Toks kreipimasis priimtas per antradienį vykusį Vyskupų konferencijos plenarinį posėdį.

„Baigdami posėdį, vyskupai dar kartą primena kunigams, kad jie yra pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos. Kaip nustato 287 kanono 2 dalis, „dvasininkai ir vienuoliai neturi aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje, nebent kompetentingos bažnytinės valdžios sprendimu tai būtų reikalinga Bažnyčios teisėms ginti ar bendram gėriui skatinti“, – teigiama Vyskupų konferencijos pranešime.

„Todėl vengtina kuria nors forma reiškiama parama konkretiems kandidatams į politines pareigas“, – teigiama jame.

Vyskupai taip pat pažymėjo, kad reikšti paramą kandidatams vengtina ne tik bažnyčiose ir vienuolynuose, bet ir dvasininkų ir vienuolių institucinėse bei privačiose socialinių tinklų paskyrose, taip pat kitose informacijos sklaidos priemonėse.

Išlaužo klebonas Vilius Sikorskas išreiškė asmeninę paramą į prezidento postą ketinančiam kandidatuoti advokatui Ignui Vėgėlei

Šį kreipimąsi Lietuvos vyskupų konferencija priėmė po to, kai pernai per Piemenėlių mišias Prienų rajone esančio Išlaužo klebonas Vilius Sikorskas išreiškė asmeninę paramą į prezidento postą ketinančiam kandidatuoti advokatui Ignui Vėgėlei.

„Nuoširdžia malda lydime mūsų tėvynę Lietuvą, meldžiame už valdančiuosius, Viešpatie, trokštame, kad mūsų vadovo rinkimai būtų paremti mūsų visų atsakomybe, meile. Asmeniškai reiškiu didžiulę simpatiją advokatui Vėgėlei, tai yra mano malda. Kiekvienas palydėkite savo favoritą. Meldžiame, kad Dievas duotų mūsų tėvynę Lietuvą vadovų, politikų, mylinčių ne savo grupes, ne savo partijas, bet partiją, kuri vadinsis Lietuva“, – tuomet kalbėjo dvasininkas.

Šios maldos įrašas skelbiamas parapijos „Youtube“ paskyroje.

Šiemet Lietuvoje vyks treji rinkimai: gegužę – prezidento, birželį – Europos Parlamento, spalį – Seimo.

The post Vyskupų konferencija paragino kunigus per rinkimus vengti reikšti paramą kandidatams appeared first on LAIKMETIS.

Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, A. Valotkai pastaba skirta ne tik dėl nepagarbių jo žodžių apie pavėžėjus, bet ir dėl to, kad jis nesiėmė veiksmų ištaisyti situacijos iškart.

„Konferencijos metu organizatoriai patys lipo ant scenos pareikšti, kad jiems ne pakeliui, kad jie nepritaria ką tik nuskambėjusioms mintims, bet ponas Valokta, užuot iškart sureagavęs, pasitaisęs, kad gal ne tai turėjo omeny, nieko nedarė, leido situacijai peraugti į viešą diskusiją, kuri jau kelintą kartą nedaro garbės nei valstybei, nei valstybės institucijai, kuriai ponas Valotka atstovauja“, – antradienį BNS sakė ministras.

Rugsėjį kultūrininkė Monika Gimbutaitė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas, dalyvaudamas konferencijoje REDA, sakė: „Vaikų teisės, kurios yra pažeidžiamos, kurias pažeidžia pavėžėjai visokie, kalbantys ten kažkokiomis čiurkų kalbomis“.

A. Valotka vėliau LRT portalui tvirtino padaręs kalbos klaidą.

„Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų“, – sakė jis.

S. Kairio įsitikinimu, padarius klaidą, ją buvo galima iškart ir ištaisyti.

„Jis veiksmų nesiėmė, o žala reputacijai pasidarė didesnė, turint omeny, kad tai jau trečia tokia situacija, kalbant apie šį vadovą. Pasikalbėjimai „nu nu, nedaryk, taip negerai“ nebevyksta, viskas vertinama komisijomis ir kitais įstatymų numatytais būdais“, – tvirtino ministras.

Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų

Pasak jo, kadangi trečią kartą A. Valotka papuola į panašią situaciją, jam pasiūlyta palikti pareigas šalių susitarimu. Tai reiškia, kad Valstybės kalbos inspekcijos vadovui sutikus būtų išmokėta išeitinė kompensacija, mat tai nėra politinio pasitikėjimo pareigūnas, jo negalima atleisti dėl neetiškų pasisakymų.

Be to, ministerija kreipėsi į lygių galimybių kontrolierių, prašydama įvertinti, ar pareigūno žodžiai nediskriminavo kitataučių.

„Tikai mano nuoširdus noras yra išspręsti situaciją jau apeliuojant į pačio vadovo vidinius įsitikinimus, kad jo asmenybė nebesuderinama su jo pareigomis. Labai kviečiu iš to išlaisvinti tiek save, tiek išlaisvinti valstybę“, – BNS sakė S. Kairys.

A. Valotka savo ruožtu BNS tvirtino kol kas jokio siūlymo iš ministerijos negavęs, todėl jo ir nekomentuosiąs.

„Tokio pasiūlymo iš ministro nesu gavęs. Kai gausiu, tada žiūrėsiu“, – teigė jis.

Šių metų rugpjūtį Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui skirta pastaba už tai, kad jis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą. 

Pavasarį Valstybinė kalbos inspekcija raštu informavo kelias ministerijas, Seimo komitetą, kad nuo 2024-ųjų kovo ketina tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą. Tai irgi sulaukė politikų kritikos.

The post Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui skirta antra pastaba, siūloma trauktis appeared first on LAIKMETIS.

„Atsižvelgiant į siūlomos mokesčių reformos turinį, galime aiškiai prognozuoti, kad ji turės neišvengiamos žalos Lietuvos ekonomikos vystymuisi, piliečių gerovei, investiciniam klimatui ir priešingai nei valdantieji tikisi – gali net sumažinti mokesčių įplaukas į biudžetą dėl sumažėjusių investicijų į Lietuvos ekonomiką. Todėl raginame Seimo narius nepritarti siūlomiems pakeitimams“, – pranešime teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Kreipimosi autorių teigimu, mokesčių didinimas paveiktų kone visus gyventojus, kurie didžiąją dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu – jie skaičiuoja, kad po reformos mokesčiai augs net ir tiems, kurie individualios veiklos pagrindu neuždirba nė 24 tūkst. eurų  pajamų per metus. 

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė sako, kad daroma didele klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams.

daroma didele klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams

„Atlikėjams, autoriams, praktiškai nėra jokio kito priimtino teisinio pagrindo veikti, juk meno atlikėjas gali būti įdarbintas tik itin retais atvejais. O tuo tarpu meno atlikėjas negauna eilės naudų, kurios gali būti teikiamos darbuotojams, o prisiimdamas reikšmingai didesnę riziką net negali atskaityti eilės realių sąnaudų, su kuriomis susiduria“, – pranešime cituojama A. Begetė. 

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovo Daliaus Rudoko teigimu, mokesčių didinimas paskatins kainų augimą ir prognozuoja, kad gali išauginti mokesčių vengiančiųjų skaičius.

„Pabloginus mokestinę aplinką kelioms dešimtims tūkstančių pavežėjų ir kurjerių, neišvengiamai didės kainos vartotojams arba mažės pastarųjų realios pajamos. Be abejo, toks spaudimas sudarys papildomas paskatas nesąžiningiems rinkos dalyviams slėpti pajamas bei padidins konkurencinį pranašumą trumpam atvykusiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje ir taip neketina mokėti gyventojų pajamų mokesčio“, – teigė D. Rudokas. 

Trečiadienį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ketvirtadienį visas mokesčių reformos paketas bus pristatytas Biudžeto ir finansų komitetui. 

Pataisomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, taip pat numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.  

The post Pusšimtis asociacijų ragina nedidinti mokesčių: blogės verslo aplinka, augs šešėlis appeared first on LAIKMETIS.

Seimo narys Mindaugas Puidokas raštu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, ragindamas skubiai imtis konkrečių priemonių, kurios spartintų pacientų patekimą pas kritinių ligų gydytojus specialistus. Dabartinė situacija yra visiškas pasityčiojimas iš žmonių, kurie nesulaukia adekvačios pagalbos ir skubaus problemos sprendimo.

Šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra susidariusi apie 700 pacientų, laukiančių kardiologo konsultacijos, eilė. Prastą situaciją dėl eilių pas gydytojus specialistus patvirtina ir minėtos ligoninės vadovybės komentaras, kuriame patvirtinama, kad pas kai kurių specialybių gydytojus eilės yra didesnės nei įprasta. Įstaiga registruoja pacientus į laukimo eilę, tačiau neatsisako ir gyvų eilių, nes didžioji dalis senjorų negeba naudotis elektronine registracijos sistema. Gyvose ilgose eilėse garbaus amžiaus senjorai ir kiti žmonės šąla ir laukia jiems teisėtai priklausančių gydymo paslaugų suteikimo galimybės, kaip vilties išsaugoti savo sveikatą ir gyvybę.

Kaip aiškina ligoninės atstovai, patekti pas specialistus pacientams yra sudaryta galimybė registruojantis E.sveikata sistemoje, telefonu ar gyvai, atvykus į ambulatorinių konsultacijų skyriaus registratūrą, tačiau pas kai kuriuos specialistus (dažniausiai pas kardiologus, hematologus ir neurologus) talonai dingsta akimirksniu. Tokiais atvejais pacientai registruojami į laukimo eilę tikintis, kad kitą mėnesį taloną tikrai gaus.

Laukimo eilė daugeliui pacientų palengvina patekimą pas gydytoją, tačiau turi keletą trūkumų: E.sveikata sistemoje veikianti išankstinės pacientų registracijos sistema, kurią administruoja Registrų centras, neleidžia pacientui pačiam registruotis į laukimo eilę. Pacientai susiduria su nepatogumais ir yra priversti skambinti į registratūrą arba stoti į gyvą eilę. Gyvos eilės, nuo kurių jau esame atpratę, prie ligoninės nusidriekia prieš 8 val. ryto, prieš prasidedant darbo dienai.

Apie eilių mastą galima spręsti iš to, kad vieną iš registracijos pas kardiologus dienų iki 15.30 val. pas Jūrininkų ligoninės kardiologus gyvai ir telefonu buvo užregistruota 850 pacientų!

Apie eilių mastą galima spręsti iš to, kad vieną iš registracijos pas kardiologus dienų iki 15.30 val. pas Jūrininkų ligoninės kardiologus gyvai ir telefonu buvo užregistruota 850 pacientų! Pasak ligoninės atstovų, paskutinieji užsiregistravę kitą mėnesį pas kardiologą tikrai nepateks, nes per mėnesį išdalinama apie 300 talonų. Taigi akivaizdu, kad nežiūrint gydymo įstaigos pastangų, didelė dalis pacientų šias paslaugas gaus tik už kelių mėnesių.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ligų sudaro bene didžiausią dalį, tai yra grėsmė tiek šalies piliečių gyvybėms, tiek valstybės saugumui, nes žmonių pasitikėjimas Lietuvos valstybe po tokių skandalingų situacijų tampa kritiškai žemas. Ligonių patiriama įtampa dėl laiku negaunamos pagalbos dar labiau blogina jų sveikatos būklę. Akivaizdu, kad be centrinių sveikatos institucijų pagalbos padėtis šioje srityje artimiausiu metu nepagerės, todėl M. Puidokas ragina Sveikatos apsaugos ministeriją skubiai imtis konkrečių priemonių gerinant pacientų patekimą pas kritinių ligų gydytojus specialistus. Savo ruožtu, aptarti šią problemą parlamentaras inicijuos specialų Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį.

The post Mindaugas Puidokas ragina sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį skubiai spręsti eilių pas gydytojus specialistus klausimą appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą komitetas priėmė pirmadienį.

„Rekomenduoti TS-LKD deleguotam Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui laikytis TS-LKD prezidiumo priimto nutarimo ir atsiimti pateiktus nesuderintus pasiūlymus“, – teigiama nutarime.

„Dėl bet kokių priežasčių negalint laikytis TS-LKD prezidiumo nutarime įtvirtintų pozicijų, atsisakyti patikėtų vadovaujančių pareigų komitete bei narystės TS-LKD. To nepadarius, rekomenduoti TS-LKD frakcijai išrinkti ir deleguoti naują Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką“, – rašoma jame.

