 

Padėtis Ukrainoje. Toliau auga įtampa Rytų Ukrainoje. NATO paragino Rusiją sustabdyti savo nepateisinamą pajėgų kaupimą Ukrainos pasienyje, anksčiau deeskaluoti situaciją Rusiją ragino Didžiojo septyneto valstybės. Rusija savo ruožtu apkaltino NATO valstybes verčiant Ukrainą parako statine. Išreikšdamas solidarumą į Ukrainą šią savaitę vyks Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai. Pirmadienį per susirėmimus su prorusiškais separatistais žuvo du ukrainiečių kariai.

JAV parama. Jungtinės Valstijos pranešė Vokietijoje papildomai dislokuosiančios 500 karių. Šis žingsnis rodo dabartinio prezidento Joe Bideno pozicijos skirtumus lyginant su jo pirmtaku Donaldu Trumpu, planavusiu mažinti Vokietijoje dislokuotą kontingentą.

Ramadano pradžia. Musulmonai visame pasaulyje pradėjo laikytis Ramadano – pasninko mėnesio. Skirtingos šalys jo metu taikys skirtingus apribojimus: kai kur maldininkai raginami melstis namie, kitur, laikantis saugumo reikalavimų, atveriamos mečetės.

Vandens išleidimas. Japonijos vyriausybė nusprendė išleisti į vandenyną per milijoną tonų išvalyto vandens iš avarijos ištiktos Fukušimos atominės elektrinės. Vanduo tikriausiai bus išleistas ne anksčiau kaip po dvejų metų. Sprendimą palaiko Tarptautinė atominės energijos agentūra, tačiau jam priešinasi vietos žvejų bendruomenės, susirūpinimą išreiškė Pekinas ir Seulas.

The post Svarbiausi balandžio 13 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Europoje, pandemijos labiausiai paveiktame žemyne, jau peržengta milijono mirties nuo koronaviruso atvejų riba, o Pietų Azijos šalys kovoja su eksponentiškai augančiu pasaulio ekonomiką paralyžiavusios ligos protrūkiu.

Vakcinacijos kampanijos teikia vilties žmonėms, pavargusiems nuo suvaržymų, besitęsiančių jau antrus metus, o Indija, kur fiksuojamas rekordinis sergamumas, užsitikrino savo vakcinacijos vajui tam tikrą pranašumą, Deliui patvirtinus rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“.

Naujienų agentūros AFP duomenimis, bendras koronaviruso aukų skaičius artėja prie 3 mln., Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) perspėjant, kad infekcija plinta eksponentiškai, nepaisant pastangų ją suvaldyti.

Musulmonai visame pasaulyje – nuo Indonezijos iki Egipto – pradėjo laikytis Ramadano, religiniams lyderiams patvirtinus, kad antradienį prasidės pasninko mėnuo, nors įvairiose šalyje tikintiesiems taikomi skirtingi apribojimai.

„Esu labai laimingas“

Neseniai atnaujinta Džakartoje įsikūrusi Istiklalo (Nepriklausomybės) mečetė – didžiausia Pietryčių Azijoje – pirmadienio vakare pirmąkart atsivėrė lankytojams po daugiau nei metus trukusio uždarymo dėl pandemijos.

Indonezijos sostinės gyventojas Mohamadas Fathi (Mohamadas Fatis) AFP sakė, kad šių metų Ramadanas buvo džiugesnis nei pernai, kai žmonėms buvo draudžiama mečetėse rinktis kalbėti Tarauich maldos.

„Praėjusiais metais buvo niūru, nes mums nebuvo leidžiama eiti į mečetę Tarauich maldai“, – sakė vyras.

„Tačiau šiemet esu labai laimingas, nes pagaliau galime nuvykti į mečetę drauge kalbėti Tarauich maldos mečetėje, nors meldžiantis mums taikomos griežtos sveikatos taisyklės“, – pridūrė jis.

Daugiausiai pasaulyje gyventojų turinčios musulmoniškos valstybės vyriausybė nustatė apribojimus: mečetėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip pusę visų vietų. Be to, maldininkai privalo dėvėti kaukes ir atsinešti savo pačių maldos kilimėlius.

Keli Indonezijos regionai uždraudė būriuotis pradedant pasninko mėnesį, o religiniai lyderiai paragino tam tikrų rajonų, kur prastėja epidemiologinė padėtis, gyventojus melstis namuose.

„Tai panašu į laimę apribojimų akivaizdoje, – džiaugėsi M. Fathi. – Šių metų Ramadanas man yra labai prasmingas, nes pernai visiškai nejautėme Ramadano džiaugsmo.“

Saudo Arabija, kur yra islamo švenčiausios vietos, paskelbė, kad šventasis pasninko mėnuo prasidės antradienį. Tačiau karalystės valdžia pažymėjo, kad tik nuo COVID-19 paskiepyti žmonės galės atlikti umrą – mažąją piligriminę kelionę po Mekos šventvietes – nuo Ramadano pradžios.

Egipte apribojimai buvo gerokai švelnesni nei pernai, o žmonės minėdami pasninko pradžią išėjo į gatves.

Pakistaniečiai pasninkauti pradės trečiadienį, mėnulio stebėjimo komitetams nusprendus, kad pasninkas, šalyje vadinamas „Ramazanu“, turi prasidėti būtent tą dieną.

Šaliai grumiantis su trečiąja koronaviruso banga, vyriausybė paragino mečetes leisti žmonėms melstis tik atviruose kiemuose ir griežtai laikantis socialinio atstumo.

Kaimyninėje Indijoje, turinčioje 1,3 mlrd. gyventojų, sveikatos apsaugos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis grumiasi su didžiuliu COVID-19 atvejų gausėjimu, privertusiu paskelbti komendanto valandą ir suvaržyti judėjimą bei veiklas.

Pirmadienį šalyje buvo nustatyta per 161 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų. Tai buvo jau septinta diena iš eilės, kai susirgimų prieaugis viršijo 100 tūkst. atvejų.

The post Musulmonai visame pasaulyje pradėjo laikytis Ramadano appeared first on LAIKMETIS.