„Dabar sutarta, kad „Harmony Link“ vietoje jūros bus tiesiamas sausuma, šalia „Rail Baltica“ geležinkelio bėgių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.

Anot ministro, šis spendimas jungties įrengimo kaštus sumažins maždaug trigubai. 

„Kaip žinia, projektas jūra buvo išbrangęs beveik tris kartus, iki 1,7 milijardo eurų nuo aštuonių šimtų nepilnų, tai tokia kaina buvo nepriimtina. (...) Buvo surastas sprendimas, kad jis gali eiti šalia geležinkelio bėgių, atpigo vėl atgal tris kartus, tiek kiek buvo numatyta, bet tam, kad būtų galima padaryti, reikia pakeisti visą eilę europinių dokumentų ir tam buvo reikalingas politinis visų šalių susitarimas“, – kalbėjo D. Kreivys. 

„Politinė deklaracija tokia jau yra“, – pridūrė jis.

Gruodžio 19-ąją Briuselyje vykstant Europos Sąjungos energetikos tarybai, Europos Komisija (EK), Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pasirašė politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa iki 2025 metų vasario, šiame dokumente taip pat įsipareigota spartinti „Harmony Link“ įgyvendinimą.

2020-ųjų gegužę pasirašyta sutartimi Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir Lenkijos elektros perdavimo operatorė PSE pasidalino maždaug 680 mln. eurų vertės projekto darbus: „Litgrid“ atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelio Baltijos jūroje tiesimą, o PSE – už keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybą.

Pradinė viso „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų yra europinė parama.  

700 megavatų (MW) galios 330 kilometrų ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės jūrinės jungties kabelis turėjo sujunti Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. 

The post Sutarta, kad „Harmony Link“ vietoje jūros bus tiesiamas sausuma, sako D. Kreivys appeared first on LAIKMETIS.

„Be abejo, jie (projektai – BNS) yra priklausomi vienas nuo kito, ypatingai Lenkijos pusėje“, – žurnalistams po  vyriausybinės elektros tinklų sinchronizavimo su Europa koordinavimo komisijos posėdžio penktadienį sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.  

M. Skuodis sako, jog Lietuvos pusėje būsimos elektros jungties šalia geležinkelio bus nedaug – maždaug 4 kilometrai, tuo metu Lenkijoje – kur kas daugiau.

„Aš matau, kad preliminariai ekspertų lygmeniu jau yra randami sprendimai, kas yra svarbu iš Lenkijos pusės. Nes Lenkijoje būtų planuojama palei „Rail Baltica" vėžę kilometrais jau visai kitokie atstumai, ir čia jau svarbu, kad Lenkijos pusėje būtų tie sprendimai“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė M. Skuodis.  

„Iš kitos pusės, aš gal matau papildomą argumentą greičiau mūsų kaimynams judėti su projektu, nes tai būtų ne tik strateginis „Rail Baltica“ projektas, bet ir papildoma energetikos jungtis“, – pridūrė jis.    

Vietoje „Harmony Link“ jūrinio kabelio svarstoma sausumos jungties alternatyva preliminariai numato, kad nedidelė dalis jos trasos – apie 4 kilometrai iš maždaug 30-ies – Lietuvoje požeminiu kabeliu eis šalia „Rail Baltica“ sankasos nuo sienos su Lenkija iki Kauno.

Vis dėlto Lietuvoje didžiąją jungties dalį turėtų sudaryti antžeminė linija, tuo metu Lenkijoje ketinama tiesti požeminį kabelį, kuriam reikalinga „Rail Baltica“ sankasa.

The post M. Skuodis: Lietuvai ir Lenkijai svarbu susiderinti, kad geležinkelio vėžės būtų sujungtos iki 2028 metų appeared first on LAIKMETIS.