Priežiūros komiteto sprendime taip pat rekomenduojama visiems Seimo konservatoriams prieš teikiant siūlymus dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto, juos suderinti su Vyriausybe, o anksčiau pateiktus nesuderintus pasiūlymus atsiimti.

Be to, priminta, kokios nuobaudos gali laukti partinei drausmei nepaklususių bendražygių.

„(...) bendrų sprendimų nesilaikymas suteikia pagrindą taikyti TS-LKD įstatuose numatytas partinės atsakomybės priemones inter alia draudimą būti TS-LKD kandidatu artimiausiuose Seimo, savivaldos, Europos Parlamento ar prezidento rinkimuose“, – teigiama Priežiūros komiteto sprendime.

bendrų sprendimų nesilaikymas suteikia pagrindą taikyti TS-LKD įstatuose numatytas partinės atsakomybės priemones inter alia draudimą būti TS-LKD kandidatu artimiausiuose Seimo, savivaldos, Europos Parlamento ar prezidento rinkimuose

Komitetas konstatavo, kad valstybės biudžeto priėmimas laikomas svarbiausiu veikiančios Vyriausybės pasitikėjimo Seime patikrinimu. Anot jo, šis balsavimas tampa ir TS-LKD, kaip pagrindinės politinės jėgos, sudarančios valdančiąją daugumą Seime, pasitikėjimo Vyriausybe ir jos paruoštu valstybės biudžeto projektu išraiška.

„TS-LKD prezidiumui priėmus nutarimą palaikyti Vyriausybės parengtą valstybės biudžeto projektą, tai tapo oficialia TS-LKD pozicija, kurią įgyvendinti pirmiausia tenka TS-LKD nariams – politikams, Seimo nariams“, – rašoma Priežiūros komiteto dokumente.

Jame taip pat pabrėžiama, kad niekas negali varžyti laisvo Seimo nario mandato, todėl  jeigu kuris nors Seimo konservatorius dėl kokių nors priežasčių negali laikytis partijos prezidiumo įpareigojimo, jis turėtų atsisakyti narystės TS-LKD.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas antradienį BNS teigė palaikantis Vyriausybės rengtą biudžeto projektą, neabejojantis, kad jis bus priimtas, tačiau negalintis sutikti su mokesčių didinimu kultūros, sporto, maitinimo paslaugoms.

„Mano supratimu, biudžeto projektas parengtas profesionaliai ir jis neabejotinai bus patvirtintas Seime. Dėl visų esminių klausimų yra aiškus sutarimas, išskyrus mokesčių didinimą kultūros, sporto, maitinimo paslaugoms“, – BNS atsiųstame komentare tvirtino politikas.

Anot jo, Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą, kad kitąmet šioms paslaugoms mokesčiai nebūtų didinami.

„Tokį sprendimą palaikau ir nematau, jokių objektyvių dalykinių argumentų balsuoti kitaip. Jei mokesčius smulkiam verslui didinsime, didelė dalis tiesiog grįš į šešėlį ir planuojamų pajamų nesurinksime“, – teigė jis.

Pasak M. Majausko, partinė drausmė svarbi ir reikalinga priimant biudžetą, bet svarstymo stadijoje jam norėtųsi ir dalykinės diskusijos dėl priimamų mokestinių sprendimų, kuriais sprendžiama smulkaus verslo ateitis.

Konservatorių prezidiumas prieš porą savaičių įpareigojo frakcijos Seime narius neteikti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe. Tačiau M. Majauskas su kitais parlamentarais pateikė iniciatyvą neribotai pratęsti PVM lengvatą restoranams, kultūros ir sporto veiklai, nors Ministrų kabinetas siūlo šią lengvatą taikyti iki 2023-iųjų liepos. 

Tarp šio siūlymo autorių taip pat yra konservatoriai Antanas Čepononis, Kazys Starkevičius, Mindaugas Skritulskas.

Projektas nederintas su Vyriausybe, jos vertinimu, šis pasiūlymas reikšmingai keistų biudžeto projektą ir neigiamai atsilieptų pajamų iš išlaidų balansui.

The post TS-LKD M. Majauskui: atsiimk siūlymus arba traukis iš posto appeared first on LAIKMETIS.